Auridijus Butkus: „Net 70 procentų klientų atkalbu nuo jų tatuiruočių idėjų“.
Įkelta:
2020-01-29
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Tatuiruočių meistro Auridijaus Butkaus studija – tarsi mažytė dailės galerija, kurioje ant sienų kabo kaukės, lentynos nukrautos dekoratyvinėmis kaukolėmis. Gerokai anksčiau kaukolių piešinių pilnos būdavo ir Auridijaus mokyklinių sąsiuvinių paraštės, dabar jomis vyras margina savo klientų nugaras. Ir taip užsidirba pragyvenimui. Žurnalistės ir Auridijaus interviu liudininku tapo klientas, kuriam ant peties liūtą meistras tatuiravo liūto atvaizdą. Vyras tyliai sukrizendavo pokalbiui pakrypus netikėta linkme ar dėl humoru paskanintų Auridijaus atsakymų į žurnalistės klausimus.

Margarita Rimkutė: O tos kaukės ant sienų tau turi kokią nors reikšmę?

Auridijus Butkus: Kai kurios – klientų dovanotos. Tiesą pasakius, visai neseniai prie durų radau padėtą kaukę ir niekaip neišsiaiškinu, kas ją atnešė. Niekas neprisipažįsta. Dabar, naudodamasis proga, galiu padėkoti. Ačiū.

M.R.: Tavo feisbuko profilyje „Six bones tatoo“ ant viršelio – žmogaus kaukolės nuotrauka. Tavo studijoje pilna dekoratyvinių kaukolių. Patinka tau?

A.B.: Man tiesiog gražu. Aš ir pats turiu daug kaukolių tatuiruočių. Esu senas metalistas, man patinka sunki muzika, kuri siejama su tais dalykais. Mano pirmosios tatuiruotės buvo kaukolės. Tiksliau, pati pirmoji tatuiruotė, kurią pasidariau su paprasta adata, tušu iš tušinuko, buvo ožio kaukolė. Man tada buvo septyniolika...

M.R.: O tau kaukolės kelia asociacijų su mirtimi?

A.B.: Gal... Bet juk ji taip pat gali būti ir ilgaamžiškumo simbolis. Juk po mirties visi kaulai supūva, tik kaukolė išlieka. Apskritai kaukolė man labiausiai patinka kaip piešimo objektas – joje daug įvairių smulkių detalių. Pieštum kokį nors šonkaulį, ant jo nebūtų tiek duobučių, iškilimų kaip ant kaukolės.

M.R.: Kada susidomėjai piešimu?

A.B.: Kiek save pamenu, visuomet piešiau. Piešiau darželyje. Mokykloje. Šiaip mano mama neblogai piešė, tik, gaila, plačiau savęs nerealizavo. Ji besilaukdama manęs daug piešdavo, dažniausiai moteris indes. Esu radęs jos skaitytas knygas, kurių puslapiuose – aibė indžių piešinių. Toks sutapimas – man ant kaktos apgamas. Prisipaišė...

M.R.: O ką tu piešdavai būdamas vaikas? Būna, vaikai menininkai net savo mokyklinių sąsiuvinių paraštes išmargina.

A.B.: Oi, visokias nesąmones... Kai ėmiau klausyti sunkios muzikos, metalo, tai visokius velnius, negyvėlius... Tačiau metalas turi įvairių pakraipų. Ne visada tai muzika apie mirtį ir įvairius, kaip dažnai siejama, blogus dalykus.

M.R.: O ką tu girdi klausydamas metalo?

A.B.: Muzikos dabar dažniausiai klausau piešdamas tatuiruočių eskizus. Kartais net muziką parenku pagal tai, kokios tatuiruotės eskizą ketinu piešti. Kad ir piešdamas tas pačias kaukoles – muziką klausausi sunkesnę. Jei kuriu ką nors kita, renkuosi lengvesnius kūrinius.

M.R.: Kai atėjau, skambėjo metalas. Gan sunkus...

A.B.: Taip. Toks psichodelinio (svaiginantis, pasižymintis ilgais garsų srautais – aut. past.) žanro metalas.

M.R.: Sakoma, jog tatuiruotę išsirinkti – itin sunku. Esi vienas tų tatuiruočių meistrų, kurie drąsiai reiškia savo nuomonę. Kokios klientų idėjos tave pribloškia ir ar mėgini juos atkalbėti nuo, tavo nuomone, netikusių tatuiruočių?

A.B.: Net 70 procentų klientų atkalbu nuo jų idėjų tatuiruotei. Kad ir va šio. Ketiname tatuiruoti visą ranką, vadinamąją tatuiruotę-rankovę. Jis atvyko su idėja, kad rankovei labai tiktų ruonis. Na, esu matęs įvairių gyvūnų, bet ruonį...

(klientas tyliai kikena)

M.R.: Kaip baigėsi su tuo ruoniu? Matau, jog tu jam dabar tatuiruoji liūtą...

A.B.: Ruonis dar gal bus ateityje, jis būtų piešinio tęstinumas. Tačiau, tikiuosi, klientą atkalbėsiu nuo šios idėjos. Mes juk lietuviai. O Lietuvoje ruonis nėra kažkuo ypatingas gyvūnas...

M.R.: Tai gal šernas būtų kiek lietuviškiau?

