Mokytoja Inesa Siutilienė: kūrybiškumą reikia auginti tarsi gėles
Įkelta:
2020-10-05
Nuotrauka
Aprašymas
Inesa Siutilienė. Margaritos Rimkutės nuotrauka

Mokytojas – ypatinga profesija. Savo mintimis, darbu, užsidegimu jis gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Atrasti kelią, kaip ne tik suteikti mokiniui žinių, bet ir padėti tarti žmogumi, įkvėpti gerumui, – didžiausia ir sunkiausia mokytojo užduotis. Linkėdami sėkmingų ir kūrybingų mokslo metų visiems mokytojams, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos anglų kalbos mokytoją Inesą Siutilienę, Mokytojų dieną pasitinkančią jau 18-ą kartą.

Birutė Slavinskienė: Kodėl pasirinkote mokytojos profesiją, ar tokia buvo jūsų vaikystės svajonė?

Inesa Siutilienė: Svajone to negalėčiau pavadinti, labiau – tikslo siekimu, kuris man buvo realus ir pasiekiamas. Būsiu mokytoja – tai tikrai žinojau vaikystėje. Tam turėjo įtakos mano pirmoji mokytoja Antanina Stancikienė. Ji buvo puiki mokytoja, atsidavusi savo profesijai ir labai mylėjo savo mokinius, o aš ją kopijuodavau savo namų „klasėje“, kurioje mokėsi mano lėlės ir meškinai. Mokydavau juos, užduodavau namų darbų (kuriuos pati su klaidomis atlikdavau) rašydavau pažymius, t.y. viską darydavau taip, kaip darydavo mano mokytoja.

B. S.: Kur studijavote, kiek laiko jau dirbate mokykloje, kokio amžiaus jūsų mokiniai?

I. S.: Pirmąsias studijas baigiau Šiaulių universitete, vėliau Klaipėdos universitete, o „Šaltinio“ progimnazijoje dirbu nuo 2002 metų, tai mano pirmoji darbovietė. Mano auklėtiniai – aštuntokai, mokau juos anglų kalbos.

B. S.: Ar sutinkate, kad svarbu ne tik mokėti skaityti, rašyti, skaičiuoti, bet ir būti kūrybiškam, kritiškai mąstyti, sugebėti bendrauti? Kaip to išmokyti?

I. S. Sutinku. Svarbiausia – „nenužudyti“ kūrybiškumo, ypač vaikams. Kūrybiškumą reikia auginti tarsi gėles: laistyti, tręšti, puoselėti, džiaugtis, mylėtis, skabyti netinkamus ūglius.

B. S.: Ko, jūsų manymu, reikia mokytojui?

I. S. Lemia tam tikros asmeninės savybės. Su sūnum diskutavom vakar. Anot jo, geriausia, kai mokytojas griežtas. Tačiau ne visiems patinka griežti, kiti nori draugiško. Turi pajausti tą ryšį su mokiniu, kaip sakoma, kad biolaukai sutaptų. Ir, žinoma, mokytojas turi būti šiuolaikiškas, žinoti, kad nauja, kas domina vaikus.  

B. S.: Anglų kalba dabar tokia visur esanti, kad motyvacijos kelti kaip ir nereikia, vaikai mokosi noriai?

I. S. Vienas nuo pat vaikystės „užsikabina“ už anglų kalbos, jam patinka žiūrėti filmukus per „Youtube“, o kitas sako, kad jam nepatinka, svetima jam ta kalba. Vaikai skirtingi – vienam, kad išmoktų svetimą kalbą, reikia daug darbo įdėti, kitam tarsi savaime ji „prilimpa“. Labai skirtingai, viskas priklauso nuo asmeninių gebėjimų. Tačiau kad jos reikia, abejonių niekam nekyla, ir vaikai noriai mokosi. Man smagu, kad tos kalbos visur pilna, galima be vargo rasti, ko reikia, ir tobulėti. Ir vaikams tai teikia daug džiaugsmo.

B. S.: Anksčiau mokytojai būdavo vieni labiausiai gerbiamų žmonių. Dabar ta pagarba lyg ir prarasta. Kaip manote, kodėl?

I. S. Tikriausiai aš neatsimenu tų laikų... Atsimenu tik tai, kad buvo baisu mokytojui prieštarauti. Kartą, muzikos pamokoje, klasiokas sėdėdamas man už nugaros perfrazuoja dainą ir dainuoja apie mane... Pasakau mokytojai, kad jis trukdo man dainuoti... Mokytoja juokais pasako, kad aš jam tikriausiai patinku, tad tegu dainuoja taip. Žinoma, man nepatiko toks mokytojos sprendimas, jaučiausi net pažeminta, tad pakilau iš suolo ir išėjau iš pamokos. Po to buvo svarstomas mano elgesys, kaip aš išdrįsau parodyti mokytojai nepagarbą... Aš savo mokiniams nuolat primenu „pagarba sau ir kitiems“, o kiti – tai ir mokytojai, ir klasiokai, ir aptarnaujantis personalas ir tiesiog kiti žmonės, su kuriais galbūt prasilenkia šaligatvyje eidami į mokyklą. Tad rodydamas pagarbą savo mokiniams gauni tą patį iš jų. Tad tikrai nesijaučiu negerbiama. Kiekvienas gerbiantis mokytojas save ir savo mokinius tikrai nebus negerbiamų sąraše.

