Režisieriaus Antano Naraškevičiaus atminimas gyvas žmonėse
Įkelta:
2019-04-05
Nuotrauka
Aprašymas

Romualdo Vaitkaus nuotrauka 

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Praėjusią savaitę skvere prie Tauragės Kultūros rūmų atidengta meninė kompozicija režisieriui Antanui Naraškevičiui atminti. Tauragiškiai A. Naraškevičių mena ne tik kaip talentingą kūrėją, bet ir nuoširdų žmogų, puikų draugą. Tą liudijo ir gražios ceremonijos metu išsakyti žodžiai, prisiminimai. Savo kūryba Tauragę garsinęs režisierius, rašytojas, žurnalistas, menininkas ir kūrėjas Antanas Naraškevičius (1944–2007) Tauragės liaudies teatrui kaip režisierius vadovavo 17 metų, statė spektaklius, dirbo televizijoje, rajono savivaldybėje, vertė knygas.

Dalinosi savimi

Kaip savo gyvenimą susiejo su teatru, prisimena Liaudies teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė, neseniai atšventusi pažinties su scena 40-metį. Į liaudies teatrą pastatymo dalies vedėjos pareigoms 1979-aisiais ją pasikvietė režisierius Antanas Naraškevičius. Teatrui buvo reikalingas vadybininkas, kuris telktų aktorių kolektyvą repeticijoms, rūpintųsi  rekvizitu, rūbais, dekoracijomis ir, svarbiausia, teatro sklaida. Vairas atiduotas į Genovaitės, jaunos panelės rankas. „Tai buvo tik pradžia, tik savęs pasitikrinimas, ar aš to noriu, ar galiu, ar savo rogėse sėdžiu. Praėjus 40-čiai metų galiu pasakyti, kad visada žinojau, į kokį uostą plaukia mano laivas. O ir vėjas buvo palankus, nes turėjau tikslą ir norą,“ – teigia ji. Akivaizdu, kad ją, Genovaitę, tokią, kokią dabar turi Tauragė teatras, užaugino A. Naraškevičius. „Vienuolika metų viename kabinete su režisieriumi Antanu Naraškevičiumi prilygo magistro studijų diplomui, nes teko dirbti prie 11 spektaklių pastatymų, studijuoti Vilniaus Valstybiniame universitete, suorganizuoti virš 300 spektaklių išvykų,“ –   skaičiuoja Genovaitė.

Nemirtinga trijulė –  pats maestro A. Naraškevičius, dailininkas Edmundas Mažrimas ir pastatymo dalies vedėja, daugelio Antano režisuotų spektaklių aktorė, straipsnių apie teatrą autorė G. Urmonaitė – dalinosi savimi. Su žiūrovais, aktoriais... Dažnai alindami save, savotiškai žalodami, bet vardan jo. Teatro.

Nuotrauka

„Sezono atidarymas. Jo scenarijus kiekvieną rudenį tas pats. Režisierius iš kultūros namų pakalnėje esančio tetos Levickienės ( „Vėjavos“ šokių kolektyvo vadovės Birutės Sagatauskienės mamos) namų sodo parnešdavo obuolių, o iš ORSO parduotuvės, buvusios Vytauto gatvėje, nupirkdavome vieną natūralaus Anykščių vyno butelį. Pasėdėdavome, pašnekėdavome dažniausiai  ramiai, nes žinodavome, kad jau sekančią dieną prasidės naujo spektaklio repeticijos, gastrolės... O jau tai nebus nei liūdna, nei ramu. Emocijos, netikėtumai, problemos veršis per pakaušį, bet niekada nevyks gamybiniai pasitarimai, penkiaminutės ar kažkas tokio, dėl ko skubiai turėtume rinktis ir  nustatytu laiku aptarti, kas buvo ir kas laukia. Tai vykdavo nuolat, vos atrakinus Teatro kabineto duris ir prisidegus cigaretę... Kartais ranka pakeverzojant laiškelį su prašymu atlikti vieną ar kitą darbą ir paliekant jį ant stalo... Dažnai užbėgant vieniems pas kitus į namus ir benarpliojant pjesės siužetinius vingius, aptariant kostiumus, dekoracijas, kalbant apie perskaitytas knygas sulaukiant ryto... kad Tauragės Liaudies teatro režisierius Antanas Naraškevičius buvo, sakyčiau, knygų fanatikas. O ir geros literatūros žinovas, ieškojęs ir kaupęs tuo metu taip vadinamą „geltonąją“ literatūrą. Taip scenos šviesą išvydo garsieji Maestro senosios lietuviškos dramaturgijos spektakliai“ – prisiminimus apie teatro užkulisius dėsto Genovaitė.

