Aurelijus Zykas: „Japonijoje net negali įsigyti automobilio, kol neturi įrodymo, kur jį statysi“
Įkelta:
2020-03-19
Nuotrauka
Aprašymas

Pasak A.Zyko, japonai labai apsidžiaugtų išvydę, jog Tauragės gatvėse gausu „Toyotų“. Autorės nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Pasak A. Zyko, visa visuomenė yra pastatyta ant hierarchinių principų, kas kam turi paklusti, kas yra viršininkas.„tripsavvy.com“ nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Apie 70 proc. Japonijos yra negyvenama teritorija – kalnai, tad 120 mln. gyventojų koncentruojasi mažoje teritorijoje. „nippon.com“ nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Automobilių parkavimo ypatumai Japonijoje. „japangasm.wordpress.com“ nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Japoniški sodai. A. Zyko feisbuko nuotrauka

margarita@taurageszinios.lt
A
A

Praėjusią savaitę Tauragėje viešėjo knygos „Japonijos spalvos ir skoniai“ autorius Aurelijus Zykas. A. Zykas ketverius metus studijavo Japonijoje, šiuo metu dėsto Vytauto Didžiojo universitete (VDU), o laisvu metu jaučiasi atsakingas už Lietuvos ir Japonijos santykių vystymą, prisideda prie įvairių šias šalis suartinančių iniciatyvų vystymo. VDU docentas, Kauno-Japonijos draugystės asociacijos prezidentas, „Azija LT“ įkūrėjas apsilankė ir „Tauragės žinių“ redakcijoje. Papasakojo apie lietuvių ir japonų kultūrinius skirtumus.

– Japonijos ir Lietuvos santykių kūrimą laikau savo pašaukimu, hobiu. Moku kalbą, tenka vertėjauti, suvesti mokyklas, savivaldybes. Labai geras dalykas – savivaldybių mainai. Mano gimtasis miestas Kaunas jau užmezgė ryšius su Japonija. Šį rudenį vyks Sugiharos (Čijunė Sugihara – Japonijos diplomatas, 1939–1940 m. rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas, karo metu gelbėjęs žydus) savaitė. Norėčiau viltis, kad ir Tauragė galėtų vystyti ryšius su Japonijos savivaldybėmis ir tikrai galėtų atsirasti gražių ir įvairių procesų.

– Kuo skiriasi japonai nuo lietuvių? Neretai japonai literatūroje vaizduojami kaip romios, harmoningos asmenybės. Yra tame tiesos?

– Išoriškai – taip. Tačiau japonai – pakankamai stresuojanti tauta, tik jie tą stresą kaupia viduje ir jo neparodo. Jų etiketas numato, jog rodyti emocijų ir jausmų nedera. Tai vienas tų dalykų, kuo japonai nuo lietuvių skiriasi. Lietuviai savo emocijas mėgsta išreikšti, buitiškai kalbant, išsitaškyti. O japonas stengsis nuslėpti savo jausmus.

– Bet juk tai kenkia sveikatai?

– Natūralu. Dėl to jų visuomenėje netrūksta įtampos. Šalyje yra daug taisyklių. Visa visuomenė yra pastatyta ant hierarchinių principų, kas kam turi paklusti, kas yra viršininkas. Yra daug ritualų, ir tai kuria įtampą. Man asmeniškai tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl po ketverių metų gyvenimo toje šalyje nutariau grįžti į Lietuvą.

Aišku, yra ir kitų dalykų, kurie lietuvius stebina. Tai – erdvės trūkumas. Japonija yra nedidelė šalis, jie gyvena labai susispaudę. Apie 70 proc. šalies yra negyvenama teritorija – kalnai. 120 mln. gyventojų koncentruojasi mažoje teritorijoje.

