Naujame leidinyje – 100 įdomiausių faktų apie Tauragę
Įkelta:
2019-02-08
Nuotrauka

Minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ąsias metines Tauragės krašto muziejus „Santaka“ prasmingai įamžino Tauragės krašto istoriją – surengė parodą „Tarpukario dvasia“, muziejaus iniciatyva pagaliau šalia pilies stovi miesto simbolis – tauras. Atsirado ir išliekamąją vertę turintis leidinys „Šimtmečio Tauragė 1918–2018. 100 įdomiausių faktų“. Kaip kilo mintis išleisti tokią knygą ir kaip sekėsi tai daryti, „Tauragės žinioms“ papasakojo jos sudarytojas Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis. Knyga bus pristatyta visuomenei vasario 13 d., 17 val. Pilies menėse.

D. Kiniulis sako, kad labai keista vartyti savo sudarytą knygą. Ir pasakoja, kad Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui norėjosi leidinio, turinčio išliekamąją vertę. Pirminę mintį, kad reikia lankstinuko atkurtos Lietuvos 100-mečio atminimui, iškėlė muziejaus direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kovšovas. Idėją entuziastingai palaikė projektų specialistė Agnė Vitartaitė. Projektas „Tauragė per 100 metų“ iš Tauragės rajono savivaldybės gavo 1000 eurų finansavimą.

– Vėliau laisvalaikiu apsilankiau Istorinėje prezidentūroje Kaune, kur užėjusiems įteikiama plona knygelė „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių (1918–1940 m.)“. Pavarčiau, paskaitinėjau, pagalvojau – kokia puiki idėja. Laikas ėjo, reikėjo pradėti rinkti medžiagą brošiūrai, apsispręsti, kaip ji atrodys. Visgi kolegų ir minėtos knygelės paskatintas nutariau eiti sunkiuoju keliu – sudaryti visavertę knygą, kuri iš tiesų turėtų išliekamąją vertę, – prisimena D. Kiniulis.

Jam labai padėjo Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo vedėja Raimonda Veisienė, kuri su kolegomis iš kitų archyvų surinko daug įdomios ir neretai niekur dar neskelbtos medžiagos: dokumentų ir nuotraukų. Tik dalis jos pateko į knygą. Faktų atranka, pasak knygos sudarytojo, buvo bene sunkiausias darbas.

– Griežtai apsibrėžėm, kad kiekvienam iš 10 dešimtmečių bus skirta po 10 faktų. Iš pradžių pasiklioviau savo žiniomis, o kai atmintis nebegalėdavo padėti, ieškodavau knygose, straipsniuose. Kartais idėją, patys to nežinodami, mesteldavo kolegos ar žurnalistai. Sąrašas darbo eigoje smarkiai keitėsi, nes kai kurie dešimtmečiai pilni įdomių įvykių, – pasakoja istorikas.

Jis sako dabar suprantąs, kad nemažai faktų iki tol žinojo labai paviršutiniškai, ypač sovietmečio. Knygos leidyba privertė ieškoti, skaityti, klausinėti, įsigilinti.

– Todėl galiu sakyti, kad per pusę metų istorines žinias apie miestą pagilinau labai smarkiai. Turbūt labiausiai nustebino faktas, kad senoji miesto ligoninė karo metais nacių buvo užminuota ir turėjo būti susprogdinta, bet darbuotojai ją sugebėjo laiku išminuoti. Pabandykit save įsivaizduoti jų vietoj, – pasakoja D. Kiniulis.

Ir knygos įvade jis rašo, kad faktų atranka knygai – subjektyvi. Esą skaitytojai galį papriekaištauti, kad nepaminėtas vienas ar kitas svarbus istorijos faktas. D. Kiniulis skuba patikinti, kad knygos tikslas – būtent Tauragės miesto istorijos ir su juo susijusių didžiųjų istorijos įvykių akcentavimas.

– Miestą kūrė žmonės, tačiau jie knygoje yra kaip visuma, kaip priežastis įvykusių permainų – architektūrinių, istorinių, ekonominių, politinių, – knygos įvade rašo knygos sudarytojas.

Jis dėkingas projekto vadovei Agnei Vitartaitei, kuri ėmėsi koordinavimo, maketuotojo, leidėjų paieškų ir t.t., tauragiškiui maketuotojui Sauliui Bartkui, kuris savo darbą atliko puikiai.

Paklaustas, kiek laiko teko dirbti prie knygos, jis sakė, kad intensyvus kasdienis darbas truko apie 4 mėnesius, bet su pertraukomis prie projekto dirbta kokius 9 mėnesius. Leidinio tiražas – 250 vnt.

– Bet matydami susidomėjimą, tikimės, kad tiražą pavyks padidinti. Įsigyti leidinį galima Tauragės krašto muziejuje, o pristatymas vyks naujosiose pilies menėse vasario 13-ąją, 17 val., – primena knygos sudarytojas.

  1. 1933–10–22 – atidaryti didžiausi Lietuvoje Šaulių rūmai (Dariaus ir Girėno g. 3)

Jau po kelių dienų, spalio 26 d., Lietuvos šaulių žurnale „Trimitas“ pasirodė straipsnis apie didžiausius Šaulių rūmus Lietuvoje. Jame rašoma, kad naujieji rūmai savo didingumu pralenkė rūmus, statytus Utenoje, Anykščiuose, Kelmėje, Varėnoje. Lėšas rūmams statyti pirmiausia rinkti pradėjo Tauragės šaulių moterų būrys, vėliau buvo įtrauktos kitos organizacijos, privatūs asmenys. Aukos rinktos išskirtinai tik Tauragės apskrityje. „Jau išvakarėmis prieš atidarant, spalių 21 d., traukiniais ir autobusais traukė iš tolesnių apylinkių šauliai, kaimyninių rinktinių atstovai ir kt. Nuotaika mieste tikrai šauliška. Stoty ir visur pilkos kepurės vyrauja. Tik ir kalbama apie rytojaus iškilmes. Ruošiamasi, nervinamasi, bėginėjama: čia svečius patik, čia pavestų darbų nepraleisk, žodžiu, nors trūk, plyšk, bet visa turi būti kaip reikiant“. Atidaryme dalyvavo aukšto rango valstybės pareigūnai, renginys buvo filmuojamas. 2006 m., vykdant rekonstrukciją, rastas butelis su pergamentu, tekstu ir parašais. Šaulių rūmai (dabar Kultūros rūmai) pastatyti nugriovus stačiatikių cerkvę, statytą XIX a. pab.

  1. 1946–06–13 – Tauragės NKVD būstinėje – vienas didžiausių šalyje kalinių pabėgimų

Kęstučio apygardos Rolando ir Vytenio būrių partizanai organizavo vieną didžiausių Lietuvoje kalinių pabėgimą. Naktį Tauragėje iš Šubertinės MGB (NKVD) kalėjimo buvo išvaduoti 23 kaliniai. Pabėgimą organizavo partizanų ryšininkai – medicinos sesuo Margarita, Juozas Marozas ir Viktorija Labanauskaitė. Jie papirko budintį darbuotoją A. Gorbačiovą, kuris tą naktį atidarė karcerį ir beveik visas kameras. Išbėgusius kalinius Vaižganto g. daržuose pasitiko partizanų ryšininkai ir nuvedė pas partizanus Karšuvos girioje ir Purviškių miške, prie Gaurės. Laisvėn išėję jie tuoj pat įsijungė į ginkluotą pasipriešinimą okupantui.