Su teatru nuo ketvirtos klasės

Režisierius, žurnalistas A. Naraškevičius gimė 1944 sausio 2 d. Vindeikių kaime (Širvintų r.).  1960 m. baigė Musninkų vidurinę mokyklą, 1965 m. – Vilniaus kultūros-švietimo technikumo dramos studiją. 1972−1977 m. studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete. Išleido apsakymų rinkinėlį „Žvaigždės negęsta“. Dirbo Širvintų kultūros namuose, Valstybiniame jaunimo teatre, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto „Telefilmo“ kūrybinėje grupėje. Nuo 1974 septyniolika metų buvo Tauragės liaudies teatro režisieriumi.

2008-aisiais Juozo Vercinkevičiaus interviu su A. Naraškevičiumi publikavo „Voruta“. Tuomet šviesaus atminimo režisierius pasakojo ne tik apie tai, kaip statė spektaklį Trakų teatre, kaip atsirado Tauragėje, bet ir apie pažintį su teatru. Paklaustas, nuo ko ji prasidėjo, A. Naraškevičius prisiminė: „Pradėjau Vindeikių septynmetėje mokykloje (Širvintų r. Musninkų sen. – red. past.), kai buvau ketvirtoje klasėje. Tai buvo „Adas viską žada“, pati pirmoji pjeselė, kurioje aš vaidinau. Musninkuose spektaklių vadovė buvo lietuvių kalbos mokytoja Palmira Sirvidytė. Tuomet statėm nemažai spektaklių: „Paulinka“, „Trys mylimos“, „Mūsų gerasis“, „Vincas Kudirka“. K. Inčiūros pjesę „Vincas Kudirka“ aš atnešiau mokytojai. Visos statyti negalėjome, nes joje buvo nemažai antirusiškų momentų. Mokytoja pati parinko tris scenas iš didelio šešių veiksmų veikalo. Tai buvo reikšmingas įvykis Musninkų gyvenime. Taip pat statėme Fonvizino „Nesubrendėlį“.

Po mokslų Vilniaus kultūros-švietimo technikume 1965 m. A. Naraškevičius pradėjo dirbti Širvintų kultūros namuose, statė pjeses. Kai buvo paskelbtas konkursas į Jaunimo teatrą, jame dalyvavo.

„Konkursas buvo paskelbtas kai tik kūrėsi Jaunimo teatras. Jis tada dar neturėjo pavadinimo, jį vadino „Jaunojo žiūrovo teatru“. Jo režisiere buvo paskirta Aurelija Ragauskaitė. Jai patiko mano skaityti kūriniai. Tada skaičiau Justino Marcinkevičiaus „Motiną“. Šis kūrinys buvo ypač populiarus skaitovų tarpe. Tačiau aš nustebinau režisierę J. Marcinkevičiaus kūrinį perskaitęs visai netikėtai, visai kitaip, nei jis buvo skaitomas ankščiau. Dar skaičiau ištrauką iš Itschoko Mero romano „Lygiosios trunka akimirką“, Kasrielio monologą. Jis man buvo labai mielas širdžiai. Tam, kad išgauti betarpiškumą, jį repetuodavau, gyvenau tada Širvintose su bendradarbiu Juozu Vasiliausku, kuriam tą monologą imdavau kalbėti taip, lyg su juo kalbėčiausi. Tai dariau tam, kad išgaučiau betarpiškumą ir natūralų, o ne scenišką bendravimą. Tuo papirkau žiuri komisiją. Mane priėmė dirbti. Pradėjom repetuoti „Romeo ir Džiuljetą“, prasidėjo intensyvus aktorinis trenažas, fechtavimosi, solinio dainavimo pamokos,“ – laikraščiui „Voruta“ pasakojo A. Naraškevičius.

Gyvenimas „Ant ratų“

Tačiau jaunimo teatre režisieriui ilgai dirbti neteko. Tais pačiais metais jį paėmė tarnauti į sovietų armiją, nepadėjo nei tuometinio Jaunimo teatro direktoriaus Didžiariekio prašymas tuometiniam respublikos karo komisarui Petroniui, kad atleistų režisierių nuo tarnybos. Tačiau netgi tarnaudamas Sibire jis intensyviai skaitė, net laimėjo skaitovų konkursą. 1968 m. grįžęs vėl pradėjo dirbti Jaunimo teatre, tačiau netrukus perėjo į televiziją, kur gastroliuodamas susipažino su tauragiškiu Eugenijumi Šalčiu.

„Prasidėjo gyvenimas „ant ratų“: įvairios komandiruotės po Lietuvą. Aš dirbau režisieriaus asistentu. Savo filmų nesukūriau. Dirbau su Kazimiero Musnicko filmais „Muzikantai“, „Naktis prieš Kalėdas“. Dirbau su Rimantu Juodvalkiu, Eugenijum Šalčiu. E. Šaltis užsimojo garsų tuo metu sceninį spektaklį „Kupiškėnų vestuvės“ perkelti į sceną. Tai, mano manymu, buvo nelabai vykęs sumanymas, bet pasirinkimo aš neturėjau, kur siuntė, ten ir važiavau dirbti. Kupiškyje susitikau savo būsimą žmoną, kuri ten dirbo. Su Juodvalkiu kūrėm filmą apie Tauragės miškų ūkį. Tada filmas laimėjo visas sąjungines, pereinamąsias vėliavas. Tauragėje praleidome mėnesį. Tuo metu Tauragės teatro režisierius Juozas Grigas jau buvo išvykęs. Teatras buvo likęs be režisieriaus. Besimokydamas atlikau Tauragės rajone praktiką pas J. Grigą, pažinojau kai kuriuos artistus. Tuometiniam Kultūros skyriaus vedėjui pasisiūliau per tą mėnesį, kol būsiu Tauragėje, pastatyti spektaklį. E. Pėteraičio sesuo buvo stipri, dramatinio talento aktorė. Ten aš pastačiau tą spektaklį. Po premjeros juokais buvau pakviestas dirbti. Tuo metu Vilniuje nuomojau mažą butuką, buvo gimusi dukra, sunkios materialinės sąlygos. Tada pasakiau: „Duokit kur gyventi ir atvažiuosiu“. Praėjus keliems mėnesiams sulaukiau skambučio iš Tauragės. Man pranešė, kad yra gyvenamas plotas ir kvietė atvažiuoti dirbti. Taip atsiradau Tauragėje“, – interviu pasakojo režisierius.

Įprasmintas atminimas

Per 17 darbo metų Tauragėje A. Naraškevičius pastatė per 20 spektaklių. Pasirinkęs originaliąją dramaturgiją, pastatė daug lietuvių autorių pjesių. Liaudies teatras su dideliu pasisekimu gastroliavo po Lietuvą, vėliau tokius spektaklius statė ir kiti mėgėjų teatrai. A. Naraškevičiui suteikti respublikos Kultūros žymūno ir Nusipelniusio kultūros-švietimo darbuotojo vardai.

Apie A. Naraškevičių rašė ir jo kolega Eugenijus Šaltis. Anot jo, maža dienų, kai buvę jo kolegos, bendražygiai, mokiniai, aktoriai ir bendraautoriai neprisimintų Antano. „Tarsi iš kalbos išeina: Antanas taip sakė, Antanas taip darė, Antanas taip darytų… nors jau penkeri metai jo nėra šalia. Tačiau sklando jo mintis ir idėjos, atlekia jo kažkada ištartas žodis, jo šypsena sušmėžuoja akyse, jo žvilgsnis veria iš fotografijų kiaurai ir lyg jauti sakant – ką čia jūs niekais užsiimate,“ – 2012-aisiais, praėjus penkiems metams po to, kai režisierius atgulė amžino poilsio, rašė E. Šaltis.

Nuotrauka

A. Naraškevičiaus atminimas ir šiandien gyvas jo kolegų tarpe – į meninės kompozicijos režisieriui atminti atidengimą Kultūros rūmų skvere susirinko gausus būrys teatralų, kultūros darbuotojų, teatrui neabejingų tauragiškių, režisieriaus draugų ir pažįstamų. Skambėjo šilumos kupini prisiminimai, idėjos įprasminimu džiaugėsi ir režisieriaus žmona Veronika Naraškevičienė.

Kompozicijos autorius – kalvis Kęstutis Plyskaitis, taip pat nuliejęs pernai Pilies prieigą papuošusį Taurą. Kultūros rūmų skvere režisierių A. Naraškevičių primins iš plieno nukaltas stalas, 4 kėdės, žibintas ir keletas asmeninių daiktų – rašomoji mašinėlė, lagaminas ir kepurė.

– Simbolinio suolelio, skirto režisieriui Antanui Naraškevičiui atminti, atidengimas, manau, dovana yra ir visam Tauragės liaudies teatro kolektyvui, kuris labai garbingai, kartais labai sunkiai, bet užsispyrusiai ir nenutrūkstamai tęsia tradicijas, – teigė dabartinė Liaudies teatro režisierė G. Urmonaitė.

Nuotrauka

Nuotrauka
saulius
Įkelta:
2021-01-01
Jau tradicija tapusią, šiemet penkioliktą kartą vykstančią senelių paramos akciją „Maltiečių sriuba“ karantinas pakeitė – sriubos paragauti neteks, tačiau noro padėti vargstantiems tai nestabdo. Seniems vienišiems žmonėms reikia paramos, ir nors dabar ją suteikti tapo sudėtingiau, Tauragės maltiečiai rankų nenuleidžia. Saulius Oželis, vadovaujantis Tauragės maltiečiams, šiemet buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje. Jo vadovaujami savanoriai ir dabar triskart per savaitę veža karštą maistą 60-čiai senolių, globoja nepasiturinčias šeimas. Saulius neslepia – darbo per karantiną padaugėjo. Toks panašus į Kalėdų senelį, jis dalija ne dovanas, o savo širdies šilumą ir yra įsitikinęs, kad aukodamas savo laiką kitam žmogui, padėdamas jam, esi apdovanojamas – šypsena, geromis emocijomis, gražiu žodžiu ar net džiaugsmo ašara.
Nuotrauka
senelis
Įkelta:
2020-12-31
Kasmet artėjant Kalėdoms Dacijonuose, kaip sako kultūrinių renginių organizatorė Rasa Didorienė, užsikuria naminių žaisliukų gamybos fabrikėlis. Bendruomenės nariai renkasi gaminti papuošimus šventinei eglutei. Šiemet prasidėjus antrajam karantinui fabrikėlis neužsikūrė, tiksliau, užsikūrė tik renginių organizatorės namuose. Padedant vyrui ir kaimynams gimė kaimą puošianti Nykštukų alėja, o kadangi renginių vykti negali, namuose įkurtas ir R. Didorienės Mamauzių teatras vaikams. Pasirodymai transliuojami feisbuke. Beje, net ir čia kūrybiškai moteriai talkina jos vyras Egidijus.
Nuotrauka
rasa
Įkelta:
2020-12-16
Skaudvilės renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė apdovanota Žemaitijos kunigaikščių medalių kolekcija. Toks įvertinimas jai skirtas už etninės kultūros puoselėjimą. Folklorą Skaudvilės krašte renginių organizatorė-pedagogė propaguoja jau daugiau nei dvidešimtmetį. Jos vadovaujamas vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Inkstiliuks“ Skaudvilę garsina lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“, be instrumentinės ansamblio grupės neapsieina valstybinės bei kalendorinės šventės, savo pasirodymais džiugina ir moters vadovaujama liaudiškos muzikos kapela „Dobilas“.
Nuotrauka
Rugilė Norbutaitė
Įkelta:
2020-12-15
Muziką kurianti 18-metė tauragiškė Rugilė Norbutaitė savo klausytojams geriau žinoma „thelastsunday“ pseudonimu. Netrukus dar vieną naują kūrinį pristatysianti mergina kalba, kad jaunas, savo tikslų ir svajonių siekiantis žmogus neretai pasiduoda pusiaukelėje, kai susiduria su gausybe jo laukiančių iššūkių. Anot jos, kovoti už vietą po saule tenka visiems, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Tauragėje, ar Vilniuje. Rugilė ragina nepasiduoti. Kalbėdama su „Tauragės žiniomis“ jaunoji atlikėja atskleidė, kaip savyje atrado menininkės gyslelę, kokią įtaką jai padarė šeima, mokykla ir bendraamžiai.
Nuotrauka
alijosius 2
Įkelta:
2020-12-12
Tomą Alijošių tauragiškiai pažįsta kaip sėkmingą verslininką, politiką, ir tuo pat metu – kuklų ir mažakalbį žmogų. Kad jis išties daug apie save kalbėti nemėgsta, akivaizdu ir iš šio interviu: gruodžio 7-ąją 70-ąjį gimtadienį pasitikęs verslininkas į klausimus atsakė netuščiažodžiaudamas – trumpai ir aiškiai.  
Nuotrauka
Karina Matulytė
Įkelta:
2020-12-08
Sekmadienį Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje įvyko III-sis tarptautinis muzikos ir bendrojo ugdymo mokyklų meninis edukacinis projektas-konkursas „Muzikos spalvos“. Į jo antrąjį turą pateko ir Tauragės meno mokyklos ugdytinė.
Nuotrauka
Jokūbas Kurlinkus
Įkelta:
2020-12-04
18-metis tauragiškis Jokūbas Kurlinkus – aktyvus jaunimo organizacijų narys, jį galima pamatyti įvairiuose renginiuose, visai neseniai jo kūrybos rašinį „Žmogus“ išspausdino kūrybos žurnalas „Slemas su ragais“. Vaikinas drąsiai reiškia savo mintis jaunimo, švietimo ir politikos klausimais. Nieko nuostabaus – jis planuoja studijuoti istoriją ir yra įsitikinęs, kad pasaulį būtina matyti itin plačiai. Tačiau kartu J. Kurlinkus neslepia, kaip pats sako, esantis nacionalistas, o jo požiūris į Lietuvą – toks pat, kaip antrajai kadencijai neišrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūris į Jungtines Amerikos Valstijas.
Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-18

Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė, įkurta 1919 m. lapkričio 4 dieną, neseniai minėjo 101-ąsias metines. Planuota naujų narių priesaika bažnyčios skverelyje, paskelbus karantiną įvykti negalėjo. Tačiau šaulių pilietiškumo dvasios koronaviruso grėsmė nepalaužia – anot rinktinės vado Kęstučio Baužos, šaulys – tai tas žmogus, kuris visada pasiruošęs ginti Tėvynę, nesvarbu, kokia iškiltų grėsmė – ginkluotas priešas ar pandemija.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-14

„Tauragės žinių“ žurnalistę Zenonas Radvila į jųdviejų su žmona Agota išpuoselėtą sodybą pasikvietė dar prieš paskelbiant antrąjį karantiną. Tautodailės meistras tikino norintis pasidalyti, ką jam pavyko nuveikti šiemet, kai pasaulį sukausčius pandemijai buvo atšauktos mugės, apribotos kelionės ir renginiai. Kuklumu pasižymintis menininkas neužsiminė, kad namuose jau turi įrengęs tikrą muziejų, o atvykus laukė dar viena staigmena – kaip tik lapkričio pirmąjį savaitgalį jiedu su žmona Agota minėjo auksinių vestuvių jubiliejų. 

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-06

Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis viešojoje erdvėje džiaugiasi ir žinia dalijasi su kitais: „Čia tas atvejis, kai Dievą mylintiems karantinas išeina į gera. Turbūt dvejus metus užtruko vertimas, redagavimas, skaitymas, redagavimas, maketavimas, redagavimas...  Stojus karantinui atsirado daugiau galimybių paspartinti šios knygos gimimą lietuvių kalba, ir atspausdinta knyga pasiekė Tauragę“. O kalbama apie iš anglų kalbos verstą septynių istorikų knygą „Bažnyčios istorija“.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-05

16-metė Meda Pikčiūnaitė šiais mokslo metais tapo Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidente. Bendraamžių pasitikėjimą įgavusi mergina pasakojo, su kokiais rūpesčiais susiduria moksleiviai ne tik Tauragėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ji turi palinkėjimą ir būsimam švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris netrukus turėtų būti patvirtintas po įvykusių Seimo rinkimų. „Tauragės žinioms“ ji kalbėjo, kad pandemijos, kuri sujaukė mūsų gyvenimus, akivaizdoje mokymo įstaigose itin svarbu palaikyti mokinių ir mokytojų draugiškumą bei toleranciją.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-02

Iniciatyvos „Draugystė veža“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotas turas per Lietuvą „Stiprybė tavyje“ baigėsi. Buvo daug juoko, po to apsikabinimų, o po to ir ašarų suvokus, kad reikia atsisveikinti.  Bet kiekviena pabaiga turi naują pradžią. Turo sumanytoja Žydrė Gedrimaitė, matydama žmonių, atėjusių į renginius, reakcijas ir išgirdusi partnerių, rėmėjų ir dalyvių atsiliepimus, sako esanti u laimingas žmogus. „Draugystė veža“ organizatoriai sako: „Iki kitų kartų. Mes dar tikrai draugausim...“ ir dalijasi mintimis žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie to, kad turas įvyko, supurtė ir suartino...

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-20

Mūsų kraštietė dailininkė Jadvyga Lengvinaitė spalio 13-ąją būtų minėjusi 90-ąjį gimtadienį. Deja, tarp mūsų jos nebėra, tačiau liko jos kūriniai: lyriški, simboliniai, netgi siurrealistiniai, kartais ir labai tiesmukai skleidžiantys skausmą. Neįprasti, filosofiniai, pastele pirštais tapyti paveikslai buvo suprantami ir paprastiems žmonėms. Tik tuometinei valdžiai ir dailininkė, ir jos darbai neįtiko.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-16

Sveikata ir dailios kūno linijos šiais laikais rūpi ne tik moterims, bet ir vyrams – sulieknėti be pastangų tikriausiai norėtų dažnas. Deja, tai neįmanoma: kad sulieknėtum nepakenkdamas sveikatai, nepakaks, tarkim, mėnesiui atsisakyti saldumynų. Tam reikia iš esmės pakeisti gyvenimo būdą. Kaip tai padaryti? Per nepilnus metus kone trečdalio savo svorio atsikratęs Vilius Stumbra sako, kad tai reikalauja be galo daug pastangų.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-12

Ką tik įsikūrusi „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenė, kurią koordinuoja Indra Uginčienė, spalio pradžioje pirmą kartą susirinko švęsti ir kartu kurti bendruomenę įgimtą proto negalią turintiems žmonėms, jų tėvams ir draugams. Į šią bendrystės kelionę – burtis ir kurti bendruomenę – pastūmėjo klebono Mariaus Venskaus iniciatyva.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-06

Keturioliktąjį gimtadienį šią savaitę atšventusi Raminta Jankauskaitė mažais žingsneliais kopia į automobilių sporto olimpą. Jaunoji lenktynininkė automobilių sportu domisi nuo mažens. Išbandžiusi keletą šakų, Raminta apsistojo prie bagių ir pastaraisiais metais lenktyniauja „Junior 1000“ klasėje. Praėjusį savaitgalį ji startavo Tauragėje pirmą kartą vykusiame „Weekend Grand Race“ čempionato penktajame etape. Galutinėje įskaitoje mergina kol kas tarp lyderių nepatenka, bet motyvacija didžiulė ir ateities siekiai ne visai kuklūs – kovoti dėl pergalių. Potencialo tam, panašu, yra.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-05

