Literatūrologė Monika Andrulytė: „Neabejotinai didžiausias iššūkis – sudominti vaikus privalomąja literatūra“
Įkelta:
2020-09-25
Nuotrauka
Aprašymas

M. Andrulytė VU įgijo lietuvių filologijos bakalauro laipsnį ir intermedialiųjų literatūros studijų magistro laipsnį. Šiuo metu yra VU doktorantė. Straipsnio herojės albumo nuotraukos 

,
Nuotrauka
Aprašymas

M. Andrulytės bakalauro ir magistro darbai apdovanoti premijomis

,
Nuotrauka
Aprašymas

Šiuo metu M. Andrulytė su sužadėtiniu Francesco Iera gyvena Šveicarijoje

,
Nuotrauka
Aprašymas

Šiais metais M. Andrulytė išėjo akademinių atostogų

,
Nuotrauka
Aprašymas

M. Andrulytė su magistro darbo vadove doc. dr. Audinga Pelurityte-Tikuišiene (kairėje) ir bakalauro darbo vadove doc. dr. Rita Tūtlyte (dešinėje)

,
Nuotrauka
Aprašymas

M. Andrulytė džiaugiasi, kad magistro intermedialiosios literatūros studijos suteikė žinių ne tik apie tarptautinę literatūrą, bet ir apie kitas medijas – teatrą, dailę, kinematografiją

Greičiausiai sudėtinga rasti vieną universalų atsakymą į klausimą, kaip sudominti vaikus privalomosios literatūros ar apskritai knygų skaitymu. Vis dėlto visuomet įdomu ir naudinga, ieškant artimiausių požiūrio kampų, vis iš naujo apsvarstyti, kas gali turėti lemiamos įtakos jaunam žmogui, dvejojančiam, sėsti ar nesėsti prie knygos. Tad šįkart „Tauragės žinios“ pasikvietė tauragiškę jaunosios kartos literatūrologę, Vilniaus universiteto doktorantę Moniką Andrulytę pasikalbėti apie jos pačios skaitymo patirtis, knygų teikiamą naudą ir pasidalyti nuomone, koks turėtų būti moksleivių santykis su privalomąja literatūra mokykloje.

Lietuvių kalbos mokytoja – didžiausia įkvėpėja ir palaikytoja

2013 m. M. Andrulytė baigė Tauragės „Versmės“ gimnaziją. Prisiminusi mokyklos laikus pašnekovė atskleidžia, kad jai didelės įtakos turėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Nijolė Katauskienė.

– Turėjau nuostabią lietuvių kalbos mokytoją N. Katauskienę, lydėjusią mane nuo 5 iki 12 klasės. Ji buvo didžiausia mano įkvėpėja ir palaikytoja, tikėjusi manimi net tuomet, kai aš pati savimi nelabai tikėdavau. Mokykloje buvau labai nedrąsi, todėl tik jos dėka išdrįsau paviešinti savo rašymus (tiek poeziją, tiek rašinius apie literatūrą), pateikti juos įvairių konkursų komisijoms, – pasakoja M. Andrulytė.

Tauragiškės gebėjimai analizuoti ir suprasti literatūros kūrinius išryškėjo dar ankstyvaisiais mokyklos metais. M. Andrulytė, drąsinama lietuvių kalbos mokytojos N. Katauskienės, skindavo pergales skaitovų, jaunųjų filologų, įvairių rašinių konkursuose ir lietuvių kalbos olimpiadose.

– Mano puikioji lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja sugebėdavo net nykiausius lietuvių literatūros kūrinius pateikti įdomiai. Turiu pripažinti, kad iš esmės nesižavėjau visais privalomais kūriniais, bet, manau, tai natūralu – neretai mokiniams smagiau ieškoti ir atrasti patiems nei skaityti tai, kas „privaloma“, – dėsto pašnekovė.

Nuotrauka

„Mokyklinėje programoje turėtų būti didesnė įvairovė“

Svarstydama, koks turėtų būti moksleivių santykis su literatūra mokykloje, kaip juos sudominti literatūros kūriniais, M. Andrulytė sudvejoja, ar apskritai gali būti koks nors „teisingas“ santykis su kūriniais mokykloje.

