Ina Kalvanienė: „Šeimoje aš – ne psichologė“
Įkelta:
2020-09-30
Nuotrauka
Aprašymas

Iškyla į gamtą. Asmeninio albumo nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Ina su Ema interviu metu. Margaritos Rimkutės nuotrauka

 

 

,
Nuotrauka
Aprašymas

Kalvanų poilsio kampelis šiltnamyje. Asmeninio albumo nuotrauka

 

,
Nuotrauka
Aprašymas

Pietų pogulis hamake. Asmeninio albumo nuotrauka

 

,
Nuotrauka

Tauragiškė psichologė, VĮ „Psichologinės gerovės centras“ įkūrėja Ina Kalvanienė, šių metų pradžioje susilaukusi antrosios dukros, mėgaujasi ramiu šeimyniniu gyvenimu. Socialiniuose tinkluose moteris dalijasi žaviomis smulkmenomis, darančiomis gyvenimą gražų. Štai šeima šiltnamyje įsirengė poilsio kambarėlį, išvykos į gamtą metu sutiko lapę, nuotraukose įamžintos jaukios motinystės akimirkos, džiaugsmas vaikščiojant paupiu, hamake žindant kūdikį, stebint žvejojančią septynmetę dukrą, sekmadienį šeimai lankant bažnyčią. Ina sutiko „Tauragės žinioms“ praverti savo šeimos namų duris, interviu susitikome Jovarų mikrorajone esančiuose Kalvanų namuose.

Keturių asmenų šeima gyvena Inos vyro Jono senelio, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupo Jono Viktoro Kalvano name. Prie medinio, lentutėmis apkalto pastato įrengta terasa, kurioje šeima vasarą sūpuodavosi hamake, o kiek tolėliau kieme – stiklinis šiltnamis, jo kamputyje prieš kelias dienas įsirengė poilsio kampelį. Išklojo senomis plytelėmis, pastatė stalelį, kėdes. Dabar, kaip šių eilučių autorei sako Ina, yra tiek progų neskubėti.

Prisėdame šeimos svetainėje kuo arčiau Emos žaislų dėžės, kuria viso interviu metu ji taip ir nesusidomėjo. Neseniai stovėti išmokusi aštuonių mėnesių mažylė „šlifavo“ sofos kraštą, tarsi švytuoklė balansuodama tarp mamos ir žurnalistės.

Margarita Rimkutė: Ina, daug kas keikia 2020-uosius, kokie jie tau?

Ina Kalvanienė: Svarbiausias, žinoma, šių metų įvykis yra Emos gimimas sausio mėnesį. Po poros mėnesių buvo fiksuoti ir pirmieji susirgimai koronavirusu bei prasidėjo karantinas. Puikiai prisimenu tą dieną, kai jis buvo paskelbtas. Viskas atrodė tarsi pokštas, juokavome. Naujienų srautas didėjo, juokas peraugo į nerimą ir pasipiktinimą, pamenu, tada galvojau: „Kodėl viskas vyksta dabar, kai aš ką tik susilaukiau kūdikėlio“. Kilo begalės klausimų apie tai, kas nutiktų, jei aš susirgčiau, ar man būtų leista ir toliau žindyti savo mažylę, o gal mus atskirtų...

Gal po gerų dviejų savaičių įvyko persilaužimas ir ėmiau pastebėti gerąją reikalo pusę. Vyras, mokytojas, galėjo dirbti nuotoliniu būdu iš namų, dukra – mokytis. Kas dieną visa šeima lieka namuose, viskas pradėjo atrodyti gana šaunu. Atradome atrakciją išgyventi pandemiją. Susidarėme darbotvarkę, kada kokiu metu bus ruošiamos pamokos, kada poilsio laikas, kada meno valandėlė, lauko laikas. O būtent ištrūkti laukan ir tapo įdomiausia atrakcija. Susiruošiame išvykai į gamtą, numatome vietą, kur nesutiktume kitų žmonių, viskas tarsi slapčia. Miške atvykęs matai – už keliasdešimties metrų ir kita šeima atvyko pasivaikščioti. Ir toks smagumas ima. Va, ne mes vieni kuriame išlikimo planus.

