Šių metų egzaminų sesija abiturientams tapo itin sudėtingu išbandymu. Karantinas sujaukė visus mokymosi planus, o tarptautinio bakalaureato programos studentams įvarė ypač didelį stresą – egzaminai, kuriems taip kruopščiai ruoštasi, buvo atšaukti. Šiemet „Versmės“ gimnazijoje tarptautinį bakalaureatą baigęs Domantas Gruodis sako: „Yra trys dalykai, kurių neįmanoma turėti visų – tai miegas, socialinis gyvenimas ir geri mokslų rezultatai“. Apie iššūkius abiturientą kalbino Dovydas Dabulskis.
Šiais metais dėl pandemijos ir karantino mokymasis gimnazijose tapo nebeįmanomas, o 3 mėnesius trukęs nuotolinis mokymasis iškėlė naujų išbandymų ir sunkumų. Domantas Gruodis, šių metų tarptautinio bakalaureato (TB) programos abiturientas, papasakojo, kokie šios programos ypatumai bei ką teko patirti moksleiviams besirengiantiems stoti į aukštąsias mokyklas.
Dovydas Dabulskis: Papasakok apie TB programą.
Domantas Gruodis: Tai yra tarptautinė ugdymo programa. Pavyzdžiui, kaip Lietuvoje yra nacionalinė švietimo programa, taip ši yra visas pasaulio šalis aprėpianti tarptautinė. Joje viskas vyksta anglų kalba, mokiniai pasirenka 6 mokymosi dalykus iš skirtingų sferų: gimtoji kalba, užsienio kalba, matematika, tikslieji mokslai ir socialiniai mokslai. Iš jų reikia pasirinkti po vieną dalyką. Nėra etikos, kūno kultūros ar menų. Na, menai yra, tačiau tik iš teorinės pusės. Jokios praktikos atlikinėjimo nebuvo ir tikriausiai nebus.
D.D.: Kokius dalykus pasirinkai tu?
D.G.: Kaip ir visi, privalau turėti 6 dalykus. O pasirinkau lietuvių kalbą, anglų kalbą, matematiką, informacines technologijas, fiziką ir geografiją. Kiekvieną dalyką gali pasirinkti mokytis vienu iš dviejų lygmenų. Yra standartinis lygmuo, vadinamasis SL (Standart Level – standartinis lygmuo) ir HL (Higher Level – aukštesnysis lygmuo). Privaloma pasirinkti 3 HL ir 3 SL dalykus. Aš pats galbūt net esu savotiška išimtis, nes pasiėmiau keturis dalykus aukštesniuoju lygmeniu: anglų kalba, lietuvių kalba, geografija ir fizika. Egzaminus reikia laikyti iš visų 6 dalykų. Jie yra padalinti į tris dalis, vadinamieji papers. Viena dalis gali užsitęsti nuo valandos iki dviejų. Viskas priklauso nuo paties dalyko.
D.D.: Koks yra programos tikslas?
D.G.: Paruošti mokinius užsienio universitetams ir supažindinti juos su aukštesniu mokymosi lygmeniu.
D.D.: Kas tikrina jūsų veiklą?
D.G.: Kaip jau ir minėjau, yra įkurta TBO, kuri padeda susisiekti įvairioms šalims ir sekti vienu mokymosi pavyzdžiu. Organizacija kaip ir prižiūri programos tvarką. Dėl to viskas yra aišku, mokymosi planas ir egzaminų turinys yra aiškus. Patys egzaminai laikomi bendrai, vienu metu.
D.D.: Kokios buvo nuotaikos ruošiantis egzaminams dar neprasidėjus karantinui?
D.G.: Mokykloj mes tiesiog ėjom savo kursą ir kažkaip net negalvojom apie pasiruošimą egzaminams. Mes tiesiog norėjome užbaigti skirtą programą iki galo, kad automatiškai galėtume ruoštis paskutiniesiems atsiskaitymams. Buvome susiplanavę, kad, man atrodo, pasiliksim porą savaičių ruoštis vien tik egzaminams, kaip įprasta kiekvienai mokinių laidai. Aišku, karantinas nepagelbėjo mūsų planams, nes daug dalykų pasikeitė, buvome gana prastai informuoti – nežinojome, koks likimas laukia pačių egzaminų. Iš pradžių Tarptautinio Bakalaureato Organizacija (toliau TBO) skelbė, kad egzaminai, jog jie jų neatšauks ir viskas bus kaip įprasta, o po dviejų savaičių požiūris pasikeitė: pradėta teigti, kad egzaminų nebebus, jog bus užskaitomi tik vidinio vertinimo darbai. Trumpai tariant, buvo nemažas stresas mums, nes mes tiesiog nežinojome, kur dėtis ir ką daryti. Egzaminai galiausiai buvo atšaukti.
