Keturias mergaites auginanti mama: „Šachmatai moko gyventi“
Įkelta:
2019-01-25
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Grikšų namuose, kuriuose auga keturios mergaitės, ko gero, niekada nebūna idealios tvarkos ir tylos. Nebent tada, kai visos mergaitės miega. Užtat jie kupini vaikiško klegesio, kūrybiškų idėjų ir harmonijos. Rita Grikšienė įsitikinusi – kad vaikai augtų laimingi ir sėkmingi, svarbu ne daiktai ar  prabanga, o kad jie savo namuose gerai jaustųsi, žinotų esą mylimi ir rastų savo kelią. Ievai, Eglei, Rūtai ir Laurai tai padaryti labai padeda šachmatai.

Visada svajojo apie didelę šeimą

Rita Grikšienė pasakoja visada norėjusi turėti daug vaikų. Svajonė išsipildė – Grikšų namuose krykštauja keturios atžalos. Vyriausiajai Ievai dabar 12, Eglei – 11, Rūtai – 9, Laurai – 7 metai.

– Visomis labai džiaugiamės su vyru, nors ir nėra lengva auginti tiek vaikų, – prisipažįsta daugiavaikė mama.

Didmiesčiuose didelės šeimos vertinamos ir gerbiamos, o štai provincijoje R. Grikšienė sako gana dažnai pastebinti kiek skeptišką požiūrį – esą manoma, kad visos jos asocialios. Toks požiūris skaudina.

Iš Kaišiadorių kilusi, daug metų Vilniuje gyvenusi R. Grikšienė pagal išsilavinimą – dizainerė. Ji yra baigusi dailės akademiją, įgijusi magistro laipsnį. Savo profesiją prisipažįsta labai mėgusi.

– Svajoju tęsti kūrybą, bet šiuo metu dar neišeina savo darbais užsiimti, – sako ji, paklausta, ar jos gyvenime netrūksta meno. – Vaikai viską užpildo, apie savo kūrybą nėra kada galvoti.

Vis dėlto moteris parodė keturis paveikslus, pernai nutapytus parodai „Kalėdų šviesa“. Be to, jos gyvenime labai daug kitokio meno – vaikiško, spalvingo ir nevaržomo. Visos Grikšų mergaitės labai gražiai piešia.

– Man labai patinka vaikų piešiniai, labai jais džiaugiuosi, – sako R. Grikšienė.

Mama kartu su mergaitėmis eina ir į keramikos būrelį, kartais ir pati ką nors nulipdo.

Nors Grikšai įsikūrę nuosavame name, vietos tokiai didelei šeimai nėra per daug. Būtų smagu, jei kiekviena mergaitė turėtų po kambarį, tačiau visos įsikūrusios dviejuose kambariuose, tiesa, turi po savo kampelį, kuriame gali atsiriboti nuo aplinkos, kai norisi vienatvės. Kiekviena turi po savo spintą. Ir dar – po savo Sirijos žiurkėną.

– Mes gyvenam paprastai. Nelabai išeina mergaites palepinti, – atsidūsta mama, – kai mergaitės susidomėjo šachmatais, galvojom, kad tai bus puikus variantas. Atrodytų, ką tie šachmatai – nei batelių, nei suknelių. O iš tiesų tai viena brangiausių sporto šakų: viešbučiai, kelionės, starto mokestis...

Prizų pilni namai

Didžiausią laisvalaikio dalį Grikšų gyvenime užima šachmatai. Kaip jie atsirado mergaičių gyvenime? Pasak R. Grikšienės, žaisti šachmatais mėgsta jos vyras.

– Yra toks treneris Antanas Krasauskas, jis renka norinčių mokytis mokinukų grupes. Kai Ieva buvo pirmoj klasėj, kartą parnešė lapuką, kas nori ateiti žaisti šachmatais, ir sako – noriu mokytis, kad tėtį aploščiau. Jai sekėsi, pirma buvo greituosiuose šachmatuose, taures pradėjo rinkti. Ir kitoms sekasi. Taip ir „įsivažiavom“, – prisimena R. Grikšienė.

Mažiausioji Laura, pasak jos, pradėjo žaisti nuo 3,5 metų. Pradėdavo žaisti ir nebaigdavo, jai pabosdavo – sakydavo „aš paskui pati pabaigsiu“. Dabar Laura – 8-mečių mergaičių klasikinių šachmatų Lietuvos čempionė, Ieva irgi 8-mečių čempionė, ji visada tarp pirmaujančių. A. Radžiaus taurės varžybose pernai ji buvo pirma tarp tauragiškių, pagal sąrašą – prizininkė. Ir Eglė, ir Ieva savo amžiaus grupėje G. Kasparovo turnyre užėmė antrąją vietą.

