Neįgalią anūkę slauganti močiutė ją vadina Dievo dovana
Įkelta:
2020-06-18
Nuotrauka
Aprašymas

Zofija ir Ievutė. Autorės nuotrauka

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas

Laukdama atvykstančio dėdės Ieva buvo puikios nuotaikos. Autorės nuotrauka

margarita@taurageszinios.lt
A
A

Sakoma, gyvenimo nepasirinksi ir turi dėkoti už jį tokį, koks jis tau duotas. Būtent tokiu dėkingumu ir švelnumu spinduliuoja Zofija Vaitiekienė, slauganti cerebrinio paralyžiaus prie lovos prikaustytą anūkę Ievą. 92 metų močiutė mano, kad tai, jog jai tenka rūpintis savo 28-erių neįgalia anūke,  yra dovana.

Cerebrinis paralyžius

Šių eilučių autorei apsilankius Ievutės ir Zofijos namuose moterys žiūrėjo televiziją. Tiesa, kambaryje kartu sėdėjo ir auklytė. Moteris Zofijai padeda rūpintis anūke. Nuprausia, perrengia, ruošia maistą, padeda tvarkytis. Ievutė nevaikšto, sėdi tik paramstyta pagalvėmis, nekalba. Tačiau, kaip močiutė sako, viską supranta.

– Vakar man telefonu skambino sūnus iš Mažeikių, jos dėdė. Sakė, kad atvažiuos aplankyti. Ji tai išgirdusi kad pradės krykštauti! Va ir dabar visą dieną bruzda, krykštauja. Triukšmo – pilni namai, – žurnalistei paaiškino Zofija.

Ievutė mudviem šnekučiuojantis epizodiškai rikteldavo. Garsiai. Tarsi didelis kūdikis.

Šiemet jai – 28-eri. Pasak močiutės, praėjus keletui mėnesių po gimimo jai buvo diagnozuotas cerebrinis paralyžius. O nespėjus sukakti ketveriems metukams mergaitė neteko mamos. Tuo metu šeimoje augo ir penkeriais metukais vyresnis jos broliukas Vilius. Po šeimą ištikusios tragedijos vaikai liko gyvento pas močiutę, Zofijai paskirta anūkės globa.

– Ievutę galėjau prižiūrėti, ją auklėti iki man sukako aštuoniasdešimt metų. O nuo aštuoniasdešimt metų jau aš negaliu. Dėl amžiaus. Taip vyriausybė nustačiusi. Nepamenu, lyg iš socialinio skyriaus sužinojau. Tada globą paskyriau savo anūkui, jos broliui. Vilius gyvena Tauragėje. Mumis rūpinasi, apiperka, – pasakojo Zofija.

Jai pasakojant Ieva kurį laiką krykštavo, po to susidomėjo ant lovos esančiais žaislais. Įjungė muzikinio žaislo melodiją. Jauna moteris priminė 6 mėnesių kūdikį. Skirtumas tas, jog tokio amžiaus kūdikiai jau apsiverčia ant pilvo, po truputį mėgina šliaužti. Ievutė to nesugebėjo – ji negali valdyti kojų, rankos irgi paveiktos paralyžiaus.

Nuotrauka

Prisiminimuose – dėkingumas

– Ji viską supranta, tik negali atsakyti, – dar kartą priminė močiutė. – Kartais tarsi atitaiko ir atsako „aha“, kai ką nors pasakoju. Mane ji vadina mama, o brolį – „uoga“. Moka pakviesti, kartais man ilgai nepasirodant kambaryje pykteli ir parodo liežuvį.

Močiutei pasakojant Ieva kartais pakartodavo kai kuriuos išgirstus trumpus garsus. Zofija sako, jog jei ne mamos žūtis, gali būti, jog Ieva šiuo metu galbūt ir vaikščiotų, gal daugiau kalbėtų. Iki nelaimės jos motina rūpinosi mergaitės reabilitacija, abi lankydavosi pas kineziterapeutus, dažnai vykdavo į sanatorijas. Kurį laiką ir Zofija su mergaite vykdavo į sanatorijas, tačiau pačiai pasireiškiant įvairioms ligoms, entuziazmas blėso, kilnoti Ievutę tapo vis sunkiau.

Zofija sako anūkę pati iš lovos į neįgaliojo vežimėlį perkeldavusi iki mergaitei sukako šešiolika. Sako, prireikus ir dabar ją be sunkumų apverčianti ant šono. Senjora atrodo tvirta, veidas skaistus.

– Kaip aš sakau, ji – skirta man, aš – jai iš aukščiau, – pirštu į dangų mostelėjo Zofija.

Senjora susigraudino. Ašarose tilpo ir meilė, ir skausmas, ir nerimas dėl ateities.

