Saulius Oželis: „Vyresnioji karta per anksti nusirašo“
Įkelta:
2019-11-11
Nuotrauka
Aprašymas

Vaišės seneliams. Sauliaus Oželio FB albumo nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Interviu akimirka. Eglės Červinskaitės nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Sauliaus Oželio FB albumo nuotrauka

Tęsdami rubriką „Kviečiam kavos" pokalbiui porisėdome su Maltos ordino savanoriu Sauliumi Oželiu. Susitikome jo gimimo dieną – spalio 21-ąjį aktyvus Tauragės visuomenės veikėjas šventė savo 50-ties metų jubiliejų. Prieš porą metų S. Oželiui yra tekę stovėti šalia Prezidentės Dalios Grybauskaitės – jam įteiktas apdovanojimas „Herojai tarp mūsų“ už pagalbą vienišiems senoliams, dar prieš tai nuotaikingą filmuką serijoje „Kas, jei ne mes?“ apie motociklu sriubą vežiojantį maltietį susuko kūrybos studija „Wide Wings“. Pasak pašnekovo, gimtadienio proga tokius momentus smagu prisiminti, tačiau, kalbėdamas apie tai, jis ne juokais kuklinasi – dėmesio vertas nesijaučia.

Eglė Červinskaitė: Kokios mintys jus šiandien lanko, juk už nugaros – daugybė gerų darbų?

Saulius Oželis: Šiandien galvoju – kas čia fainiausia būtų, ką galėčiau prisiminti. Pasidalinau tuo filmuku feisbuke. Prisimenu, kokių tada emocijų buvo. Žinokit, buvo tokių momentų, kad išjungdavau telefoną, kad nereiktų atsiliepinėti. Toks dėmesys, na, paprasčiausiai, tiesiog būdavo gėda. Aš nežinau, ar esu to vertas. Juk realiai save įsivertini ir supranti, juk tai yra paprastas gyvenimas. O tie žmonės, kurie yra aplink mane, savanoriai, tai jie daro kažką daugiau – vagia laiką iš savo šeimų, važiuoja, dalina sriubą, maistą. Kas yra gražiausia per mano gyvenimą, per tuos 50 metų, kad aplink mane yra didžiulė grupė žmonių, kurie nori būti mūsų komandoj, padėti. Aš nemėgstu to žodžio komanda. Tai yra, galima sakyti, šeima. Tai yra smagu, kažkas nepaprasto.

Nesureikšminu gimtadienio. Taip jau yra, kad turi stabtelėti, kai visi sveikina, toks priverstinis dėmesys. Ir nori nenori peržvelgi tą gyvenimą, jis tikrai yra įdomus. Bet aš vis tiek nesuprantu, kas tas gyvenimas. Gali paklausti trisdešimtmečio, tai jie dažnai supranta ir moko kitus.

E. Č. O kas paskui, paskui pamiršta?

S. O. Aš manau, paprasčiausiai jie nesuvokia, o kai tampa penkiasdešimtmečiais, šešiasdešimtmečiais, jie supranta, kad buvo juokingi. Aš klausiu kartais aštuoniasdešimtmečio, šimtamečio, bandau išprovokuot. Jie sako – aš nežinau, kas yra gyvenimas. Jeigu man kas nors užduotų tą klausimą, tai visų pirma yra šeima, draugai – tie senjorai, kuriais aš galiu rūpintis. O visa kita yra tiesiog prabėgantis kinas. Ir, patikėkit, ne visąlaik viskas yra taip svarbu, kaip mums atrodo.

E. Č. Na, bet žiūrėkit, juk tuos žmones, savanorius, tai jūs subūrėt savo lyderyste.

S. O. Tai ir yra tas gyvenimas, kurio aš nesuprantu. Tiesiog taip nutiko, kad sutikau žmogų, kuriam reikėjo pagalbos, maltietį, ir pats įsitraukiau į tą veiklą. Nėra pas mus jokių lyderysčių. Tai yra toks etapas, kai mane daugiau pastebi, ir tiek. Ir dažniausiai už vieno žmogaus, kurį pastebi, yra visa galybė gerų ir darbščių žmonių. Tokia tarsi gerumo piramidė. Ir kas yra keisčiausia, kas yra baisiausia, kad mes jų nepastebim. Ir kai manęs paklausia, kodėl tu keli į tą socialinį tinklą („Facebook“, – red.) tuos žmones, paprastus savanorius, aš sakau, kad noriu, jog jie būtų pastebėti. Tegul neužpyksta visi garbės piliečiai ir negarbės piliečiai, bet ir jie yra tų visų nepastebėtų gerų žmonių, sakykim, fasadas. Po tais žmonėm dažniausiai yra pasislėpę, tyčia ar netyčia, begalė žmonių, kurie dirba juodą darbą. Bet toks yra gyvenimas, kažkas turi pasiimt laurus, o kažkas – dirbti (juokiasi, – red.)

E. Č. Neseniai Tauragės maltiečiai pelnė geriausių šalyje titulą. Kokie buvo kriterijai?

S. O. Na, įvairūs buvo kriterijai. Bet aš to nesureikšminu. Na, pavyzdžiui, vertino, kas daugiausiai pritraukia lėšų. Bet juk čia savivaldybės nuopelnas, už tai juk ir gavo dabar savivaldybė „Auksinę krivūlę“. Aš kai pasakoju kitiems, kiek mums skiria lėšų savivaldybė, jie manim netiki. Toliau – savanorių pritraukimas. Mes daugiausiai esam pritraukę. Manau, su šeimomis koks šimtas žmonių susidarytų, sunku pasakyti net, kiek jų iš viso yra. O jeigu tokių epizodinių, tai turėčiau visą „Šaltinio“ progimnaziją įtraukti. Veiklos turi būti ne viena veikla, o pas mus tikrai nemažai veiklų. Globojamų senelių skaičius. Keli tie kriterijai, ir taip gavosi, kad susumavus palikome gerokai kitas grupes už nugaros.

E. Č. Vyrauja tokia nuomonė, jog šiais laikais, kai labai pabrėžiamas individualumas, labai daugėja vienišų, ypač senų žmonių. Ką jūs apie tai manote?

S. O. Labai sunku vertinti. Mūsų atveju, aš pasakyčiau kitaip – tiesiog daugiau sužino apie mus, galbūt dėl to jų daugėja. Paprasčiausiai mes nežinom kartais, nešam seneliui ar močiutei sriubą ir nežinom, kad gretimoj laiptinėj reikalinga pagalba, bet kaimynai dabar jau drąsiau praneša. Aš nemanau, kad gyvenimas eina blogyn. Tačiau yra vienas dalykas, dėl ko pasaulis, na bent jau Lietuva, pasikeitė. Aš manau, kad dėl to iš dalies esam kalti mes, vyresniosios kartos atstovai. Mes per anksti leidžiam išlipti savo vaikams iš smėlio dėžės, tai vienas dalykas, antras dalykas, kad mes per anksti nusirašom. Keturiasdešimt, o jau penkiasdešimt, o jei penkiasdešimt penki – viskas, mes nebenorim atsakomybės, nebenorim dirbt. Ir kas tada gaunasi? Didžiausia gyvenimiška patirtis stebi, sakykim, už kadro, o tie vaikai, išlipę iš smėlio dėžės, bando kažką išmokti, o mes tyliai pasikavoję krizenam, kad – va, jiems kažkas nepasisekė. Ir aš galvoju, kad tokie veikėjai kaip aš, penkiasdešimtmečiai, turėtų pilnu tempu dar dirbti. Ir priimant į darbą žmones pravartu būtų apie tai pagalvoti  – jaunas žmogus yra labai gerai, bet gyvenimiškos patirties neįmanoma niekur išmokti. Ir žymiai yra lengviau, kai tas jaunas žmogus yra vedamas patyrusios rankos.

E. Č. Na, o vis dėlto, nuo kokio amžiaus žmogus jau gali vadintis seneliu ir pretenduoti į Jūsų verdamą sriubą?

S. O. Na, jeigu kalbant oficialiai apie mūsų „Maistas ant ratų“ programą, tai 65 metų žmogus, jeigu yra vienišas, mes jam jau galim padėti. O taip, tai ką aš žinau. Kai buvau trisdešimties metų, jau galvodavau, kad senelis yra penkiasdešimties (juokiasi, – red.). O dabar galvoju, kad 70-ies. O kai bus 70, galvosiu gal, kad šimtametis.

E. Č. Gal čia ir eina kalba apie tai, kad ne fizinis žmogaus amžius yra svarbu?

S. O. Taip, aš galvoju, kad taip.

Nuotrauka

Nuotrauka
juozas
Įkelta:
2021-04-13
Tauragėje gyvenantis ir kuriantis fotografas Juozas Petkevičius įsitikinęs – Lietuvos regionuose menininkai neretai yra gniuždomi, nes jų siekių ir svajonių aplinkiniai tiesiog nesuvokia ir netiki. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ įsikūrusioje fotografijos galerijoje tauragiškis neseniai pristatė kelias savo fotografijas iš serijos „Incognito“, kurioje vaizduojami regionų kūrėjai. Nuotraukos darytos senuoju būdu – jas ryškinant laboratorijoje. Tiesa, ši meno sritis – brangus malonumas.
Nuotrauka
anele
Įkelta:
2021-04-11
Tauragės „Versmės“ gimnazijoje besimokanti Anelė Matrosovaitė kuria dainas ir groja gitara. Kūrybinga 18-metė interviu „Tauragės žinioms“ papasakojo apie vingiuotą savo kaip muzikantės kelią, kuriame buvo tiek stiprių muzikinių išgyvenimų, tiek ir nusivylimų muzikos pasauliu. Abiturientė žino, ką baigusi mokyklą norėtų studijuoti. Psichologės kelią besirenkanti menininkė teigė, kad psichologija ir muzika labai panašios sritys – jas pasitelkus galima padėti žmonėms. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-03-25
Šiandien sukanka 17 metų, kai Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus keliauja kunigystės keliu. Šia proga kunigą pasveikino Tauragės „Carito“ savanoriai, linkėdami drąsiai eiti pirmyn, neprarasti pusiausvyros slegiant sunkumams.
Nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Įkelta:
2021-03-05
Vakar Tauragės visuomenės sveikatos biuro (VSB) visuomenės sveikatos specialistei Gemai Nairanauskaitei, atliekančiai sveikatos priežiūrą mokykloje, įteiktas Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (SVSBA) apdovanojimas „2020 metų specialistas“. Jį drauge su Tauragės rajono savivaldybės mero padėka įteikė rajono meras Dovydas Kaminskas.
Nuotrauka
Žvynakienė
Įkelta:
2021-03-02
Ko gero, sunkiai rasime tauragiškių, o ypač jaunosios kartos atstovų, kurie nepažinotų visada besišypsančios policijos pareigūnės Raimondos Žvynakienės. O jei neteko girdėti, tai susipažinkite – 22 metus policijos sistemoje dirbanti moteris myli savo darbą, o savaitgaliais duoklę atiduoda vienišiems seneliams. Juos lankydama kaip Maltos ordino savanorė dažnai yra tas vienintelis žmogus, kuriam senjoras gali išsipasakoti.
Nuotrauka
vaitkus
Įkelta:
2021-02-26
Vasario 20 d. sukanka 100 dienų, kai dirba naujai išrinktas Seimas. Tauragėje išrinktas Seimo narys Romualdas Vaitkus, kuriam kassavaitinės kelionės į Vilnių ir atgal jau tapo įprastos, sako net ir jų metu neleidžiąs laiko veltui: klauso įvairių laidų aplinkosaugos klausimais – apie ekologiją, gamtosaugą, atliekų tvarkymą ir t.t., aiškinasi daugybę klausimų telefonu. Jis teigia net nepajuntąs, kaip prabėga laikas kelyje. Paklaustas, kaip prabėgo tas šimtas dienų, jis vieną po kito vardija nuveiktus darbus.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-31
Šiandien, sausio 31-ąją, netekome Jono Šilerio, ilgamečio badmintono trenerio, per savo gyvenimą meilę šiam sportui įskiepijusio daugybei vaikų, išugdžiusio ne vieną sportininką. Jam buvo 73-eji.
Nuotrauka
Songaila
Įkelta:
2021-01-22
Netektis: sausio 20-ąją mirė pedagogas, buvęs tuometinės Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Romanas Juozapas Songaila. Jis yra vadovavęs ir Tauragės rajono švietimo skyriui. R. Songaila ėjo 91-uosius metus.
Nuotrauka
saulius
Įkelta:
2021-01-01
Jau tradicija tapusią, šiemet penkioliktą kartą vykstančią senelių paramos akciją „Maltiečių sriuba“ karantinas pakeitė – sriubos paragauti neteks, tačiau noro padėti vargstantiems tai nestabdo. Seniems vienišiems žmonėms reikia paramos, ir nors dabar ją suteikti tapo sudėtingiau, Tauragės maltiečiai rankų nenuleidžia. Saulius Oželis, vadovaujantis Tauragės maltiečiams, šiemet buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje. Jo vadovaujami savanoriai ir dabar triskart per savaitę veža karštą maistą 60-čiai senolių, globoja nepasiturinčias šeimas. Saulius neslepia – darbo per karantiną padaugėjo. Toks panašus į Kalėdų senelį, jis dalija ne dovanas, o savo širdies šilumą ir yra įsitikinęs, kad aukodamas savo laiką kitam žmogui, padėdamas jam, esi apdovanojamas – šypsena, geromis emocijomis, gražiu žodžiu ar net džiaugsmo ašara.
Nuotrauka
senelis
Įkelta:
2020-12-31
Kasmet artėjant Kalėdoms Dacijonuose, kaip sako kultūrinių renginių organizatorė Rasa Didorienė, užsikuria naminių žaisliukų gamybos fabrikėlis. Bendruomenės nariai renkasi gaminti papuošimus šventinei eglutei. Šiemet prasidėjus antrajam karantinui fabrikėlis neužsikūrė, tiksliau, užsikūrė tik renginių organizatorės namuose. Padedant vyrui ir kaimynams gimė kaimą puošianti Nykštukų alėja, o kadangi renginių vykti negali, namuose įkurtas ir R. Didorienės Mamauzių teatras vaikams. Pasirodymai transliuojami feisbuke. Beje, net ir čia kūrybiškai moteriai talkina jos vyras Egidijus.
Nuotrauka
rasa
Įkelta:
2020-12-16
Skaudvilės renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė apdovanota Žemaitijos kunigaikščių medalių kolekcija. Toks įvertinimas jai skirtas už etninės kultūros puoselėjimą. Folklorą Skaudvilės krašte renginių organizatorė-pedagogė propaguoja jau daugiau nei dvidešimtmetį. Jos vadovaujamas vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Inkstiliuks“ Skaudvilę garsina lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“, be instrumentinės ansamblio grupės neapsieina valstybinės bei kalendorinės šventės, savo pasirodymais džiugina ir moters vadovaujama liaudiškos muzikos kapela „Dobilas“.
Nuotrauka
Rugilė Norbutaitė
Įkelta:
2020-12-15
Muziką kurianti 18-metė tauragiškė Rugilė Norbutaitė savo klausytojams geriau žinoma „thelastsunday“ pseudonimu. Netrukus dar vieną naują kūrinį pristatysianti mergina kalba, kad jaunas, savo tikslų ir svajonių siekiantis žmogus neretai pasiduoda pusiaukelėje, kai susiduria su gausybe jo laukiančių iššūkių. Anot jos, kovoti už vietą po saule tenka visiems, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Tauragėje, ar Vilniuje. Rugilė ragina nepasiduoti. Kalbėdama su „Tauragės žiniomis“ jaunoji atlikėja atskleidė, kaip savyje atrado menininkės gyslelę, kokią įtaką jai padarė šeima, mokykla ir bendraamžiai.
Nuotrauka
alijosius 2
Įkelta:
2020-12-12
Tomą Alijošių tauragiškiai pažįsta kaip sėkmingą verslininką, politiką, ir tuo pat metu – kuklų ir mažakalbį žmogų. Kad jis išties daug apie save kalbėti nemėgsta, akivaizdu ir iš šio interviu: gruodžio 7-ąją 70-ąjį gimtadienį pasitikęs verslininkas į klausimus atsakė netuščiažodžiaudamas – trumpai ir aiškiai.  
Nuotrauka
Karina Matulytė
Įkelta:
2020-12-08
Sekmadienį Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje įvyko III-sis tarptautinis muzikos ir bendrojo ugdymo mokyklų meninis edukacinis projektas-konkursas „Muzikos spalvos“. Į jo antrąjį turą pateko ir Tauragės meno mokyklos ugdytinė.
Nuotrauka
Jokūbas Kurlinkus
Įkelta:
2020-12-04
18-metis tauragiškis Jokūbas Kurlinkus – aktyvus jaunimo organizacijų narys, jį galima pamatyti įvairiuose renginiuose, visai neseniai jo kūrybos rašinį „Žmogus“ išspausdino kūrybos žurnalas „Slemas su ragais“. Vaikinas drąsiai reiškia savo mintis jaunimo, švietimo ir politikos klausimais. Nieko nuostabaus – jis planuoja studijuoti istoriją ir yra įsitikinęs, kad pasaulį būtina matyti itin plačiai. Tačiau kartu J. Kurlinkus neslepia, kaip pats sako, esantis nacionalistas, o jo požiūris į Lietuvą – toks pat, kaip antrajai kadencijai neišrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūris į Jungtines Amerikos Valstijas.
Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-18

Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė, įkurta 1919 m. lapkričio 4 dieną, neseniai minėjo 101-ąsias metines. Planuota naujų narių priesaika bažnyčios skverelyje, paskelbus karantiną įvykti negalėjo. Tačiau šaulių pilietiškumo dvasios koronaviruso grėsmė nepalaužia – anot rinktinės vado Kęstučio Baužos, šaulys – tai tas žmogus, kuris visada pasiruošęs ginti Tėvynę, nesvarbu, kokia iškiltų grėsmė – ginkluotas priešas ar pandemija.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-14

„Tauragės žinių“ žurnalistę Zenonas Radvila į jųdviejų su žmona Agota išpuoselėtą sodybą pasikvietė dar prieš paskelbiant antrąjį karantiną. Tautodailės meistras tikino norintis pasidalyti, ką jam pavyko nuveikti šiemet, kai pasaulį sukausčius pandemijai buvo atšauktos mugės, apribotos kelionės ir renginiai. Kuklumu pasižymintis menininkas neužsiminė, kad namuose jau turi įrengęs tikrą muziejų, o atvykus laukė dar viena staigmena – kaip tik lapkričio pirmąjį savaitgalį jiedu su žmona Agota minėjo auksinių vestuvių jubiliejų. 

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-06

Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis viešojoje erdvėje džiaugiasi ir žinia dalijasi su kitais: „Čia tas atvejis, kai Dievą mylintiems karantinas išeina į gera. Turbūt dvejus metus užtruko vertimas, redagavimas, skaitymas, redagavimas, maketavimas, redagavimas...  Stojus karantinui atsirado daugiau galimybių paspartinti šios knygos gimimą lietuvių kalba, ir atspausdinta knyga pasiekė Tauragę“. O kalbama apie iš anglų kalbos verstą septynių istorikų knygą „Bažnyčios istorija“.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-05

16-metė Meda Pikčiūnaitė šiais mokslo metais tapo Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidente. Bendraamžių pasitikėjimą įgavusi mergina pasakojo, su kokiais rūpesčiais susiduria moksleiviai ne tik Tauragėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ji turi palinkėjimą ir būsimam švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris netrukus turėtų būti patvirtintas po įvykusių Seimo rinkimų. „Tauragės žinioms“ ji kalbėjo, kad pandemijos, kuri sujaukė mūsų gyvenimus, akivaizdoje mokymo įstaigose itin svarbu palaikyti mokinių ir mokytojų draugiškumą bei toleranciją.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-02

Iniciatyvos „Draugystė veža“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotas turas per Lietuvą „Stiprybė tavyje“ baigėsi. Buvo daug juoko, po to apsikabinimų, o po to ir ašarų suvokus, kad reikia atsisveikinti.  Bet kiekviena pabaiga turi naują pradžią. Turo sumanytoja Žydrė Gedrimaitė, matydama žmonių, atėjusių į renginius, reakcijas ir išgirdusi partnerių, rėmėjų ir dalyvių atsiliepimus, sako esanti u laimingas žmogus. „Draugystė veža“ organizatoriai sako: „Iki kitų kartų. Mes dar tikrai draugausim...“ ir dalijasi mintimis žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie to, kad turas įvyko, supurtė ir suartino...

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-20

Mūsų kraštietė dailininkė Jadvyga Lengvinaitė spalio 13-ąją būtų minėjusi 90-ąjį gimtadienį. Deja, tarp mūsų jos nebėra, tačiau liko jos kūriniai: lyriški, simboliniai, netgi siurrealistiniai, kartais ir labai tiesmukai skleidžiantys skausmą. Neįprasti, filosofiniai, pastele pirštais tapyti paveikslai buvo suprantami ir paprastiems žmonėms. Tik tuometinei valdžiai ir dailininkė, ir jos darbai neįtiko.