Tarptautinio bakalaureato studentas: „Atšaukus egzaminus nežinojome, kur dėtis“
Įkelta:
2020-07-20
Nuotrauka
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Šių metų egzaminų sesija abiturientams tapo itin sudėtingu išbandymu. Karantinas sujaukė visus mokymosi planus, o tarptautinio bakalaureato programos studentams įvarė ypač didelį stresą – egzaminai, kuriems taip kruopščiai ruoštasi, buvo atšaukti. Šiemet „Versmės“ gimnazijoje tarptautinį bakalaureatą baigęs Domantas Gruodis sako: „Yra trys dalykai, kurių neįmanoma turėti visų – tai miegas, socialinis gyvenimas ir geri mokslų rezultatai“. Apie iššūkius abiturientą kalbino Dovydas Dabulskis.

Šiais metais dėl pandemijos ir karantino mokymasis gimnazijose tapo nebeįmanomas, o 3 mėnesius trukęs nuotolinis mokymasis iškėlė naujų išbandymų ir sunkumų. Domantas Gruodis, šių metų tarptautinio bakalaureato (TB) programos abiturientas, papasakojo, kokie šios programos ypatumai bei ką teko patirti moksleiviams besirengiantiems stoti į aukštąsias mokyklas.  

Dovydas Dabulskis: Papasakok apie TB programą.

Domantas Gruodis: Tai yra tarptautinė ugdymo programa. Pavyzdžiui, kaip Lietuvoje yra nacionalinė švietimo programa, taip ši yra visas pasaulio šalis aprėpianti tarptautinė. Joje viskas vyksta anglų kalba, mokiniai pasirenka 6 mokymosi dalykus iš skirtingų sferų: gimtoji kalba, užsienio kalba, matematika, tikslieji mokslai ir socialiniai mokslai. Iš jų reikia pasirinkti po vieną dalyką. Nėra etikos, kūno kultūros ar menų. Na, menai yra, tačiau tik iš teorinės pusės. Jokios praktikos atlikinėjimo nebuvo ir tikriausiai nebus.

D.D.: Kokius dalykus pasirinkai tu?

D.G.: Kaip ir visi, privalau turėti 6 dalykus. O pasirinkau lietuvių kalbą, anglų kalbą, matematiką, informacines technologijas, fiziką ir geografiją. Kiekvieną dalyką gali pasirinkti mokytis vienu iš dviejų lygmenų. Yra standartinis lygmuo, vadinamasis SL (Standart Level – standartinis lygmuo) ir HL (Higher Level – aukštesnysis lygmuo). Privaloma pasirinkti 3 HL ir 3 SL dalykus. Aš pats galbūt net esu savotiška išimtis, nes pasiėmiau keturis dalykus aukštesniuoju lygmeniu: anglų kalba, lietuvių kalba, geografija ir fizika. Egzaminus reikia laikyti iš visų 6 dalykų. Jie yra padalinti į tris dalis, vadinamieji papers. Viena dalis gali užsitęsti nuo valandos iki dviejų. Viskas priklauso nuo paties dalyko.

D.D.: Koks yra programos tikslas?

D.G.: Paruošti mokinius užsienio universitetams ir supažindinti juos su aukštesniu mokymosi lygmeniu.

D.D.: Kas tikrina jūsų veiklą?

D.G.: Kaip jau ir minėjau, yra įkurta TBO, kuri padeda susisiekti įvairioms šalims ir sekti vienu mokymosi pavyzdžiu. Organizacija kaip ir prižiūri programos tvarką. Dėl to viskas yra aišku, mokymosi planas ir egzaminų turinys yra aiškus. Patys egzaminai laikomi bendrai, vienu metu.

D.D.: Kokios buvo nuotaikos ruošiantis egzaminams dar neprasidėjus karantinui?