Moteris prieš trejus metus neteko savo gyvenimo draugo. Zofija su dėkingumu prisiminė, kaip jos mylimas vyras jai padėjo auginti be mamos likusius Ievą ir Vilių. Kartu pragyventa keturiasdešimt metų. Vyras Ievai buvo sukalęs specialią, poreikius atitinkančią lovą, kurioje Zofija galėdavo kartu miegoti su anūke, mat naktį tenka ne kartą ją apversti ant kito šono.

– Kartais jis pasiimdavo Ievutę, įsisodindavo į neįgaliojo vežimėlį ir jiedu apvažiuodavo visą miestą. Sustodavo, pavalgydavo valgykloje. Jis mano vaikais (anūkais – aut. past.) rūpinosi tarsi savais. Tokio gerumo buvo žmogus. Švelnus, mylintis, rūpestingas. Nė musės nenuskriausdavo. Namie rastą vorą paimdavo į delną ir išnešdavo į lauką, – apie savo antrąją pusę su dėkingumu pasakojo moteris.

Svajoja apie specialų neįgaliojo vežimėlį

Ievutė kuriam laikui nurimo ir įdėmiai stebėjo močiutės veidą, kuriuo tai praskriedavo liūdesio debesėlis, tai, rodos, saulė nušvisdavo.

Ant sienos kabo Ievutės brolio Viliaus ir jo šeimos nuotrauka, mamos portretas ir dar keleto giminaičių nuotraukos. Visa, kas šioms moterims brangiausia.

Žurnalistei paprašius leisti jas nufotografuoti merginos sukruto. Zofija ėmė tvarkyti anūkės lovą,  patraukė keletą žaislų ir, kaip ji vadina, „lapės“ pleduką. Ant Ievutei patinkančio pledo išties puikuojasi lapės atvaizdas. Senjora paprašė žurnalistės padėti Ievutę pasodinti. Pasodinimas nebuvo sėkmingas. Jauna moteris – sunkoka. Žurnalistės nerangumas šiek tiek išgąsdino Ievą. Veidas surimtėjo, tačiau fotografuojant kaip mat pasikeitė jai žvilgtelėjus į močiutę.

Ar moterims reikalinga kokia nors pagalba? Zofija svajoja apie specialų neįgaliojo vežimėlį, kuriame anūkė jaustųsi komfortiškai – norisi kuo dažniau ją išvesti į lauką. Tačiau bėda – ilgai gulint ant Ievos kūno atsiranda pragulos. Tada, kaip vėliau žurnalistei aiškino Ievos brolis, bet koks sėdėjimas ant kieto paviršiaus jaunai moteriai kelia skausmą. Kol kas moterys pramogauja žiūrėdamos televiziją, džiaugiasi artimųjų apsilankymais ir viena kitos kompanija.

Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu. 
Nuotrauka
rokas
Roko Baciuškos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. „Tokia maža ir tuo pačiu tokia didelė ta mūsų Lietuva, o ką jau kalbėti apie Tauragę. Jokie išbandymai nebaisūs, kai esame kartu, todėl dalinuosi džiaugsmu su jumis visais“, – teigė lenktynininkas.
Nuotrauka
ukininkas
Įkelta:
2023-01-14
Praėjusių metų pabaigoje surengtame Mero padėkos vakare už jaunatvišką ryžtą kuriant inovatyvų ir modernų ūkininko ūkį Tauro statulėlė įteikta Gyčiui Ūseliui. Dabar jaunasis Batakių seniūnijos ūkininkas dirba apie 120 hektarų žemės ir planuoja tolesnę ūkio ir technologijų plėtrą. Gytis dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros programose ir per investicinius projektus modernizuoja ūkį. O baigtos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijos rodo dar vieną vaikino pomėgį – sportą. Gytis yra ir svarsčių kilnojimo pasaulio čempionas. 
Nuotrauka
kaledos
Įkelta:
2022-12-25
Kalėdų stebuklas dažniausiai prasideda nuo susitikimo su Kalėdų Seneliu. Vienas jų –  menininkas Edvardas Gasinskas. Daugybę metų šventėms pasipuošiantis Kalėdų Senelio kostiumu vyras nori pradžiuginti kuo daugiau žmonių.
Nuotrauka
ausra
Įkelta:
2022-12-24
Seni žmonės tokie pat svarbūs, kaip jauni, sveiki ir veiklūs. Tačiau dažnai jie gyvena vieniši ir jiems reikia pagalbos. Policijoje dirbanti Maltiečių savanorė Aušra Mandrijauskaitė-Dambrauskienė kas sekmadienį aplanko po keletą vienišų senolių, atveždama jiems ne tik maisto paketus, bet ir savo širdies šilumą. Ji sako, kad senoliams ne taip svarbu atvežamas maistas, kaip galimybė pabendrauti. Su jais išgertų arbatos puodelių, sako, negalėtų net suskaičiuoti, o geriausias atlygis – ją pamačius džiaugsmu sužibančios senolių akys.
Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės.