Floristas Jonas: tai, kad dirbu gėlių parduotuvėje – tikra avantiūra
Įkelta:
2020-03-06
Nuotrauka
Aprašymas

Autorės nuotraukos

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Šiandien – tarptautinė Moters diena, tad dėmesio centre – ne tik moterys, bet ir gėlės. O kur gėlės – ten ir gėlininkai. Pakalbinti floristą Jonas Žukauską nusprendėme neatsitiktinai. Praėjusią savaitę į laikraščio redakciją praeive prisistačiusi moteris atnešė padėką Jonui, mat ją jis nustebino atsitiktinai padovanodamas glėbį gėlių. Gėlių parduotuvėje po 10-ties metų emigracijos grįžęs vyras dirba ne taip seniai – dvejus metus. Jonas tikina, kad šis darbas, nors ir yra avantiūra, jam labai patinka. 

Pagrindinė Moters dienos gėlė 

Pagyvėjimas gėlių salone visada jaučiamas per šventės – Valentino diena, Kovo 8-oji, Motinos diena. Ir užsakymų tada padaugėja, ir gėlių parduodama kur kas daugiau. Jonas svarsto, kad lietuviai vis skuba, bėga ir nori užbėgę į parduotuvę iškart rasti tai, ko reikia. Vis dėlto, pasak jo, yra ir žmonių, kurie planuoja ir gėles užsisako iš anksto.

Anksčiau Kovo 8-ajai visi pirkdavo tulpes. O dabar?

– Ir dabar tai išlikę, – teigia Jonas, – visiems ši šventė asocijuojasi su pavasariu ir būtent su tulpėmis. Perka ir rožių, ir kitų gėlių, Bet tulpė išlieka pagrindinė Moters dienos gėlė.

Šiemet Kovo 8-oji – sekmadienis. Todėl pirkėjų galbūt bus mažiau – būtinybės sveikinti koleges išvengs įstaigų, įmonių darbuotojai. Tačiau ne visi – kai kurios įmonės, pavyzdžiui, „Švytis“, jau užsisakė tulpių ir pasveikins moteris anksčiau.

Paklaustas, kokias gėles lietuviai mėgsta labiausiai, Jonas pasakoja, kad tradiciškai mėgstamos rožės, tačiau dažniausias pageidavimas – „ko nors, kas primintų lauko gėles“. Madingos laisvesnio stiliaus, natūraliau atrodančios puokštės, kurios primena natūraliai žydinčią pievą. Tik va kad žiemą sunku kažko panašaus rasti. Labai mėgstamos ir orchidėjos. Su jomis dažnai kuriamos puokštės – šios gėlės ilgai laikosi.

Nuotrauka

Aksesuarai padeda paslėpti ir trūkumus

Vis dar populiarios ir puokštės dėžutėse. Pasak Jono, jų mada atėjo jau prieš keletą metų, ir su kolegėmis jie kartais pasvarstantys, kada kas sugalvos ką nors naujo, kas jas pakeistų. Tačiau sutinka, kad puokštės dėžutėse patogios ir patiems floristams, ir jas įsigyjantiems – nereikia rūpintis, į ką pamerkti gėles.

Dar viena ne taip seniai pasirodžiusi naujovė – vadinamosios miegančios rožės. Jos naudojamos įvairiose kompozicijoje ir gali išbūti šviežios, kaip teigiama, iki dvejų metų. Paklaustas, ar tikrai, Jonas juokauja, kad čia kaip su vaistais – būna, kad galiojimo laikas pasibaigęs, tačiau nuo galvos skausmo padeda. O jei rimtai – ar jos ilgai išsilaikys, priklauso nuo laikymo sąlygų – jei saulėje kepinsi, ilgai tikrai neišbus.

O kaip dėl dirbtinių gėlių? Jonas sako, kad jos populiarios, kadangi dabar dirbtinės gėlės tokios kokybiškos, kad kartais jas sunku atskirti nuo tikrų. Jas perka ne tik į kapines – neretai jomis puošia namų ar biurą.

Dabar floristika nebėra vien gėlės – puokštėms, gėlių kompozicijoms kurti naudojama daugybė įvairiausių aksesuarų: karolių, kaspinėlių, kriauklių, akmenėlių, blizgučių. Tai padeda kurti ar atvirkščiai – apsunkina darbą? Jonas sako, kad aksesuarai suteikia daugiau galimybių, o kartais padeda paslėpti gėlių trūkumus, pavyzdžiui, kreivą kotelį.

Beje, Jonas ir pats kuria kai kuriuos aksesuarus. Iš popieriaus juostelių nupintas „rankinukas“ – jo paties kūryba, gamina jis ir originalias vazas iš betono.

Balta rožė – ne vien laidotuvėms

O kokia gėlė gražiausia jam pačiam? Jonas sako paskutiniu metu savo sode pradėjęs auginti daug vienadienių – toks potraukis buvo. Gražu jam ir kardeliai.

