2020 Rugpjūčio 06 d.
Ketvirtadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Asmenybės

Ginekologė-akušerė Asta Morkūnaitė-Verumbickienė: „Visas ligoninės personalas privalo išmanyti apie žindymą. Net elektrikas“

  • Įkelta: 2020-01-14
Autorės nuotrauka
Margarita RIMKUTĖ
margarita@taurageszinios.lt

Pokalbiui prie kavos pakvietėme ginekologę-akušerę Astą Morkūnaitę-Verumbickienę. Medikė pluša Tauragės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriuje, „Medicum centrum“ bei Šilalės ligoninės konsultacijų poliklinikoje. Susitikti „Saldumynų namuose“ dėl darbų gausos medikei nepavyko. Nieko baisaus: su kava nuvykome pas ją į skyrių. O ten atmosfera puiki: koridoriuje teko prasilenkti su besišypsančia nėščiąja, iš vienos palatos aidėjo naujagimio balselis, o sutiktos medikės – geros nuotaikos, viena žydros, kita rožinės spalvos apranga tarsi bitutės zuja po žalią koridorių.

Margarita Rimkutė: Dirbate Tauragės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriuje, „Medicum centrum“ bei Šilalės ligoninės konsultacijų poliklinikoje. Kaip prasideda jūsų darbo diena?

Asta Verumbickienė: Pirmiausia apgalvoju dieną, kokie darbai manęs laukia. Kokios operacijos, kokia galima jų eiga, kokie pacientai pas mane apsilankys. Turi numatyti bent tokius planinius dalykus. Ir labai svarbu nusiteikti nenumatytiems atvejams: gal į skyrių atvyks gimdanti, o gal jau pagimdžiusi namuose. Turi nusiteikti psichologiškai.

M.R. O kokių sudėtingiausių situacijų pasitaiko jūsų darbe?

A.V.: Negimdinis nėštumas, masyvus nukraujavimas. Itin sudėtingos yra akušerinės ūmios situacijos, kai, pavyzdžiui, tenka gaivinti naujagimį.

M.R. Kai viskas pasibaigia, kas padeda nusiraminti?

A.V. Dažniausiai tokiose sudėtingose situacijose dalyvauja 6–8 asmenys, po visko svarbu ne tik pasišnekėti apie tai, kas įvyko ir kaip viskas išspręsta, svarbu ir išsikalbėti. Išsipasakoti, kaip jauteisi. Tada palengvėja. Gal vyrai labiau užsidarę, mes, moterys, net viena kitai pasiskambiname, išsikalbame. Vyrai būna uždaresni, gal jiems šiek tiek sunkiau tuo klausimu.

M.R. Vyrai? Tai kad jūsų skyriuje vienintelis dirbantis ginekologas-akušeris yra Almantas Urbanavičius.

A.V. Ne vien apie jį kalbu. Pas mus atvyksta ir anesteziologai, ir chirurgai. Kai kviečiame nuskausminti, kviečiame vietinį anesteziologą. Jis dirba per kelis ligoninės skyrius. Be to, pasitaiko, kad tenka ir mums dalyvauti kituose ligoninėse skyriuose vykstančiose operacijose. Tarkim, ūmioje ligonio būklėje aptinkama ginekologinė problema. Tada mes operacijos metu dalyvaujame kaip konsultantai.

M.R. Tauragės ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyrius turi naujagimiui palankios ligoninės statusą. Ar teisingai suprantu, jog tai reiškia natūralų gimdymą be nuskausminamųjų bei jokių žindukų kūdikiams?

A.V. Yra dešimt principų, kurių mūsų ligoninė šiuo klausimu griežtai laikosi. Jokių buteliukų, žindukų ir mišinukų yra tik keletas iš jų. Naujagimis turi žįsti tik motinos krūtį tiek, kiek pageidauja. Jei leidžia galimybės, jis turi būti su mama, jei mamos ir naujagimio būklė gera, jie turi iškart būti kartu. Kad būtų išlaikytas mamos ir naujagimio kontaktas, net į savo palatą naujagimis iškeliauja gulėdamas mamai ant krūtinės.

M.R. Žodžiu, viskas – pagal naujagimio pageidavimus. Skamba didingai. Tarsi kokios karališkos privilegijos. Kiek didenybė naujagimis pageidauja...

A.V. Tikrai taip (juokiasi). Kaip naujagimis pageidauja. Jokių žindukų, antspenių, mišinukų. Labai daug dėmesio skiriama gimdyvių mokymui žindyti. Visas ligoninės personalas privalo išmanyti apie žindymą. Net elektrikas.

(juokiamės)

M.R. Anksčiau, gal prieš keliolika metų, tarp gimdyvių buvo mada vykti gimdyti į didmiesčius. O kaip dabar?

A.V. Dalis vyksta, tačiau vis dažniau sulaukiame moterų, kurios pirmąjį kūdikį gimdė didmiestyje, o antrą, trečią atvyksta gimdyti jau pas mus.

M.R. Ar moterys neprieštarauja, kad vyras dalyvautų gimdyme?

A.V. Sakyčiau, tik viena–dvi iš dešimties moterų kategoriškai draudžia vyrui dalyvauti gimdyme. Dažniausiai vyrai yra nusiteikę padėti, žinoma, pasvarstymas, „kažin, ar aš nenualpsiu gimdymo metu“ išgirstamas gan dažnai, tačiau mano darbo metu dar nenualpo nė vienas. O moteriai jos vyro teikiamas psichologinis palaikymas yra neįkainojamas.

M.R. Papasakokite apie savo kolegų komandą. Ką iš jų galite laikyti esančiu šalčiausių nervų?

A.V. Negalėčiau tokio išskirti. Visi turime būti ramūs. O jei kas ir jaučia stresą, niekas neparodo. Esame ne vienas atsidūrę itin sudėtingose situacijose, pavyzdžiui, kai tenka gelbėti naujagimio ar gimdyvės gyvybę. Visi skubiai kooperuojamės ir visi žino, ką kiekvienas privalo daryti.

Dienos metu skyriuje viso dirba iki 15 darbuotojų, įskaitant skyriaus administraciją, gydytojus, slaugytojus, slaugytojų padėjėjas, operacinės darbuotojas.

M.R. O kiek jūsų būna komandoje naktį?

A.V. Budėjimo metu skyriuje lieka 6–8 darbuotojai, iš jų 1– gydytojas ginekologas.

M.R. Ką manote apie gimdymą namuose?

A.V. Žinau, kad yra tai leidžiantis įstatymas, bet nė viena gydymo įstaiga nepareiškė noro teikti tokią paslaugą. Manau, tiems žmonėms pirma reikėtų išvysti, koks tai darbas. Kokių ūmių situacijų pasitaiko akušerijoje. Tarkim, gimsta sveikas naujagimis, tačiau prasideda pogimdyvinis kraujavimas. O namuose su gimdyve – tik akušerė. Tu vienas nieko negali padaryti, reikia atlikti kraujo tyrimą, parūpinti, kad kraujas būtų perpiltas, o tu neturi tokių resursų. Tada privalu gimdyvę vežti į gydymo įstaigą. O jei žmonės gyvena už 50 km, tai, paskaičiuokime, tu gali nuvežti per valandą. Per tiek laiko žmogus gali netekti net trijų litrų kraujo. Ir numirti. Arba pasitaiko moterų, kurios net prieš gimdymą nepageidauja, kad būtų klausoma naujagimio širdies ritmo, ir staiga jis gimsta negyvas. Vienas tu jam pagalbos nesuteiksi. Gaivinant naujagimį minimum turi dalyvauti 4–6 žmonės. Ir tam tu turi tik dešimt minučių.

M.R. O gal tos mamos pasiryžusios prisiimti atsakomybę ir tuo atveju, jei nutiks nelaimė?

A.V. Gal. Tačiau tai didžiulė atsakomybė pirmiausia mums, ginekologams-akušeriams. Nesėkmės atveju tu jausi didžiulę kaltę dėl mirusios gimdyvės ar neišgyvenusio naujagimio.