D.D.: Bet egzaminai vis tiek buvo atšaukti. Kokie tada įvertinimai buvo laikomi kertiniais baigiant mokyklą?
D.G.: Iš kiekvieno dalyko reikia parašyti po 1,5 tūkst. žodžių apimties rašto darbą. Tai gali būtų rašinys arba tiriamasis darbas. Jį reikia parašyti kiekvienais metais ir tai sudaro 20-30% baigiamojo balo vertės. Prie galutinio balo prisideda ir išplėstinis rašinys, apie 4 tūkst. žodžių. Tačiau šiais metais dėl COVID-19 pandemijos šie rašto darbai lėmė didesnę baigiamųjų rezultatų dalį. Nors ir nėra aiškiai pasakyta, koks tai bus procentas, bet TBO paskelbė, jog rašto darbai bus tik dalis įvertinimo, bus atsižvelgta ir į bandomųjų egzaminų rezultatus, mokyklų kauptą informaciją ir t.t. Tad niekas iki galo nėra tiksliai informuoti, kaip buvo vertinami mokiniai. Asmeniškai man labiausiai gaila, kad nebuvo informatikos, matematikos ir fizikos egzaminų. Automatiškai nebeliko elementaraus uždavinių sprendimų, kas mane būtų pakėlę net iki galimo 100-tuko.
D.D.: Kokiais rezultatais pavyko ją baigti?
D.G.: Na, mūsų klasė baigė tikrai neblogais rezultatais, praktiškai visi 8 buvo patenkinti. Nebuvo ir neišlaikiusių. Aišku, pasitaikė, kuriems pasisekė šiek tiek mažiau, bet per daug niekas neliūdėjo. Niekam nebuvo problemų su plagiatu arba citavimu, tad darbai tikrai nusisekė. Asmeniškai aš mokyklą baigiau vien šešetais. Bet svarbu paminėti, jog mūsų vertinimo sistema skiriasi nuo lietuviškos – aukščiausias įmanomas įvertinimas lygus septyniems.
D.D.: Papasakok apie savo kasdienybę gimnazijoje.
D.G.: Kai nacionalinėje programoje savaitinių pamokų yra apie 30, tai pas mus būdavo apie 35. Neatrodo toks didelis krūvis, tačiau reikia priskaičiuoti ir laisvą laiką – vadinamuosius langus, kuriuos praleisdavome mokykloje. Kartais būdavo ir taip, kad prabuvę 2 pamokas turėdavome laukti dar du langus iki kitos. Kartais tekdavo pabūti visas 8 pamokas, kartais trukdavome net ir 9. Dažnai, kol mums dar vykdavo pamokos, skambučiai gimnazijoje nebeskambėdavo. 9 pamokai tvarkaraštyje net nebūdavo vietos. Išeidavome apie 17 val. iš gimnazijos. Atsimenu, vieną savaitės dieną dvyliktoje klasėje turėjome visas 9 pamokas iš eilės. Tikrai pakankamai sunkus krūvis ir ilgos dienos.
D.D.: Ar tam užtenka specialistų?
D.G.: Specialistų, ne paslaptis, kai kuriose sferose trūksta. Pedagogams reikia pereiti specialius mokymus, kad jie atitiktų bent minimalius reikalavimus, pagal kuriuos galėtų dėstyti TB kursą. Jau minėjau, kad turėjau pasirinkęs fizikos dalyką. Tauragėje mokytojo, kuris gebėtų mokyti pagal TB programą, nebuvo, o ir dauguma nesiryžo tokiam sudėtingam darbui, tad teko samdyti kompetentingą pedagogą iš Šiaulių. Tačiau visos pamokos vyko nuotoliniu būdu. Kartais aš net pats keliaudavau į Šiaulius atlikti laboratorinių darbų. Buvau vienintelis, pasirinkęs fiziką, tad dėl manęs vieno mokytojas tikrai nebūtų važiavęs. Vien dėlto per visą karantiną egzistavęs bendravimas su mokytojais nuotoliniu būdu man nebuvo toks neįprastas.