Nuotrauka

M.R.: Kaip Marta (8 metų) priėmė sesutę? Pasitaiko, pirmagimiai pavydi naujam šeimos nariui...

I.K.: Martos vardo reikšmė – viešpatė, valdovė. Nuo mažens dukra žinojo savo vardo reikšmę juokaudavo – „Žinote, kas čia namie valdovė?“. Tikrai meluočiau, jei sakyčiau, kad dukros prisitaikymas prie naujo šeimos nario vyko nepastebimai, kad ji tik džiūgavo ir laikė apsikabinusi šeimoje pasirodžiusį kūdikėlį. Visi jautėme šiokį tokį jos adaptacinį periodą, tačiau, kitaip nei įprasta, jis įvyko dar kiek prieš antrosios dukros gimimą. Prie to prisidėjo suaugusiųjų laukimas, pašnekesiai apie pasaulį greit išvysiantį kūdikį, net, regis, nekalti pajuokavimai apie pasikeitimus šeimoje. Kažkas iš apsilankiusiųjų išsireiškė – „Va dabar Marta bus nukarūnuota“. Matyt, dukrai šios kalbos sukėlė nerimo. Džiaugiuosi, kad tuo metu tada dar pirmokė Marta jau buvo išmokusi rašyti. Ji labai džiaugėsi šiuo naujuoju savo įgūdžiu ir mėgdavo kurti knygeles, ką nors užrašinėti. Taip ji ėmė rašyti ir matomose vietose palikti laiškučius. Būtent iš jų turinio ir sužinojau, kad dukrai kyla įvairių klausimų dėl jos padėties šeimoje, pavyzdžiui, ar tėveliai ją mylės taip pat, kaip iki šiol.

Aštuonių mėnesių Ema, nusivylusi nuobodžiu žurnalistės ir mamos pokalbiu, patraukia prie netoliese guolyje gulinčios kalytės Lotos. Prisėda. Atsisuka.

Tęsiame pokalbį.

M.R.: Ar Martai pačiai šovė mintis rašyti laiškus? Gi jausmų užrašymas yra vienas iš psichoterapijos metodų.

I.K.: Pačiai. Tiesiog taip susiklostė aplinkybės. Ji mėgavosi rašymu, ir šis naujas įgūdis jai puikiai pasitarnavo. Tikrai nesakiau: „Tu, Marta, išrašyk jausmus“ (juokiasi). Šeimoje aš nesistengiu būti psichologe. Net ir pati Marta nesutiktų. Kartą pasiūliau jai išpiešti liūdesį, ji man: „Tu čia, mama, man psichologe nebūk“.

Ema, pasirodo, nelūkuriavo. Ji – jau prie kampe esančios garų šluostės. Mama skubiai kyla nuo kilimo ir grąžina mažylę tarp šių eilučių autorės ir savęs. Šluotą lengva nuversti, niekas nenori išvysti kūdikio su guzu ant kaktos.

Nuotrauka

M.R.: Vienoje savo „Instagram“ publikacijų nuotraukoje tu, į plaukus įsisegusi keletą lapų, vaikščioji Jūros krantine, po nuotrauka prierašas: „Lėta motinystė – tai kai turi laiko tai išjausti“. Ar augindama pirmagimę ir gimus antrajai dukrai į dalykus žvelgi taip pat?

I.K.: Su Marta viskas vyko kiek kitaip. Man buvo 25 metai. Buvome neseniai susituokę, vestuvės, nuosavi namai, reikia vaikelio, viskas vyko greitai. Laukiausi vaikelio ir tuo pat metu baiginėjau magistro studijas. Jaučiausi „supermoteris“. Viską spėjanti, apsupta veiklos, užimta. Ko gero, tada tiek sau, tiek kitiems šiek tiek norėjosi įrodyti, kad moteris gali viską spėti: besilaukdama gali mokytis, dirbti, keliauti.