M.R. O jūsų praktikoje kas nors pageidavo gimdyti namuose?

A.V.: Dirbu septynerius metus – ne. Viena lyg ir norėjo gimdyti namuose, bet mes įkalbėjome atvykti į ligoninę, nes ultragarso tyrimo metu buvo nustatyta pakitimų.

M.R. Jūsų darbas kupinas įtampos. Tokių profesijų atstovai neretai pasižymi puikiu, o kartais ir juodo humoro jausmu. Ar yra toks žmogus jūsų kolektyve?

A.V. Nenorėčiau išskirti kurio vieno. Visi humorą suprantame, o įtampos kupiname darbe pasijuokti yra būtina, nes jei nesijuoksi – verksi. Kartais gali išgirsti anekdotą ir operacinėje. Žinoma, jau įtampai atslūgus, kai situacija stabilizuojasi. Juk mums šis darbas – įprastinis. Jei operacijos metu viskas vyksta sklandžiai, kartais ir apie dienos darbus pasišnekame.

Neseniai atidaryta odontologijos klinika „Implantera“ dar vasarą papuošė miesto veidą išskirtine sienų ir lubų tapybos meistro Lino Atgalainio freska. Piešinių matyti ne tik ant išorinės pastato sienos, bet ir viduje. „Tauragės žinioms“ šiaulietis dailininkas sutiko atskleisti ne tik šios freskos istoriją, bet ir kitas tapybos ant sienų paslaptis. Jis sako, kad dirbant Tauragėje didžiausias iššūkis buvo orai – dirbti teko karščiausią tų metų mėnesį.

Ilgametis Tauragės kultūros centro darbuotojas bei renginių vedėjas Eugenijus Šaltis po praėjusį penktadienį vykusios Kariuomenės orkestro šimtmečio šventės viešoje erdvėje išliejo nuoskaudas. Kultūrininkas teigė, jog renginį, kaip ir daugelį kitų, jam teko vesti už ačiū, tad jis dedantis tašką šioje veikloje. Kultūros centro administracija problemos neįžvelgia ir E. Šalčio pasisakymus vadina emocijomis. Esą, renginių vedimas įeina į Kultūros centro darbuotojų pareigas, todėl tai daryti jie privalo už savo algą. Tačiau kaip tuo atveju, jei renginį, išlaikant tradicijas, prašoma vesti žmogaus, kuris KC nedirba?

Išdalino dovanas
  • Įkelta: 2020-01-03

Gruodžio viduryje prasidėjusi Tauragės ekstremalų iniciatyva „Dovanokime Kalėdas visiems“ baigta. Entuziastas Vidas Stašaitis, dalindamas dovanas, nuvažiavo apie tūkstantį kilometrų, aplankė 73 šeimas.

Šiandien su savo artimaisiais 100 metų jubiliejų mini Jadvyga Mejerienė. Močiutė teigė besijaučianti gerai, apgailestavo neprigirdinti. Laisvalaikiu senjora mėgsta skaityti romanus, sprendžia kryžiažodžius.

Šeimos gerovės centro „Šaltinėlis“ (buvę vaikų globos namai) patalpose jau dvejus metus veikia Tauragės bendruomeniniai šeimos namai – Europos socialinio fondo lėšomis įgyvendinamas projektas. Vienas jo tikslų – stiprinti šeimų socialinį ir psichologinį atsparumą. Projekto vykdytojams įpratinti tauragiškius kreiptis pagalbos į psichologą pavyko ne iškart. Tam trukdė ir stereotipinis mąstymas, jog nemokamos paslaugos nieko gero nežada.

Mėgstančius lankytis jaukioje kavos studijoje „ResPublica“ permainos šiandien privers kilstelti antakius: čia dailioje lentynoje prie lango rikiuojasi moliniai puodeliai, lėkštės, dubenėliai, magnetukai. Jei dar ne visos kalėdinės dovanos supirktos, čia puiki proga jų įsigyti. Nes tai – MILDÙ keramika, tauragiškės keramikės Mildos Valantiejutės darbai. Kaip sako ji pati, į MILDÙ telpa daug meilės, laiko, kantrybės, džiaugsmo ir šilumos, kiekvienas daiktas – ypatingas.
 