Mokytojas – ypatinga profesija. Savo mintimis, darbu, užsidegimu jis gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Atrasti kelią, kaip ne tik suteikti mokiniui žinių, bet ir padėti tapti žmogumi, įkvėpti gerumui, – didžiausia ir sunkiausia mokytojo užduotis. Linkėdami sėkmingų ir kūrybingų mokslo metų visiems mokytojams, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos anglų kalbos mokytoją Inesą Siutilienę, Mokytojų dieną pasitinkančią jau 18-ą kartą.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-02

Romualdo vardas Tauragėje laikomas kultūros ir fotografijos sinonimu. R. Vaitkui vadovaujant Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ne tik prasiplėtė, bet ir greitai tapo daugiafunkciu krašto muziejumi, kur be tradicinių veiklų vyksta alternatyvus kultūrinis miesto gyvenimas. Romualdas jau trečią dešimtmetį dirba Tauragės muziejuje, garsina gimtąjį miestą Lietuvoje ir užsienyje. Romualdas Vaitkus yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, jam suteiktas Meno kūrėjo statusas, už pasiekimus fotografijos srityje apdovanotas Tauragės apskrities Garbės ženklu. Už nuopelnus fotografijos menui R. Vaitkus taip pat yra įvertintas Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija. Jis yra Lietuvos spaudos fotografų konkurso „Auksinis kadras“ laimėtojas, „Tauragės metų žmogus“ rinkimuose Romualdui buvo įteikta „Metų ambasadoriaus“ nominacija.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-02

Praėjusį antradienį Tauragės kultūros rūmuose nuaidėjo ypatingas koncertas – vakaras, pavadintas „Gyvenimo akordai“, buvo skirtas Tauragės krašto garbės piliečiui, muzikos mokytojui, chorvedžiui Romualdui Eičui, pasitikusiam 80-metį. Jubiliejaus proga nuo scenos skambėjo muzika, dainos, nuoširdūs sveikinimo žodžiai.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-01

Trečiadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko renginių ciklo „Vainikuotieji“ susitikimas su Liutauru Degėsiu. Autorius 2013 metais įvertintas Vyriausybės premija už poeziją ir filosofinių esė knygas, apdovanotas Kultūros ministerijos premija už eseistiką ir publicistiką (2010, 2017 metais).

Nuotrauka
Įkelta:
2020-09-30

Tauragiškė psichologė, VĮ „Psichologinės gerovės centras“ įkūrėja Ina Kalvanienė, šių metų pradžioje susilaukusi antrosios dukros, mėgaujasi ramiu šeimyniniu gyvenimu. Socialiniuose tinkluose moteris dalijasi žaviomis smulkmenomis, darančiomis gyvenimą gražų. Štai šeima šiltnamyje įsirengė poilsio kambarėlį, išvykos į gamtą metu sutiko lapę, nuotraukose įamžintos jaukios motinystės akimirkos, džiaugsmas vaikščiojant paupiu, hamake žindant kūdikį, stebint žvejojančią septynmetę dukrą, sekmadienį šeimai lankant bažnyčią. Ina sutiko „Tauragės žinioms“ praverti savo šeimos namų duris, interviu susitikome Jovarų mikrorajone esančiuose Kalvanų namuose.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-09-25

Greičiausiai sudėtinga rasti vieną universalų atsakymą į klausimą, kaip sudominti vaikus privalomosios literatūros ar apskritai knygų skaitymu. Vis dėlto visuomet įdomu ir naudinga, ieškant artimiausių požiūrio kampų, vis iš naujo apsvarstyti, kas gali turėti lemiamos įtakos jaunam žmogui, dvejojančiam, sėsti ar nesėsti prie knygos. Tad šįkart „Tauragės žinios“ pasikvietė tauragiškę jaunosios kartos literatūrologę, Vilniaus universiteto doktorantę Moniką Andrulytę pasikalbėti apie jos pačios skaitymo patirtis, knygų teikiamą naudą ir pasidalyti nuomone, koks turėtų būti moksleivių santykis su privalomąja literatūra mokykloje.