Daiva Genienė: „Esame išėję iš bet kokios įsivaizduojamos komforto zonos“
Įkelta:
2020-04-14
Nuotrauka
Aprašymas

Velykinis patruliavimas, su šaule Jolita Vilimaitiene. Asmeninio albumo nuotrauka 

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas

Daiva Geninė. Airono Juozonio nuotrauka

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas

Visuomenės sveikatos biuro albumo nuotraukos

Koronaviruso akivaizdoje pristatome naują rubriką – „Pandemijos herojai“. Čia kalbinsime žmones, stovinčius priešakinėse kovos su COVID-19 linijose. Pirmoji mūsų pašnekovė – Visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė, kuri taip pat yra ir aktyvi šaulė. Šiuo metu biuro specialistai ne tik ima mėginius mobiliajame punkte, bet ir dirba pasienio kontrolės postuose bei saugo visų mūsų užnugarį nuo potencialaus užkrato. Apie biuro darbuotojų kasdienybę, priversti šių dienų realijų, su D. Geniene kalbėjomės per Skype programą. Tačiau ir per vaizdo kamerą justi šios aktyvios moters pasiryžimas atlikti savo pareigą nepaisant pavojų bei optimizmas. Įdomaus skaitymo.  

Eglė Červinskaitė: Žinau, kad Visuomenės sveikatos specialistai budi pasienyje, Panemunės-Sovetsko kontrolės poste. Papasakokite, kokios užduotys jums skirtos ir kokia apimtimi jūs jas vykdote.

Daiva Genienė: Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimu mes esame įpareigoti bendradarbiauti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, konkrečiai su Tauragės departamentu, bei talkinti jiems visuose darbuose, taip pat ir vykdyti Lietuvos Respublikos sienos medicininę karantininę kontrolę dėl COVID-19 ligos sienos kirtimo punktuose. Taip pat apklausti asmenis, turėjusius sąlytį su sergančiais, arba asmenis, kurie įtariamai serga koronaviruso infekcija, reikalui esant informuoti dėl teisinės, administracinės ir netgi baudžiamosios atsakomybės, informuoti visuomenę dėl prevencinių priemonių taikymo. Taigi, tas darbas pasienio kontrolės punkte – viena vertus, jis mums yra visiškai naujas, visiškai kitos kompetencijos reikalingos negu mūsų kasdieniniam darbe. Bet mes jau per šitą laikotarpį absoliučiai esam išėję iš savo bet kokio įsivaizduojamo komforto pėdsakų ribų. Na, tai kitoks tas darbas mūsų kiekvieną dieną, kitoks jis yra.

E.Č. Ir kiek laiko jau jūs tą kontrolę vykdote?

D. G. Kadangi mūsų specialistų nėra tiek daug, kiek gali atrodyti pagal veiklas, ir dalis jų dirba mobiliajame mėginių ėmimo punkte, tai, na, perskaičiavome savo žmogiškuosius išteklius, kadangi turime savo kolektyve ir keletą senjorų, kuriuos tik pačiu kritiškiausiu atveju siųstume į priešakines fronto linijas, tai, tiek kiek esam, tiek ir talkinam. Pasitelkti šiai veiklai ir apskrities biurų specialistai, t.y. ir Šilalės, Jurbarko, netgi Šilutės visuomenės sveikatos biurai, kuris teikia paslaugas Pagėgių savivaldybei. Tad labai visi solidariai šitą darbą dirba pasikeisdami. Darbas vyksta ištisom parom – į tai dabar įsijungėme ir mes. Turime užtikrinti visą parą pasienio kontrolės punkte sieną kertančių asmenų patikrinimą, jų temperatūrą ar bet kokį įtarus COVID būdingą simptomą, mes imamės priemonių ir esame atsakingi, kad sieną kirstų tik sveiki žmonės.

Nuotrauka

E. Č. Tai kiek jūsų specialistų dabar ten budi?

D. G. Mes dirbame pagal grafiką. Dabar galime sau leisti tik tokią prabangą – vienam specialistui per pamainą dirbti. Vakar budėjau aš pati naktinėje pamainoje, t.y. vakare – tai vėl gi, naktinės pamainos yra tai, kas yra nauja mūsų įstaigos gyvenime. Po to atvažiavo mano kolegė Karolina Preikšaitienė ir iki 6 ryto dirbo, tada ją pakeitė kito biuro specialistai. Dirbame po 8 valandas, yra trys pamainos per parą. Na ir, aišku, reikalingi visokie įgūdžiai, kurie mums kasdieniame darbe nebūdingi, tarkim, reikia prisiminti, ir gana gerai, rusų kalbos žinias. Susiduriam su situacijom, kai žmogui, kuriam reikia užpildyti anketą, reikia pagelbėti, nors siekiam palaikyti kuo mažesnį fizinį kontaktą, kad kuo didesnis atstumas būtų ir kuo mažesnė tikėtina užsikrėtimo galimybė. Tai buvo žmonės iš Irano, ir jiems tikrai sudėtinga buvo užpildyti, prašė mūsų kalbėti persiškai. Taigi teko prisiminti ir pačią geriausią – gestų kalbą.

