Viena dviračiu 5000 kilometrų įveikusi lauksargiškė džiaugiasi kiekvienu kelyje sutinkamu žmogumi
Įkelta:
2020-09-17
Nuotrauka
Aprašymas

Mursijos regionas (Ispanija). Monikos Overlingytės asmeninio albumo nuotrauka (palmės)

 

 

,
Nuotrauka
Aprašymas

Nakvynė Andalūzijos regione (Ispanija). Monikos Overlingytės asmeninio albumo nuotrauka (palapinė)

 

 

 

 

,
Nuotrauka
Aprašymas

Ksabija, Alikantės provincija (Ispanija). Monikos Overlingytės asmeninio albumo nuotrauka (vandenynas)

,
Nuotrauka
Aprašymas

Gibraltaro sąsiaurį Monika pasiekė rugsėjo 5-ąją. Monikos Overlingytės asmeninio albumo nuotrauka

 

 

,
Nuotrauka
Aprašymas

Ant jaunos moters dviračio telpa visi kelionei būtini daiktai, kuriuos ji vežasi drėgmei atspariuose krepšiuose. Monikos Overlingytės asmeninio albumo nuotrauka

Yra žmonių, kurie savo charakterį mėgsta grūdinti iššūkiais. Leidžiasi į žygius, pradeda laikytis dietos, kopia į kalnus, renka kelių tūkstančių dalių dėlionę. Lauksargiškė Monika Overlingytė nutarė dviračiu pasivažinėti po Europą ir pasiekti Gibraltaro sąsiaurį. Į kelionę nutarė leistis vienut vienutėlė. Šiandien, penktadienį, jums skaitant šį straipsnį, jauna moteris jau turėtų būti pasiekusi savo tikslą – įveikusi 5000 kilometrų, ir minti dviračiu atgal namo, į Lauksargius.

Tokia kelionė – ne pirma

Antradienį, Monikai šnekantis su šių eilučių autore, iki Gibraltaro sąsiaurio buvo likę apie pora šimtų kilometrų. Programėle „Messenger“ paskambinome jaunai moteriai, tuo metu viešėjusiai Malagoje (pietų Ispanijos uostamiestyje). Moteris per 51 dieną dviračiu buvo pervažiavusi dvylika valstybių, įveikusi 4800 kilometrų.

Kaip kilo mintis leistis į tokią tolimą kelionę?

– Pernai, kelionės į Graikiją metu. Iš Lauksargių leidausi dviračiu į Salonikus (pietinė Graikija). Nuvykau per 21 dieną. Atgal grįždama traukiniu iš Čekijos į Suvalkus pamaniau, kad labai jau greit apsisukau, reiktų leistis į ilgesnę kelionę, – pasakojo Monika.

Mergina šios kelionės metu per dieną įveikdavo po šimtą kilometrų, tad Graikiją pasiekė per tris savaites.

Šiemet jauna moteris užsibrėžė įveikti didesnį atstumą.

Užsiregistravusi specialiai dviratininkams skirtoje interneto svetainėje „Warmshowers.org“ ji numatė galimą maršrutą ir programėlėje pažymėtas galimas nakvynės vietas. Nakvynės vietų savininkai – tokie pat nuotykių ieškotojai, kaip ir ji.

– Pabundu, pavalgau, susipakuoju daiktus, žvilgteliu į maršrutą, ką noriu pamatyti kelionėje, ir vietą, kurioje galimai nakvosiu. Tada leidžiuosi į kelią. Važiuoji, sustoji, apsidairai, galbūt kokioje kavinukėje papietauji, susitinki kokį kitą keliautoją, pabendrauji. Vakare ieškai nakvynės vietos arba būni iš anksto susitarusi, kur nakvosi. Pasitaikydavo įvairių niuansų, – taip įprastą savo dieną kelionėje nusakė Monika.

Nuotrauka

Nejauki naktis palapinėje

Ne kartą merginai teko nakvoti ir lauke. Dažniausiai – nespėjus susirasti ar pasiekti nakvynės vietos.