Gimus Martai įvyko šioks toks sulėtėjimas, tačiau noras įrodyti, jog moteris gali viską suderinti, į darbą mane grąžino gana anksti, kai dukrai sukako metai. Nenorėjau atsilikti nuo gyvenimo. Tada man norėjosi greičiau pradėti dirbti, greičiau įgyti patirties. Sugebėjau auginti vaiką ir dirbti, žinoma, neapsėjau be senelių pagalbos, ir auklė padėjo.

Tačiau, kaip minėjau, mąstymas keitėsi. Dabar aš nebenoriu to skubėjimo. Mėgaujuosi lėtu rytu, nesureikšminu, kad naktį reikėjo ne kartą atsikelti ir galbūt poilsio trūksta. Džiaugiamės mažais dalykais.

Ema, keliais bildendama į grindis, dingo iš mamos akiračio kitame kambaryje, Ina vėl kyla nuo kilimo, paskubomis žingsniuoja mažylės, jai iš paskos taip pat skubiai leidžiasi ir šuo.

Nuotrauka

M.R.: Pakalbėkime apie moteris ir karjerą. Kartais moterys profesinį tobulėjimą pasirenka prioritetu šeimos atžvilgiu. Ir vos spėdamos žongliruoja kasdienėmis darbinėmis užduotimis, buities darbais, motiniškomis pareigomis. Iš išsekusių motinų lūpų vaikai girdi: „Netrukdyk“, „Vėl tu su savo nesąmonėmis“, „Ar nematai, kad aš dirbu“. Kokią įtaką vaiko asmenybės formavimuisi daro žinojimas, jog mamai yra svarbesnių dalykų nei jis?

I.K.: Nereikėtų teisti moters. Atsiribojant nuo savo subjektyvios nuomonės būtų geriausia žiūrėti, ką rodo tyrimai. Neseniai buvau maloniai nustebinta perskaičiusi, jog matydamas dirbančius tėvus vaikas formuoja teisingą nuostatą, kad darbas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Tie vaikai, kurie nuo ankstyvo amžiaus matė mamą dirbančią, vėliau rimtai žiūri į savo mokslus. Ir geriau prisitaiko darbo rinkoje, užauga stropūs, atsakingi.

Žinoma, kiekvienas atvejis individualus. Klausimas, kokiomis aplinkybėmis mama vaikui ištaria tokius žodžius. Jei kas dieną jis yra nustumiamas į antrą planą ir vien tik girdi, kad darbas yra svarbiau nei jis, gali išsivystyti nepilnavertiškumas. Jei jau darbas atima beveik visą mamos laiką ir vaikams jo lieka itin mažai, savo klientams patariu atžalai į dieną skirti bent dvidešimt minučių, tačiau kokybiško dėmesio. Išjungus visus telefonus, televiziją. Ir neišnaudoti to laiko kažkokioms užduotims, ne „Einam dabar pasimokyti“ arba „Einam dabar, kaip smagiai palyginsim skalbinius“, o veikti tik tai, ką kartu nori veikti vaikas. Gal atsigulus kartu dėlioti lego... Tai padeda vaikui pasijusti gerai, pasijusti svarbiam, po to mama gali rami grįžti prie savo užduočių.

M.R.: Visuomenėje netrūksta NEsuaugusių suaugusiųjų: jautrių kritikai, piktų, egocentriškų, manipuliuojančių kitais siekiant sau dėmesio, tarsi neišmylėtų vaikų, siekiančių gauti meilės, kurios jiems tėvai nesuteikė vaikystėje. Ne kiekvienas turėjo galimybę augti tarp dėmesingų tėvų, kai kurių tėvai tiek daug dirbdavo, jog vaikai laiką leisdavo vieni arba patys augindavo savo brolius, seseris. Kaip padėti šiems suaugusiesiems?