E. Č. Sakykite tuomet, kas dabar apskritai gali kirsti Lietuvos Respublikos sieną?

D. G. Šiuo metu tik krovininiai automobiliai arba Lietuvos Respublikos piliečiai, arba vykstantys tranzitu per šalį.

E. Č. O per tą pamainą, kai jūs pati budėjote, kiek piliečių praėjo per Jūsų rankas?

D. G. Buvo 19 furgonų, bet vienam iš jų neleidom kirsti sienos, nes turėjo ligos simptomų ir buvo apgręžtas atgal.

E. Č. O ar pasienyje šiuo metu yra susidariusios eilės?

D. G. Na, mano pamainoje nesakyčiau, kad buvo eilių. Yra galbūt, kad keli kartu keliauja. Buvo tokių laiko tarpų, kad, pavyzdžiui, stovi 3–4 autofurgonai. Nes dar trunka, kol pasienio pareigūnai tikrina duomenis.

E. Č. Ar tai yra mūsų iš Lietuvos važiuojantys vairuotojai ir grįžtantys, ar kitų šalių?

D. G. Mes tikrinam iš Rusijos pusės sienos kertančius piliečius. Arba lietuviai grįžtantys, ar gyvenantys Rusijoje, bet daugiausia Rusijos ir Baltarusijos piliečiai. Mūsų, tiesą sakant, nedomina, kokios tautybės yra tie žmonės bei ką jie veža, mus domina jų sveikatos būklė. Ar temperatūra yra normali, kad jie atsakingai užpildytų jiems pateiktą anketą ir susipažintų su pateiktomis rekomendacijomis. Smalsavimui tiesiog neturim laiko, nes yra tiek dalykų, susijusių su COVID-19, kas yra mums visiškai nauja, į ką reikia gilintis, yra labai daug teisės aktų, besikeičiančių kasdien, iš valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų centro.

E. Č. Na, o kokios nuotaikos tų keliaujančių, ar jie geranoriškai pildo visas rekomendacijas? Ar gal pasitaikė kokių incidentų?

D. G. Na, kaip ir visur, visi skirtingi. Dažniausiai supranta, kad tokia yra procedūra ir geranoriškai bendrauja. Bet yra, kurie nesupranta, nemoka dėvėti kaukės, reikia priminti, prašyti, primygtinai reikalauti. Būna, kad sustoja ir šoka iš automobilio, ir dar be kaukės. Tai tenka maloniai ir skubiai paprašyti grįžti atgal ir užsidėti apsaugos priemones. Na, jei nesi įpratęs dėvėti kaukę, yra sudėtinga užpildyti anketą, rasoja akiniai. Na, bet ir mes su didžiuliais akiniais dirbam, ir mums dar yra dideli temperatūrų svyravimai išeinant iš patalpos į lauką, tikrai tie akiniai rasoja. Matėme ir tokių, kur tos medicininės vienkartinės kaukės jau pamiršusios pagaminimo datą.

E. Č. O kas dar su jumis budi, tarkime, užtikrina saugumą?

D. G. Mes esame labai dėkingi  Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgoms, visą parą budėjo komanda, kuri mums talkino ir mus saugojo.

E. Č. Kokias apsaugos priemones konkrečiai jūs dėvite? Ar tik galvos apdangalus, ar visą pilną „ekipuotę“? Juk visgi užsikrėtimo tikimybė gali būti nemaža. Ar dirbti su apsaugomis patogu?

D. G. Na, nemaža – tai kukliai pasakyta. Esame pasiruošę bendravimui su potencialiais užkrato šaltiniais. Kiekvienoj pamainoj buvo po žmogų su ligos simptomais, kuris nebuvo praleistas per sieną. Aišku, tai gali būti ir kitos ligos, bet mes turime būti pasiruošę sutikti kiekvieną žmogų su maksimalia apsauga. Dėvime tai, kuo mus aprengė Nacionalinis sveikatos centras – turime akinius, respiratorius, vienkartinius chalatus, bachilas, be abejo, pirštines. Dieną, aišku, jaučiamės kaip šiltnamyje, naktį yra vėsu, bet dėl mažų nepatogumų nedejuojame, ne ten mūsų dėmesio fokusas. Kad tik tiek bėdų tebūtų.

E. Č. Ar nereikės vykti į kitus pasienio postus? Dirbate tik Panemunėje?

D. G. Na, kaip aš juokauju, kur tėvynė pašauks, ten ir važiuosime. Kol kas nebuvome prašyti vykti kitur, bet kasdien ateinam į darbą, kuris nebūtinai yra mūsų įprastoje darbo vietoje. Jei reikės vykti, žinoma, vyksime.

