Režisieriaus Antano Naraškevičiaus atminimas gyvas žmonėse
Įkelta:
2019-04-05
Nuotrauka
Aprašymas

Romualdo Vaitkaus nuotrauka 

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Praėjusią savaitę skvere prie Tauragės Kultūros rūmų atidengta meninė kompozicija režisieriui Antanui Naraškevičiui atminti. Tauragiškiai A. Naraškevičių mena ne tik kaip talentingą kūrėją, bet ir nuoširdų žmogų, puikų draugą. Tą liudijo ir gražios ceremonijos metu išsakyti žodžiai, prisiminimai. Savo kūryba Tauragę garsinęs režisierius, rašytojas, žurnalistas, menininkas ir kūrėjas Antanas Naraškevičius (1944–2007) Tauragės liaudies teatrui kaip režisierius vadovavo 17 metų, statė spektaklius, dirbo televizijoje, rajono savivaldybėje, vertė knygas.

Dalinosi savimi

Kaip savo gyvenimą susiejo su teatru, prisimena Liaudies teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė, neseniai atšventusi pažinties su scena 40-metį. Į liaudies teatrą pastatymo dalies vedėjos pareigoms 1979-aisiais ją pasikvietė režisierius Antanas Naraškevičius. Teatrui buvo reikalingas vadybininkas, kuris telktų aktorių kolektyvą repeticijoms, rūpintųsi  rekvizitu, rūbais, dekoracijomis ir, svarbiausia, teatro sklaida. Vairas atiduotas į Genovaitės, jaunos panelės rankas. „Tai buvo tik pradžia, tik savęs pasitikrinimas, ar aš to noriu, ar galiu, ar savo rogėse sėdžiu. Praėjus 40-čiai metų galiu pasakyti, kad visada žinojau, į kokį uostą plaukia mano laivas. O ir vėjas buvo palankus, nes turėjau tikslą ir norą,“ – teigia ji. Akivaizdu, kad ją, Genovaitę, tokią, kokią dabar turi Tauragė teatras, užaugino A. Naraškevičius. „Vienuolika metų viename kabinete su režisieriumi Antanu Naraškevičiumi prilygo magistro studijų diplomui, nes teko dirbti prie 11 spektaklių pastatymų, studijuoti Vilniaus Valstybiniame universitete, suorganizuoti virš 300 spektaklių išvykų,“ –   skaičiuoja Genovaitė.

Nemirtinga trijulė –  pats maestro A. Naraškevičius, dailininkas Edmundas Mažrimas ir pastatymo dalies vedėja, daugelio Antano režisuotų spektaklių aktorė, straipsnių apie teatrą autorė G. Urmonaitė – dalinosi savimi. Su žiūrovais, aktoriais... Dažnai alindami save, savotiškai žalodami, bet vardan jo. Teatro.

Nuotrauka

„Sezono atidarymas. Jo scenarijus kiekvieną rudenį tas pats. Režisierius iš kultūros namų pakalnėje esančio tetos Levickienės ( „Vėjavos“ šokių kolektyvo vadovės Birutės Sagatauskienės mamos) namų sodo parnešdavo obuolių, o iš ORSO parduotuvės, buvusios Vytauto gatvėje, nupirkdavome vieną natūralaus Anykščių vyno butelį. Pasėdėdavome, pašnekėdavome dažniausiai  ramiai, nes žinodavome, kad jau sekančią dieną prasidės naujo spektaklio repeticijos, gastrolės... O jau tai nebus nei liūdna, nei ramu. Emocijos, netikėtumai, problemos veršis per pakaušį, bet niekada nevyks gamybiniai pasitarimai, penkiaminutės ar kažkas tokio, dėl ko skubiai turėtume rinktis ir  nustatytu laiku aptarti, kas buvo ir kas laukia. Tai vykdavo nuolat, vos atrakinus Teatro kabineto duris ir prisidegus cigaretę... Kartais ranka pakeverzojant laiškelį su prašymu atlikti vieną ar kitą darbą ir paliekant jį ant stalo... Dažnai užbėgant vieniems pas kitus į namus ir benarpliojant pjesės siužetinius vingius, aptariant kostiumus, dekoracijas, kalbant apie perskaitytas knygas sulaukiant ryto... kad Tauragės Liaudies teatro režisierius Antanas Naraškevičius buvo, sakyčiau, knygų fanatikas. O ir geros literatūros žinovas, ieškojęs ir kaupęs tuo metu taip vadinamą „geltonąją“ literatūrą. Taip scenos šviesą išvydo garsieji Maestro senosios lietuviškos dramaturgijos spektakliai“ – prisiminimus apie teatro užkulisius dėsto Genovaitė.