D.G.: Mokykloj mes tiesiog ėjom savo kursą ir kažkaip net negalvojom apie pasiruošimą egzaminams. Mes tiesiog norėjome užbaigti skirtą programą iki galo, kad automatiškai galėtume ruoštis paskutiniesiems atsiskaitymams. Buvome susiplanavę, kad, man atrodo, pasiliksim porą savaičių ruoštis vien tik egzaminams, kaip įprasta kiekvienai mokinių laidai. Aišku, karantinas nepagelbėjo mūsų planams, nes daug dalykų pasikeitė, buvome gana prastai informuoti – nežinojome, koks likimas laukia pačių egzaminų. Iš pradžių Tarptautinio Bakalaureato Organizacija (toliau TBO) skelbė, kad egzaminai, jog jie jų neatšauks ir viskas bus kaip įprasta, o po dviejų savaičių požiūris pasikeitė: pradėta teigti, kad egzaminų nebebus, jog bus užskaitomi tik vidinio vertinimo darbai. Trumpai tariant, buvo nemažas stresas mums, nes mes tiesiog nežinojome, kur dėtis ir ką daryti. Egzaminai galiausiai buvo atšaukti.

D.D.: Bet egzaminai vis tiek buvo atšaukti. Kokie tada įvertinimai buvo laikomi kertiniais baigiant mokyklą?

D.G.: Iš kiekvieno dalyko reikia parašyti po 1,5 tūkst. žodžių apimties rašto darbą. Tai gali būtų rašinys arba tiriamasis darbas. Jį reikia parašyti kiekvienais metais ir tai sudaro 20-30% baigiamojo balo vertės. Prie galutinio balo prisideda ir išplėstinis rašinys, apie 4 tūkst. žodžių. Tačiau šiais metais dėl COVID-19 pandemijos šie rašto darbai lėmė didesnę baigiamųjų rezultatų dalį. Nors ir nėra aiškiai pasakyta, koks tai bus procentas, bet TBO paskelbė, jog rašto darbai bus tik dalis įvertinimo, bus atsižvelgta ir į bandomųjų egzaminų rezultatus, mokyklų kauptą informaciją ir t.t. Tad niekas iki galo nėra tiksliai informuoti, kaip buvo vertinami mokiniai. Asmeniškai man labiausiai gaila, kad nebuvo informatikos, matematikos ir fizikos egzaminų. Automatiškai nebeliko elementaraus uždavinių sprendimų, kas mane būtų pakėlę net iki galimo 100-tuko.

D.D.: Kokiais rezultatais pavyko ją baigti?

D.G.: Na, mūsų klasė baigė tikrai neblogais rezultatais, praktiškai visi 8 buvo patenkinti. Nebuvo ir neišlaikiusių. Aišku, pasitaikė, kuriems pasisekė šiek tiek mažiau, bet per daug niekas neliūdėjo. Niekam nebuvo problemų su plagiatu arba citavimu, tad darbai tikrai nusisekė. Asmeniškai aš mokyklą baigiau vien šešetais. Bet svarbu paminėti, jog mūsų vertinimo sistema skiriasi nuo lietuviškos – aukščiausias įmanomas įvertinimas lygus septyniems.

D.D.: Papasakok apie savo kasdienybę gimnazijoje.

D.G.: Kai nacionalinėje programoje savaitinių pamokų yra apie 30, tai pas mus būdavo apie 35. Neatrodo toks didelis krūvis, tačiau reikia priskaičiuoti ir laisvą laiką – vadinamuosius langus, kuriuos praleisdavome mokykloje. Kartais būdavo ir taip, kad prabuvę 2 pamokas turėdavome laukti dar du langus iki kitos. Kartais tekdavo pabūti visas 8 pamokas, kartais trukdavome net ir 9. Dažnai, kol mums dar vykdavo pamokos, skambučiai gimnazijoje nebeskambėdavo. 9 pamokai tvarkaraštyje net nebūdavo vietos. Išeidavome apie 17 val. iš gimnazijos. Atsimenu, vieną savaitės dieną dvyliktoje klasėje turėjome visas 9 pamokas iš eilės. Tikrai pakankamai sunkus krūvis ir ilgos dienos.

D.D.: Ar tam užtenka specialistų?

D.G.: Specialistų, ne paslaptis, kai kuriose sferose trūksta. Pedagogams reikia pereiti specialius mokymus, kad jie atitiktų bent minimalius reikalavimus, pagal kuriuos galėtų dėstyti TB kursą. Jau minėjau, kad turėjau pasirinkęs fizikos dalyką. Tauragėje mokytojo, kuris gebėtų mokyti pagal TB programą, nebuvo, o ir dauguma nesiryžo tokiam sudėtingam darbui, tad teko samdyti kompetentingą pedagogą iš Šiaulių. Tačiau visos pamokos vyko nuotoliniu būdu. Kartais aš net pats keliaudavau į Šiaulius atlikti laboratorinių darbų. Buvau vienintelis, pasirinkęs fiziką, tad dėl manęs vieno mokytojas tikrai nebūtų važiavęs. Vien dėlto per visą karantiną egzistavęs bendravimas su mokytojais nuotoliniu būdu man nebuvo toks neįprastas.

