Marius Draudvila: apie tai, kaip pareigūnai ieško kelio į žmonių širdis
Įkelta:
2019-11-27
Nuotrauka
Aprašymas
Margaritos Rimkutės nuotrauka

Tauragės vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas Marius Draudvila eina jau penkerius metus, o dirbti Tauragėje, tuomet viršininko pavaduotoju, pradėjo dar seniau – 2008-aisiais, kai iš Šilalės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigų buvo paskirtas į Tauragės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo, kuruojančio viešąją policiją, pareigas. Prie kavos puodelio su aukščiausiu Tauragės apskrities policijos pareigūnu kalbėjome apie policijos įvaizdį visuomenės akyse bei tai, kaip iš tiesų gyvena ir dirba angelai sargai, su kokiais iššūkiais susiduria. Drąsus ir atviras viršininko žvilgsnis į problemas bei pokyčius policijos sistemoje neleidžia abejoti, jog Tauragės pareigūnai, o tuo pačiu ir mes visi, kuriuos jie gina ir saugo, esame gerose rankose. M. Draudvila sutiko aptarti ir kovos su sistemos žaizdomis – kyšininkavimu priemones, ir džiugesnius tarnybos aspektus – kad ir didėjantį moterų skaičių jėgos struktūrose.

 

Eglė Červinskaitė: Tauragėje esate jau daugiau nei dešimtmetį. Pakalbėkime, kaip per tą laiką, o gal ir dar seniau – nuo nepriklausomybės aušros, keitėsi policijos įvaizdis? Pareigūnas žmonių akyse – kaip jis atrodo? Ar jis jau yra draugas, ar vis dar matomas kaip baudėjas? Mano akimis, įvaizdis keičiasi, įdomu, kaip Jums atrodo.

Marius Draudvila: Man atrodo taip pat. Galim imti bet kurį laikotarpį – kad ir nuo 2008 m., kai aš esu Tauragėje, tiek lyginant su nepriklausomybės laikotarpiu, įvaizdis yra pasikeitęs, ir į gerąją pusę. Kažkada mus matė kaip baudėjus, o dabar jau pradeda matyti kaip pagalbininkus. Šūkis – „ginti, saugoti, padėti“ yra ne tik popieriuje, jis tampa kasdienybe. Pavyzdžiui, neseniai žmogus važiavo dviračiu per lietų, policininkai tiesiog sustojo, paklausė, ar viskas tvarkoj, dviratis buvo nebetinkamas naudoti, ir parvežė jį į namus. Nėra statute parašyta, kad mes turim tai daryti, bet yra paprastas žmogiškumas. Taip pat supratimas apie tai, kaip turėtų bendrauti pareigūnas ir, be abejo, visuomenės lūkesčiai jo atžvilgiu keičiasi. Dėl ko mes dabar sulaukiam, tarkim, daugiausia priekaištų? Tikrai ne dėl surašytų protokolų. Žmonės nori paprasto, normalaus bendravimo, paaiškinimo, kas, dėl ko, kaip. Pagrindiniai skundai būna dėl bendravimo stokos. Ar mes to netaisom? Žinoma, taisom. Turime juk žmones, pareigūnus iš tos pačios visuomenės. Jie ateina pas mus, dirba, ir natūraliai būna visokių. Tačiau džiugu, kad dauguma yra vis dėlto yra geri darbuotojai.

E. Č. O kaip jūs tą įvaizdį formuojat, kokiomis priemonėmis? Akivaizdu, jog daug kas keitėsi, atsirado spaudos atstovai, policijos socialinių tinklų paskyros. Kokios tai turi įtakos policininko santykiui su piliečiu?