I.K.: Esame su kolege vedusios seminarą, tad nemažai teko domėtis šia tema. Turiu gerą naujieną: tie neišmylėti vaikai vaikystėje neįgytą saugumo jausmą suaugę gali atstatyti partnerystėje. Tikrai nėra taip, kad šie tėvų nemylėti suaugusieji liks visą gyvenimą nelaimingi. Vėliau ir dirbdamos su šeimomis įsitikinome ir pačios, kad tie, kurie turi jų emocinius poreikius atliepiančius partnerius, ima sveikti. Nekalbu apie popinimą, lepinimą. Kalbu apie normalias jų partnerių reakcijas į šių nesuaugusių suaugusiųjų savijautą. Tarkim, tas neišmylėtas vaikas, suaugusysis, kurį laiką liūdi. Yra labai sveika, jei jo partneris jo savijautą priima kaip natūralų dalyką. Ne ignoruoja ar bara –  „Kiek čia gali verkti“, o pabūna kartu. Jausdamasis pilnavertis ir saugus, žmogus sveikti.

Jei poroje vyksta manipuliacijos dėl dėmesio, greičiausiai toje poroje nei vienas, nei kitas nėra saugioje partnerystėje.

Pokalbiui baigiantis Emai gal penkis kartus teko nusivilti nepavykus sučiupti žurnalistės mobiliojo telefono, ji jau vėl buvo pakeliui link garų šluotos. Reikėtų nuotraukos straipsniui. Ema sugrąžinama greta mamos, Ina taisosi plaukus. Akimirkai susikremta laiku neišsitrinkusi galvos, kita vertus, kaip ir nebuvo kada – prieš atvykstant žurnalistei mama su dukra taip saldžiai snaudė.

Nuotrauka

Kalbino Margarita RIMKUTĖ

 