– Taip kartais net geriau pavykdavo pasiilsėti. Žinoma, kiek nejauku išgirdus apie palapinę slampinėjančius ar ką nors kramsnojančius gyvūnus ar žmonių balsus. Gi nežinosi, kas jie, kokie jų ketinimai. Kartą nakčiai išsirinkau tokią vietelę, kurioje, maniau, rasiu ramybę. Ją pasiekiau skalda išpiltu keliuku, vos atmyniau dviračiu, galvojau, čia tikrai niekas neužsuks. Brūzgynuose pasistačiau palapinę. Ir ką – pusę dviejų nakties girdžiu – atvažiuoja automobilis. Sustoja nuo mano palapinės per dvidešimt metrų. Girdžiu vyriškus balsus. Palapinėje apie porą valandų gulėjau sustingusi, bijojau krustelti, kad neišgirstų. Paryčiui pervargusi užmigau. Jau išvykdama iš tos vietos išvydau, jog naktį mane taip išgąsdino tiesiog nakvynės vietos ieškojusi porelė, – pasakojo Monika.

Nuotrauka

Ant jaunos moters dviračio telpa visi kelionei būtini daiktai, kuriuos ji vežasi drėgmei atspariuose krepšiuose, du pritvirtinusi virš priekinio, kitą – virš galinio transporto priemonės ratų. Pasak Monikos, visi krepšiai sveria apie 30 kilogramų.

– Vežuosi palapinę, kilimėlį, krepšiuose – drabužius, higienos priemones, maistą, kelioninę virtuvėlę – dujų balionėlį maisto ruošimui. Balionėlis nedidelis, apie 400 g dujų, užtenka dviem-trim savaitėm. Kiekvieną rytą ir vakarais, jei stovyklauju lauke, ruošiu šiltą maistą. Rytais dažniausiai košes, vakarais – sriubą ar makaronus. Panašiai maitinuosi ir namuose Lietuvoje. Maitinuosi gerai, energijos nepritrūkau, svorio nenumečiau, kūnas yra prisitaikęs, – dalijosi jauna moteris.

Nepatogumus atpirko vaizdai

Monika teigė nejaučianti nei raumenų skausmo, nei diskomforto. Priešingai, kiekvieną dieną judant, minant dviratį lydi tik pačios geriausios emocijos, Monikos žodžiais tariant, išsiskiria laimės hormonai.

– Patiriu daug įspūdžių, kiekvieną dieną keičiasi orai, vaizdai, žmonės. Emocijų netrūksta. Žinoma, pasitaiko įvairių akimirkų, kas nors suerzina, tampi piktas, tačiau sustojus kokioje nuostabioje vietoje vienas išvystas vaizdas, vienas momentas, kai pasijunti laiminga, gali atpirkti visus vargus, – pasakojo Monika.

Nuotrauka

Paklausta apie sunkiausius kelionės išbandymus pašnekovė įvardija karšį. Pasak jos, jai važiuojant per Lenkiją dar vyravo vėsesni, lietuviškus primenantys orai, o nuo Vokietijos sienos pasitiko šiluma. Aprangai pakako šortų ir marškinėlių.

– Teko kęsti ir svilinantį karšį. Buvau ir nudegusi, ir oda luposi. Važiuojant plentu gali jausti ir keturiasdešimties laipsnių, ir didesnį karštį. Na, gal kiek vėsiau tapdavo užkilus į kalnus, tarkim, Šveicarijoje. Po to buvo vėsiau, kai myniau į Andorą, kuri yra šiek tiek aukščiau jūros lygio, tačiau vos nusileidus į pakrantę iškart pasitikdavo svilinantis karštis. Buvo ir lietingų dienų. Tada buvo nemalonu – visą dieną važiuodavau peršlapusi, palapinę pasistatyti sudėtinga, – mena Monika.

Sustiprėjo emociškai

Didžiausių įspūdžių Monikai paliko kelionėje sutikti žmonės. Dalis jų buvo pakeliui važiuojantys dviratininkai, kai kurie – stabtelėję padėti taisyti netikėtų gedimų, šeimos, žmonės, pas kuriuos teko nakvoti.

