Viena dviračiu 5000 kilometrų įveikusi lauksargiškė džiaugiasi kiekvienu kelyje sutinkamu žmogumi
Įkelta:
2020-09-17
Nuotrauka
Aprašymas

Mursijos regionas (Ispanija). Monikos Overlingytės asmeninio albumo nuotrauka (palmės)

 

 

,
Nuotrauka
Aprašymas

Nakvynė Andalūzijos regione (Ispanija). Monikos Overlingytės asmeninio albumo nuotrauka (palapinė)

 

 

 

 

,
Nuotrauka
Aprašymas

Ksabija, Alikantės provincija (Ispanija). Monikos Overlingytės asmeninio albumo nuotrauka (vandenynas)

,
Nuotrauka
Aprašymas

Gibraltaro sąsiaurį Monika pasiekė rugsėjo 5-ąją. Monikos Overlingytės asmeninio albumo nuotrauka

 

 

,
Nuotrauka
Aprašymas

Ant jaunos moters dviračio telpa visi kelionei būtini daiktai, kuriuos ji vežasi drėgmei atspariuose krepšiuose. Monikos Overlingytės asmeninio albumo nuotrauka

margarita@taurageszinios.lt
A
A

Yra žmonių, kurie savo charakterį mėgsta grūdinti iššūkiais. Leidžiasi į žygius, pradeda laikytis dietos, kopia į kalnus, renka kelių tūkstančių dalių dėlionę. Lauksargiškė Monika Overlingytė nutarė dviračiu pasivažinėti po Europą ir pasiekti Gibraltaro sąsiaurį. Į kelionę nutarė leistis vienut vienutėlė. Šiandien, penktadienį, jums skaitant šį straipsnį, jauna moteris jau turėtų būti pasiekusi savo tikslą – įveikusi 5000 kilometrų, ir minti dviračiu atgal namo, į Lauksargius.

Tokia kelionė – ne pirma

Antradienį, Monikai šnekantis su šių eilučių autore, iki Gibraltaro sąsiaurio buvo likę apie pora šimtų kilometrų. Programėle „Messenger“ paskambinome jaunai moteriai, tuo metu viešėjusiai Malagoje (pietų Ispanijos uostamiestyje). Moteris per 51 dieną dviračiu buvo pervažiavusi dvylika valstybių, įveikusi 4800 kilometrų.

Kaip kilo mintis leistis į tokią tolimą kelionę?

– Pernai, kelionės į Graikiją metu. Iš Lauksargių leidausi dviračiu į Salonikus (pietinė Graikija). Nuvykau per 21 dieną. Atgal grįždama traukiniu iš Čekijos į Suvalkus pamaniau, kad labai jau greit apsisukau, reiktų leistis į ilgesnę kelionę, – pasakojo Monika.

Mergina šios kelionės metu per dieną įveikdavo po šimtą kilometrų, tad Graikiją pasiekė per tris savaites.

Šiemet jauna moteris užsibrėžė įveikti didesnį atstumą.

Užsiregistravusi specialiai dviratininkams skirtoje interneto svetainėje „Warmshowers.org“ ji numatė galimą maršrutą ir programėlėje pažymėtas galimas nakvynės vietas. Nakvynės vietų savininkai – tokie pat nuotykių ieškotojai, kaip ir ji.

– Pabundu, pavalgau, susipakuoju daiktus, žvilgteliu į maršrutą, ką noriu pamatyti kelionėje, ir vietą, kurioje galimai nakvosiu. Tada leidžiuosi į kelią. Važiuoji, sustoji, apsidairai, galbūt kokioje kavinukėje papietauji, susitinki kokį kitą keliautoją, pabendrauji. Vakare ieškai nakvynės vietos arba būni iš anksto susitarusi, kur nakvosi. Pasitaikydavo įvairių niuansų, – taip įprastą savo dieną kelionėje nusakė Monika.

Nuotrauka

Nejauki naktis palapinėje

Ne kartą merginai teko nakvoti ir lauke. Dažniausiai – nespėjus susirasti ar pasiekti nakvynės vietos.

– Taip kartais net geriau pavykdavo pasiilsėti. Žinoma, kiek nejauku išgirdus apie palapinę slampinėjančius ar ką nors kramsnojančius gyvūnus ar žmonių balsus. Gi nežinosi, kas jie, kokie jų ketinimai. Kartą nakčiai išsirinkau tokią vietelę, kurioje, maniau, rasiu ramybę. Ją pasiekiau skalda išpiltu keliuku, vos atmyniau dviračiu, galvojau, čia tikrai niekas neužsuks. Brūzgynuose pasistačiau palapinę. Ir ką – pusę dviejų nakties girdžiu – atvažiuoja automobilis. Sustoja nuo mano palapinės per dvidešimt metrų. Girdžiu vyriškus balsus. Palapinėje apie porą valandų gulėjau sustingusi, bijojau krustelti, kad neišgirstų. Paryčiui pervargusi užmigau. Jau išvykdama iš tos vietos išvydau, jog naktį mane taip išgąsdino tiesiog nakvynės vietos ieškojusi porelė, – pasakojo Monika.

Nuotrauka

Ant jaunos moters dviračio telpa visi kelionei būtini daiktai, kuriuos ji vežasi drėgmei atspariuose krepšiuose, du pritvirtinusi virš priekinio, kitą – virš galinio transporto priemonės ratų. Pasak Monikos, visi krepšiai sveria apie 30 kilogramų.

– Vežuosi palapinę, kilimėlį, krepšiuose – drabužius, higienos priemones, maistą, kelioninę virtuvėlę – dujų balionėlį maisto ruošimui. Balionėlis nedidelis, apie 400 g dujų, užtenka dviem-trim savaitėm. Kiekvieną rytą ir vakarais, jei stovyklauju lauke, ruošiu šiltą maistą. Rytais dažniausiai košes, vakarais – sriubą ar makaronus. Panašiai maitinuosi ir namuose Lietuvoje. Maitinuosi gerai, energijos nepritrūkau, svorio nenumečiau, kūnas yra prisitaikęs, – dalijosi jauna moteris.

Nepatogumus atpirko vaizdai

Monika teigė nejaučianti nei raumenų skausmo, nei diskomforto. Priešingai, kiekvieną dieną judant, minant dviratį lydi tik pačios geriausios emocijos, Monikos žodžiais tariant, išsiskiria laimės hormonai.

– Patiriu daug įspūdžių, kiekvieną dieną keičiasi orai, vaizdai, žmonės. Emocijų netrūksta. Žinoma, pasitaiko įvairių akimirkų, kas nors suerzina, tampi piktas, tačiau sustojus kokioje nuostabioje vietoje vienas išvystas vaizdas, vienas momentas, kai pasijunti laiminga, gali atpirkti visus vargus, – pasakojo Monika.

Nuotrauka

Paklausta apie sunkiausius kelionės išbandymus pašnekovė įvardija karšį. Pasak jos, jai važiuojant per Lenkiją dar vyravo vėsesni, lietuviškus primenantys orai, o nuo Vokietijos sienos pasitiko šiluma. Aprangai pakako šortų ir marškinėlių.

– Teko kęsti ir svilinantį karšį. Buvau ir nudegusi, ir oda luposi. Važiuojant plentu gali jausti ir keturiasdešimties laipsnių, ir didesnį karštį. Na, gal kiek vėsiau tapdavo užkilus į kalnus, tarkim, Šveicarijoje. Po to buvo vėsiau, kai myniau į Andorą, kuri yra šiek tiek aukščiau jūros lygio, tačiau vos nusileidus į pakrantę iškart pasitikdavo svilinantis karštis. Buvo ir lietingų dienų. Tada buvo nemalonu – visą dieną važiuodavau peršlapusi, palapinę pasistatyti sudėtinga, – mena Monika.

Sustiprėjo emociškai

Didžiausių įspūdžių Monikai paliko kelionėje sutikti žmonės. Dalis jų buvo pakeliui važiuojantys dviratininkai, kai kurie – stabtelėję padėti taisyti netikėtų gedimų, šeimos, žmonės, pas kuriuos teko nakvoti.

– Dauguma jų buvo tokie pat, kaip ir aš, keliauninkai. Dalijomės beveik tomis pačiomis istorijomis apie tai, su kuo tekdavo susidurti kelyje. Ne vienas dviračiu važiavę į ilgas keliones, jas įveikę, patyrę panašių vargų. Stebino kelyje sutiktų žmonių gerumas. Teko keisti dviračio padangą. Stebėjau, kaip tai darė man padėjęs kitas dviratininkas, paskui pati išmokau ir padangą pasikeisdavau savarankiškai, – pasakojo pašnekovė.

Iš kur tas noras keliauti kelis tūkstančius kilometrų dviračiu? Lauksargiuose gyvenanti Monika dviračiu anksčiau važinėdavo tik po miestelio apylankes ir laisvalaikio būdo važinėjant dvirate transporto priemone nesureikšmino. Pirmoji mintis leistis į ilgą kelionę dviračiu kilo praktiniais sumetimais.

Nuotrauka

– Prieš daugiau nei metus pasitempiau koją, prasidėjo sausgyslių uždegimas. Gulėjau lovoje ir mąsčiau, kaip stipriai noriu keliauti po Europą. Svarstau: lėktuvu viskas įvyktų pernelyg greitai, automobiliu važiuoti – per brangu, nes teks dažnai kuro pilti. Šovė mintis, kad dviratis yra tinkamiausia priemonė viską apžiūrėti. Paėmiau žemėlapį. Aha, Graikija. Galėčiau vykti į Salonikus. Bėgant laikui sveikata stiprėjo. Susiradau darbą užsienyje. Belgijoje. Išvykau, nors kojos dar nebuvo pakankamai stiprios, tačiau dirbdama sutvirtėjau. Grįžau užsidirbusi. Susipirkau visą kelionei reikiamą inventorių: dviratį, krepšius, maisto ruošimui būtinus reikmenis, aprangą. Ir išvykau. Išvykau nieko neišmanydama nei apie dviračius, nei apie jų taisymą. Net tikslaus maršruto nesusidariau. Tiesiog nustačiau tašką, kurį turėčiau pasiekti per tam tikrą laiką. Ir taip mažomis atkarpomis įveikiau ilgesnius maršrutus, – pasakojo keliauninkė.

Jauna moteris neslepia – dvejonių, ar verta leistis į tokią ilgą kelionę, būta. Ypač pirmą kartą riedant Lenkija. Lankė mintys: „Ar aš įveiksiu“, „Ar mano kojos pakankamai tvirtos“, kodėl jas maudžia?“, tačiau Monika sugebėjo rasti kontrargumentų savo nerimastingoms mintims ir, ko gero, visą gyvenimą džiaugsis save praturtinusi kelionėje įgytomis patirtimis. Jos žodžiais tariant, po kelionių atsirado saugumą teikiantis vidinis žinojimas, jog kas benutiktų, viską įmanoma įveikti.

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.