Pirmasis lėktuvas Tauragėje ir brangiausias atvirukas
Įkelta:
2020-03-22
Nuotrauka
Aprašymas

Atvirukas, įamžinęs V. Abramovičiaus nusileidimą Tauragėje 1912 m. Muziejaus archyvo nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Vsevolodas Abramovičius 1911-1912 m. Muziejaus archyvo nuotrauka

Kovo 7 d. tarptautiniame aukcionų tinklapyje ebay.de už 189 € buvo parduotas vienas rečiausių Tauragės atvirukų. Tiesą sakant, jis nebuvo žinomas straipsnio autoriui. Iki šiol atvirukas nebuvo išspausdintas nė viename leidinyje apie Tauragę, nebuvo žinoma ši nuotrauka ir interneto platybėse. Labai tikėtina, kad tai brangiausiai istorijoje parduotas atvirlaiškis, vaizduojantis Tauragę. Vilniečio paskelbtame aukcione atvirukas iškeliavo pas nežinomą kolekcionierių. Belieka viltis, kad atvirukas liko Lietuvoje. Gerai bent tai, kad geros kokybės skaitmeninis vaizdas dabar liks muziejaus fonduose, na, o dosnios rėmėjos Marinos Kulčinskajos dėka Tauragės krašto muziejui nupirkti kiti du reti carinės Tauragės atvirukai. 

Kas atviruke vaizduojama? 

Atvirlaiškis išleistas 1912 m. Nespalvotoje nuotraukoje matomas lėktuvas, apstotas žmonių: uniformuotų vyrų, pasipuošusių moterų ir vaikų. Viduryje stovi lakūnas ir bent vienas keleivis –navigatorius. Viršuje užrašas rusų kalba: „Aviatorius Abramovičius Tauragėje per skrydį Berlynas–Sankt Peterburgas“. Uniformuoti vyrai, tikėtina, muitinės, kariuomenės darbuotojai. Nemaža tikimybė, kad tarp jų yra ir muitinės viršininkas Dosužkovas, apie kurį vis dar labai mažai žinome. Išgirdus Abramovičiaus pavardę tauragiškiui iškart kils asociacija su rusų oligarchu Romanu Abramovičiumi ir jo šaknimis Tauragėje, tačiau šis lakūnas tik bendrapavardis, tada vos 22 m. žydų kilmės rusų aviacijos pradininkas. 

Vsevolodas Abramovičius 

Lakūnas gimė 1890 m. rugpjūčio 11 d. Odesoje, Michailo Solomonovičiaus Abramovičiaus (1859–1940), rusų-žydų poeto ir žydų literatūros klasiko Mendele Moyher-Sforim (Solomono Moisejevičiaus Abramovičiaus) sūnaus, šeimoje. Po mokyklos įstojo į Šarlotenburgo politechnikos institutą Vokietijoje, kurį baigė 1911 m. Tų metų spalio 9 d. Vsevolodas Abramovičius baigė brolių V. ir O. Raitų (Wright) draugijos aviacijos mokyklą, vadovaujamas garsaus instruktoriaus kapitono Engelhardto, kuris netrukus mirė per vieną iš savo skrydžių. 


 
Abramovičius liko aviacijos mokykloje kaip instruktorius. Jis dirbo „Flugmaschinen Wright-Gesellschaft“ Johannisthalyje. „Wright“ įtaisai, ypač vokiški, pasižymėjo trapumu. V. Abramovičiui skrendant, lėktuvo dalys ne kartą lūžo, o vieną kartą aparatas ėmė lūžti ore. Vsevolodas vos sugebėjo sėkmingai nusileisti, nes lėktuvas subyrėjo į dalis. 
 