M. D. Tai turi didžiulės įtakos. Anksčiau buvo nušviečiami tik vienos pusės įvykiai, be gerų žinių. Tai taip ir formuojama nuomonė, kad mes kažką nubaudėm, kažkas pasiskundė, kad kažką blogai padarėm. Žiniasklaidoje atsispindėdavo tik tai, kas yra suvestinėse – nusikaltimai ir nelaimės. O gerieji atvejai, kaip ir tas mano paminėtas pavyzdys, vykdavo kažkur nematomi. Visuomenė galvodavo, kad mes tik baudžiam, klystam ir daugiau nieko nedarom. Iš pradžių gerų naujienų niekas nenorėjo imti, nes tai buvo neskaitoma dalis. Rašyti apie policiją gerai? – Ta dalis netinka, nes jos niekas neskaitys. Reikia žudynių, kraujo, muštynių, kraupių avarijų, – tas bus skaitoma. Per laiką požiūris pasikeitė, geros naujienos patenka į spaudą, į socialinius tinklus. Visa informacija yra mūsų tinklalapyje. Kai reikia greitai paskleisti žinią, pavyzdžiui, kad dingo žmogus, mes naudojamės feisbuku, nes kai kuriose grupėse yra po 30 tūkst. sekėjų. Per savo tinklalapį mes, aišku, to nepadarysim. Todėl socialiniai tinklai – feisbukas, tviteris, bet kokie kiti – viskas tinka.

E. Č. Viešoje erdvėje pastebima, jog policija ieško įvairesnių būdų pasiekti auditoriją, kai kurią informaciją pateikdami netgi su humoru, Pavyzdžiui, Policijos departamento feisbuke buvo pasirodžiusi instrukcija, kaip negauti baudos už greičio viršijimą. Kaip jūs tai vertinate? Ar pareigūnas gali „skaldyti“ pokštus?

M. D. Vieno gero kelio į visų širdis nėra. Reikia išbandyti visus įmanomus variantus. Viena visuomenės dalis pasiima vieną informacijos teikimo kanalą, kita – kitą, ir tų priėjimų turėtų būti visokių ir kuo įvairesnių, nebūtinai vien sausa informacija. Straipsnio pavadinimas irgi yra dalis sėkmės, jeigu antraštė „kabina“, žmogus jį atsivers, rezultatas yra. O jeigu jis būtų paprastas – kad už greičio viršijimą tokia ir tokia bauda, jeigu neviršysi – nebaus, nieko žaismingo tame nėra. Ir tai, tikėtina, „neužkabins“ didžiosios visuomenės dalies. Tad į pareigūną, kuris sugeba su nuotaika, šypsena paaiškinti, pajuokauti iki tam tikros ribos su tuo pačiu pažeidėju, ir to pažeidėjo požiūris bus visai kitoks. Jeigu aš atsisėdęs surūgęs rašysiu protokolą, tai tokia ir nuomonė apie policiją bus.

E. Č. Kaip gyvena policija, kalbant apie resursus, tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių prasme? Buvo nuomonių, jog vyriausybei vadovauti pradėjęs Saulius Skvernelis, kadangi pats atėjo iš policijos, šiek tiek, na, patemps biudžeto paklodę į jėgos struktūrų pusę.

M. D. Finansavimas didėjo tiek, kiek didėjo kitiems, dėl bazinio algos dydžio, jokių išlygų pareigūnams nebuvo. Žiniasklaidoje minėtų įvykusių reformų dėka pavyko šiek tiek pasistūmėti į priekį. Net ne šiek tiek, sakyčiau, gerokai. Ir finansinė pusė, ir aprūpinimas, kad ir nauji automobiliai, išmani įranga. Paprastas pavyzdys, jeigu prieš 5 metus būtume paklausę pareigūno, ko tau reikia, – sakytų, man to reikėtų, antro, trečio, ketvirto. Jis turėtų ką pasakyt. Kada dabar paklausi, sako: gal jūs kažką sugalvosit. Tai parodo, kad aprūpinimas tikrai yra pagerėjęs, ir, praktiškai, ko reikia, tą pareigūnas turi.

E. Č. O kaip algos?

M. D. Algos labai subjektyvus dalykas. Bet kurio paklauskite, visi nori geresnės algos. Bet realiai iš statutinių įstaigų pas mus situacija nėra blogiausia, gal net viena geresnių. Dabar pareigūnas, baigęs policijos mokyklą, minimum gauna 700 eurų tik atėjęs. O toliau – kaip valstybės tarnyboje, stažas už išdirbtus metus, viršvalandžiai, darbas poilsio laiku, viskas apmokama. Čia apie patrulį šnekant. Jeigu apie tyrėją kalbėtume, jis gauna 850 eurų ir visa kita, kaip paminėjau, plius. Kaip mūsų regionui tai, sakyčiau, nėra mažai. Sostinėj, aišku, žinant nuomos kainas, pragyvenimas yra brangesnis. Kaip sakau, visi norėtų daugiau.

E. Č. Teko pastebėti, jog policijos kolektyvas, bent jau Tauragėje, jaunėja. Ir dar, sakyčiau, moteriškėja. Pareigūnių moterų, prieš dešimt metų, gatvėse turbūt nematydavome, labai retas būdavo reiškinys.

M. D. Tikrai taip. Kartais manęs žmonės klausia, ar nemanau, kad tai blogai. Ne, nemanau. Nesvarbu, ar vyras, ar moteris – žinojo, kur eina ir ką reikės daryti, turi tuos pačius įgaliojimus. Darbas visiems vienodas, įstatymas jokių išlygų nenumato. Yra ir kita medalio pusė – kartais pareigūnai vyrai mėgsta problemą išspręsti greitai, panaudodami kažkiek jėgos ir kartais mažiau diplomatijos. Pareigūnės moterys dažnai šiek tiek ilgiau užtrunka, bet randa paprastesnį kelią problemos išsprendimui. Viskas nuo situacijos priklauso. Ypač kai dirba dviese, vyras ir moteris, aukso viduriuką lengviau ir rasti.

E. Č. Greičiausiai pareigūnai jaučiasi saugiau, kai į iškvietimą vyksta vyras ir moteris?

M. D. Viskas priklauso nuo situacijos, kur mes atvažiuojam ir į ką reaguojam. Jeigu vykstam į įvykį, kuriame, tarkim, muštynės, 10 asmenų mušasi, tai, turbūt, jokio skirtumo, ar važiuos dvi pareigūnės moterys, ar du vyrai, vis vien bus sudėtinga. Pavyzdžiui, tas atvejis, kai per susistumdymą jaunuoliai pabėgo su antrankiais. Ten dalyvavo apie 15 asmenų. Tada buvo klausimų, kodėl jūs negalėjot panaudoti Tazerio, lazdos, dujų ir panašiai. Ir kas iš to? 15-os mes vis tiek nepagausim. Kitas dalykas, mes suvokėm, kad tai yra nepilnamečiai. Jėgos visąlaik naudojam pamatuotai ir protingai. Kitą dieną didžioji dalis, net visi turbūt buvo pagauti, pristatyti, apklausti, kiti suimti, visko buvo. Toks gyvenimas.

E. Č. O kaip dėl kyšininkavimo įvaizdžio? Turbūt sutiksite, kad prieš gerą dešimtmetį vyravo nuomonė, jog pareigūnai praktiškai „visi ima“. Kaip sekėsi su tuo kovoti? Juk keistis šiuo atveju turi ne tik pareigūnų, bet ir visuomenės sąmonė. Atrodo, jog situacija tikrai pasikeitusi į gera.

M. D. Nuo 2011 m., kai atsirado Imuniteto valdyba Policijos departamente, visuose vyriausiuose policijos komisariatuose įsteigti imuniteto padaliniai, viskas po truputį pradėjo keistis. Aišku, su pareigūnais mes patys dirbom. Buvo akcija „Kyšis išpurvina“. Pristatinėjom atsakomybę už tai, aiškinom, kad paprasčiau yra susimokėti 15–30 eurų baudą, negu turėti teistumą ir gauti kelis tūkstančius baudos. Be to, policijos automobiliuose yra filmuojama, garsas įrašomas, pareigūnai visada apie tai įspėja. Tai žino ir pareigūnai, ir tas asmuo, kuris galimai yra pasirengęs duoti kyšį.

Iš mūsų pareigūnų irgi buvo nuteistų už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, už kyšio ėmimą. Tiesiai šviesiai sakant, buvo ir tokių, kuriuos įtarėm, bet nepavyko įrodyti. Tie pareigūnai buvo arba pareigose pažeminti kurį laiką, arba kitos nuobaudos taikytos. Galiausiai turėjo suprasti, kad su tokiu požiūriu toli nenueis arba pavyko su jais atsisveikinti. Visa tai davė vaisių, bet laiko tikrai reikėjo. Po truputį, per aštuonerius metus, sistema išsivalė. Ar lengvas kelias buvo? Tikrai ne.

Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-03-25
Šiandien sukanka 17 metų, kai Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus keliauja kunigystės keliu. Šia proga kunigą pasveikino Tauragės „Carito“ savanoriai, linkėdami drąsiai eiti pirmyn, neprarasti pusiausvyros slegiant sunkumams.
Nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Įkelta:
2021-03-05
Vakar Tauragės visuomenės sveikatos biuro (VSB) visuomenės sveikatos specialistei Gemai Nairanauskaitei, atliekančiai sveikatos priežiūrą mokykloje, įteiktas Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (SVSBA) apdovanojimas „2020 metų specialistas“. Jį drauge su Tauragės rajono savivaldybės mero padėka įteikė rajono meras Dovydas Kaminskas.
Nuotrauka
Žvynakienė
Įkelta:
2021-03-02
Ko gero, sunkiai rasime tauragiškių, o ypač jaunosios kartos atstovų, kurie nepažinotų visada besišypsančios policijos pareigūnės Raimondos Žvynakienės. O jei neteko girdėti, tai susipažinkite – 22 metus policijos sistemoje dirbanti moteris myli savo darbą, o savaitgaliais duoklę atiduoda vienišiems seneliams. Juos lankydama kaip Maltos ordino savanorė dažnai yra tas vienintelis žmogus, kuriam senjoras gali išsipasakoti.
Nuotrauka
vaitkus
Įkelta:
2021-02-26
Vasario 20 d. sukanka 100 dienų, kai dirba naujai išrinktas Seimas. Tauragėje išrinktas Seimo narys Romualdas Vaitkus, kuriam kassavaitinės kelionės į Vilnių ir atgal jau tapo įprastos, sako net ir jų metu neleidžiąs laiko veltui: klauso įvairių laidų aplinkosaugos klausimais – apie ekologiją, gamtosaugą, atliekų tvarkymą ir t.t., aiškinasi daugybę klausimų telefonu. Jis teigia net nepajuntąs, kaip prabėga laikas kelyje. Paklaustas, kaip prabėgo tas šimtas dienų, jis vieną po kito vardija nuveiktus darbus.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-31
Šiandien, sausio 31-ąją, netekome Jono Šilerio, ilgamečio badmintono trenerio, per savo gyvenimą meilę šiam sportui įskiepijusio daugybei vaikų, išugdžiusio ne vieną sportininką. Jam buvo 73-eji.
Nuotrauka
Songaila
Įkelta:
2021-01-22
Netektis: sausio 20-ąją mirė pedagogas, buvęs tuometinės Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Romanas Juozapas Songaila. Jis yra vadovavęs ir Tauragės rajono švietimo skyriui. R. Songaila ėjo 91-uosius metus.
Nuotrauka
saulius
Įkelta:
2021-01-01
Jau tradicija tapusią, šiemet penkioliktą kartą vykstančią senelių paramos akciją „Maltiečių sriuba“ karantinas pakeitė – sriubos paragauti neteks, tačiau noro padėti vargstantiems tai nestabdo. Seniems vienišiems žmonėms reikia paramos, ir nors dabar ją suteikti tapo sudėtingiau, Tauragės maltiečiai rankų nenuleidžia. Saulius Oželis, vadovaujantis Tauragės maltiečiams, šiemet buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje. Jo vadovaujami savanoriai ir dabar triskart per savaitę veža karštą maistą 60-čiai senolių, globoja nepasiturinčias šeimas. Saulius neslepia – darbo per karantiną padaugėjo. Toks panašus į Kalėdų senelį, jis dalija ne dovanas, o savo širdies šilumą ir yra įsitikinęs, kad aukodamas savo laiką kitam žmogui, padėdamas jam, esi apdovanojamas – šypsena, geromis emocijomis, gražiu žodžiu ar net džiaugsmo ašara.
Nuotrauka
senelis
Įkelta:
2020-12-31
