Auridijus Butkus: „Net 70 procentų klientų atkalbu nuo jų tatuiruočių idėjų“.
Įkelta:
2020-01-29
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
margarita@taurageszinios.lt
A
A

Tatuiruočių meistro Auridijaus Butkaus studija – tarsi mažytė dailės galerija, kurioje ant sienų kabo kaukės, lentynos nukrautos dekoratyvinėmis kaukolėmis. Gerokai anksčiau kaukolių piešinių pilnos būdavo ir Auridijaus mokyklinių sąsiuvinių paraštės, dabar jomis vyras margina savo klientų nugaras. Ir taip užsidirba pragyvenimui. Žurnalistės ir Auridijaus interviu liudininku tapo klientas, kuriam ant peties liūtą meistras tatuiravo liūto atvaizdą. Vyras tyliai sukrizendavo pokalbiui pakrypus netikėta linkme ar dėl humoru paskanintų Auridijaus atsakymų į žurnalistės klausimus.

Margarita Rimkutė: O tos kaukės ant sienų tau turi kokią nors reikšmę?

Auridijus Butkus: Kai kurios – klientų dovanotos. Tiesą pasakius, visai neseniai prie durų radau padėtą kaukę ir niekaip neišsiaiškinu, kas ją atnešė. Niekas neprisipažįsta. Dabar, naudodamasis proga, galiu padėkoti. Ačiū.

M.R.: Tavo feisbuko profilyje „Six bones tatoo“ ant viršelio – žmogaus kaukolės nuotrauka. Tavo studijoje pilna dekoratyvinių kaukolių. Patinka tau?

A.B.: Man tiesiog gražu. Aš ir pats turiu daug kaukolių tatuiruočių. Esu senas metalistas, man patinka sunki muzika, kuri siejama su tais dalykais. Mano pirmosios tatuiruotės buvo kaukolės. Tiksliau, pati pirmoji tatuiruotė, kurią pasidariau su paprasta adata, tušu iš tušinuko, buvo ožio kaukolė. Man tada buvo septyniolika...

M.R.: O tau kaukolės kelia asociacijų su mirtimi?

A.B.: Gal... Bet juk ji taip pat gali būti ir ilgaamžiškumo simbolis. Juk po mirties visi kaulai supūva, tik kaukolė išlieka. Apskritai kaukolė man labiausiai patinka kaip piešimo objektas – joje daug įvairių smulkių detalių. Pieštum kokį nors šonkaulį, ant jo nebūtų tiek duobučių, iškilimų kaip ant kaukolės.

M.R.: Kada susidomėjai piešimu?

A.B.: Kiek save pamenu, visuomet piešiau. Piešiau darželyje. Mokykloje. Šiaip mano mama neblogai piešė, tik, gaila, plačiau savęs nerealizavo. Ji besilaukdama manęs daug piešdavo, dažniausiai moteris indes. Esu radęs jos skaitytas knygas, kurių puslapiuose – aibė indžių piešinių. Toks sutapimas – man ant kaktos apgamas. Prisipaišė...

M.R.: O ką tu piešdavai būdamas vaikas? Būna, vaikai menininkai net savo mokyklinių sąsiuvinių paraštes išmargina.

A.B.: Oi, visokias nesąmones... Kai ėmiau klausyti sunkios muzikos, metalo, tai visokius velnius, negyvėlius... Tačiau metalas turi įvairių pakraipų. Ne visada tai muzika apie mirtį ir įvairius, kaip dažnai siejama, blogus dalykus.

M.R.: O ką tu girdi klausydamas metalo?

A.B.: Muzikos dabar dažniausiai klausau piešdamas tatuiruočių eskizus. Kartais net muziką parenku pagal tai, kokios tatuiruotės eskizą ketinu piešti. Kad ir piešdamas tas pačias kaukoles – muziką klausausi sunkesnę. Jei kuriu ką nors kita, renkuosi lengvesnius kūrinius.

M.R.: Kai atėjau, skambėjo metalas. Gan sunkus...

A.B.: Taip. Toks psichodelinio (svaiginantis, pasižymintis ilgais garsų srautais – aut. past.) žanro metalas.

M.R.: Sakoma, jog tatuiruotę išsirinkti – itin sunku. Esi vienas tų tatuiruočių meistrų, kurie drąsiai reiškia savo nuomonę. Kokios klientų idėjos tave pribloškia ir ar mėgini juos atkalbėti nuo, tavo nuomone, netikusių tatuiruočių?

A.B.: Net 70 procentų klientų atkalbu nuo jų idėjų tatuiruotei. Kad ir va šio. Ketiname tatuiruoti visą ranką, vadinamąją tatuiruotę-rankovę. Jis atvyko su idėja, kad rankovei labai tiktų ruonis. Na, esu matęs įvairių gyvūnų, bet ruonį...

(klientas tyliai kikena)

M.R.: Kaip baigėsi su tuo ruoniu? Matau, jog tu jam dabar tatuiruoji liūtą...

A.B.: Ruonis dar gal bus ateityje, jis būtų piešinio tęstinumas. Tačiau, tikiuosi, klientą atkalbėsiu nuo šios idėjos. Mes juk lietuviai. O Lietuvoje ruonis nėra kažkuo ypatingas gyvūnas...

M.R.: Tai gal šernas būtų kiek lietuviškiau?

(Auridijus juokiasi)

A.B.: Bet juk ruonis ir šernas yra du skirtingi dalykai. Nuo pradinės idėjos kiek per toli...

Nuotrauka

M.R.: O jei ateitų žmogus, neskaičiuojantis pinigų? Kokią savo idėją norėtum realizuoti ant jo kūno?

A.B.: Yra toks klientas, kurį tatuiruoju devynerius metus. Iki pusės jis yra tatuiruotas visas. Net ant dalies veido. Ir rankos jo tatuiruotos iki pat pirštų galiukų. Tik delnai netatuiruoti. Tai vienas mano pačių nekantriausių klientų – netoleruoja skausmo.

M.R.: O jis taip trokšta tatuiruotis?!

A.B.: Taip. Ir net pats yra sakęs, jei tektų viską tatuiruoti iš naujo, jis nebesiryžtų... Tai pakankamai skausminga. Yra skausmingų vietų. Nors šis klientas klaipėdietis, buvo tokie metai, kai jis pas mane kiekvieną antradienį tarsi į darbą atvykdavo... Jis – profesionalus sportininkas, augina raumenis. Itin savo išvaizda besirūpinantis vyras, be to, aukštas – dviejų metrų raumenų kalnas. Toks žmogus, kuriam praėjus žmonės atsisuka dar kartą pasižiūrėti.

M.R.: Visai neseniai buvo madinga tatuiruotis maorių (N.Zelandijos tautos) tatuiruočių motyvais.

A.B.: Jau ta banga atslūgo. Egzistuoja ir tatuiruočių mados. Vieni dabar grįžta atgal, populiarios tampa „Old school“ (senosios mokyklos, – vert. iš anglų k.) tatuiruotės. Tokios būdavo daromos seniau. Dabar tokias darant daugiau dėmesio skiriama linijų kokybei, kaip sulietos spalvos. Net dažų gamintojai daro specialiai prigesintas spalvas. Provincijoje gal populiariau yra juoda-balta, nes lietuviai bijo spalvų. Yra ir „new school“ stilius (naujosios mokyklos, – vert. iš anglų k.). Tai ryškūs, grubiai nupiešti piešiniai.

M.R.: O vadinamosios „3D“ tatuiruotės madingos?

A.B.: Gal, sakyčiau, realizmas madingas. Gali piešti bet ką, padailinti tai šešėliu ir tai jau bus, kaip tu vadini, 3D. O realizmas yra patyrusių Lietuvoje meistrų pamėgtas stilius.  Kad ir šis dabar mano tatuiruojamas liūtas – tai realizmas.

M.R.: Dar kartą norėčiau grįžti prie maorių tatuiruočių. Žinau, jog jų ant kūno tatuiruojami raštai yra tam tikrų dalykų simboliai, jie turi reikšmes. O ar būna, kad klientai pasirenka negatyvią reikšmę turinčių ženklų?

A.B.: Buvo toks žmogus, kurio gyvenimo istorija buvo itin sudėtinga. Tiesa, tai nesusiję su maoriais. Jis sirgo vėžiu, kurį išsigydė, jo patėvis pasikorė ant batų raištelio... Jis manęs paprašė nupiešti jo gyvenimo istorijos eskizą, siūlė jame pavaizduoti ir tą batų raištelį. Man jo idėjos pasirodė itin negatyvios. Atsakiau, kad jo idėjas perteiksiu šiek tiek kitaip. Nenorėjau ant jo kūno atvaizduoti mirties. Kūriau, piešiau, tačiau jis taip ir nepasirodė. Neretai klausiu klientų, ar išties jie nori ant savo kūno piešti negatyvą. Lietuvoje net yra meistrų, kurie yra kategoriškai prieš kaukolių piešimą. Tačiau jie visai nieko prieš ant kliento kūno nupiešti moterį angelą su tokia (rodo, kokia) krūtine, kuri rankoje laiko kalaviją, o nuo jo laša kraujas. Ar čia pozityvas?

M.R.: O kas tau yra pozityvu?

A.B.: Besidomėdamas įvairiomis kultūromis suvoki, jog negatyvą ir pozityvą kiekviena tauta suvokia skirtingai. Pavyzdžiui, pelėdą. Mums tai – išminties, mokslo simbolis. O Pietų Amerikoje tai blogio ženklas. Nes tai naktinis paukštis, negražus jo balsas. Tai vos ne mirties simbolis.

M.R.: Panašu, jog dalykams mes patys suteikiame reikšmes...

A.B.: Taip, kaip ir tatuiruotėms. Kiekvienas nori tokios tatuiruotės, kuri asmeniško ką nors simbolizuotų. Visada malonu žmogui sukurti tokią tatuiruotę, kuri jam kažką reikštų. Vienas žmogus manęs prašė nupiešti angelą, sako: „Man gyvenime nesiseka, nupiešk, ką nors, kas pritrauktų sėkmę“. O jis – alkoholikas. Arba yra tekę daryti tatuiruotes žmonėms, kurie yra netekę savo artimųjų. Kai pagalvoji, žmogau, gal tau labiau psichologo pagalbos reikėtų, ne tatuiruotės.

M.R.: Tai dabar tas žmogus vis dėl to turi ant peties nupieštą angelą?

A.B.: Taip. Bet turi ir kaukolių.

 

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.