– Akivaizdu, kad sveiką santykį su privalomąja literatūra moksleiviui nėra lengva užmegzti, nes žvelgiant į privalomosios literatūros sąrašus išryškėja gana vienakryptė tendencija – mokiniai turi skaityti lietuvių tautos kančios įvairiuose istorijos perioduose naratyvą. Tautiškumo ugdymas – svarbus, tačiau mokyklinėje programoje turėtų būti didesnė įvairovė – daugiau šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinių, atliepiančių dabarties pulsą, taip pat daugiau svarbių užsienio balsų, kad jaunas žmogus, pabaigęs mokyklą, būtų susipažinęs ir su platesniu literatūros kanonu, – mano pašnekovė ir priduria: – Neabejotinai didžiausias iššūkis – sudominti vaikus privalomąja literatūra, tačiau nesu tikra, ar tai apskritai įmanoma, jei mokyklinė programa išliks tokia vienakryptė ir mokytojas neturės daug laisvės dirbti, atsižvelgdamas į klasėje esančių mokinių poreikius. Manau, jei mokiniai turėtų galimybę susipažinti su platesniu literatūros spektru, ypač su šiuolaikiniais užsienio autoriais, atsirastų didesnis šansas, kad jie galėtų atrasti ką nors artimo sau. Nėra vieno rakto, galinčio padėti atrakinti visus kūrinius. Literatūrologijoje egzistuoja skirtingos metodologijos, siūlančios įrankius, kaip skaityti tekstą. Nors tam tikri sudėtingi tekstai gali reikalauti tam tikro išmanymo, vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad jo ne visada reikia, norint suprasti tekstą. Kaip teigė mano mėgstama rašytoja Virginia Woolf, nemažai rašiusi apie skaitymo procesą, skaitytojas turėtų bandyti į autorių įsijausti ir tapti jo bendrininku, sekančiu knygoje paliktais rašytojo pėdsakais ir užuominomis. 

Nuotrauka

„Skaitymas man yra skirtingų patirčių kolekcionavimas“

M. Andrulytė nuo mažens labai daug skaito. Ji sąžiningai perskaitydavo visus privalomus literatūros kūrinius, tačiau labai daug laiko skirdavo ir skaitymui savo malonumui.

– Mokyklos laikais skaitydavau kiekvieną dieną, tai buvo mano pagrindinė veikla. Buvau didžiulė introvertė, todėl manęs nedomino nei draugai, nei vakarėliai, nei būreliai ar kitos veiklos. Grįžusi iš mokyklos pirmiausia atlikdavau namų darbus, o visas kitas likęs laikas būdavo skirtas skaitymui. Labiausiai laukdavau vasaros, kadangi tai reikšdavo, jog galėdavau praleisti ištisas dienas skaitydama, – pasakoja M. Andrulytė.

Ji atsargiai svarsto, kad didžiulis polinkis į knygas veikiausiai kilęs iš įgimto nepasotinamo smalsumo ir be galo mėgstančių skaityti tėvų, ypač mamos, pavyzdžio.

– Nesu tikra, ar galėčiau atsakyti, iš kur atsirado aistra skaityti, tačiau ji greičiausiai susijusi su smalsumu, kuris mane lydėjo nuo vaikystės. Pati skaityti išmokau mokykloje, tačiau knygos lydėjo nuo mažumės – mama buvo godi skaitytoja, todėl nuolat buvau apsupta knygų, o būdama smalsi, trokšdavau kuo daugiau įvairių patirčių, todėl nepaleisdavau knygos iš rankų. Skaitymas man yra skirtingų patirčių kolekcionavimas. Studijuojant universitete buvo laikas, kai neturėdavau laiko skaityti savo malonumui, tačiau troškimas skaityti niekada nebuvo manęs apleidęs, – pasakoja M. Andrulytė.

Nuotrauka

Bakalauro ir magistro darbai įvertinti premijomis

M. Andrulytė dėl didžiulės meilės literatūrai jau gana anksti suprato, kad filologija yra jos pašaukimas.

– Atsižvelgiant į tai, kad skaičiau absoliučiai visą laisvą laiką, buvo savaime suprantama, kad man artimiausios yra filologijos studijos – tai supratau gana anksti, būdama greičiausiai penkiolikos ar šešiolikos, – tvirtina pašnekovė ir tęsia: – Turėjau šiek tiek abejonių, kurias konkrečiai studijas pasirinkti, – svarsčiau ir apie ispanų filologiją, tačiau galiausiai pasirinkau lietuvių, nes tuo metu daugiausia skaičiau lietuvių autorių kūrinius. Atsukusi laiką atgal greičiausiai rinkčiausi studijuoti ir kitos šalies gretutines filologijos studijas – šiuo metu gyvenu Šveicarijoje, todėl neturiu galimybės čia pritaikyti bakalauro laikais įgytų žinių. Tačiau džiaugiuosi, kad magistro intermedialiosios literatūros studijos suteikė žinių ne tik apie tarptautinę literatūrą, bet ir apie kitas medijas – teatrą, dailę, kinematografiją.

Merginai studijos buvo išskirtinai sėkmingos – bakalauro darbas apdovanotas Vytauto Kavolio premija, už geriausią lietuvių literatūros tyrimą apdovanotas ir magistro darbas – M. Andrulytė pelnė Vandos Zaborskaitės premiją. M. Andrulytė ne vienus metus rašo knygų recenzijas ir apžvalgas, kurie spausdinami įvairiuose kultūros leidiniuose, o 2019 m. įstojo į Vilniaus universiteto doktorantūrą

– Šiuo metu esu išėjusi akademinių atostogų, todėl turiu laiko iš naujo apgalvoti esmines disertacijos idėjas. Mano tyrimo objektas – vidurinioji lietuvių poetų karta (gimę 1947–1955). Žvelgiant į šią kartą, pastebima, kad viena šios kartos poetus vienijančių tendencijų yra specifinė archetipinės vaizduotės, mitinio klodo atvertis. Svarbu pažymėti, kad archetipinė vaizduotė neatsiranda kaip naujas reiškinys, lietuvių poezijoje ji turi tvirtą pamatą – archetipinis pradas akivaizdus ir ankstesnės kartos autorių kūryboje, jis sietinas su Marcelijaus Martinaičio, Sigito Gedos, Leonardo Gutausko ir kitų pavardėmis. Mitas buvo svarbus ne tik sovietmečio poezijoje ezopinei kalbai plėtoti – jis suteikė galimybę atsigręžti į kultūros pamatus, steigti savitą archetipinį krūvį turinčią mąstymo ir matymo sistemą. Būtent tai, kokiomis formomis ši sistema atsiveria ir kaip funkcionuoja, mane domina rašant disertaciją, – sako jaunosios kartos literatūrologė.

Nuotrauka

Iš knygų semiasi energijos „tikrajam“ gyvenimui

Knygų vertė – nekvestionuojama, tačiau ką būtent M. Andrulytei, tiek laiko ir energijos skyrusiai skaitymui, duoda literatūra?

– Negrožinė literatūra suteikia nepaprastą galimybę mokytis, padeda formuoti nuomonę.  Grožinė leidžia ir pailsėti, ir emociškai vargina, ir moko, ir dirgina. Specialiai paminėjau šiuos visus aspektus, norėdama išryškinti skaitymo patirties daugiakryptiškumą ir unikalumą. Knygos pasitelkiamos net gydymo tikslais – mano sužadėtinis yra psichiatras, jis taiko biblioterapiją ir savo darbe. Laikau save priklausoma nuo skaitymo ir dėl to, kad esu visiška estetė, jautri grožiui. Grožinė literatūra man leidžia pasinerti į meninio grožio viziją, kurioje ieškau ne tikrumo, o atvirkščiai – netikrumo. Jame atsipalaiduoju ir pasisemiu energijos „tikrajam“ gyvenimui, – mintimis dalijasi M. Andrulytė.

Nuotrauka

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.