– Dauguma jų buvo tokie pat, kaip ir aš, keliauninkai. Dalijomės beveik tomis pačiomis istorijomis apie tai, su kuo tekdavo susidurti kelyje. Ne vienas dviračiu važiavę į ilgas keliones, jas įveikę, patyrę panašių vargų. Stebino kelyje sutiktų žmonių gerumas. Teko keisti dviračio padangą. Stebėjau, kaip tai darė man padėjęs kitas dviratininkas, paskui pati išmokau ir padangą pasikeisdavau savarankiškai, – pasakojo pašnekovė.

Iš kur tas noras keliauti kelis tūkstančius kilometrų dviračiu? Lauksargiuose gyvenanti Monika dviračiu anksčiau važinėdavo tik po miestelio apylankes ir laisvalaikio būdo važinėjant dvirate transporto priemone nesureikšmino. Pirmoji mintis leistis į ilgą kelionę dviračiu kilo praktiniais sumetimais.

Nuotrauka

– Prieš daugiau nei metus pasitempiau koją, prasidėjo sausgyslių uždegimas. Gulėjau lovoje ir mąsčiau, kaip stipriai noriu keliauti po Europą. Svarstau: lėktuvu viskas įvyktų pernelyg greitai, automobiliu važiuoti – per brangu, nes teks dažnai kuro pilti. Šovė mintis, kad dviratis yra tinkamiausia priemonė viską apžiūrėti. Paėmiau žemėlapį. Aha, Graikija. Galėčiau vykti į Salonikus. Bėgant laikui sveikata stiprėjo. Susiradau darbą užsienyje. Belgijoje. Išvykau, nors kojos dar nebuvo pakankamai stiprios, tačiau dirbdama sutvirtėjau. Grįžau užsidirbusi. Susipirkau visą kelionei reikiamą inventorių: dviratį, krepšius, maisto ruošimui būtinus reikmenis, aprangą. Ir išvykau. Išvykau nieko neišmanydama nei apie dviračius, nei apie jų taisymą. Net tikslaus maršruto nesusidariau. Tiesiog nustačiau tašką, kurį turėčiau pasiekti per tam tikrą laiką. Ir taip mažomis atkarpomis įveikiau ilgesnius maršrutus, – pasakojo keliauninkė.

Jauna moteris neslepia – dvejonių, ar verta leistis į tokią ilgą kelionę, būta. Ypač pirmą kartą riedant Lenkija. Lankė mintys: „Ar aš įveiksiu“, „Ar mano kojos pakankamai tvirtos“, kodėl jas maudžia?“, tačiau Monika sugebėjo rasti kontrargumentų savo nerimastingoms mintims ir, ko gero, visą gyvenimą džiaugsis save praturtinusi kelionėje įgytomis patirtimis. Jos žodžiais tariant, po kelionių atsirado saugumą teikiantis vidinis žinojimas, jog kas benutiktų, viską įmanoma įveikti.