Nuotrauka

Į Lietuvą atvykusiems japonams didžiulį įspūdį daro erdvės pojūtis. Vos išlipus ir lėktuvo ir ėmus važiuoti autostrada gali pasirodyti, jog tu akimis aprėpsi horizontą. Pastatų nėra, kiek akys užmato... Japonijoje tu arba esi ribojamas kalnų, arba mieste – aukštų pastatų. Ten nėra tokios vietos, kur matytum horizontą.

Japonams lietuviai atrodo itin turtingi: mes sau galime leisti turėti didelius namus, sodą, daržą. Jiems tai – prabangos dalykai. Mieste gyvenantis japonas svajoja priemiestyje turėti namą ir nedidelį, kelių kvadratinių metrų, sodelį.

– Ar dėl erdvės trūkumo jų interjeras yra toks asketiškas?

– Asketizmas kyla iš vietos trūkumo. Kai tu gyveni dideliame mieste, tavo bute labai mažai erdvės, esi priverstas skaičiuoti daiktus, kuriuos įsigyji. Ir stengiesi neturėti jų daugiau nei reikia, nes jie tau taps trukdžiu. Iškilus poreikiui apstatyti savo ankštus namus atsiskleidžia visas japono kūrybiškumas.

– Galbūt atkreipėte dėmesį į Tauragės gatves. Tauragiškiai mėgsta prabangius automobilius, visureigius. Kaip japonai jaustųsi žingsniuodami tokių mūsų miesto gatvių šaligatviais?

– Japonai yra labai nacionalistinių pažiūrų. Jie labai mėgsta savo produkciją. Tuo labai skiriasi nuo lietuvių. Jei lietuviai labai vertina užsienio produkciją ir mano, jog ji yra geresnė nei lietuviška, tai japonai – priešingai, – teigia, jog geriausia yra tai, kas pagaminta Japonijoje. Jie nemėgsta amerikietiškų automobilių, Japonijoje daugiausia japoniškų arba vokiškų automobilių.

Be to, atvykęs į Japoniją iškart pastebi, jog čia visi automobiliai – mažyčiai. Taupūs. Taupumas – šalies bruožas. Jie privalo būti maži, nes taupo vietą. Japonų automobilių gamintojai turi kiekvieno automobilio sutrumpintą modelį, kad jis užimtų kuo mažiau vietos automobilių stovėjimo aikštelėje. Tokiems automobiliams jie netgi turi specialius numerius ir jiems taikomos įvairios privilegijos. Gali net iš valstybės gauti paramą, kad turi automobilį, kuris taupo vietą. Kai automobiliai mažesni, ir kamščių mažiau. Japonijoje net negali įsigyti automobilio, kol neturi įrodymo, kur jį statysi. Negali jo statyti bet kur. Nuolatinis mąstymas, kur ką padėti, – vienas pagrindinių japonų bruožų.

Nuotrauka

– Japoniški automobiliai „Toyota“ tampa Lietuvoje vis populiaresni. Ir Tauragėje pastebiu ne vieną mažytį „Toyota Yaris“. Ką japonai apie tai mano?

– Tai ir yra jų strategija. Iš esmės japonai tapo vienais didžiausių automobilių gamintojų pasaulyje. Ilgai konkuravo su amerikiečiais ir pagaliau susilygino. Natūralu, kad jie stipriai ateina į Europos rinką. Ir tai pastarųjų kelių dešimtmečių įdirbis. Ir jūsų žinomas „Toyota Lexus“ – tai tik vakarietiškai rinkai skirtas modelis. Patys japonai prieš 10 metų „Lexus“ net nežinojo. Vakariečiai labiau vertina prabangą, dydis svarbu, grožis. O japonams tie dalykai – antraeiliai.

– O į Lietuvą atsikraustęs japonas turbūt puikiai čia jaustųsi, atsipalaiduotų ir perimtų mūsų gyvenimo stilių?

– Manau, jog jis greitai adaptuotųsi ir leistų sau tai, ką ir mes.

– O kokiomis ligomis serga japonai?