Nuotrauka
Laimonas
Laimonas
Įkelta:
prieš 1 dieną
Tauragiškis Laimonas Šiaudvytis neseniai atrado širdžiai artimą meno šaką – fotografiją. Vaikino darbai žavi daugelį, o žvelgiant į jo nuotraukas net stebina, jog šis jaunasis menininkas – dar tik pradedantis fotografas.
Nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Vakar Tauragės visuomenės sveikatos biuro (VSB) visuomenės sveikatos specialistei Gemai Nairanauskaitei, atliekančiai sveikatos priežiūrą mokykloje, įteiktas Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (SVSBA) apdovanojimas „2020 metų specialistas“. Jį drauge su Tauragės rajono savivaldybės mero padėka įteikė rajono meras Dovydas Kaminskas.
Nuotrauka
Žvynakienė
Įkelta:
2021-03-02
Ko gero, sunkiai rasime tauragiškių, o ypač jaunosios kartos atstovų, kurie nepažinotų visada besišypsančios policijos pareigūnės Raimondos Žvynakienės. O jei neteko girdėti, tai susipažinkite – 22 metus policijos sistemoje dirbanti moteris myli savo darbą, o savaitgaliais duoklę atiduoda vienišiems seneliams. Juos lankydama kaip Maltos ordino savanorė dažnai yra tas vienintelis žmogus, kuriam senjoras gali išsipasakoti.
Nuotrauka
vaitkus
Įkelta:
2021-02-26
Vasario 20 d. sukanka 100 dienų, kai dirba naujai išrinktas Seimas. Tauragėje išrinktas Seimo narys Romualdas Vaitkus, kuriam kassavaitinės kelionės į Vilnių ir atgal jau tapo įprastos, sako net ir jų metu neleidžiąs laiko veltui: klauso įvairių laidų aplinkosaugos klausimais – apie ekologiją, gamtosaugą, atliekų tvarkymą ir t.t., aiškinasi daugybę klausimų telefonu. Jis teigia net nepajuntąs, kaip prabėga laikas kelyje. Paklaustas, kaip prabėgo tas šimtas dienų, jis vieną po kito vardija nuveiktus darbus.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-31
Šiandien, sausio 31-ąją, netekome Jono Šilerio, ilgamečio badmintono trenerio, per savo gyvenimą meilę šiam sportui įskiepijusio daugybei vaikų, išugdžiusio ne vieną sportininką. Jam buvo 73-eji.
Nuotrauka
Songaila
Įkelta:
2021-01-22
Netektis: sausio 20-ąją mirė pedagogas, buvęs tuometinės Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Romanas Juozapas Songaila. Jis yra vadovavęs ir Tauragės rajono švietimo skyriui. R. Songaila ėjo 91-uosius metus.
Nuotrauka
saulius
Įkelta:
2021-01-01
Jau tradicija tapusią, šiemet penkioliktą kartą vykstančią senelių paramos akciją „Maltiečių sriuba“ karantinas pakeitė – sriubos paragauti neteks, tačiau noro padėti vargstantiems tai nestabdo. Seniems vienišiems žmonėms reikia paramos, ir nors dabar ją suteikti tapo sudėtingiau, Tauragės maltiečiai rankų nenuleidžia. Saulius Oželis, vadovaujantis Tauragės maltiečiams, šiemet buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje. Jo vadovaujami savanoriai ir dabar triskart per savaitę veža karštą maistą 60-čiai senolių, globoja nepasiturinčias šeimas. Saulius neslepia – darbo per karantiną padaugėjo. Toks panašus į Kalėdų senelį, jis dalija ne dovanas, o savo širdies šilumą ir yra įsitikinęs, kad aukodamas savo laiką kitam žmogui, padėdamas jam, esi apdovanojamas – šypsena, geromis emocijomis, gražiu žodžiu ar net džiaugsmo ašara.
Nuotrauka
senelis
Įkelta:
2020-12-31