Tais pačiais metais gabus vyras išrado prietaisą vėjo greičiui nustatyti. Nuo 1911 m. jis jau yra pagrindinis Wright draugijos pilotas ir vos 21-erių – pripažintas vienu geriausių instruktorių Vokietijoje. 1912 m. Abramovičius per aviacines varžybas Berlyne užfiksavo aukščio rekordą su keleiviu 2100 m aukštyje, naudojant smarkiai patobulintą lėktuvą „Wright-Abramovich“. Šiuo lėktuvu lakūnas leidosi ir į didžiąją kelionę. 

Nusileidimas Tauragėje 

Suskaitmenintuose Lietuvos laikraščių archyvuose pavyko rasti trumpą žinutę apie šį įvykį. Lietuviškame laikraštyje „Vienybė“ 1912 m. liepos 17 d. (30 d. dabartiniu laiku), Nr. 20 rašoma: 

„Šiandien 7 liepos mėnesio iš Prūsų atlėkė į Tauragę orlaivis, 7:25 valandos ryto, lekiąs į Rygą ir Peterburgą: nusileido pirmą kartą už Tauragės ant dirvų Vizbutų dvaro: iš ten palėkė ant miestelio ganyklų prie kapų ir ten nusileido. 7-oje valandoje vakaro pasikėlė, palakstė ir išlėkė į Šiaulius. Per dieną visa Tauragė vėpsojo. Buvo privažiavusių Vokiečių iš Prūsų ir visokių valdininkų iš čia pat pažiūrėti ir fotografijas nutraukti. Pirmiau kelių dienų lėkė kiti, bet nebuvo apsistoję Tauragėje. Jau dabar lakstymas orlaiviu nebnaujiena mūsų krašte. Kirvelis“. Tie minimi „pirmiau kelių dienų“ skridę kiti lakūnai, matyt, buvo V. Abramovičių laikinai lydėję draugai Vokietijos pilotai, tačiau apie juos informacijos nėra. 

Ilgas skrydis 

Lakūnas tuo metu išbandė savo rankomis ištobulintą lėktuvą – aeroplaną. Jis gerokai patobulino brolių Raitų lėktuvą. Padarė jį manevringesnį ir atsparesnį vėjo gūsiams. Įdėjęs tiems laikams galingą variklį „NAG-90“, vyras nusprendė išbandyti savo kūrinį ilgoje kelionėje. Natūralu, kad toks įvykis sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio, apie 1500 km kelionę iš Berlyno į Peterburgą buvo nuolat rašoma Rusijos imperijos spaudoje. Pirmąjį lėktuvą broliai Raitai į orą buvo pakėlę vos prieš devynerius metus. Lėktuvai tada dar buvo kūdikystės raidos stadijoje. 

Kadangi iš Tauragės lakūnas skrido į Šiaulius, laikėsi tiesaus Hanzos plento. Kelionė truko 23 dienas, nors ore lėktuvas išbuvo tik 17 valandų. Skrisdavo ryte ir vakare. Laikydavosi 1000–1300 m aukštyje. Įvairiems Rusijos spaudos leidiniams V. Abramovičius pasakojo, kad nuskristi tokį atstumą galėjo ir per keturias dienas, tačiau nuolat lydėjo nesėkmės. Tekdavo stabtelėti ne tik dėl variklio gedimų. Nusileidęs Karaliaučiuje, tuometiniame Kionigsberge, Vsevolodas buvo sulaikytas policijos. Mat pareigūnas labai susidomėjo lakūno kilme. Policininkas atlyžo tik tuomet, kai lakūnas perspėjo jį savo poelgiu įžeidžiant patį imperatorių Vilhelmą II. O tuo metu iš Berlyno į visus miestus skriejo telegramos, prašančios sutikti lakūną, atvežti jam kuro. Berlyno valdžia tikėjosi, kad lėktuvas jau kirto Vokietijos sieną ir nė neįtarė apie „uolius“ Karaliaučiaus pareigūnus. 

