Daiva Genienė: „Esame išėję iš bet kokios įsivaizduojamos komforto zonos“
Įkelta:
2020-04-14
Nuotrauka
Aprašymas

Velykinis patruliavimas, su šaule Jolita Vilimaitiene. Asmeninio albumo nuotrauka 

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas

Daiva Geninė. Airono Juozonio nuotrauka

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas

Visuomenės sveikatos biuro albumo nuotraukos

Koronaviruso akivaizdoje pristatome naują rubriką – „Pandemijos herojai“. Čia kalbinsime žmones, stovinčius priešakinėse kovos su COVID-19 linijose. Pirmoji mūsų pašnekovė – Visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė, kuri taip pat yra ir aktyvi šaulė. Šiuo metu biuro specialistai ne tik ima mėginius mobiliajame punkte, bet ir dirba pasienio kontrolės postuose bei saugo visų mūsų užnugarį nuo potencialaus užkrato. Apie biuro darbuotojų kasdienybę, priversti šių dienų realijų, su D. Geniene kalbėjomės per Skype programą. Tačiau ir per vaizdo kamerą justi šios aktyvios moters pasiryžimas atlikti savo pareigą nepaisant pavojų bei optimizmas. Įdomaus skaitymo.  

Eglė Červinskaitė: Žinau, kad Visuomenės sveikatos specialistai budi pasienyje, Panemunės-Sovetsko kontrolės poste. Papasakokite, kokios užduotys jums skirtos ir kokia apimtimi jūs jas vykdote.

Daiva Genienė: Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimu mes esame įpareigoti bendradarbiauti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, konkrečiai su Tauragės departamentu, bei talkinti jiems visuose darbuose, taip pat ir vykdyti Lietuvos Respublikos sienos medicininę karantininę kontrolę dėl COVID-19 ligos sienos kirtimo punktuose. Taip pat apklausti asmenis, turėjusius sąlytį su sergančiais, arba asmenis, kurie įtariamai serga koronaviruso infekcija, reikalui esant informuoti dėl teisinės, administracinės ir netgi baudžiamosios atsakomybės, informuoti visuomenę dėl prevencinių priemonių taikymo. Taigi, tas darbas pasienio kontrolės punkte – viena vertus, jis mums yra visiškai naujas, visiškai kitos kompetencijos reikalingos negu mūsų kasdieniniam darbe. Bet mes jau per šitą laikotarpį absoliučiai esam išėję iš savo bet kokio įsivaizduojamo komforto pėdsakų ribų. Na, tai kitoks tas darbas mūsų kiekvieną dieną, kitoks jis yra.

E.Č. Ir kiek laiko jau jūs tą kontrolę vykdote?

D. G. Kadangi mūsų specialistų nėra tiek daug, kiek gali atrodyti pagal veiklas, ir dalis jų dirba mobiliajame mėginių ėmimo punkte, tai, na, perskaičiavome savo žmogiškuosius išteklius, kadangi turime savo kolektyve ir keletą senjorų, kuriuos tik pačiu kritiškiausiu atveju siųstume į priešakines fronto linijas, tai, tiek kiek esam, tiek ir talkinam. Pasitelkti šiai veiklai ir apskrities biurų specialistai, t.y. ir Šilalės, Jurbarko, netgi Šilutės visuomenės sveikatos biurai, kuris teikia paslaugas Pagėgių savivaldybei. Tad labai visi solidariai šitą darbą dirba pasikeisdami. Darbas vyksta ištisom parom – į tai dabar įsijungėme ir mes. Turime užtikrinti visą parą pasienio kontrolės punkte sieną kertančių asmenų patikrinimą, jų temperatūrą ar bet kokį įtarus COVID būdingą simptomą, mes imamės priemonių ir esame atsakingi, kad sieną kirstų tik sveiki žmonės.

Nuotrauka

E. Č. Tai kiek jūsų specialistų dabar ten budi?

D. G. Mes dirbame pagal grafiką. Dabar galime sau leisti tik tokią prabangą – vienam specialistui per pamainą dirbti. Vakar budėjau aš pati naktinėje pamainoje, t.y. vakare – tai vėl gi, naktinės pamainos yra tai, kas yra nauja mūsų įstaigos gyvenime. Po to atvažiavo mano kolegė Karolina Preikšaitienė ir iki 6 ryto dirbo, tada ją pakeitė kito biuro specialistai. Dirbame po 8 valandas, yra trys pamainos per parą. Na ir, aišku, reikalingi visokie įgūdžiai, kurie mums kasdieniame darbe nebūdingi, tarkim, reikia prisiminti, ir gana gerai, rusų kalbos žinias. Susiduriam su situacijom, kai žmogui, kuriam reikia užpildyti anketą, reikia pagelbėti, nors siekiam palaikyti kuo mažesnį fizinį kontaktą, kad kuo didesnis atstumas būtų ir kuo mažesnė tikėtina užsikrėtimo galimybė. Tai buvo žmonės iš Irano, ir jiems tikrai sudėtinga buvo užpildyti, prašė mūsų kalbėti persiškai. Taigi teko prisiminti ir pačią geriausią – gestų kalbą.

E. Č. Sakykite tuomet, kas dabar apskritai gali kirsti Lietuvos Respublikos sieną?

D. G. Šiuo metu tik krovininiai automobiliai arba Lietuvos Respublikos piliečiai, arba vykstantys tranzitu per šalį.

E. Č. O per tą pamainą, kai jūs pati budėjote, kiek piliečių praėjo per Jūsų rankas?

D. G. Buvo 19 furgonų, bet vienam iš jų neleidom kirsti sienos, nes turėjo ligos simptomų ir buvo apgręžtas atgal.

E. Č. O ar pasienyje šiuo metu yra susidariusios eilės?

D. G. Na, mano pamainoje nesakyčiau, kad buvo eilių. Yra galbūt, kad keli kartu keliauja. Buvo tokių laiko tarpų, kad, pavyzdžiui, stovi 3–4 autofurgonai. Nes dar trunka, kol pasienio pareigūnai tikrina duomenis.

E. Č. Ar tai yra mūsų iš Lietuvos važiuojantys vairuotojai ir grįžtantys, ar kitų šalių?

D. G. Mes tikrinam iš Rusijos pusės sienos kertančius piliečius. Arba lietuviai grįžtantys, ar gyvenantys Rusijoje, bet daugiausia Rusijos ir Baltarusijos piliečiai. Mūsų, tiesą sakant, nedomina, kokios tautybės yra tie žmonės bei ką jie veža, mus domina jų sveikatos būklė. Ar temperatūra yra normali, kad jie atsakingai užpildytų jiems pateiktą anketą ir susipažintų su pateiktomis rekomendacijomis. Smalsavimui tiesiog neturim laiko, nes yra tiek dalykų, susijusių su COVID-19, kas yra mums visiškai nauja, į ką reikia gilintis, yra labai daug teisės aktų, besikeičiančių kasdien, iš valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų centro.

E. Č. Na, o kokios nuotaikos tų keliaujančių, ar jie geranoriškai pildo visas rekomendacijas? Ar gal pasitaikė kokių incidentų?

D. G. Na, kaip ir visur, visi skirtingi. Dažniausiai supranta, kad tokia yra procedūra ir geranoriškai bendrauja. Bet yra, kurie nesupranta, nemoka dėvėti kaukės, reikia priminti, prašyti, primygtinai reikalauti. Būna, kad sustoja ir šoka iš automobilio, ir dar be kaukės. Tai tenka maloniai ir skubiai paprašyti grįžti atgal ir užsidėti apsaugos priemones. Na, jei nesi įpratęs dėvėti kaukę, yra sudėtinga užpildyti anketą, rasoja akiniai. Na, bet ir mes su didžiuliais akiniais dirbam, ir mums dar yra dideli temperatūrų svyravimai išeinant iš patalpos į lauką, tikrai tie akiniai rasoja. Matėme ir tokių, kur tos medicininės vienkartinės kaukės jau pamiršusios pagaminimo datą.

E. Č. O kas dar su jumis budi, tarkime, užtikrina saugumą?

D. G. Mes esame labai dėkingi  Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgoms, visą parą budėjo komanda, kuri mums talkino ir mus saugojo.

E. Č. Kokias apsaugos priemones konkrečiai jūs dėvite? Ar tik galvos apdangalus, ar visą pilną „ekipuotę“? Juk visgi užsikrėtimo tikimybė gali būti nemaža. Ar dirbti su apsaugomis patogu?

D. G. Na, nemaža – tai kukliai pasakyta. Esame pasiruošę bendravimui su potencialiais užkrato šaltiniais. Kiekvienoj pamainoj buvo po žmogų su ligos simptomais, kuris nebuvo praleistas per sieną. Aišku, tai gali būti ir kitos ligos, bet mes turime būti pasiruošę sutikti kiekvieną žmogų su maksimalia apsauga. Dėvime tai, kuo mus aprengė Nacionalinis sveikatos centras – turime akinius, respiratorius, vienkartinius chalatus, bachilas, be abejo, pirštines. Dieną, aišku, jaučiamės kaip šiltnamyje, naktį yra vėsu, bet dėl mažų nepatogumų nedejuojame, ne ten mūsų dėmesio fokusas. Kad tik tiek bėdų tebūtų.

E. Č. Ar nereikės vykti į kitus pasienio postus? Dirbate tik Panemunėje?

D. G. Na, kaip aš juokauju, kur tėvynė pašauks, ten ir važiuosime. Kol kas nebuvome prašyti vykti kitur, bet kasdien ateinam į darbą, kuris nebūtinai yra mūsų įprastoje darbo vietoje. Jei reikės vykti, žinoma, vyksime.

E. Č. O kaip su darbuotojais pavyko susitarti? Girdėjau, kad autobusų parke tarp vairuotojų, kai reikėjo pervežti karantinuotus piliečius, buvo prieštaravimų. O kaip jūsų kolegės? Visos sutiko?

D. G. Labai esu dėkinga savo komandai. Be galo didžiuojuos tais žmonėm, kadangi tikrai nebuvo jokių diskusijų, jokio pasistumdymo ar pasakymo, kad mano pareigybėje tai neparašyta. Į mobilųjį punktą iš karto pasisiūlė trys jaunos sveikos kolegės, kuomet reikėjo į pasienio punktą vykti, tai vėlgi, mes turime uždarą feisbuke specialistų grupę, paklausiau, kas galėtų vykti, ir žmonės iš karto susirikiavo.

E. Č. Žinau, kad esate aktyvi šaulė. Ar dalyvaujate prevencijos priemonėse ir kaip Šaulių sąjungos narė?

D. G. Dabar aš jau galiu pasimesti tarp savo amplua. Na, kaip sveikatos specialistei tikrai pakanka veiklos, kad dar galėčiau kitam amplua kažkur dalyvauti. Galų gale, koks dabar jau skirtumas, ar aš kaip sveikatos specialistė, ar kaip šaulė, svarbu, kad aš tame su savo komanda ir su broliais šauliais taip pat solidarizuojuosi. Jie be galo daug padeda, ir mobiliajam punkte talkina, ir saviizoliacijos užtikrinime. Aišku, reikia atsižvelgti ir į amžių, norinčių padėti vienaip ar kitaip būtų daug, bet dalis priklauso rizikos grupei, yra vyresni, taip pat prevencijos prieš COVID-19 priemonėse gali dalyvauti tik pilnamečiai piliečiai, tad jaunieji šauliai, kurie šiaip labai aktyvūs visuomeninėje veikloje, šiuo atveju prisidėti negali. Tačiau šauliai yra ta organizacija, kuri išsiskiria disciplina, pilietiškumu, tokiose situacijose jie yra nepamainomi.

Dar noriu pasakyti, kad ši pandemija yra puiki proga atsigręžti į medikus, prisiminti pagarbą šiai profesijai. Taip pat yra puikus metas mokytojams susigrąžinti profesijos prestižą, nes turbūt tėveliam teko patirti, ką reiškia jų darbas. Na, o sveikatos specialistams tai yra puiki proga įrodyti savo profesijos reikalingumą.

Nuotrauka

Nuotrauka

Kalbino Eglė Červinskaitė

 

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.