E. Č. O kaip su darbuotojais pavyko susitarti? Girdėjau, kad autobusų parke tarp vairuotojų, kai reikėjo pervežti karantinuotus piliečius, buvo prieštaravimų. O kaip jūsų kolegės? Visos sutiko?

D. G. Labai esu dėkinga savo komandai. Be galo didžiuojuos tais žmonėm, kadangi tikrai nebuvo jokių diskusijų, jokio pasistumdymo ar pasakymo, kad mano pareigybėje tai neparašyta. Į mobilųjį punktą iš karto pasisiūlė trys jaunos sveikos kolegės, kuomet reikėjo į pasienio punktą vykti, tai vėlgi, mes turime uždarą feisbuke specialistų grupę, paklausiau, kas galėtų vykti, ir žmonės iš karto susirikiavo.

E. Č. Žinau, kad esate aktyvi šaulė. Ar dalyvaujate prevencijos priemonėse ir kaip Šaulių sąjungos narė?

D. G. Dabar aš jau galiu pasimesti tarp savo amplua. Na, kaip sveikatos specialistei tikrai pakanka veiklos, kad dar galėčiau kitam amplua kažkur dalyvauti. Galų gale, koks dabar jau skirtumas, ar aš kaip sveikatos specialistė, ar kaip šaulė, svarbu, kad aš tame su savo komanda ir su broliais šauliais taip pat solidarizuojuosi. Jie be galo daug padeda, ir mobiliajam punkte talkina, ir saviizoliacijos užtikrinime. Aišku, reikia atsižvelgti ir į amžių, norinčių padėti vienaip ar kitaip būtų daug, bet dalis priklauso rizikos grupei, yra vyresni, taip pat prevencijos prieš COVID-19 priemonėse gali dalyvauti tik pilnamečiai piliečiai, tad jaunieji šauliai, kurie šiaip labai aktyvūs visuomeninėje veikloje, šiuo atveju prisidėti negali. Tačiau šauliai yra ta organizacija, kuri išsiskiria disciplina, pilietiškumu, tokiose situacijose jie yra nepamainomi.

Dar noriu pasakyti, kad ši pandemija yra puiki proga atsigręžti į medikus, prisiminti pagarbą šiai profesijai. Taip pat yra puikus metas mokytojams susigrąžinti profesijos prestižą, nes turbūt tėveliam teko patirti, ką reiškia jų darbas. Na, o sveikatos specialistams tai yra puiki proga įrodyti savo profesijos reikalingumą.

Nuotrauka

Nuotrauka

Kalbino Eglė Červinskaitė

 

Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu. 
Nuotrauka
rokas
Roko Baciuškos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. „Tokia maža ir tuo pačiu tokia didelė ta mūsų Lietuva, o ką jau kalbėti apie Tauragę. Jokie išbandymai nebaisūs, kai esame kartu, todėl dalinuosi džiaugsmu su jumis visais“, – teigė lenktynininkas.
Nuotrauka
ukininkas
Įkelta:
2023-01-14
Praėjusių metų pabaigoje surengtame Mero padėkos vakare už jaunatvišką ryžtą kuriant inovatyvų ir modernų ūkininko ūkį Tauro statulėlė įteikta Gyčiui Ūseliui. Dabar jaunasis Batakių seniūnijos ūkininkas dirba apie 120 hektarų žemės ir planuoja tolesnę ūkio ir technologijų plėtrą. Gytis dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros programose ir per investicinius projektus modernizuoja ūkį. O baigtos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijos rodo dar vieną vaikino pomėgį – sportą. Gytis yra ir svarsčių kilnojimo pasaulio čempionas. 
Nuotrauka
kaledos
Įkelta:
2022-12-25
Kalėdų stebuklas dažniausiai prasideda nuo susitikimo su Kalėdų Seneliu. Vienas jų –  menininkas Edvardas Gasinskas. Daugybę metų šventėms pasipuošiantis Kalėdų Senelio kostiumu vyras nori pradžiuginti kuo daugiau žmonių.
Nuotrauka
ausra
Įkelta:
2022-12-24
Seni žmonės tokie pat svarbūs, kaip jauni, sveiki ir veiklūs. Tačiau dažnai jie gyvena vieniši ir jiems reikia pagalbos. Policijoje dirbanti Maltiečių savanorė Aušra Mandrijauskaitė-Dambrauskienė kas sekmadienį aplanko po keletą vienišų senolių, atveždama jiems ne tik maisto paketus, bet ir savo širdies šilumą. Ji sako, kad senoliams ne taip svarbu atvežamas maistas, kaip galimybė pabendrauti. Su jais išgertų arbatos puodelių, sako, negalėtų net suskaičiuoti, o geriausias atlygis – ją pamačius džiaugsmu sužibančios senolių akys.
Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje.