Literatūrologė Monika Andrulytė: „Neabejotinai didžiausias iššūkis – sudominti vaikus privalomąja literatūra“
Įkelta:
2020-09-25
Nuotrauka
Aprašymas

M. Andrulytė VU įgijo lietuvių filologijos bakalauro laipsnį ir intermedialiųjų literatūros studijų magistro laipsnį. Šiuo metu yra VU doktorantė. Straipsnio herojės albumo nuotraukos 

,
Nuotrauka
Aprašymas

M. Andrulytės bakalauro ir magistro darbai apdovanoti premijomis

,
Nuotrauka
Aprašymas

Šiuo metu M. Andrulytė su sužadėtiniu Francesco Iera gyvena Šveicarijoje

,
Nuotrauka
Aprašymas

Šiais metais M. Andrulytė išėjo akademinių atostogų

,
Nuotrauka
Aprašymas

M. Andrulytė su magistro darbo vadove doc. dr. Audinga Pelurityte-Tikuišiene (kairėje) ir bakalauro darbo vadove doc. dr. Rita Tūtlyte (dešinėje)

,
Nuotrauka
Aprašymas

M. Andrulytė džiaugiasi, kad magistro intermedialiosios literatūros studijos suteikė žinių ne tik apie tarptautinę literatūrą, bet ir apie kitas medijas – teatrą, dailę, kinematografiją

Greičiausiai sudėtinga rasti vieną universalų atsakymą į klausimą, kaip sudominti vaikus privalomosios literatūros ar apskritai knygų skaitymu. Vis dėlto visuomet įdomu ir naudinga, ieškant artimiausių požiūrio kampų, vis iš naujo apsvarstyti, kas gali turėti lemiamos įtakos jaunam žmogui, dvejojančiam, sėsti ar nesėsti prie knygos. Tad šįkart „Tauragės žinios“ pasikvietė tauragiškę jaunosios kartos literatūrologę, Vilniaus universiteto doktorantę Moniką Andrulytę pasikalbėti apie jos pačios skaitymo patirtis, knygų teikiamą naudą ir pasidalyti nuomone, koks turėtų būti moksleivių santykis su privalomąja literatūra mokykloje.

Lietuvių kalbos mokytoja – didžiausia įkvėpėja ir palaikytoja

2013 m. M. Andrulytė baigė Tauragės „Versmės“ gimnaziją. Prisiminusi mokyklos laikus pašnekovė atskleidžia, kad jai didelės įtakos turėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Nijolė Katauskienė.

– Turėjau nuostabią lietuvių kalbos mokytoją N. Katauskienę, lydėjusią mane nuo 5 iki 12 klasės. Ji buvo didžiausia mano įkvėpėja ir palaikytoja, tikėjusi manimi net tuomet, kai aš pati savimi nelabai tikėdavau. Mokykloje buvau labai nedrąsi, todėl tik jos dėka išdrįsau paviešinti savo rašymus (tiek poeziją, tiek rašinius apie literatūrą), pateikti juos įvairių konkursų komisijoms, – pasakoja M. Andrulytė.

Tauragiškės gebėjimai analizuoti ir suprasti literatūros kūrinius išryškėjo dar ankstyvaisiais mokyklos metais. M. Andrulytė, drąsinama lietuvių kalbos mokytojos N. Katauskienės, skindavo pergales skaitovų, jaunųjų filologų, įvairių rašinių konkursuose ir lietuvių kalbos olimpiadose.

– Mano puikioji lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja sugebėdavo net nykiausius lietuvių literatūros kūrinius pateikti įdomiai. Turiu pripažinti, kad iš esmės nesižavėjau visais privalomais kūriniais, bet, manau, tai natūralu – neretai mokiniams smagiau ieškoti ir atrasti patiems nei skaityti tai, kas „privaloma“, – dėsto pašnekovė.

Nuotrauka

„Mokyklinėje programoje turėtų būti didesnė įvairovė“

Svarstydama, koks turėtų būti moksleivių santykis su literatūra mokykloje, kaip juos sudominti literatūros kūriniais, M. Andrulytė sudvejoja, ar apskritai gali būti koks nors „teisingas“ santykis su kūriniais mokykloje.