B. S.: Ko mokotės iš vaikų jūs pati?

I. S. Daug ko, labiausiai nuoširdumo, tikrumo.

B. S. O kiek pati auginate vaikų? Ar patirtis auklėjant savus praverčia mokykloje?

I. S. Turiu tris sūnus: vyriausias jau Vilniaus Universiteto pirmakursis, vidurinysis – „Versmės“ gimnazijos pirmokas, o mažylis – penkerių. Kaip sakau, visi skirtingi, bet ypatingi. Beje, taip sakau ir apie savo auklėtinius. Visi turi savo norus, tikslus ir jų siekia. Dėl to labai džiaugiuosi. O „namų“ patirtis išties praverčia, galiu palyginti, o ir dažnai padiskutuojam su vaikais, kaip vienoj ar kitoj situacijoj man reikėtų sureaguoti, ir pasitarti galim, o kartais pagaminu kokių moks mokymosi priemonių, o jie išbando. Nauda dviguba: ir su savo vaiku smagiai leidžiam laiką, ir mokyklai pasiruošiu.      

B. S. Pastaruoju metu švietimo sistema itin kritikuojama. Kaip manote, ar, pavyzdžiui, geresnis finansavimas galėtų pakeisti situaciją iš esmės? Kokių jūs matote būdų ją pagerinti?

I. S. O kada ji nebuvo kritikuojama. Pati baigiau mokyklą 1997 m. Egzaminų sesijos metu girdėjau mokytojus kalbančius, kad esame „eksperimentiniai“, nes išbandom naujas galimybes. Tie „eksperimentai“ tebesitęsia iki šiol, vis ieškoma kažko britiško, skandinaviško, nepaprasto, neįtikėtino, o paprastos ir savitos švietimo sistemos, drįstu pasakyti, nėra. Geresnis finansavimas... Tarsi klaustumėte „jei daugiau mokėtų, ar mokytojai geriau dirbtų?“ Jei taip, tai tada atsakau, kad ne. Suprantu, kad kiekvienas darbas turi būti atitinkamai apmokamas ir darbo užmokestis turi garantuoti finansinį saugumą, bet jei žmogus neturės vidinės motyvacijos, dirbs be įkvėpimo, be „kibirkšties“, neįsivaizduoju tokio mokytojo laimingo, o aplink jį – laimingų vaikų. Daugelis dalykų, kurie suteikia laimės, – nieko nekainuoja, bet yra labai svarbūs žmogui. Tad investicija į žmogiškuosius išteklius yra lygiai taip pat svarbi kaip ir finansavimas.

Būdų švietimo sistemai pagerinti yra pakankamai, tik nėra nuoseklios strategijos ir dermės. Strategijų pokyčiai kažkaip kas ketveri metai sublizga. 

B. S. Žinau, kad aktyviai įsijungėt į „eTwinings“ projektą. Kas tai per projektas?

I. S. Tai tarptautinis „on line“ projektas. Yra sukurta „eTwinings“ platforma, joje jungiasi mokytojai iš viso pasaulio, galima susirasti partnerius ir su jais bendradarbiauti pasiūlius kokią nors temą. Viskas vyksta internetu. Pernai turėjom partnerius iš Turkijos, mokiniai vieni kitiems uždavinėjo užduotis, siuntė visokius video, pristatymus. Ir su ukrainiečiais buvom užmezgę ryšius. Šiemet ieškosim naujų draugų. Vaikai, lygindami save su kitais, patys gali suprasti, kaip jie moka kalbą. Tai įdomesnis požiūris į anglų kalbos mokymą, paskatinimas ir įrodymas, kad mokėti šią kalbą naudinga.

Beje, auklėtinius aktyviai įjungiu ir į „Sniego griūžtės“ projektą (jis skirtas žalingų įpročių prevencijai – aut. past.), nes jame aktyviai dalyvauju.      

B. S.: Koronaviruso pandemija, karantinas, nuotolinis mokymas... Kokias mintis tie žodžiai sukelia, ar tai buvo didelis išbandymas? Kaip reagavo vaikai?

I. S. Visų pirma tai nerimas dėl artimųjų, antra, kitoks darbas, nauji atradimai ir  nuotolinio darbo modelio išbandymas. Bendravimas padėjo išspręsti visus sunkumus.

B. S.: Kai kam atrodo, kad nuotolinis mokymas reiškia mažiau darbo mokytojams. Ar iš tiesų?

I. S. Žmogiška galvoti, kad „visi kiti dirba mažiau, tik ne aš“. Mokinių namuose taip pat vyko nemenkų pokyčių, kai kuriems „savaime suprantami dalykai“ pasidarė „nesuprantami“. Mokytojams taip pat, tad patirčių yra įvairių. Vieni buvo labiau įvaldę informacines technologijas, kiti mažiau, vieniems dalykui reikėjo daugiau medžiagos parengti, kitiems mažiau. Reikėjo gauti ir grįžtamąjį ryšį iš mokinių. Tad sudėtinga būtų įvertinti, kas dirbo mažiau, o kas daugiau, bet galiu drąsiai sakyti, kad mokytojai darbo valandų neskaičiavo, dirbo visu pajėgumu, ir dažnam tai buvo nuo ryto iki vakaro. Nepamirškim, kad sistemai teoriškai „perdirbti“ buvo dvi savaitės, o kai prasidėjo praktiškai – vėl trikdžiai.

B. S.: Ką Mokytojų diena reiškia jums? Kokia ši diena būna?

I. S. Pačios dienos nesureikšminu, bet ji būna kitokia: su daugiau dėmesio iš mokinių ir jaukiu laiku su kolektyvu.

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.