D.D.: Atrodo, kad ši švietimo programa išties atima daugybę laiko. Ar teko atsisakyti kokių nors užklasinių veiklų, kurias lankydavai savo noru iki TB programos?

D.G.: Pirmaisiais metais labai bandžiau viską aprėpti. Stengiausi išlaikyti gerus rezultatus mokykloje, pakelti naujai pečius užgulusį krūvį, tuomet dar susiradau papildomai veiklos: pradėjau groti džiazo ansamblyje, dabar jau džiazo orkestre, pradėjau užsiiminėti daile, programuoti, papildomai skaityti. Galbūt ir gimnazijoje šiek tiek matėsi, kad jaučiausi pavargęs, bet kažkokiu būdu suspėdavau. Savaime aišku, teko aukoti miegą. Yra trys dalykai, kurių neįmanoma turėti visų – tai miegas, socialinis gyvenimas ir geri mokslų rezultatai. Tad teko aukoti miegą. Dvyliktoje klasėje sugebėjau susiskirstyti prioritetus ir atsirinkau pats, kas man asmeniškai svarbu.

D.D.: Ar neteko dėl to jaustis ir fiziškai, ir morališkai blogai dėl savo kitokio pasirinkimo gimnazijoje? Pats sakai, kad jauteisi pavargęs, o nuo likusių mokinių skirdavotės sėdėdami gimnazijoje dar kelias valandas, kai jie išeidavo namo. Galbūt teko net patirti patyčių?

D.G.: Tikrai ne. Ankstesnėse laidose, kai TB programa dar tik buvo įkuriama „Versmės“ gimnazijoje, likę mokiniai žiūrėdavo į TB programoje besimokančius kaip į kokius raupsuotuosius. Tačiau laikui bėgant suvokimas šiek tiek keitėsi ir galiu pasakyti, kad mūsų mokykla priėmė mus gana šiltai. Mūsų laidoje nesimatė, jog jaustųsi kažkoks barjeras.

D.D.: Ką planuoji toliau studijuoti?

D.G.: Planuoju studijuoti programų sistemas Vilniaus Universitete.

D.D.: Lietuvoje? Juk daugelis renkasi šią programą vien tam, kad iškeliautų mokytis į užsienio universitetus.

D.G.: Taip, Lietuvoje. Įdomus faktas, kad šiais metais visi 8 mokiniai, pabaigę TB programą, pasilieka Lietuvoje ir neplanuoja vykti svetur.

D.D.: Kaip supratau, studijuosi kažką panašaus į programavimą. Bet dar ir dabar atėjai nešinas knyga apie fiziką. Nejautei neužtikrintumo rinkdamasis?

D.G.: Na, jaučiasi kartėlis, kad nepasirinkau tęsti fizikos mokslų. Vis tiek, jeigu studijuočiau fiziką, būtų gaila palikti programavimą, o šiuo atveju studijuosiu programavimą, tačiau sunku palikti fiziką. Tačiau savo ateitį noriu kurti Lietuvoje, o studijuojant programavimą tai atrodo itin realu. Mąsčiau apie užsienį, mano svajonė – studijuoti Kembridžo universitete fiziką. Bet įstojimas ten yra labai sudėtingas. Iš visų egzaminų reikia surinkti 42 balus iš 45. 

D.D.: Esu pastebėjęs, kad kiekvienais metais „Versmės“ gimnazija labiausiai nusipelniusių mokinių apdovanojimuose sveikina ir tave. Ar pavyko olimpiados laurų parsigabenti ir šiais metais?

D.G.: Šiais metais nedaug pasiekimų: geografijos konkurse „Mano gaublys“ pavyko nuskinti pirmąją vietą. Matematikos rajoninėje olimpiadoje likau trečias.

D.D: O kokie tolimesnės ateities planai?

D.G.: Na, tikrai šiuo metu apie tai negalvoju. Tikriausiai darbas, bet dabar jausiuosi laimingas, jeigu smagiai ir prasmingai leisiu laiką studijų metu.

 

 

 

 

 

 

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.