– Kraujotakos sutrikimai, vėžiniai susirgimai. Tačiau japonai yra viena ilgaamžiškiausių tautų. Nepaisant, to, kad šalyje – nemažai įtampos, japonai moka atsipalaiduoti, ištrūkti. Vyrauja karštųjų versmių kultūra. Jie vyksta į kurortus. Japonai vyrai mėgsta išgerti. Kalbant apie tai, kodėl jie ilgai gyvena, pagrindinė priežastis yra maistas. Kiek man yra tekę gyventi Japonijoje, keliauti, galiu tvirtinti, jog tai viena sveikiausiai besimaitinančių tautų. Jie mėgsta maisto įvairovę. Valgo jūržoles. Mes to nevartojame. O šios jūrų gėrybės – mikroelementų šaltinis. Jų virtuvei būdingas šviežio maisto vartojimas. Maistas negali būti pastovėjęs. Kodėl? Japonai vartoja itin mažai prieskonių. Jei mes įsivaizduojame, kad Azijos šalys vartoja itin daug prieskonių, tai japonai yra išimtis. Jų virtuvėje pats produktas turi būti skanus: labai šviežia žuvis, labai geros kokybės mėsa. Natūralu, jog būtent tokie produktai ir yra sveiki.

– Kokį apie Japoniją žinomą mitą galėtumėte paneigti?

– Mitų apie japonus yra daugybė. Vienas jų – manymas, jog šalis yra itin moderni. Dažnai manoma, kad Japonijoje visose erdvėse, kur nueisi, bus bevielis internetas, ant kiekvieno kampo – robotai, kompiuteriai. Kai nuvažiuoji į tą šalį, tenka tuos stereotipus sulaužyti. Japonijoje išvysti robotą nėra taip lengva, kaip įsivaizduojame. Bevielis internetas Lietuvoje yra tikrai geresnis nei Japonijoje. Kompiuteriais senoji japonų karta beveik nemoka naudotis. Yra daug dalykų Japonijoje, kurie yra itin modernūs ir inovatyvūs, kurių mes nematome.

– Kas stebina Japonijoje?

– Mokėjimo kortelių klausimas. Atrodo, antroji pasaulio ekonomika, tačiau japonai nemėgsta mokėjimo kortelių ir tikrai ne kiekvienoje vietoje ja galėsi atsiskaityti. Tai stebina. Japonams patinka liesti pinigus, jie mėgsta naudoti grynuosius. Patarimas keliaujantiems – visuomet turėti grynųjų.

– Ar pats esate perėmęs kokį netikusį, o gal gerą japonišką įprotį? O gal jums itin artimas tapo koks nors jų pasaulėžiūros aspektas?

– Kartais pastebiu, kaip iš Japonijos grįžęs asmuo ima lankstytis – jame jau nugulė Japonijos etiketo apraiškos. Japonų kultūros stipriąja puse laikau jų dėmesį senyvo amžiaus žmonėms. Visa visuomenė sukonstruota taip, kad kol esi darbingo amžiaus, turi daug dirbti, tačiau turi viltį, jog sulaukęs garbingo amžiaus užsitarnausi saugumą visuomenėje. Būsi tarsi nusipelnęs, gerbiamas. To Lietuvoje neturime. Čia seni žmonės tarsi atstumiami, tampa nebereikalingi. O Japonijoje atvirkščiai – didžiausias dėmesys yra skiriamas silpniausiems.

– Tai – atjauta?

– Gal tik iš dalies. Tai tikrai ne gailestis. Tai vertinimas. Žmogaus, kuris jau yra su patirtimi. Nusipelnęs. Ilgaamžis yra laikomas garbingu. Jie turi supratimą, kad senatvė bus ori, užtikrinta.

Lietuvoje to supratimo neturime. Kalbant apie senjorų užimtumo klausimą, dar reikia padirbėti šioje srityje.

 

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.