– Akivaizdu, kad sveiką santykį su privalomąja literatūra moksleiviui nėra lengva užmegzti, nes žvelgiant į privalomosios literatūros sąrašus išryškėja gana vienakryptė tendencija – mokiniai turi skaityti lietuvių tautos kančios įvairiuose istorijos perioduose naratyvą. Tautiškumo ugdymas – svarbus, tačiau mokyklinėje programoje turėtų būti didesnė įvairovė – daugiau šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinių, atliepiančių dabarties pulsą, taip pat daugiau svarbių užsienio balsų, kad jaunas žmogus, pabaigęs mokyklą, būtų susipažinęs ir su platesniu literatūros kanonu, – mano pašnekovė ir priduria: – Neabejotinai didžiausias iššūkis – sudominti vaikus privalomąja literatūra, tačiau nesu tikra, ar tai apskritai įmanoma, jei mokyklinė programa išliks tokia vienakryptė ir mokytojas neturės daug laisvės dirbti, atsižvelgdamas į klasėje esančių mokinių poreikius. Manau, jei mokiniai turėtų galimybę susipažinti su platesniu literatūros spektru, ypač su šiuolaikiniais užsienio autoriais, atsirastų didesnis šansas, kad jie galėtų atrasti ką nors artimo sau. Nėra vieno rakto, galinčio padėti atrakinti visus kūrinius. Literatūrologijoje egzistuoja skirtingos metodologijos, siūlančios įrankius, kaip skaityti tekstą. Nors tam tikri sudėtingi tekstai gali reikalauti tam tikro išmanymo, vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad jo ne visada reikia, norint suprasti tekstą. Kaip teigė mano mėgstama rašytoja Virginia Woolf, nemažai rašiusi apie skaitymo procesą, skaitytojas turėtų bandyti į autorių įsijausti ir tapti jo bendrininku, sekančiu knygoje paliktais rašytojo pėdsakais ir užuominomis. 

Nuotrauka

„Skaitymas man yra skirtingų patirčių kolekcionavimas“

M. Andrulytė nuo mažens labai daug skaito. Ji sąžiningai perskaitydavo visus privalomus literatūros kūrinius, tačiau labai daug laiko skirdavo ir skaitymui savo malonumui.

– Mokyklos laikais skaitydavau kiekvieną dieną, tai buvo mano pagrindinė veikla. Buvau didžiulė introvertė, todėl manęs nedomino nei draugai, nei vakarėliai, nei būreliai ar kitos veiklos. Grįžusi iš mokyklos pirmiausia atlikdavau namų darbus, o visas kitas likęs laikas būdavo skirtas skaitymui. Labiausiai laukdavau vasaros, kadangi tai reikšdavo, jog galėdavau praleisti ištisas dienas skaitydama, – pasakoja M. Andrulytė.

Ji atsargiai svarsto, kad didžiulis polinkis į knygas veikiausiai kilęs iš įgimto nepasotinamo smalsumo ir be galo mėgstančių skaityti tėvų, ypač mamos, pavyzdžio.

– Nesu tikra, ar galėčiau atsakyti, iš kur atsirado aistra skaityti, tačiau ji greičiausiai susijusi su smalsumu, kuris mane lydėjo nuo vaikystės. Pati skaityti išmokau mokykloje, tačiau knygos lydėjo nuo mažumės – mama buvo godi skaitytoja, todėl nuolat buvau apsupta knygų, o būdama smalsi, trokšdavau kuo daugiau įvairių patirčių, todėl nepaleisdavau knygos iš rankų. Skaitymas man yra skirtingų patirčių kolekcionavimas. Studijuojant universitete buvo laikas, kai neturėdavau laiko skaityti savo malonumui, tačiau troškimas skaityti niekada nebuvo manęs apleidęs, – pasakoja M. Andrulytė.