Kasmet artėjant Kalėdoms Dacijonuose, kaip sako kultūrinių renginių organizatorė Rasa Didorienė, užsikuria naminių žaisliukų gamybos fabrikėlis. Bendruomenės nariai renkasi gaminti papuošimus šventinei eglutei. Šiemet prasidėjus antrajam karantinui fabrikėlis neužsikūrė, tiksliau, užsikūrė tik renginių organizatorės namuose. Padedant vyrui ir kaimynams gimė kaimą puošianti Nykštukų alėja, o kadangi renginių vykti negali, namuose įkurtas ir R. Didorienės Mamauzių teatras vaikams. Pasirodymai transliuojami feisbuke. Beje, net ir čia kūrybiškai moteriai talkina jos vyras Egidijus.
Nuotrauka
rasa
Įkelta:
2020-12-16
Skaudvilės renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė apdovanota Žemaitijos kunigaikščių medalių kolekcija. Toks įvertinimas jai skirtas už etninės kultūros puoselėjimą. Folklorą Skaudvilės krašte renginių organizatorė-pedagogė propaguoja jau daugiau nei dvidešimtmetį. Jos vadovaujamas vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Inkstiliuks“ Skaudvilę garsina lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“, be instrumentinės ansamblio grupės neapsieina valstybinės bei kalendorinės šventės, savo pasirodymais džiugina ir moters vadovaujama liaudiškos muzikos kapela „Dobilas“.
Nuotrauka
Rugilė Norbutaitė
Įkelta:
2020-12-15
Muziką kurianti 18-metė tauragiškė Rugilė Norbutaitė savo klausytojams geriau žinoma „thelastsunday“ pseudonimu. Netrukus dar vieną naują kūrinį pristatysianti mergina kalba, kad jaunas, savo tikslų ir svajonių siekiantis žmogus neretai pasiduoda pusiaukelėje, kai susiduria su gausybe jo laukiančių iššūkių. Anot jos, kovoti už vietą po saule tenka visiems, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Tauragėje, ar Vilniuje. Rugilė ragina nepasiduoti. Kalbėdama su „Tauragės žiniomis“ jaunoji atlikėja atskleidė, kaip savyje atrado menininkės gyslelę, kokią įtaką jai padarė šeima, mokykla ir bendraamžiai.
Nuotrauka
alijosius 2
Įkelta:
2020-12-12
Tomą Alijošių tauragiškiai pažįsta kaip sėkmingą verslininką, politiką, ir tuo pat metu – kuklų ir mažakalbį žmogų. Kad jis išties daug apie save kalbėti nemėgsta, akivaizdu ir iš šio interviu: gruodžio 7-ąją 70-ąjį gimtadienį pasitikęs verslininkas į klausimus atsakė netuščiažodžiaudamas – trumpai ir aiškiai.  
Nuotrauka
Karina Matulytė
Įkelta:
2020-12-08
Sekmadienį Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje įvyko III-sis tarptautinis muzikos ir bendrojo ugdymo mokyklų meninis edukacinis projektas-konkursas „Muzikos spalvos“. Į jo antrąjį turą pateko ir Tauragės meno mokyklos ugdytinė.
Nuotrauka
Jokūbas Kurlinkus
Įkelta:
2020-12-04
18-metis tauragiškis Jokūbas Kurlinkus – aktyvus jaunimo organizacijų narys, jį galima pamatyti įvairiuose renginiuose, visai neseniai jo kūrybos rašinį „Žmogus“ išspausdino kūrybos žurnalas „Slemas su ragais“. Vaikinas drąsiai reiškia savo mintis jaunimo, švietimo ir politikos klausimais. Nieko nuostabaus – jis planuoja studijuoti istoriją ir yra įsitikinęs, kad pasaulį būtina matyti itin plačiai. Tačiau kartu J. Kurlinkus neslepia, kaip pats sako, esantis nacionalistas, o jo požiūris į Lietuvą – toks pat, kaip antrajai kadencijai neišrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūris į Jungtines Amerikos Valstijas.
Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-18

Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė, įkurta 1919 m. lapkričio 4 dieną, neseniai minėjo 101-ąsias metines. Planuota naujų narių priesaika bažnyčios skverelyje, paskelbus karantiną įvykti negalėjo. Tačiau šaulių pilietiškumo dvasios koronaviruso grėsmė nepalaužia – anot rinktinės vado Kęstučio Baužos, šaulys – tai tas žmogus, kuris visada pasiruošęs ginti Tėvynę, nesvarbu, kokia iškiltų grėsmė – ginkluotas priešas ar pandemija.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-14

„Tauragės žinių“ žurnalistę Zenonas Radvila į jųdviejų su žmona Agota išpuoselėtą sodybą pasikvietė dar prieš paskelbiant antrąjį karantiną. Tautodailės meistras tikino norintis pasidalyti, ką jam pavyko nuveikti šiemet, kai pasaulį sukausčius pandemijai buvo atšauktos mugės, apribotos kelionės ir renginiai. Kuklumu pasižymintis menininkas neužsiminė, kad namuose jau turi įrengęs tikrą muziejų, o atvykus laukė dar viena staigmena – kaip tik lapkričio pirmąjį savaitgalį jiedu su žmona Agota minėjo auksinių vestuvių jubiliejų. 

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-06

Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis viešojoje erdvėje džiaugiasi ir žinia dalijasi su kitais: „Čia tas atvejis, kai Dievą mylintiems karantinas išeina į gera. Turbūt dvejus metus užtruko vertimas, redagavimas, skaitymas, redagavimas, maketavimas, redagavimas...  Stojus karantinui atsirado daugiau galimybių paspartinti šios knygos gimimą lietuvių kalba, ir atspausdinta knyga pasiekė Tauragę“. O kalbama apie iš anglų kalbos verstą septynių istorikų knygą „Bažnyčios istorija“.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-05

16-metė Meda Pikčiūnaitė šiais mokslo metais tapo Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidente. Bendraamžių pasitikėjimą įgavusi mergina pasakojo, su kokiais rūpesčiais susiduria moksleiviai ne tik Tauragėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ji turi palinkėjimą ir būsimam švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris netrukus turėtų būti patvirtintas po įvykusių Seimo rinkimų. „Tauragės žinioms“ ji kalbėjo, kad pandemijos, kuri sujaukė mūsų gyvenimus, akivaizdoje mokymo įstaigose itin svarbu palaikyti mokinių ir mokytojų draugiškumą bei toleranciją.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-02

Iniciatyvos „Draugystė veža“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotas turas per Lietuvą „Stiprybė tavyje“ baigėsi. Buvo daug juoko, po to apsikabinimų, o po to ir ašarų suvokus, kad reikia atsisveikinti.  Bet kiekviena pabaiga turi naują pradžią. Turo sumanytoja Žydrė Gedrimaitė, matydama žmonių, atėjusių į renginius, reakcijas ir išgirdusi partnerių, rėmėjų ir dalyvių atsiliepimus, sako esanti u laimingas žmogus. „Draugystė veža“ organizatoriai sako: „Iki kitų kartų. Mes dar tikrai draugausim...“ ir dalijasi mintimis žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie to, kad turas įvyko, supurtė ir suartino...

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-20

Mūsų kraštietė dailininkė Jadvyga Lengvinaitė spalio 13-ąją būtų minėjusi 90-ąjį gimtadienį. Deja, tarp mūsų jos nebėra, tačiau liko jos kūriniai: lyriški, simboliniai, netgi siurrealistiniai, kartais ir labai tiesmukai skleidžiantys skausmą. Neįprasti, filosofiniai, pastele pirštais tapyti paveikslai buvo suprantami ir paprastiems žmonėms. Tik tuometinei valdžiai ir dailininkė, ir jos darbai neįtiko.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-16

Sveikata ir dailios kūno linijos šiais laikais rūpi ne tik moterims, bet ir vyrams – sulieknėti be pastangų tikriausiai norėtų dažnas. Deja, tai neįmanoma: kad sulieknėtum nepakenkdamas sveikatai, nepakaks, tarkim, mėnesiui atsisakyti saldumynų. Tam reikia iš esmės pakeisti gyvenimo būdą. Kaip tai padaryti? Per nepilnus metus kone trečdalio savo svorio atsikratęs Vilius Stumbra sako, kad tai reikalauja be galo daug pastangų.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-12

Ką tik įsikūrusi „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenė, kurią koordinuoja Indra Uginčienė, spalio pradžioje pirmą kartą susirinko švęsti ir kartu kurti bendruomenę įgimtą proto negalią turintiems žmonėms, jų tėvams ir draugams. Į šią bendrystės kelionę – burtis ir kurti bendruomenę – pastūmėjo klebono Mariaus Venskaus iniciatyva.