Lapkričio 6-ąją Skaudvilės krašto muziejuje pagerbtas muziejaus įkūrėjo Dainoto Habdango atminimas. Nors šio žmogaus nebėra jau 30 metų, jo darbai reikšmingi ir šiandien. Tai buvo išskirtinis žmogus, visada kovojęs ir kentėjęs dėl Lietuvos. Jo žodžiai „Susirgau kraštotyros liga...“ puikiai iliustruoja jo didžiulį norą – išsiaiškinti Skaudvilės praeitį ir įkurti muziejų. Jį ir įgyvendino 1977 m. Tokie žmonės yra puikus pavyzdys, kaip reikia mylėti savo kraštą ir dėl jo dirbti.

Sakoma, kad viščiukai skaičiuojami rudenį – esą, kai paauga, sustiprėja, kai paaiškėja, kiek nunešė vanagas, o kiek išgyveno. Ir į tradicinę kultūros darbuotojų šventę – nominacijų „Metų akimirkos“ įteikimą, savotišką tauragietiškų „Oskarų“ ceremoniją susirinkę tauragiškiai „suskaičiavo viščiukus“: pagerbė kultūrai labiausiai nusipelniusius tauragiškius, tuos savo kolegas, kurių darbai šiais metais buvo ryškiausi. Kartu paminėta ir Pasaulinė muzikos diena, ir Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, o ir pradėtas naujasis kultūrinių renginių sezonas. „Dalindami save kitiems, augame ir patys“, – sakė Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis, sveikindamas visus susirinkusius Kultūros rūmų salėje.

Žemaitijos pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 800-ųjų metų proga atminimo ženklu „Už nuopelnus Žemaitijai“ apdovanotas Lietuvių katalikų misijos Airijoje kapelionas kunigas Egidijus Arnašius. Siūlymą apdovanoti kraštietį teikė Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka. E. Arnašius pripažinimo sulaukia nebe pirmą kartą. Patriotinius jausmus gimtajam kraštui demonstruojantis išeivijos dvasininkas įvertintas už žemaičių kultūrinės tapatybės saugojimą ir kūrybinę saviraišką, žemaičių bendrystės žadinimą, kultūrinės ir šviečiamosios veiklos mecenavimą ir globą.

Visai atsitiktinai, man žingsniuojant Vasario 16-osios gatve, akį patraukė „Šimtmečio“ pastate besidarbuojantis kirpėjas. Plaukų stilistas Vytenis Partikas, save pristatantis prekiniu ženklu VAP (Vytenis Alex Partikas). Pasirodo, vyras – ne tik kirpykloje besilankančių damų favoritas, bet ir televizijos žvaigždė. Vytenis prieš keletą metų dalyvavo projekte „Chorų karai“, pernai pasirodė realybės šou „Kaip Liveta pasakys“. Spaudoje mėgstama aptarinėti jo ir TV3 laidoje „Namas“ išgarsėjusios lietuviškąja Kardašian vadinamos Justinos Globienės santykiai. Vyras labai drąsiai kalba apie savo siekius, šou verslo teikiamą naudą ir ragina nebijoti dėmesio.

Prieš susitikdama su Šikšnių kaimo seniūnaite ir bendruomenės pirmininke Irena Plauškiene pranešiau, kad turiu tik keturis klausimus, o ji mane įspėjo, kad ji gali išsiplėtoti, prikalbėti dalykų, dėl kurių pati paskui gailėsis. Bet juk tokie pokalbiai linksmiausi! Taip ir buvo. Rimtai pradėjusios apie ūkininkų problemas, pokalbį linksmai „nuridenome į lankas“. Ir baigėme netikėtai: užvedusios temą apie parubežyje mėgstamą svaiginimosi būdą anodija.