(Auridijus juokiasi)

A.B.: Bet juk ruonis ir šernas yra du skirtingi dalykai. Nuo pradinės idėjos kiek per toli...

Nuotrauka

M.R.: O jei ateitų žmogus, neskaičiuojantis pinigų? Kokią savo idėją norėtum realizuoti ant jo kūno?

A.B.: Yra toks klientas, kurį tatuiruoju devynerius metus. Iki pusės jis yra tatuiruotas visas. Net ant dalies veido. Ir rankos jo tatuiruotos iki pat pirštų galiukų. Tik delnai netatuiruoti. Tai vienas mano pačių nekantriausių klientų – netoleruoja skausmo.

M.R.: O jis taip trokšta tatuiruotis?!

A.B.: Taip. Ir net pats yra sakęs, jei tektų viską tatuiruoti iš naujo, jis nebesiryžtų... Tai pakankamai skausminga. Yra skausmingų vietų. Nors šis klientas klaipėdietis, buvo tokie metai, kai jis pas mane kiekvieną antradienį tarsi į darbą atvykdavo... Jis – profesionalus sportininkas, augina raumenis. Itin savo išvaizda besirūpinantis vyras, be to, aukštas – dviejų metrų raumenų kalnas. Toks žmogus, kuriam praėjus žmonės atsisuka dar kartą pasižiūrėti.

M.R.: Visai neseniai buvo madinga tatuiruotis maorių (N.Zelandijos tautos) tatuiruočių motyvais.

A.B.: Jau ta banga atslūgo. Egzistuoja ir tatuiruočių mados. Vieni dabar grįžta atgal, populiarios tampa „Old school“ (senosios mokyklos, – vert. iš anglų k.) tatuiruotės. Tokios būdavo daromos seniau. Dabar tokias darant daugiau dėmesio skiriama linijų kokybei, kaip sulietos spalvos. Net dažų gamintojai daro specialiai prigesintas spalvas. Provincijoje gal populiariau yra juoda-balta, nes lietuviai bijo spalvų. Yra ir „new school“ stilius (naujosios mokyklos, – vert. iš anglų k.). Tai ryškūs, grubiai nupiešti piešiniai.

M.R.: O vadinamosios „3D“ tatuiruotės madingos?

A.B.: Gal, sakyčiau, realizmas madingas. Gali piešti bet ką, padailinti tai šešėliu ir tai jau bus, kaip tu vadini, 3D. O realizmas yra patyrusių Lietuvoje meistrų pamėgtas stilius.  Kad ir šis dabar mano tatuiruojamas liūtas – tai realizmas.

M.R.: Dar kartą norėčiau grįžti prie maorių tatuiruočių. Žinau, jog jų ant kūno tatuiruojami raštai yra tam tikrų dalykų simboliai, jie turi reikšmes. O ar būna, kad klientai pasirenka negatyvią reikšmę turinčių ženklų?

A.B.: Buvo toks žmogus, kurio gyvenimo istorija buvo itin sudėtinga. Tiesa, tai nesusiję su maoriais. Jis sirgo vėžiu, kurį išsigydė, jo patėvis pasikorė ant batų raištelio... Jis manęs paprašė nupiešti jo gyvenimo istorijos eskizą, siūlė jame pavaizduoti ir tą batų raištelį. Man jo idėjos pasirodė itin negatyvios. Atsakiau, kad jo idėjas perteiksiu šiek tiek kitaip. Nenorėjau ant jo kūno atvaizduoti mirties. Kūriau, piešiau, tačiau jis taip ir nepasirodė. Neretai klausiu klientų, ar išties jie nori ant savo kūno piešti negatyvą. Lietuvoje net yra meistrų, kurie yra kategoriškai prieš kaukolių piešimą. Tačiau jie visai nieko prieš ant kliento kūno nupiešti moterį angelą su tokia (rodo, kokia) krūtine, kuri rankoje laiko kalaviją, o nuo jo laša kraujas. Ar čia pozityvas?

M.R.: O kas tau yra pozityvu?

A.B.: Besidomėdamas įvairiomis kultūromis suvoki, jog negatyvą ir pozityvą kiekviena tauta suvokia skirtingai. Pavyzdžiui, pelėdą. Mums tai – išminties, mokslo simbolis. O Pietų Amerikoje tai blogio ženklas. Nes tai naktinis paukštis, negražus jo balsas. Tai vos ne mirties simbolis.

M.R.: Panašu, jog dalykams mes patys suteikiame reikšmes...

A.B.: Taip, kaip ir tatuiruotėms. Kiekvienas nori tokios tatuiruotės, kuri asmeniško ką nors simbolizuotų. Visada malonu žmogui sukurti tokią tatuiruotę, kuri jam kažką reikštų. Vienas žmogus manęs prašė nupiešti angelą, sako: „Man gyvenime nesiseka, nupiešk, ką nors, kas pritrauktų sėkmę“. O jis – alkoholikas. Arba yra tekę daryti tatuiruotes žmonėms, kurie yra netekę savo artimųjų. Kai pagalvoji, žmogau, gal tau labiau psichologo pagalbos reikėtų, ne tatuiruotės.

M.R.: Tai dabar tas žmogus vis dėl to turi ant peties nupieštą angelą?

A.B.: Taip. Bet turi ir kaukolių.

 

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.