Nuotrauka

Bakalauro ir magistro darbai įvertinti premijomis

M. Andrulytė dėl didžiulės meilės literatūrai jau gana anksti suprato, kad filologija yra jos pašaukimas.

– Atsižvelgiant į tai, kad skaičiau absoliučiai visą laisvą laiką, buvo savaime suprantama, kad man artimiausios yra filologijos studijos – tai supratau gana anksti, būdama greičiausiai penkiolikos ar šešiolikos, – tvirtina pašnekovė ir tęsia: – Turėjau šiek tiek abejonių, kurias konkrečiai studijas pasirinkti, – svarsčiau ir apie ispanų filologiją, tačiau galiausiai pasirinkau lietuvių, nes tuo metu daugiausia skaičiau lietuvių autorių kūrinius. Atsukusi laiką atgal greičiausiai rinkčiausi studijuoti ir kitos šalies gretutines filologijos studijas – šiuo metu gyvenu Šveicarijoje, todėl neturiu galimybės čia pritaikyti bakalauro laikais įgytų žinių. Tačiau džiaugiuosi, kad magistro intermedialiosios literatūros studijos suteikė žinių ne tik apie tarptautinę literatūrą, bet ir apie kitas medijas – teatrą, dailę, kinematografiją.

Merginai studijos buvo išskirtinai sėkmingos – bakalauro darbas apdovanotas Vytauto Kavolio premija, už geriausią lietuvių literatūros tyrimą apdovanotas ir magistro darbas – M. Andrulytė pelnė Vandos Zaborskaitės premiją. M. Andrulytė ne vienus metus rašo knygų recenzijas ir apžvalgas, kurie spausdinami įvairiuose kultūros leidiniuose, o 2019 m. įstojo į Vilniaus universiteto doktorantūrą

– Šiuo metu esu išėjusi akademinių atostogų, todėl turiu laiko iš naujo apgalvoti esmines disertacijos idėjas. Mano tyrimo objektas – vidurinioji lietuvių poetų karta (gimę 1947–1955). Žvelgiant į šią kartą, pastebima, kad viena šios kartos poetus vienijančių tendencijų yra specifinė archetipinės vaizduotės, mitinio klodo atvertis. Svarbu pažymėti, kad archetipinė vaizduotė neatsiranda kaip naujas reiškinys, lietuvių poezijoje ji turi tvirtą pamatą – archetipinis pradas akivaizdus ir ankstesnės kartos autorių kūryboje, jis sietinas su Marcelijaus Martinaičio, Sigito Gedos, Leonardo Gutausko ir kitų pavardėmis. Mitas buvo svarbus ne tik sovietmečio poezijoje ezopinei kalbai plėtoti – jis suteikė galimybę atsigręžti į kultūros pamatus, steigti savitą archetipinį krūvį turinčią mąstymo ir matymo sistemą. Būtent tai, kokiomis formomis ši sistema atsiveria ir kaip funkcionuoja, mane domina rašant disertaciją, – sako jaunosios kartos literatūrologė.

Nuotrauka

Iš knygų semiasi energijos „tikrajam“ gyvenimui

Knygų vertė – nekvestionuojama, tačiau ką būtent M. Andrulytei, tiek laiko ir energijos skyrusiai skaitymui, duoda literatūra?

– Negrožinė literatūra suteikia nepaprastą galimybę mokytis, padeda formuoti nuomonę.  Grožinė leidžia ir pailsėti, ir emociškai vargina, ir moko, ir dirgina. Specialiai paminėjau šiuos visus aspektus, norėdama išryškinti skaitymo patirties daugiakryptiškumą ir unikalumą. Knygos pasitelkiamos net gydymo tikslais – mano sužadėtinis yra psichiatras, jis taiko biblioterapiją ir savo darbe. Laikau save priklausoma nuo skaitymo ir dėl to, kad esu visiška estetė, jautri grožiui. Grožinė literatūra man leidžia pasinerti į meninio grožio viziją, kurioje ieškau ne tikrumo, o atvirkščiai – netikrumo. Jame atsipalaiduoju ir pasisemiu energijos „tikrajam“ gyvenimui, – mintimis dalijasi M. Andrulytė.

Nuotrauka

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.