Į spaudą žmonės dažniausiai kreipiasi, kai nori išsakyti savo nepasitenkinimą ar pyktį. Tačiau ypač malonu sulaukti laiškų, kurie pilni gerų emocijų. Redakcija sulaukė laiško, kuriame moteris už gerą darbą ir sąžiningumą dėkoja autobuso vairuotojui.

Tauragės vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas Marius Draudvila eina jau penkerius metus, o dirbti Tauragėje, tuomet viršininko pavaduotoju, pradėjo dar seniau – 2008-aisiais, kai iš Šilalės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigų buvo paskirtas į Tauragės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo, kuruojančio viešąją policiją, pareigas. Prie kavos puodelio su aukščiausiu Tauragės apskrities pareigūnu kalbėjome apie policijos įvaizdį visuomenės akyse bei tai, kaip iš tiesų gyvena ir dirba angelai sargai, su kokiais iššūkiais susiduria. Drąsus ir atviras viršininko žvilgsnis į problemas bei pokyčius policijos sistemoje neleidžia abejoti, jog Tauragės pareigūnai, o tuo pačiu ir mes visi, kuriuos jie gina ir saugo, esame gerose rankose. M. Draudvila sutiko aptarti ir kovos su sistemos žaizdomis – kyšininkavimu priemones, ir džiugesnius tarnybos aspektus – kad ir didėjantį moterų skaičių jėgos struktūrose.

Gera žinia: Tauragės medikų bendruomenę papildo dar viena gydytoja. Šiemet rezidentūrą baigusi gastroenterologė Julija Ožemlauskienė dirbs ne tik endoskopijų kabinete, bet ir konsultuos vaikus poliklinikoje bei budės kaip pediatrė.  

Pokalbiui prie kavos puodelio su Maltos ordino savanoriu Sauliumi Oželiu susitikome jo gimimo dieną. Spalio 21-ąjį aktyvus Tauragės visuomenės veikėjas šventė savo 50-ties metų jubiliejų. Prieš porą metų S. Oželiui yra tekę stovėti šalia Prezidentės Dalios Grybauskaitės – jam įteiktas apdovanojimas „Herojai tarp mūsų“ už pagalbą vienišiems senoliams, dar prieš tai nuotaikingą filmuką serijoje „Kas, jei ne mes?“ apie motociklu sriubą vežiojantį maltietį susuko kūrybos studija „Wide Wings“. Pasak pašnekovo, gimtadienio proga tokius momentus smagu prisiminti, tačiau, kalbėdamas apie tai, jis ne juokais kuklinasi – dėmesio vertas nesijaučia.

Iš Tauragės kilusi ir jaunystėje į JAV emigravusi garsi dainininkė Gintarė Jautakaitė neseniai lankėsi Lietuvoje. Vizito metu atlikėja atvyko ir į savo gimtąjį miestą, čia susitiko su tauragiškiais, koncertavo. Tauragės rajono tarybos sprendimu jai suteiktas Tauragės rajono garbės ambasadorės vardas. Kompozitorė, pianistė ir poetė negaili šiltų žodžių savo kraštui, jo žmonėms. Koncertinis grafikas labai įtemptas, bet atlikėja rado laiko pasidalinti savo įspūdžiais apie vizitą su „Tauragės žinių“ skaitytojais.

Rūtą Karmazinaitę Tauragėje pažįsta daugelis – jei ne kaip ryškiaplaukę su plačia šypsena, nuolat atsirandančią įvykių sūkuryje, tai iš televizijos ekrano. Rūta sako labai mėgstanti savo darbą ir yra įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus turi ką papasakoti, tereikia mokėti prakalbinti.

Lapkričio pirmąją pamatę ant medžių sukabintus drabužius nenustebkite – tai jaunos aktyvios ir neabejingos tauragiškės Elminos Klumbienės iniciatyva. Iškėlusi labdaringą „šilto nešiojimo“ idėją – aprengti šąlančius, ji ne tik išsijuosusi pluša pati, bet ir sulaukė daug palaikymo bei geranoriškos pagalbos.