Nuotrauka
anele
Įkelta:
2021-04-11
Tauragės „Versmės“ gimnazijoje besimokanti Anelė Matrosovaitė kuria dainas ir groja gitara. Kūrybinga 18-metė interviu „Tauragės žinioms“ papasakojo apie vingiuotą savo kaip muzikantės kelią, kuriame buvo tiek stiprių muzikinių išgyvenimų, tiek ir nusivylimų muzikos pasauliu. Abiturientė žino, ką baigusi mokyklą norėtų studijuoti. Psichologės kelią besirenkanti menininkė teigė, kad psichologija ir muzika labai panašios sritys – jas pasitelkus galima padėti žmonėms. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-03-25
Šiandien sukanka 17 metų, kai Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus keliauja kunigystės keliu. Šia proga kunigą pasveikino Tauragės „Carito“ savanoriai, linkėdami drąsiai eiti pirmyn, neprarasti pusiausvyros slegiant sunkumams.
Nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Įkelta:
2021-03-05
Vakar Tauragės visuomenės sveikatos biuro (VSB) visuomenės sveikatos specialistei Gemai Nairanauskaitei, atliekančiai sveikatos priežiūrą mokykloje, įteiktas Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (SVSBA) apdovanojimas „2020 metų specialistas“. Jį drauge su Tauragės rajono savivaldybės mero padėka įteikė rajono meras Dovydas Kaminskas.
Nuotrauka
Žvynakienė
Įkelta:
2021-03-02
Ko gero, sunkiai rasime tauragiškių, o ypač jaunosios kartos atstovų, kurie nepažinotų visada besišypsančios policijos pareigūnės Raimondos Žvynakienės. O jei neteko girdėti, tai susipažinkite – 22 metus policijos sistemoje dirbanti moteris myli savo darbą, o savaitgaliais duoklę atiduoda vienišiems seneliams. Juos lankydama kaip Maltos ordino savanorė dažnai yra tas vienintelis žmogus, kuriam senjoras gali išsipasakoti.
Nuotrauka
vaitkus
Įkelta:
2021-02-26
Vasario 20 d. sukanka 100 dienų, kai dirba naujai išrinktas Seimas. Tauragėje išrinktas Seimo narys Romualdas Vaitkus, kuriam kassavaitinės kelionės į Vilnių ir atgal jau tapo įprastos, sako net ir jų metu neleidžiąs laiko veltui: klauso įvairių laidų aplinkosaugos klausimais – apie ekologiją, gamtosaugą, atliekų tvarkymą ir t.t., aiškinasi daugybę klausimų telefonu. Jis teigia net nepajuntąs, kaip prabėga laikas kelyje. Paklaustas, kaip prabėgo tas šimtas dienų, jis vieną po kito vardija nuveiktus darbus.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-31
Šiandien, sausio 31-ąją, netekome Jono Šilerio, ilgamečio badmintono trenerio, per savo gyvenimą meilę šiam sportui įskiepijusio daugybei vaikų, išugdžiusio ne vieną sportininką. Jam buvo 73-eji.
Nuotrauka
Songaila
Įkelta:
2021-01-22
Netektis: sausio 20-ąją mirė pedagogas, buvęs tuometinės Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Romanas Juozapas Songaila. Jis yra vadovavęs ir Tauragės rajono švietimo skyriui. R. Songaila ėjo 91-uosius metus.
Nuotrauka
saulius
Įkelta:
2021-01-01
Jau tradicija tapusią, šiemet penkioliktą kartą vykstančią senelių paramos akciją „Maltiečių sriuba“ karantinas pakeitė – sriubos paragauti neteks, tačiau noro padėti vargstantiems tai nestabdo. Seniems vienišiems žmonėms reikia paramos, ir nors dabar ją suteikti tapo sudėtingiau, Tauragės maltiečiai rankų nenuleidžia. Saulius Oželis, vadovaujantis Tauragės maltiečiams, šiemet buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje. Jo vadovaujami savanoriai ir dabar triskart per savaitę veža karštą maistą 60-čiai senolių, globoja nepasiturinčias šeimas. Saulius neslepia – darbo per karantiną padaugėjo. Toks panašus į Kalėdų senelį, jis dalija ne dovanas, o savo širdies šilumą ir yra įsitikinęs, kad aukodamas savo laiką kitam žmogui, padėdamas jam, esi apdovanojamas – šypsena, geromis emocijomis, gražiu žodžiu ar net džiaugsmo ašara.
