Marius Draudvila: apie tai, kaip pareigūnai ieško kelio į žmonių širdis
Įkelta:
2019-11-27
Nuotrauka
Aprašymas
Margaritos Rimkutės nuotrauka

Tauragės vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas Marius Draudvila eina jau penkerius metus, o dirbti Tauragėje, tuomet viršininko pavaduotoju, pradėjo dar seniau – 2008-aisiais, kai iš Šilalės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigų buvo paskirtas į Tauragės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo, kuruojančio viešąją policiją, pareigas. Prie kavos puodelio su aukščiausiu Tauragės apskrities policijos pareigūnu kalbėjome apie policijos įvaizdį visuomenės akyse bei tai, kaip iš tiesų gyvena ir dirba angelai sargai, su kokiais iššūkiais susiduria. Drąsus ir atviras viršininko žvilgsnis į problemas bei pokyčius policijos sistemoje neleidžia abejoti, jog Tauragės pareigūnai, o tuo pačiu ir mes visi, kuriuos jie gina ir saugo, esame gerose rankose. M. Draudvila sutiko aptarti ir kovos su sistemos žaizdomis – kyšininkavimu priemones, ir džiugesnius tarnybos aspektus – kad ir didėjantį moterų skaičių jėgos struktūrose.

 

Eglė Červinskaitė: Tauragėje esate jau daugiau nei dešimtmetį. Pakalbėkime, kaip per tą laiką, o gal ir dar seniau – nuo nepriklausomybės aušros, keitėsi policijos įvaizdis? Pareigūnas žmonių akyse – kaip jis atrodo? Ar jis jau yra draugas, ar vis dar matomas kaip baudėjas? Mano akimis, įvaizdis keičiasi, įdomu, kaip Jums atrodo.

Marius Draudvila: Man atrodo taip pat. Galim imti bet kurį laikotarpį – kad ir nuo 2008 m., kai aš esu Tauragėje, tiek lyginant su nepriklausomybės laikotarpiu, įvaizdis yra pasikeitęs, ir į gerąją pusę. Kažkada mus matė kaip baudėjus, o dabar jau pradeda matyti kaip pagalbininkus. Šūkis – „ginti, saugoti, padėti“ yra ne tik popieriuje, jis tampa kasdienybe. Pavyzdžiui, neseniai žmogus važiavo dviračiu per lietų, policininkai tiesiog sustojo, paklausė, ar viskas tvarkoj, dviratis buvo nebetinkamas naudoti, ir parvežė jį į namus. Nėra statute parašyta, kad mes turim tai daryti, bet yra paprastas žmogiškumas. Taip pat supratimas apie tai, kaip turėtų bendrauti pareigūnas ir, be abejo, visuomenės lūkesčiai jo atžvilgiu keičiasi. Dėl ko mes dabar sulaukiam, tarkim, daugiausia priekaištų? Tikrai ne dėl surašytų protokolų. Žmonės nori paprasto, normalaus bendravimo, paaiškinimo, kas, dėl ko, kaip. Pagrindiniai skundai būna dėl bendravimo stokos. Ar mes to netaisom? Žinoma, taisom. Turime juk žmones, pareigūnus iš tos pačios visuomenės. Jie ateina pas mus, dirba, ir natūraliai būna visokių. Tačiau džiugu, kad dauguma yra vis dėlto yra geri darbuotojai.

E. Č. O kaip jūs tą įvaizdį formuojat, kokiomis priemonėmis? Akivaizdu, jog daug kas keitėsi, atsirado spaudos atstovai, policijos socialinių tinklų paskyros. Kokios tai turi įtakos policininko santykiui su piliečiu?

M. D. Tai turi didžiulės įtakos. Anksčiau buvo nušviečiami tik vienos pusės įvykiai, be gerų žinių. Tai taip ir formuojama nuomonė, kad mes kažką nubaudėm, kažkas pasiskundė, kad kažką blogai padarėm. Žiniasklaidoje atsispindėdavo tik tai, kas yra suvestinėse – nusikaltimai ir nelaimės. O gerieji atvejai, kaip ir tas mano paminėtas pavyzdys, vykdavo kažkur nematomi. Visuomenė galvodavo, kad mes tik baudžiam, klystam ir daugiau nieko nedarom. Iš pradžių gerų naujienų niekas nenorėjo imti, nes tai buvo neskaitoma dalis. Rašyti apie policiją gerai? – Ta dalis netinka, nes jos niekas neskaitys. Reikia žudynių, kraujo, muštynių, kraupių avarijų, – tas bus skaitoma. Per laiką požiūris pasikeitė, geros naujienos patenka į spaudą, į socialinius tinklus. Visa informacija yra mūsų tinklalapyje. Kai reikia greitai paskleisti žinią, pavyzdžiui, kad dingo žmogus, mes naudojamės feisbuku, nes kai kuriose grupėse yra po 30 tūkst. sekėjų. Per savo tinklalapį mes, aišku, to nepadarysim. Todėl socialiniai tinklai – feisbukas, tviteris, bet kokie kiti – viskas tinka.

E. Č. Viešoje erdvėje pastebima, jog policija ieško įvairesnių būdų pasiekti auditoriją, kai kurią informaciją pateikdami netgi su humoru, Pavyzdžiui, Policijos departamento feisbuke buvo pasirodžiusi instrukcija, kaip negauti baudos už greičio viršijimą. Kaip jūs tai vertinate? Ar pareigūnas gali „skaldyti“ pokštus?

M. D. Vieno gero kelio į visų širdis nėra. Reikia išbandyti visus įmanomus variantus. Viena visuomenės dalis pasiima vieną informacijos teikimo kanalą, kita – kitą, ir tų priėjimų turėtų būti visokių ir kuo įvairesnių, nebūtinai vien sausa informacija. Straipsnio pavadinimas irgi yra dalis sėkmės, jeigu antraštė „kabina“, žmogus jį atsivers, rezultatas yra. O jeigu jis būtų paprastas – kad už greičio viršijimą tokia ir tokia bauda, jeigu neviršysi – nebaus, nieko žaismingo tame nėra. Ir tai, tikėtina, „neužkabins“ didžiosios visuomenės dalies. Tad į pareigūną, kuris sugeba su nuotaika, šypsena paaiškinti, pajuokauti iki tam tikros ribos su tuo pačiu pažeidėju, ir to pažeidėjo požiūris bus visai kitoks. Jeigu aš atsisėdęs surūgęs rašysiu protokolą, tai tokia ir nuomonė apie policiją bus.

E. Č. Kaip gyvena policija, kalbant apie resursus, tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių prasme? Buvo nuomonių, jog vyriausybei vadovauti pradėjęs Saulius Skvernelis, kadangi pats atėjo iš policijos, šiek tiek, na, patemps biudžeto paklodę į jėgos struktūrų pusę.

M. D. Finansavimas didėjo tiek, kiek didėjo kitiems, dėl bazinio algos dydžio, jokių išlygų pareigūnams nebuvo. Žiniasklaidoje minėtų įvykusių reformų dėka pavyko šiek tiek pasistūmėti į priekį. Net ne šiek tiek, sakyčiau, gerokai. Ir finansinė pusė, ir aprūpinimas, kad ir nauji automobiliai, išmani įranga. Paprastas pavyzdys, jeigu prieš 5 metus būtume paklausę pareigūno, ko tau reikia, – sakytų, man to reikėtų, antro, trečio, ketvirto. Jis turėtų ką pasakyt. Kada dabar paklausi, sako: gal jūs kažką sugalvosit. Tai parodo, kad aprūpinimas tikrai yra pagerėjęs, ir, praktiškai, ko reikia, tą pareigūnas turi.

E. Č. O kaip algos?

M. D. Algos labai subjektyvus dalykas. Bet kurio paklauskite, visi nori geresnės algos. Bet realiai iš statutinių įstaigų pas mus situacija nėra blogiausia, gal net viena geresnių. Dabar pareigūnas, baigęs policijos mokyklą, minimum gauna 700 eurų tik atėjęs. O toliau – kaip valstybės tarnyboje, stažas už išdirbtus metus, viršvalandžiai, darbas poilsio laiku, viskas apmokama. Čia apie patrulį šnekant. Jeigu apie tyrėją kalbėtume, jis gauna 850 eurų ir visa kita, kaip paminėjau, plius. Kaip mūsų regionui tai, sakyčiau, nėra mažai. Sostinėj, aišku, žinant nuomos kainas, pragyvenimas yra brangesnis. Kaip sakau, visi norėtų daugiau.