  1. 1994–07–19 – atkurta Tauragės apskritis

Tauragės apskritis suformuota 1918 m. ir nepakitusi išliko iki 1947 m. Tada jai priklausė Žemaičių Naumiesčio, Vainuto, Švėkšnos valsčiai (dabar priklauso Klaipėdos aps.), tačiau nepriklausė didžioji Jurbarko rajono dalis (išskyrus Eržvilko valsčių). Apskrities viršininko tarnyba realiai vėl pradėjo veikti 1995 m. ir įsikūrė tarpukariniuose Ligonių kasų rūmuose Vasario 16-osios g. 6. Iš pradžių apskričiai priklausė Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonai. Nuo 1999 m. gruodžio 21 d. prijungta ir Pagėgių savivaldybė – teritorija, kuri anksčiau buvo sudėtinė didžiulio Šilutės rajono dalis ir savivaldos neturėjo. 2005 m. balandžio 5 d. patvirtintas apskrities herbas, kurio autorius Arvydas Každailis. Herbo reikšmės aiškinimas: „Ieškant Tauragės apskrities herbui tinkamos simbolikos, Heraldikos komisija kartu su apskrities administracija nutarė panaudoti Tauragės miesto, kaip apskrities centro, heraldikos motyvus, kitus simbolius, kurie atspindėtų specifinę šio regiono praeitį ir neišsiskirtų iš kitų Lietuvos apskričių heraldikos. Heraldikoje lūšis iš seno yra akylumo ir įžvalgumo simbolis. Kadaise tikėta, kad lūšis gali žvelgti kiaurai sieną. Būtent šios savybės reikalingos pasienio regionui, per kurį vyksta ne tik krašto augimą skatinanti prekyba, bet ir skverbiasi negeistini dalykai. Iš dalies ji primena ir senąjį administracinį centrą Raseinius. Be to, kalaviju ginkluota lūšis reiškia pasirengimą krašto gynybai ir apsaugai, o skydo raudonas laukas pabrėžia praeityje pralietą kraują už Lietuvos laisvę. Gynybą ir apsaugą rodo ir lūšies laikomas skydas, o jame įdėtas Tauragės miesto simbolis tauro ragas pažymi apskrities centrą bei praeities verslą – medžioklę. Kaip ir kitų apskričių heraldikoje, pagrindinis skydas turi mėlyną bordiūrą su 10 dvigubų auksinių kryžių (Lietuvos apskričių skaičius), kurie rodo apskričių administracijų valstybinį pobūdį.“ 2010 m. apskrities viršininko administracija panaikinta, tačiau geografinis suskirstymas liko. Apskrities rajonų valdžia neretai kartu derina regiono reikalus. Apskričiai priklauso 7 miestai pagal dydį: Tauragė, Jurbarkas, Šilalė, Pagėgiai, Skaudvilė, Smalininkai ir mažiausias Lietuvos miestas – Panemunė, 20 miestelių ir apie 1233 kaimai. 2017 m. gyveno apie 99 000 gyventojų. Pagal šį rodiklį tai mažiausia Lietuvos apskritis.

 

Nuotrauka
rokas
Roko Baciuškos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. „Tokia maža ir tuo pačiu tokia didelė ta mūsų Lietuva, o ką jau kalbėti apie Tauragę. Jokie išbandymai nebaisūs, kai esame kartu, todėl dalinuosi džiaugsmu su jumis visais“, – teigė lenktynininkas.
Nuotrauka
ukininkas
Įkelta:
2023-01-14
Praėjusių metų pabaigoje surengtame Mero padėkos vakare už jaunatvišką ryžtą kuriant inovatyvų ir modernų ūkininko ūkį Tauro statulėlė įteikta Gyčiui Ūseliui. Dabar jaunasis Batakių seniūnijos ūkininkas dirba apie 120 hektarų žemės ir planuoja tolesnę ūkio ir technologijų plėtrą. Gytis dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros programose ir per investicinius projektus modernizuoja ūkį. O baigtos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijos rodo dar vieną vaikino pomėgį – sportą. Gytis yra ir svarsčių kilnojimo pasaulio čempionas. 
Nuotrauka
kaledos
Įkelta:
2022-12-25
Kalėdų stebuklas dažniausiai prasideda nuo susitikimo su Kalėdų Seneliu. Vienas jų –  menininkas Edvardas Gasinskas. Daugybę metų šventėms pasipuošiantis Kalėdų Senelio kostiumu vyras nori pradžiuginti kuo daugiau žmonių.
Nuotrauka
ausra
Įkelta:
2022-12-24
Seni žmonės tokie pat svarbūs, kaip jauni, sveiki ir veiklūs. Tačiau dažnai jie gyvena vieniši ir jiems reikia pagalbos. Policijoje dirbanti Maltiečių savanorė Aušra Mandrijauskaitė-Dambrauskienė kas sekmadienį aplanko po keletą vienišų senolių, atveždama jiems ne tik maisto paketus, bet ir savo širdies šilumą. Ji sako, kad senoliams ne taip svarbu atvežamas maistas, kaip galimybė pabendrauti. Su jais išgertų arbatos puodelių, sako, negalėtų net suskaičiuoti, o geriausias atlygis – ją pamačius džiaugsmu sužibančios senolių akys.
Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.