Su teatru nuo ketvirtos klasės

Režisierius, žurnalistas A. Naraškevičius gimė 1944 sausio 2 d. Vindeikių kaime (Širvintų r.).  1960 m. baigė Musninkų vidurinę mokyklą, 1965 m. – Vilniaus kultūros-švietimo technikumo dramos studiją. 1972−1977 m. studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete. Išleido apsakymų rinkinėlį „Žvaigždės negęsta“. Dirbo Širvintų kultūros namuose, Valstybiniame jaunimo teatre, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto „Telefilmo“ kūrybinėje grupėje. Nuo 1974 septyniolika metų buvo Tauragės liaudies teatro režisieriumi.

2008-aisiais Juozo Vercinkevičiaus interviu su A. Naraškevičiumi publikavo „Voruta“. Tuomet šviesaus atminimo režisierius pasakojo ne tik apie tai, kaip statė spektaklį Trakų teatre, kaip atsirado Tauragėje, bet ir apie pažintį su teatru. Paklaustas, nuo ko ji prasidėjo, A. Naraškevičius prisiminė: „Pradėjau Vindeikių septynmetėje mokykloje (Širvintų r. Musninkų sen. – red. past.), kai buvau ketvirtoje klasėje. Tai buvo „Adas viską žada“, pati pirmoji pjeselė, kurioje aš vaidinau. Musninkuose spektaklių vadovė buvo lietuvių kalbos mokytoja Palmira Sirvidytė. Tuomet statėm nemažai spektaklių: „Paulinka“, „Trys mylimos“, „Mūsų gerasis“, „Vincas Kudirka“. K. Inčiūros pjesę „Vincas Kudirka“ aš atnešiau mokytojai. Visos statyti negalėjome, nes joje buvo nemažai antirusiškų momentų. Mokytoja pati parinko tris scenas iš didelio šešių veiksmų veikalo. Tai buvo reikšmingas įvykis Musninkų gyvenime. Taip pat statėme Fonvizino „Nesubrendėlį“.

Po mokslų Vilniaus kultūros-švietimo technikume 1965 m. A. Naraškevičius pradėjo dirbti Širvintų kultūros namuose, statė pjeses. Kai buvo paskelbtas konkursas į Jaunimo teatrą, jame dalyvavo.

„Konkursas buvo paskelbtas kai tik kūrėsi Jaunimo teatras. Jis tada dar neturėjo pavadinimo, jį vadino „Jaunojo žiūrovo teatru“. Jo režisiere buvo paskirta Aurelija Ragauskaitė. Jai patiko mano skaityti kūriniai. Tada skaičiau Justino Marcinkevičiaus „Motiną“. Šis kūrinys buvo ypač populiarus skaitovų tarpe. Tačiau aš nustebinau režisierę J. Marcinkevičiaus kūrinį perskaitęs visai netikėtai, visai kitaip, nei jis buvo skaitomas ankščiau. Dar skaičiau ištrauką iš Itschoko Mero romano „Lygiosios trunka akimirką“, Kasrielio monologą. Jis man buvo labai mielas širdžiai. Tam, kad išgauti betarpiškumą, jį repetuodavau, gyvenau tada Širvintose su bendradarbiu Juozu Vasiliausku, kuriam tą monologą imdavau kalbėti taip, lyg su juo kalbėčiausi. Tai dariau tam, kad išgaučiau betarpiškumą ir natūralų, o ne scenišką bendravimą. Tuo papirkau žiuri komisiją. Mane priėmė dirbti. Pradėjom repetuoti „Romeo ir Džiuljetą“, prasidėjo intensyvus aktorinis trenažas, fechtavimosi, solinio dainavimo pamokos,“ – laikraščiui „Voruta“ pasakojo A. Naraškevičius.

Gyvenimas „Ant ratų“

Tačiau jaunimo teatre režisieriui ilgai dirbti neteko. Tais pačiais metais jį paėmė tarnauti į sovietų armiją, nepadėjo nei tuometinio Jaunimo teatro direktoriaus Didžiariekio prašymas tuometiniam respublikos karo komisarui Petroniui, kad atleistų režisierių nuo tarnybos. Tačiau netgi tarnaudamas Sibire jis intensyviai skaitė, net laimėjo skaitovų konkursą. 1968 m. grįžęs vėl pradėjo dirbti Jaunimo teatre, tačiau netrukus perėjo į televiziją, kur gastroliuodamas susipažino su tauragiškiu Eugenijumi Šalčiu.

„Prasidėjo gyvenimas „ant ratų“: įvairios komandiruotės po Lietuvą. Aš dirbau režisieriaus asistentu. Savo filmų nesukūriau. Dirbau su Kazimiero Musnicko filmais „Muzikantai“, „Naktis prieš Kalėdas“. Dirbau su Rimantu Juodvalkiu, Eugenijum Šalčiu. E. Šaltis užsimojo garsų tuo metu sceninį spektaklį „Kupiškėnų vestuvės“ perkelti į sceną. Tai, mano manymu, buvo nelabai vykęs sumanymas, bet pasirinkimo aš neturėjau, kur siuntė, ten ir važiavau dirbti. Kupiškyje susitikau savo būsimą žmoną, kuri ten dirbo. Su Juodvalkiu kūrėm filmą apie Tauragės miškų ūkį. Tada filmas laimėjo visas sąjungines, pereinamąsias vėliavas. Tauragėje praleidome mėnesį. Tuo metu Tauragės teatro režisierius Juozas Grigas jau buvo išvykęs. Teatras buvo likęs be režisieriaus. Besimokydamas atlikau Tauragės rajone praktiką pas J. Grigą, pažinojau kai kuriuos artistus. Tuometiniam Kultūros skyriaus vedėjui pasisiūliau per tą mėnesį, kol būsiu Tauragėje, pastatyti spektaklį. E. Pėteraičio sesuo buvo stipri, dramatinio talento aktorė. Ten aš pastačiau tą spektaklį. Po premjeros juokais buvau pakviestas dirbti. Tuo metu Vilniuje nuomojau mažą butuką, buvo gimusi dukra, sunkios materialinės sąlygos. Tada pasakiau: „Duokit kur gyventi ir atvažiuosiu“. Praėjus keliems mėnesiams sulaukiau skambučio iš Tauragės. Man pranešė, kad yra gyvenamas plotas ir kvietė atvažiuoti dirbti. Taip atsiradau Tauragėje“, – interviu pasakojo režisierius.

Įprasmintas atminimas

Per 17 darbo metų Tauragėje A. Naraškevičius pastatė per 20 spektaklių. Pasirinkęs originaliąją dramaturgiją, pastatė daug lietuvių autorių pjesių. Liaudies teatras su dideliu pasisekimu gastroliavo po Lietuvą, vėliau tokius spektaklius statė ir kiti mėgėjų teatrai. A. Naraškevičiui suteikti respublikos Kultūros žymūno ir Nusipelniusio kultūros-švietimo darbuotojo vardai.

Apie A. Naraškevičių rašė ir jo kolega Eugenijus Šaltis. Anot jo, maža dienų, kai buvę jo kolegos, bendražygiai, mokiniai, aktoriai ir bendraautoriai neprisimintų Antano. „Tarsi iš kalbos išeina: Antanas taip sakė, Antanas taip darė, Antanas taip darytų… nors jau penkeri metai jo nėra šalia. Tačiau sklando jo mintis ir idėjos, atlekia jo kažkada ištartas žodis, jo šypsena sušmėžuoja akyse, jo žvilgsnis veria iš fotografijų kiaurai ir lyg jauti sakant – ką čia jūs niekais užsiimate,“ – 2012-aisiais, praėjus penkiems metams po to, kai režisierius atgulė amžino poilsio, rašė E. Šaltis.

Nuotrauka

A. Naraškevičiaus atminimas ir šiandien gyvas jo kolegų tarpe – į meninės kompozicijos režisieriui atminti atidengimą Kultūros rūmų skvere susirinko gausus būrys teatralų, kultūros darbuotojų, teatrui neabejingų tauragiškių, režisieriaus draugų ir pažįstamų. Skambėjo šilumos kupini prisiminimai, idėjos įprasminimu džiaugėsi ir režisieriaus žmona Veronika Naraškevičienė.

Kompozicijos autorius – kalvis Kęstutis Plyskaitis, taip pat nuliejęs pernai Pilies prieigą papuošusį Taurą. Kultūros rūmų skvere režisierių A. Naraškevičių primins iš plieno nukaltas stalas, 4 kėdės, žibintas ir keletas asmeninių daiktų – rašomoji mašinėlė, lagaminas ir kepurė.

– Simbolinio suolelio, skirto režisieriui Antanui Naraškevičiui atminti, atidengimas, manau, dovana yra ir visam Tauragės liaudies teatro kolektyvui, kuris labai garbingai, kartais labai sunkiai, bet užsispyrusiai ir nenutrūkstamai tęsia tradicijas, – teigė dabartinė Liaudies teatro režisierė G. Urmonaitė.

Nuotrauka

Nuotrauka
nomeda
Įkelta:
2021-05-04
„Lietuva yra nuostabi, mūsų potencialas – milžiniškas. Man labai smagu, kad esame maža šalis. Nes jeigu esi mažas, nereiškia, kad nesi vertingas“, – kalbėjo populiari laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė. Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos organizuotame virtualiame susitikime N. Marčėnaite bendravo su tauragiškiais ir kalbėjo apie kultūros svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime, atskleidė ir darbo televizijoje užkulisius. 
Nuotrauka
Bartušio nuotrauka
Įkelta:
2021-04-25
Lietuvos badmintono U-17 ir U-19 rinktinę treniruoti išrinktas Povilas Bartušis sako, kad laukia didžiulis iššūkis. Kas geriau už daugkartinį šalies čempioną žino pergalės skonį bei kaip pasiekti rezultatų? Juo labiau, kai šio sporto meistriškumo sėmėsi iš vieno geriausių trenerių – šviesaus atminimo Jono Šilerio. Tad apie tai ir pasikalbėjome su iš Tauragės kilusiu pašnekovu.
Nuotrauka
juozas
Įkelta:
2021-04-13
Tauragėje gyvenantis ir kuriantis fotografas Juozas Petkevičius įsitikinęs – Lietuvos regionuose menininkai neretai yra gniuždomi, nes jų siekių ir svajonių aplinkiniai tiesiog nesuvokia ir netiki. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ įsikūrusioje fotografijos galerijoje tauragiškis neseniai pristatė kelias savo fotografijas iš serijos „Incognito“, kurioje vaizduojami regionų kūrėjai. Nuotraukos darytos senuoju būdu – jas ryškinant laboratorijoje. Tiesa, ši meno sritis – brangus malonumas.
Nuotrauka
anele
Įkelta:
2021-04-11
Tauragės „Versmės“ gimnazijoje besimokanti Anelė Matrosovaitė kuria dainas ir groja gitara. Kūrybinga 18-metė interviu „Tauragės žinioms“ papasakojo apie vingiuotą savo kaip muzikantės kelią, kuriame buvo tiek stiprių muzikinių išgyvenimų, tiek ir nusivylimų muzikos pasauliu. Abiturientė žino, ką baigusi mokyklą norėtų studijuoti. Psichologės kelią besirenkanti menininkė teigė, kad psichologija ir muzika labai panašios sritys – jas pasitelkus galima padėti žmonėms. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-03-25
Šiandien sukanka 17 metų, kai Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus keliauja kunigystės keliu. Šia proga kunigą pasveikino Tauragės „Carito“ savanoriai, linkėdami drąsiai eiti pirmyn, neprarasti pusiausvyros slegiant sunkumams.
Nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Įkelta:
2021-03-05
Vakar Tauragės visuomenės sveikatos biuro (VSB) visuomenės sveikatos specialistei Gemai Nairanauskaitei, atliekančiai sveikatos priežiūrą mokykloje, įteiktas Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (SVSBA) apdovanojimas „2020 metų specialistas“. Jį drauge su Tauragės rajono savivaldybės mero padėka įteikė rajono meras Dovydas Kaminskas.
Nuotrauka
Žvynakienė
Įkelta:
2021-03-02
Ko gero, sunkiai rasime tauragiškių, o ypač jaunosios kartos atstovų, kurie nepažinotų visada besišypsančios policijos pareigūnės Raimondos Žvynakienės. O jei neteko girdėti, tai susipažinkite – 22 metus policijos sistemoje dirbanti moteris myli savo darbą, o savaitgaliais duoklę atiduoda vienišiems seneliams. Juos lankydama kaip Maltos ordino savanorė dažnai yra tas vienintelis žmogus, kuriam senjoras gali išsipasakoti.
Nuotrauka
vaitkus
Įkelta:
2021-02-26
Vasario 20 d. sukanka 100 dienų, kai dirba naujai išrinktas Seimas. Tauragėje išrinktas Seimo narys Romualdas Vaitkus, kuriam kassavaitinės kelionės į Vilnių ir atgal jau tapo įprastos, sako net ir jų metu neleidžiąs laiko veltui: klauso įvairių laidų aplinkosaugos klausimais – apie ekologiją, gamtosaugą, atliekų tvarkymą ir t.t., aiškinasi daugybę klausimų telefonu. Jis teigia net nepajuntąs, kaip prabėga laikas kelyje. Paklaustas, kaip prabėgo tas šimtas dienų, jis vieną po kito vardija nuveiktus darbus.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-31
Šiandien, sausio 31-ąją, netekome Jono Šilerio, ilgamečio badmintono trenerio, per savo gyvenimą meilę šiam sportui įskiepijusio daugybei vaikų, išugdžiusio ne vieną sportininką. Jam buvo 73-eji.
Nuotrauka
Songaila
Įkelta:
2021-01-22
Netektis: sausio 20-ąją mirė pedagogas, buvęs tuometinės Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Romanas Juozapas Songaila. Jis yra vadovavęs ir Tauragės rajono švietimo skyriui. R. Songaila ėjo 91-uosius metus.
Nuotrauka
saulius
Įkelta:
2021-01-01
Jau tradicija tapusią, šiemet penkioliktą kartą vykstančią senelių paramos akciją „Maltiečių sriuba“ karantinas pakeitė – sriubos paragauti neteks, tačiau noro padėti vargstantiems tai nestabdo. Seniems vienišiems žmonėms reikia paramos, ir nors dabar ją suteikti tapo sudėtingiau, Tauragės maltiečiai rankų nenuleidžia. Saulius Oželis, vadovaujantis Tauragės maltiečiams, šiemet buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje. Jo vadovaujami savanoriai ir dabar triskart per savaitę veža karštą maistą 60-čiai senolių, globoja nepasiturinčias šeimas. Saulius neslepia – darbo per karantiną padaugėjo. Toks panašus į Kalėdų senelį, jis dalija ne dovanas, o savo širdies šilumą ir yra įsitikinęs, kad aukodamas savo laiką kitam žmogui, padėdamas jam, esi apdovanojamas – šypsena, geromis emocijomis, gražiu žodžiu ar net džiaugsmo ašara.
Nuotrauka
senelis
Įkelta:
2020-12-31
Kasmet artėjant Kalėdoms Dacijonuose, kaip sako kultūrinių renginių organizatorė Rasa Didorienė, užsikuria naminių žaisliukų gamybos fabrikėlis. Bendruomenės nariai renkasi gaminti papuošimus šventinei eglutei. Šiemet prasidėjus antrajam karantinui fabrikėlis neužsikūrė, tiksliau, užsikūrė tik renginių organizatorės namuose. Padedant vyrui ir kaimynams gimė kaimą puošianti Nykštukų alėja, o kadangi renginių vykti negali, namuose įkurtas ir R. Didorienės Mamauzių teatras vaikams. Pasirodymai transliuojami feisbuke. Beje, net ir čia kūrybiškai moteriai talkina jos vyras Egidijus.
Nuotrauka
rasa
Įkelta:
2020-12-16
Skaudvilės renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė apdovanota Žemaitijos kunigaikščių medalių kolekcija. Toks įvertinimas jai skirtas už etninės kultūros puoselėjimą. Folklorą Skaudvilės krašte renginių organizatorė-pedagogė propaguoja jau daugiau nei dvidešimtmetį. Jos vadovaujamas vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Inkstiliuks“ Skaudvilę garsina lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“, be instrumentinės ansamblio grupės neapsieina valstybinės bei kalendorinės šventės, savo pasirodymais džiugina ir moters vadovaujama liaudiškos muzikos kapela „Dobilas“.
Nuotrauka
Rugilė Norbutaitė
Įkelta:
2020-12-15
Muziką kurianti 18-metė tauragiškė Rugilė Norbutaitė savo klausytojams geriau žinoma „thelastsunday“ pseudonimu. Netrukus dar vieną naują kūrinį pristatysianti mergina kalba, kad jaunas, savo tikslų ir svajonių siekiantis žmogus neretai pasiduoda pusiaukelėje, kai susiduria su gausybe jo laukiančių iššūkių. Anot jos, kovoti už vietą po saule tenka visiems, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Tauragėje, ar Vilniuje. Rugilė ragina nepasiduoti. Kalbėdama su „Tauragės žiniomis“ jaunoji atlikėja atskleidė, kaip savyje atrado menininkės gyslelę, kokią įtaką jai padarė šeima, mokykla ir bendraamžiai.
Nuotrauka
alijosius 2
Įkelta:
2020-12-12
Tomą Alijošių tauragiškiai pažįsta kaip sėkmingą verslininką, politiką, ir tuo pat metu – kuklų ir mažakalbį žmogų. Kad jis išties daug apie save kalbėti nemėgsta, akivaizdu ir iš šio interviu: gruodžio 7-ąją 70-ąjį gimtadienį pasitikęs verslininkas į klausimus atsakė netuščiažodžiaudamas – trumpai ir aiškiai.  
Nuotrauka
Karina Matulytė
Įkelta:
2020-12-08
Sekmadienį Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje įvyko III-sis tarptautinis muzikos ir bendrojo ugdymo mokyklų meninis edukacinis projektas-konkursas „Muzikos spalvos“. Į jo antrąjį turą pateko ir Tauragės meno mokyklos ugdytinė.
Nuotrauka
Jokūbas Kurlinkus
Įkelta:
2020-12-04
18-metis tauragiškis Jokūbas Kurlinkus – aktyvus jaunimo organizacijų narys, jį galima pamatyti įvairiuose renginiuose, visai neseniai jo kūrybos rašinį „Žmogus“ išspausdino kūrybos žurnalas „Slemas su ragais“. Vaikinas drąsiai reiškia savo mintis jaunimo, švietimo ir politikos klausimais. Nieko nuostabaus – jis planuoja studijuoti istoriją ir yra įsitikinęs, kad pasaulį būtina matyti itin plačiai. Tačiau kartu J. Kurlinkus neslepia, kaip pats sako, esantis nacionalistas, o jo požiūris į Lietuvą – toks pat, kaip antrajai kadencijai neišrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūris į Jungtines Amerikos Valstijas.
Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-18

Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė, įkurta 1919 m. lapkričio 4 dieną, neseniai minėjo 101-ąsias metines. Planuota naujų narių priesaika bažnyčios skverelyje, paskelbus karantiną įvykti negalėjo. Tačiau šaulių pilietiškumo dvasios koronaviruso grėsmė nepalaužia – anot rinktinės vado Kęstučio Baužos, šaulys – tai tas žmogus, kuris visada pasiruošęs ginti Tėvynę, nesvarbu, kokia iškiltų grėsmė – ginkluotas priešas ar pandemija.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-14

„Tauragės žinių“ žurnalistę Zenonas Radvila į jųdviejų su žmona Agota išpuoselėtą sodybą pasikvietė dar prieš paskelbiant antrąjį karantiną. Tautodailės meistras tikino norintis pasidalyti, ką jam pavyko nuveikti šiemet, kai pasaulį sukausčius pandemijai buvo atšauktos mugės, apribotos kelionės ir renginiai. Kuklumu pasižymintis menininkas neužsiminė, kad namuose jau turi įrengęs tikrą muziejų, o atvykus laukė dar viena staigmena – kaip tik lapkričio pirmąjį savaitgalį jiedu su žmona Agota minėjo auksinių vestuvių jubiliejų. 

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-06

Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis viešojoje erdvėje džiaugiasi ir žinia dalijasi su kitais: „Čia tas atvejis, kai Dievą mylintiems karantinas išeina į gera. Turbūt dvejus metus užtruko vertimas, redagavimas, skaitymas, redagavimas, maketavimas, redagavimas...  Stojus karantinui atsirado daugiau galimybių paspartinti šios knygos gimimą lietuvių kalba, ir atspausdinta knyga pasiekė Tauragę“. O kalbama apie iš anglų kalbos verstą septynių istorikų knygą „Bažnyčios istorija“.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-05

16-metė Meda Pikčiūnaitė šiais mokslo metais tapo Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidente. Bendraamžių pasitikėjimą įgavusi mergina pasakojo, su kokiais rūpesčiais susiduria moksleiviai ne tik Tauragėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ji turi palinkėjimą ir būsimam švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris netrukus turėtų būti patvirtintas po įvykusių Seimo rinkimų. „Tauragės žinioms“ ji kalbėjo, kad pandemijos, kuri sujaukė mūsų gyvenimus, akivaizdoje mokymo įstaigose itin svarbu palaikyti mokinių ir mokytojų draugiškumą bei toleranciją.