E. Č. Teko pastebėti, jog policijos kolektyvas, bent jau Tauragėje, jaunėja. Ir dar, sakyčiau, moteriškėja. Pareigūnių moterų, prieš dešimt metų, gatvėse turbūt nematydavome, labai retas būdavo reiškinys.

M. D. Tikrai taip. Kartais manęs žmonės klausia, ar nemanau, kad tai blogai. Ne, nemanau. Nesvarbu, ar vyras, ar moteris – žinojo, kur eina ir ką reikės daryti, turi tuos pačius įgaliojimus. Darbas visiems vienodas, įstatymas jokių išlygų nenumato. Yra ir kita medalio pusė – kartais pareigūnai vyrai mėgsta problemą išspręsti greitai, panaudodami kažkiek jėgos ir kartais mažiau diplomatijos. Pareigūnės moterys dažnai šiek tiek ilgiau užtrunka, bet randa paprastesnį kelią problemos išsprendimui. Viskas nuo situacijos priklauso. Ypač kai dirba dviese, vyras ir moteris, aukso viduriuką lengviau ir rasti.

E. Č. Greičiausiai pareigūnai jaučiasi saugiau, kai į iškvietimą vyksta vyras ir moteris?

M. D. Viskas priklauso nuo situacijos, kur mes atvažiuojam ir į ką reaguojam. Jeigu vykstam į įvykį, kuriame, tarkim, muštynės, 10 asmenų mušasi, tai, turbūt, jokio skirtumo, ar važiuos dvi pareigūnės moterys, ar du vyrai, vis vien bus sudėtinga. Pavyzdžiui, tas atvejis, kai per susistumdymą jaunuoliai pabėgo su antrankiais. Ten dalyvavo apie 15 asmenų. Tada buvo klausimų, kodėl jūs negalėjot panaudoti Tazerio, lazdos, dujų ir panašiai. Ir kas iš to? 15-os mes vis tiek nepagausim. Kitas dalykas, mes suvokėm, kad tai yra nepilnamečiai. Jėgos visąlaik naudojam pamatuotai ir protingai. Kitą dieną didžioji dalis, net visi turbūt buvo pagauti, pristatyti, apklausti, kiti suimti, visko buvo. Toks gyvenimas.

E. Č. O kaip dėl kyšininkavimo įvaizdžio? Turbūt sutiksite, kad prieš gerą dešimtmetį vyravo nuomonė, jog pareigūnai praktiškai „visi ima“. Kaip sekėsi su tuo kovoti? Juk keistis šiuo atveju turi ne tik pareigūnų, bet ir visuomenės sąmonė. Atrodo, jog situacija tikrai pasikeitusi į gera.

M. D. Nuo 2011 m., kai atsirado Imuniteto valdyba Policijos departamente, visuose vyriausiuose policijos komisariatuose įsteigti imuniteto padaliniai, viskas po truputį pradėjo keistis. Aišku, su pareigūnais mes patys dirbom. Buvo akcija „Kyšis išpurvina“. Pristatinėjom atsakomybę už tai, aiškinom, kad paprasčiau yra susimokėti 15–30 eurų baudą, negu turėti teistumą ir gauti kelis tūkstančius baudos. Be to, policijos automobiliuose yra filmuojama, garsas įrašomas, pareigūnai visada apie tai įspėja. Tai žino ir pareigūnai, ir tas asmuo, kuris galimai yra pasirengęs duoti kyšį.

Iš mūsų pareigūnų irgi buvo nuteistų už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, už kyšio ėmimą. Tiesiai šviesiai sakant, buvo ir tokių, kuriuos įtarėm, bet nepavyko įrodyti. Tie pareigūnai buvo arba pareigose pažeminti kurį laiką, arba kitos nuobaudos taikytos. Galiausiai turėjo suprasti, kad su tokiu požiūriu toli nenueis arba pavyko su jais atsisveikinti. Visa tai davė vaisių, bet laiko tikrai reikėjo. Po truputį, per aštuonerius metus, sistema išsivalė. Ar lengvas kelias buvo? Tikrai ne.

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.