D.D.: Atrodo, kad ši švietimo programa išties atima daugybę laiko. Ar teko atsisakyti kokių nors užklasinių veiklų, kurias lankydavai savo noru iki TB programos?
D.G.: Pirmaisiais metais labai bandžiau viską aprėpti. Stengiausi išlaikyti gerus rezultatus mokykloje, pakelti naujai pečius užgulusį krūvį, tuomet dar susiradau papildomai veiklos: pradėjau groti džiazo ansamblyje, dabar jau džiazo orkestre, pradėjau užsiiminėti daile, programuoti, papildomai skaityti. Galbūt ir gimnazijoje šiek tiek matėsi, kad jaučiausi pavargęs, bet kažkokiu būdu suspėdavau. Savaime aišku, teko aukoti miegą. Yra trys dalykai, kurių neįmanoma turėti visų – tai miegas, socialinis gyvenimas ir geri mokslų rezultatai. Tad teko aukoti miegą. Dvyliktoje klasėje sugebėjau susiskirstyti prioritetus ir atsirinkau pats, kas man asmeniškai svarbu.
D.D.: Ar neteko dėl to jaustis ir fiziškai, ir morališkai blogai dėl savo kitokio pasirinkimo gimnazijoje? Pats sakai, kad jauteisi pavargęs, o nuo likusių mokinių skirdavotės sėdėdami gimnazijoje dar kelias valandas, kai jie išeidavo namo. Galbūt teko net patirti patyčių?
D.G.: Tikrai ne. Ankstesnėse laidose, kai TB programa dar tik buvo įkuriama „Versmės“ gimnazijoje, likę mokiniai žiūrėdavo į TB programoje besimokančius kaip į kokius raupsuotuosius. Tačiau laikui bėgant suvokimas šiek tiek keitėsi ir galiu pasakyti, kad mūsų mokykla priėmė mus gana šiltai. Mūsų laidoje nesimatė, jog jaustųsi kažkoks barjeras.
D.D.: Ką planuoji toliau studijuoti?
D.G.: Planuoju studijuoti programų sistemas Vilniaus Universitete.
D.D.: Lietuvoje? Juk daugelis renkasi šią programą vien tam, kad iškeliautų mokytis į užsienio universitetus.
D.G.: Taip, Lietuvoje. Įdomus faktas, kad šiais metais visi 8 mokiniai, pabaigę TB programą, pasilieka Lietuvoje ir neplanuoja vykti svetur.
D.D.: Kaip supratau, studijuosi kažką panašaus į programavimą. Bet dar ir dabar atėjai nešinas knyga apie fiziką. Nejautei neužtikrintumo rinkdamasis?
D.G.: Na, jaučiasi kartėlis, kad nepasirinkau tęsti fizikos mokslų. Vis tiek, jeigu studijuočiau fiziką, būtų gaila palikti programavimą, o šiuo atveju studijuosiu programavimą, tačiau sunku palikti fiziką. Tačiau savo ateitį noriu kurti Lietuvoje, o studijuojant programavimą tai atrodo itin realu. Mąsčiau apie užsienį, mano svajonė – studijuoti Kembridžo universitete fiziką. Bet įstojimas ten yra labai sudėtingas. Iš visų egzaminų reikia surinkti 42 balus iš 45.
D.D.: Esu pastebėjęs, kad kiekvienais metais „Versmės“ gimnazija labiausiai nusipelniusių mokinių apdovanojimuose sveikina ir tave. Ar pavyko olimpiados laurų parsigabenti ir šiais metais?
D.G.: Šiais metais nedaug pasiekimų: geografijos konkurse „Mano gaublys“ pavyko nuskinti pirmąją vietą. Matematikos rajoninėje olimpiadoje likau trečias.
D.D: O kokie tolimesnės ateities planai?
D.G.: Na, tikrai šiuo metu apie tai negalvoju. Tikriausiai darbas, bet dabar jausiuosi laimingas, jeigu smagiai ir prasmingai leisiu laiką studijų metu.