Kasmet artėjant Kalėdoms Dacijonuose, kaip sako kultūrinių renginių organizatorė Rasa Didorienė, užsikuria naminių žaisliukų gamybos fabrikėlis. Bendruomenės nariai renkasi gaminti papuošimus šventinei eglutei. Šiemet prasidėjus antrajam karantinui fabrikėlis neužsikūrė, tiksliau, užsikūrė tik renginių organizatorės namuose. Padedant vyrui ir kaimynams gimė kaimą puošianti Nykštukų alėja, o kadangi renginių vykti negali, namuose įkurtas ir R. Didorienės Mamauzių teatras vaikams. Pasirodymai transliuojami feisbuke. Beje, net ir čia kūrybiškai moteriai talkina jos vyras Egidijus.
Nuotrauka
rasa
Įkelta:
2020-12-16
Skaudvilės renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė apdovanota Žemaitijos kunigaikščių medalių kolekcija. Toks įvertinimas jai skirtas už etninės kultūros puoselėjimą. Folklorą Skaudvilės krašte renginių organizatorė-pedagogė propaguoja jau daugiau nei dvidešimtmetį. Jos vadovaujamas vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Inkstiliuks“ Skaudvilę garsina lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“, be instrumentinės ansamblio grupės neapsieina valstybinės bei kalendorinės šventės, savo pasirodymais džiugina ir moters vadovaujama liaudiškos muzikos kapela „Dobilas“.
Nuotrauka
Rugilė Norbutaitė
Įkelta:
2020-12-15
Muziką kurianti 18-metė tauragiškė Rugilė Norbutaitė savo klausytojams geriau žinoma „thelastsunday“ pseudonimu. Netrukus dar vieną naują kūrinį pristatysianti mergina kalba, kad jaunas, savo tikslų ir svajonių siekiantis žmogus neretai pasiduoda pusiaukelėje, kai susiduria su gausybe jo laukiančių iššūkių. Anot jos, kovoti už vietą po saule tenka visiems, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Tauragėje, ar Vilniuje. Rugilė ragina nepasiduoti. Kalbėdama su „Tauragės žiniomis“ jaunoji atlikėja atskleidė, kaip savyje atrado menininkės gyslelę, kokią įtaką jai padarė šeima, mokykla ir bendraamžiai.
Nuotrauka
alijosius 2
Įkelta:
2020-12-12
Tomą Alijošių tauragiškiai pažįsta kaip sėkmingą verslininką, politiką, ir tuo pat metu – kuklų ir mažakalbį žmogų. Kad jis išties daug apie save kalbėti nemėgsta, akivaizdu ir iš šio interviu: gruodžio 7-ąją 70-ąjį gimtadienį pasitikęs verslininkas į klausimus atsakė netuščiažodžiaudamas – trumpai ir aiškiai.  
Nuotrauka
Karina Matulytė
Įkelta:
2020-12-08
Sekmadienį Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje įvyko III-sis tarptautinis muzikos ir bendrojo ugdymo mokyklų meninis edukacinis projektas-konkursas „Muzikos spalvos“. Į jo antrąjį turą pateko ir Tauragės meno mokyklos ugdytinė.
Nuotrauka
Jokūbas Kurlinkus
Įkelta:
2020-12-04
18-metis tauragiškis Jokūbas Kurlinkus – aktyvus jaunimo organizacijų narys, jį galima pamatyti įvairiuose renginiuose, visai neseniai jo kūrybos rašinį „Žmogus“ išspausdino kūrybos žurnalas „Slemas su ragais“. Vaikinas drąsiai reiškia savo mintis jaunimo, švietimo ir politikos klausimais. Nieko nuostabaus – jis planuoja studijuoti istoriją ir yra įsitikinęs, kad pasaulį būtina matyti itin plačiai. Tačiau kartu J. Kurlinkus neslepia, kaip pats sako, esantis nacionalistas, o jo požiūris į Lietuvą – toks pat, kaip antrajai kadencijai neišrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūris į Jungtines Amerikos Valstijas.
Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-18

Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė, įkurta 1919 m. lapkričio 4 dieną, neseniai minėjo 101-ąsias metines. Planuota naujų narių priesaika bažnyčios skverelyje, paskelbus karantiną įvykti negalėjo. Tačiau šaulių pilietiškumo dvasios koronaviruso grėsmė nepalaužia – anot rinktinės vado Kęstučio Baužos, šaulys – tai tas žmogus, kuris visada pasiruošęs ginti Tėvynę, nesvarbu, kokia iškiltų grėsmė – ginkluotas priešas ar pandemija.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-14

„Tauragės žinių“ žurnalistę Zenonas Radvila į jųdviejų su žmona Agota išpuoselėtą sodybą pasikvietė dar prieš paskelbiant antrąjį karantiną. Tautodailės meistras tikino norintis pasidalyti, ką jam pavyko nuveikti šiemet, kai pasaulį sukausčius pandemijai buvo atšauktos mugės, apribotos kelionės ir renginiai. Kuklumu pasižymintis menininkas neužsiminė, kad namuose jau turi įrengęs tikrą muziejų, o atvykus laukė dar viena staigmena – kaip tik lapkričio pirmąjį savaitgalį jiedu su žmona Agota minėjo auksinių vestuvių jubiliejų. 

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-06

Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis viešojoje erdvėje džiaugiasi ir žinia dalijasi su kitais: „Čia tas atvejis, kai Dievą mylintiems karantinas išeina į gera. Turbūt dvejus metus užtruko vertimas, redagavimas, skaitymas, redagavimas, maketavimas, redagavimas...  Stojus karantinui atsirado daugiau galimybių paspartinti šios knygos gimimą lietuvių kalba, ir atspausdinta knyga pasiekė Tauragę“. O kalbama apie iš anglų kalbos verstą septynių istorikų knygą „Bažnyčios istorija“.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-05

16-metė Meda Pikčiūnaitė šiais mokslo metais tapo Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidente. Bendraamžių pasitikėjimą įgavusi mergina pasakojo, su kokiais rūpesčiais susiduria moksleiviai ne tik Tauragėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ji turi palinkėjimą ir būsimam švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris netrukus turėtų būti patvirtintas po įvykusių Seimo rinkimų. „Tauragės žinioms“ ji kalbėjo, kad pandemijos, kuri sujaukė mūsų gyvenimus, akivaizdoje mokymo įstaigose itin svarbu palaikyti mokinių ir mokytojų draugiškumą bei toleranciją.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-02

Iniciatyvos „Draugystė veža“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotas turas per Lietuvą „Stiprybė tavyje“ baigėsi. Buvo daug juoko, po to apsikabinimų, o po to ir ašarų suvokus, kad reikia atsisveikinti.  Bet kiekviena pabaiga turi naują pradžią. Turo sumanytoja Žydrė Gedrimaitė, matydama žmonių, atėjusių į renginius, reakcijas ir išgirdusi partnerių, rėmėjų ir dalyvių atsiliepimus, sako esanti u laimingas žmogus. „Draugystė veža“ organizatoriai sako: „Iki kitų kartų. Mes dar tikrai draugausim...“ ir dalijasi mintimis žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie to, kad turas įvyko, supurtė ir suartino...

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-20

Mūsų kraštietė dailininkė Jadvyga Lengvinaitė spalio 13-ąją būtų minėjusi 90-ąjį gimtadienį. Deja, tarp mūsų jos nebėra, tačiau liko jos kūriniai: lyriški, simboliniai, netgi siurrealistiniai, kartais ir labai tiesmukai skleidžiantys skausmą. Neįprasti, filosofiniai, pastele pirštais tapyti paveikslai buvo suprantami ir paprastiems žmonėms. Tik tuometinei valdžiai ir dailininkė, ir jos darbai neįtiko.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-16

Sveikata ir dailios kūno linijos šiais laikais rūpi ne tik moterims, bet ir vyrams – sulieknėti be pastangų tikriausiai norėtų dažnas. Deja, tai neįmanoma: kad sulieknėtum nepakenkdamas sveikatai, nepakaks, tarkim, mėnesiui atsisakyti saldumynų. Tam reikia iš esmės pakeisti gyvenimo būdą. Kaip tai padaryti? Per nepilnus metus kone trečdalio savo svorio atsikratęs Vilius Stumbra sako, kad tai reikalauja be galo daug pastangų.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-12

Ką tik įsikūrusi „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenė, kurią koordinuoja Indra Uginčienė, spalio pradžioje pirmą kartą susirinko švęsti ir kartu kurti bendruomenę įgimtą proto negalią turintiems žmonėms, jų tėvams ir draugams. Į šią bendrystės kelionę – burtis ir kurti bendruomenę – pastūmėjo klebono Mariaus Venskaus iniciatyva.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-06

Keturioliktąjį gimtadienį šią savaitę atšventusi Raminta Jankauskaitė mažais žingsneliais kopia į automobilių sporto olimpą. Jaunoji lenktynininkė automobilių sportu domisi nuo mažens. Išbandžiusi keletą šakų, Raminta apsistojo prie bagių ir pastaraisiais metais lenktyniauja „Junior 1000“ klasėje. Praėjusį savaitgalį ji startavo Tauragėje pirmą kartą vykusiame „Weekend Grand Race“ čempionato penktajame etape. Galutinėje įskaitoje mergina kol kas tarp lyderių nepatenka, bet motyvacija didžiulė ir ateities siekiai ne visai kuklūs – kovoti dėl pergalių. Potencialo tam, panašu, yra.