Nuotykiai Šiauliuose ir Joniškyje 

Taigi, paskraidęs virš Tauragės, nutūpęs Visbutuose ir netoli senųjų miesto kapinių, vyras vakare 1912 m. liepos 7 d. (20 d. pagal dabarties kalendorių) išskrido į Šiaulius. Tame pačiame lietuviškame „Vienybės“ laikraštyje yra žinutė ir iš Šiaulių: 

„Liepos 8 d. atlėkė į Šiaulius lakūnas Abromavičius, lekiąs iš Berlyno į Peterburgą. Tą dieną rytą apie 6 valandą nusileido Lieporių sodžiaus pievose ir, palikęs savo mašiną sergėti policijai, nuvažiavo į Šiaulius pavalgyti ir pailsėti. Vakare išlėkė toliaus. Žmonių žiūrėti buvo prisirinkę didelė daugybė. Apie Joniškį sugedo mašina, todėl sugaišo dvi dieni, kol iš Berlino atvežė naują mašinos dalį sugedusiai atmainyti“. Tokie buvo Rusijos aviacijos pradininko nuotykiai Lietuvos teritorijoje. Kelionę lakūnas baigė sėkmingai, tačiau tik po 23 dienų. Ekipažas orientavosi pagal žemėlapius. Porininkas buvo puikus navigatorius, nes daug skraidė su dirižabliais. Jo dėka aeroplanas ne kartą sugebėjo išvengti audros debesų. Plerpiant varikliui skrydžio metu jie ne kalbėjo, o susirašinėjo. Šioje kelionėje V. Abramovičius pasiekė vieną iš savo rekordų – už Rygos, bandydamas naująjį savo variklį, dešimt minučių skrido 155 varstų per valandą greičiu. Varstas – Rusijoje tuo metu naudotas ilgio matas, lygus 1,067 km. 

Lakūno likimas 

Deja, V. Abramovičius žuvo po metų, kai mokė skraidyti Jekateriną Šachovskają – vieną pirmųjų Rusijos lakūnių, kartais vadinamą kunigaikštyte. Jos pilotuojamas lėktuvas tėškėsi į žemę. Moteris traumų beveik nepatyrė, o V. Abramovičius žuvo. J. Šachovskaja po šios tragedijos viešai paskelbė daugiau niekada neskraidysianti, tačiau dar po metų užsirašė į Rusijos karines oro pajėgas. 

Tauragės neaplenkė naujovės 

XIX a. pab.–XX a. pr. buvo technologijų proveržio laikas. Ir nors Tauragėje carinės Rusijos laikais pramonės beveik nebuvo, su naujovėmis apylinkių žmonės susipažindavo. Dar apie 1865 m. Tauragės pašte įrengtas telegrafas. Nuo 1896 m. per Tauragę kartais prariedėdavo pirmasis automobilis, skirtas plentui prižiūrėti. 1908 m. buvo įsimintini dėl dviejų faktų. Nuo Lauksargių iki Mintaujos (Jelgavos) pradėjo kursuoti pirmieji autobusai, o taip pat tais metais per Tauragę pralėkė automobilių lenktynių aplink pasaulį Niujorkas-Paryžius dalyviai. Italų komanda su visu automobiliu net tris paras buvo sustabdyta pilyje-muitinėje. Kol kas nežinoma data, bet labai tikėtina, kad pašte, o gal ir pilyje, tuo metu jau buvo ir telefono ryšys bei elektros šviesa. 1912 m. draugiškai kartu paminklą Tauragės konvencijai stačiusi ir lėktuvais skraidžiusi Rusija ir Vokietija, 1914 m. taps mirtinomis priešėmis, o technologijų pažanga bus panaudota sėti neregėto mąsto žudynėms Didžiajame (Pirmąjame pasauliniame) kare. Tikėtina, kad Rusijos kariniuose archyvuose saugoma ir daugiau nuotraukų su Tauragėje besisvečiuojančiu lakūnu. 

 

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.