Nuotrauka
senelis
Įkelta:
2020-12-31
Kasmet artėjant Kalėdoms Dacijonuose, kaip sako kultūrinių renginių organizatorė Rasa Didorienė, užsikuria naminių žaisliukų gamybos fabrikėlis. Bendruomenės nariai renkasi gaminti papuošimus šventinei eglutei. Šiemet prasidėjus antrajam karantinui fabrikėlis neužsikūrė, tiksliau, užsikūrė tik renginių organizatorės namuose. Padedant vyrui ir kaimynams gimė kaimą puošianti Nykštukų alėja, o kadangi renginių vykti negali, namuose įkurtas ir R. Didorienės Mamauzių teatras vaikams. Pasirodymai transliuojami feisbuke. Beje, net ir čia kūrybiškai moteriai talkina jos vyras Egidijus.
Nuotrauka
rasa
Įkelta:
2020-12-16
Skaudvilės renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė apdovanota Žemaitijos kunigaikščių medalių kolekcija. Toks įvertinimas jai skirtas už etninės kultūros puoselėjimą. Folklorą Skaudvilės krašte renginių organizatorė-pedagogė propaguoja jau daugiau nei dvidešimtmetį. Jos vadovaujamas vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Inkstiliuks“ Skaudvilę garsina lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“, be instrumentinės ansamblio grupės neapsieina valstybinės bei kalendorinės šventės, savo pasirodymais džiugina ir moters vadovaujama liaudiškos muzikos kapela „Dobilas“.
Nuotrauka
Rugilė Norbutaitė
Įkelta:
2020-12-15
Muziką kurianti 18-metė tauragiškė Rugilė Norbutaitė savo klausytojams geriau žinoma „thelastsunday“ pseudonimu. Netrukus dar vieną naują kūrinį pristatysianti mergina kalba, kad jaunas, savo tikslų ir svajonių siekiantis žmogus neretai pasiduoda pusiaukelėje, kai susiduria su gausybe jo laukiančių iššūkių. Anot jos, kovoti už vietą po saule tenka visiems, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Tauragėje, ar Vilniuje. Rugilė ragina nepasiduoti. Kalbėdama su „Tauragės žiniomis“ jaunoji atlikėja atskleidė, kaip savyje atrado menininkės gyslelę, kokią įtaką jai padarė šeima, mokykla ir bendraamžiai.
Nuotrauka
alijosius 2
Įkelta:
2020-12-12
Tomą Alijošių tauragiškiai pažįsta kaip sėkmingą verslininką, politiką, ir tuo pat metu – kuklų ir mažakalbį žmogų. Kad jis išties daug apie save kalbėti nemėgsta, akivaizdu ir iš šio interviu: gruodžio 7-ąją 70-ąjį gimtadienį pasitikęs verslininkas į klausimus atsakė netuščiažodžiaudamas – trumpai ir aiškiai.  
Nuotrauka
Karina Matulytė
Įkelta:
2020-12-08
Sekmadienį Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje įvyko III-sis tarptautinis muzikos ir bendrojo ugdymo mokyklų meninis edukacinis projektas-konkursas „Muzikos spalvos“. Į jo antrąjį turą pateko ir Tauragės meno mokyklos ugdytinė.
Nuotrauka
Jokūbas Kurlinkus
Įkelta:
2020-12-04
18-metis tauragiškis Jokūbas Kurlinkus – aktyvus jaunimo organizacijų narys, jį galima pamatyti įvairiuose renginiuose, visai neseniai jo kūrybos rašinį „Žmogus“ išspausdino kūrybos žurnalas „Slemas su ragais“. Vaikinas drąsiai reiškia savo mintis jaunimo, švietimo ir politikos klausimais. Nieko nuostabaus – jis planuoja studijuoti istoriją ir yra įsitikinęs, kad pasaulį būtina matyti itin plačiai. Tačiau kartu J. Kurlinkus neslepia, kaip pats sako, esantis nacionalistas, o jo požiūris į Lietuvą – toks pat, kaip antrajai kadencijai neišrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūris į Jungtines Amerikos Valstijas.
Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-18

Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė, įkurta 1919 m. lapkričio 4 dieną, neseniai minėjo 101-ąsias metines. Planuota naujų narių priesaika bažnyčios skverelyje, paskelbus karantiną įvykti negalėjo. Tačiau šaulių pilietiškumo dvasios koronaviruso grėsmė nepalaužia – anot rinktinės vado Kęstučio Baužos, šaulys – tai tas žmogus, kuris visada pasiruošęs ginti Tėvynę, nesvarbu, kokia iškiltų grėsmė – ginkluotas priešas ar pandemija.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-14

„Tauragės žinių“ žurnalistę Zenonas Radvila į jųdviejų su žmona Agota išpuoselėtą sodybą pasikvietė dar prieš paskelbiant antrąjį karantiną. Tautodailės meistras tikino norintis pasidalyti, ką jam pavyko nuveikti šiemet, kai pasaulį sukausčius pandemijai buvo atšauktos mugės, apribotos kelionės ir renginiai. Kuklumu pasižymintis menininkas neužsiminė, kad namuose jau turi įrengęs tikrą muziejų, o atvykus laukė dar viena staigmena – kaip tik lapkričio pirmąjį savaitgalį jiedu su žmona Agota minėjo auksinių vestuvių jubiliejų. 

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-06

Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis viešojoje erdvėje džiaugiasi ir žinia dalijasi su kitais: „Čia tas atvejis, kai Dievą mylintiems karantinas išeina į gera. Turbūt dvejus metus užtruko vertimas, redagavimas, skaitymas, redagavimas, maketavimas, redagavimas...  Stojus karantinui atsirado daugiau galimybių paspartinti šios knygos gimimą lietuvių kalba, ir atspausdinta knyga pasiekė Tauragę“. O kalbama apie iš anglų kalbos verstą septynių istorikų knygą „Bažnyčios istorija“.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-05

16-metė Meda Pikčiūnaitė šiais mokslo metais tapo Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidente. Bendraamžių pasitikėjimą įgavusi mergina pasakojo, su kokiais rūpesčiais susiduria moksleiviai ne tik Tauragėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ji turi palinkėjimą ir būsimam švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris netrukus turėtų būti patvirtintas po įvykusių Seimo rinkimų. „Tauragės žinioms“ ji kalbėjo, kad pandemijos, kuri sujaukė mūsų gyvenimus, akivaizdoje mokymo įstaigose itin svarbu palaikyti mokinių ir mokytojų draugiškumą bei toleranciją.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-02

Iniciatyvos „Draugystė veža“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotas turas per Lietuvą „Stiprybė tavyje“ baigėsi. Buvo daug juoko, po to apsikabinimų, o po to ir ašarų suvokus, kad reikia atsisveikinti.  Bet kiekviena pabaiga turi naują pradžią. Turo sumanytoja Žydrė Gedrimaitė, matydama žmonių, atėjusių į renginius, reakcijas ir išgirdusi partnerių, rėmėjų ir dalyvių atsiliepimus, sako esanti u laimingas žmogus. „Draugystė veža“ organizatoriai sako: „Iki kitų kartų. Mes dar tikrai draugausim...“ ir dalijasi mintimis žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie to, kad turas įvyko, supurtė ir suartino...

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-20

Mūsų kraštietė dailininkė Jadvyga Lengvinaitė spalio 13-ąją būtų minėjusi 90-ąjį gimtadienį. Deja, tarp mūsų jos nebėra, tačiau liko jos kūriniai: lyriški, simboliniai, netgi siurrealistiniai, kartais ir labai tiesmukai skleidžiantys skausmą. Neįprasti, filosofiniai, pastele pirštais tapyti paveikslai buvo suprantami ir paprastiems žmonėms. Tik tuometinei valdžiai ir dailininkė, ir jos darbai neįtiko.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-16

Sveikata ir dailios kūno linijos šiais laikais rūpi ne tik moterims, bet ir vyrams – sulieknėti be pastangų tikriausiai norėtų dažnas. Deja, tai neįmanoma: kad sulieknėtum nepakenkdamas sveikatai, nepakaks, tarkim, mėnesiui atsisakyti saldumynų. Tam reikia iš esmės pakeisti gyvenimo būdą. Kaip tai padaryti? Per nepilnus metus kone trečdalio savo svorio atsikratęs Vilius Stumbra sako, kad tai reikalauja be galo daug pastangų.