– Man gražu visos gėlės... – sako jis. – Gražu tas jų sezoniškumas. Kad ir alyvų žiedai... Gyvename nuostabioje gamtoje, turime visus keturis metų laikus, kurie yra užburiančiai gražūs.

Patarlė „Šiaučius be batų“ Jonui netinka – jo namuose daug gėlių. Tačiau, atvirauja jis, nors pats yra floristas, ir jo namuose gerai auga ne visos gėlės. Sako, reikia su jomis susigyventi – „charakteriai turi sutapti“. Tačiau jis nesutinka su gajais visuomenėje mitais, esą vienos gėlės gali atnešti nelaimę, kitos – pinigus ir t.t. Tai tik prietarai. Aišku, yra nuodingų gėlių, kurių negalima liesti, bet kad jos turėtų įtakos žmonių gyvenimui, sėkmei – tikrai ne.  

Kalbėdamas apie gėlių spalvas, floristas sako manąs, kad gėlių spalvoms be reikalo suteikiamos reikšmės.

– Pavyzdžiui, man labai gaila, kad tauragiškiai baltą rožę pavertė išskirtinai laidotuvių gėle. Kituose miestuose tokios nuostatos nėra. O pas mus kartais žmonės, norėdami sveikinti jaunavedžius, suabejoja, ar baltos rožės tinka – neva tai laidotuvių gėlės. Jos gražu, tinka laidotuvėms, tačiau taip priskirti jas vien laidotuvėms negalima, – įsitikinęs Jonas.  

Turi jis savo nuomonę ir apie gėlių skaičių. Štai daugelis įsitikinę, kad sveikinimui tinka tik nelyginis gėlių skaičius, o lyginis nešamas į laidotuves. Tačiau Jonas teigia, kad dabar jau tie stereotipai nyksta, ypač jų nebepaiso jauni žmonės. Jis sako girdėjęs vieno garsaus floristo pasakymą: jei du žmonės gali būti šalia vienas kito, kodėl dvi gėlės negali, jei jos viena prie kitos tinka?

Nuotrauka

10 metų emigracijoje

Jonas prisipažįsta floristika besidomįs senokai – vis tekdavo vienaip ar kitaip su tuo susidurti, tačiau būtent šioje gėlių parduotuvėje jis dirba dvejus metus. Tačiau niekur to nesimokė – sako, kad tai jis čia dirba, – tikra avantiūra.

– Nežinau, kiek ilgai ji tęsis, bet man patinka,  – šypsosi jis. – Nors kol kas esu kaip ir ieškojimų kelyje...

Jis sutinka, kad floristika nėra paprasta sritis, – čia reikia daug išmanyti. Mokydamasis gauni žinių, bet tikrasis supratimas ateina per praktiką. Kai dirbi kiekvieną dieną, bendrauji su kolegėmis, pats pamatai, kur suklydai.

– Esu kaimo vaikas, daržai, augalai, sodas, gėlynas aplink namą – visa tai man nesvetima, – svarsto jis. – O gal ir genuose kas nors užkoduota...

Floristo darbas, atvirauja Jonas, toli gražu nėra toks, kaip atrodo iš šalies: gražu, švelnu, kvapnu. Jis sunkus fiziškai: konteineriai ir dėžės su gėlėmis sveria daug, renginių dekoravimui reikalingas ir kitas rekvizitas (vazos, indai, įvairūs kiti atributai), neretai tenka ir galvą pasukti, kaip įgyvendinti ir įvairius techninius sprendimus, todėl prireikia ne tik sekatoriaus, žirklių vielos, bet ir galybės kitokių įrankių. Yra daug pasiruošiamųjų darbų, kur ir nešvaru, ir pirštus tenka susibadyti. Daug tvarkymo, valymo. Tai fizinės ištvermės ir jėgų reikalaujantis darbas. Taigi nieko nuostabaus, kad jį dirba vyras. Juk ir tarp garsių floristų daug vyrų.

Jonui yra tekę puošti vitrinas, kaip floristui dalyvauti renginiuose. Antai pernai jis dalyvavo renginyje „Kvapų naktys“ Botanikos sode – kūrė puokštes podiumu žengusiems modeliams. Dailės akademijoje surengtame konkurse kartu su Tauragės komanda jis laimėje „Grand Prix“. Yra tekę dekoruoti ir vestuves. 

J. Žukauskas ilgą gyvenimo tarpą – visą dešimtmetį – praleido Norvegijoje. Tačiau prieš porą metų mirus tėčiui jis grįžo. Ir nebeišvyko – mamos nesinorėjo palikti vienos, o ir sako pamatęs, kad ir čia yra ką veikti. O šio gėlių salono savininkę pažinojęs ir anksčiau, kartkartėmis atskubėdavęs į talką, jei prireikdavo.

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.