Vidas Stašaitis daug kam žinomas kaip Ekstremalų asociacijos įkūrėjų, aštrių pojūčių entuziastas. Ko tik jis nėra išbandęs: keliolika kartų šokęs virve, parašiutu, nardęs po vandeniu, išnaršęs sunkiai pasiekiamus karinius objektus ar šachtas. Vyras mėgsta gamtą, fotografiją, yra surengęs ne vieną žygį gamtos ir nuotykių mėgėjams. Prisėdus pašnekesiui prie kavos, kavos nebuvo kada gerti: šių eilučių autorę ekstremalas apibėrė glėbiais pasakojimų.

Meilės emigrante save vadinanti Neringa Kėdienė sako į užsienį važiavusi trumpam, tačiau grįžo tik po 10 metų. Dabar ji penktus metus gyvena savo gimtinėje – Bijotuose, Šilalės rajone, dirba Skaudvilėje įsikūrusioje kavinėje „Skaudvila“ ir teigia nė minutės nesigailėjusi, kad apsisprendė grįžti.

Tauragėje įkurta kūrybos studija „Wide Wings“ sukūrė naujausią „Beissoul & Einius“ muzikinį klipą. Dainos „Drama boy“ kūrimas virto kūrybiniu eksperimentu tiek atlikėjams, tiek „Wide Wings“: kūrybos komanda dažniau kuria įvaizdinius video klipus verslo kompanijomis nei kuria muzikinius video klipus. Tačiau atlikėjai pasitikėjo kūrėjais, ir rezultatai nenuvylė.

Gyvenimas – tarsi amerikietiški kalneliai. Užtat atlygis už juos – patirtis, kuri moko ir veda pirmyn. Adakavo socialinės globos namų direktorės pavaduotoja Asta Šlepavičienė įsitikinusi, kad tai didžiausias turtas, ir gali pasigirti jo sukaupusi išties nemažai. Įgijusi net tris aukštojo mokslo diplomus, ragavusi emigrantės duonos, moteris sako gerai suprantanti, kad lengvo kelio į laimę nebūna. „Dėkoju gyvenimui, kad turėjau galimybę ieškoti, kad nebijojau rizikuoti“, – sako gyvenimo prasmę savo vaikuose, darbe su neįgaliais žmonėmis ir muzikoje įžvelgianti stipri moteris.

Lietuvoje Gintarė vieši jau visą vasarą. Per tą laiką atlikėja ne tik ilsėjosi, bet ir lankė artimuosius, aktyviai koncertavo daugelyje šalyje vykstančių festivalių, rengė solinius koncertus. Savo svarbiausiu koncertu ji laiko savo pasirodymą prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos metu. Netrukus Gintarė išvyksta į JAV, tačiau paskutinių savo koncertų nori surengti savo gimtajame mieste.

Praėjusią savaitę skvere prie Tauragės Kultūros rūmų atidengta meninė kompozicija režisieriui Antanui Naraškevičiui atminti. Tauragiškiai A. Naraškevičių mena ne tik kaip talentingą kūrėją, bet ir nuoširdų žmogų, puikų draugą. Tą liudijo ir gražios ceremonijos metu išsakyti žodžiai, prisiminimai. Savo kūryba Tauragę garsinęs režisierius, rašytojas, žurnalistas, menininkas ir kūrėjas Antanas Naraškevičius (1944–2007) Tauragės liaudies teatrui kaip režisierius vadovavo 17 metų, statė spektaklius, dirbo televizijoje, rajono savivaldybėje, vertė knygas.

Šiais metais MAMA apdovanojimuose „G&G Sindikatas“ laimėjo net tris apdovanojimus. Kad jie repuoja, žino visi. O kad vienas jų – Kastytis Sarnickas, repo muzikos mėgėjams labiau žinomas kaip Kastetas, – tapo rašytoju, tikriausiai daugeliui buvo naujiena. Praėjusią savaitę Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka pakvietė skaitytojus į jo knygos „Turnė“ pristatymą.