Nuotrauka

Kai tapo Lietuvos čempione, Laura iškovojo teisę atstovauti Lietuvai Europos arba pasaulio čempionate. Šeima nusprendė pasirinkti Pasaulio šachmatų čempionatą, tad mama su Laura pernai lapkritį skrido į De Kompostelą (Ispanija). Pasak mamos, tai buvo didžiulis ir be galo įspūdingas renginys, didžiulės salės pilnos šachmatų stalų. 8-mečių mergaičių buvo net 80. Laura žaidė su viso pasaulio vaikais. Laura žaidė ne savo amžiaus grupėje – visos buvo metais vyresnės, tad ypatingų laimėjimų nepasiekė, tačiau tai buvo puiki patirtis.

Eglė, Rūta, Laura dalyvavo komandinėse 12-mečių šachmatų varžybose Panevėžyje ir užėmė antrąją vietą, Ieva, Eglė ir Rūta Vilniuje 14-mečių komandinėse varžybose irgi pelnė antrąją vietą.

– Taurių pilni namai, – šypsosi R. Grikšienė, – Gal koks 100 taurių palėpėj sudėta. Tačiau užimamos vietos ne taip svarbu. Kai daug su vaikais keliauji, iš naujo pažįsti savo vaikus, bendravimas su vaikais tampa kitoks...

Šachmatai, pasak jos, moko vaikus atsakomybės, ištvermės, lavina mąstymą, discipliną, valią. Jei tai greitųjų šachmatų varžybos, per dieną būna 7–9 partijos, mergaitės nuvargsta. Reikia daug ištvermės, turi būti ir fiziškai stiprus. Be to, pralaimėti irgi reikia išmokti.

Vis dėlto vaikai yra vaikai. R. Grikšienė sutinka, kad mergaitės ne visada dega noru žaisti šachmatais:

– Vaikas vieną dieną nori, kitą nenori. Kadangi 6 metai mes su šachmatais gyvenam, visokių dienų būna, ir valios reikia nemažai, kartais ir griežtai reikia pasakyti. Varžybose dalyvauti visoms patinka, o treniruotis nenori...

Treniruotis nėra galimybių

– Daug važinėdamos po didmiesčius, matom, kaip kiti treniruojasi. Pas kai kuriuos net į namus treneriai važinėjasi. Jei nori pasiekti aukštumų, turi dirbti, – teigia jaunųjų šachmatininkių mama. – O Tauragėje treniruotis nėra galimybių. Įvyko pertvarkos, Audriaus Bitino nebėra, ir mes be trenerio likom. Esam palikti likimo valiai... Jei Tauragėje būtų treneris, mergaitės gal ir dar geresnių rezultatų pasiektų. Treneris meistriškumo ugdymui būtinas: reikia labai daug žinių, yra labai daug teorijos, jei nežinosi jos, išradinėsi dviratį...

Todėl kiekvieną ketvirtadienį mama stengiasi nuvežti mergaites į Šiaulius – tokios vietinės varžybos ten vyksta, joms kaip treniruotė. O su treneriu bendrauja per „Skype“ programėlę.

– Iš tikrųjų šachmatai mūsų šeimai davė labai daug: keliaujam, labai daug pamatom. Štai Europos čempionatas buvo Kroatijoj, buvom ir Čekijoj, Slovakijoj, Lenkijoj, Latvijoj, Estijoj. Praktiškai ir neatostogaujam, nes su šachmatais labai daug keliaujam. O kiek Lietuvą pažinom! Kartais mergaitės klausia, kada kur nors šiaip važiuosim, ne į varžybas, nes joms tai dirbti ten reikia, – pasakoja R. Grikšienė.

Per mažai džiaugiamės savo vaikais

Kaip teisingai auklėti vaikus – dažnas ir tėvams labai svarbus klausimas. R. Grikšienė sako, kad sunkiausia leisti vaikui būti vaiku, priimti jį tokį, koks jis yra. Tėvai dažniausiai mano, kad geriau žino, ko reikia vaikui, ir turi lūkesčių, stengiasi pakreipti vaiką norima linkme.

– Tai ir yra sunkiausia – išgirsti, išklausyti, nes suaugusiam visada atrodo, kad jis žino geriau. Svarbiausia, kad jie atrastų laimę, džiaugsmą gyventi, – įsitikinusi keturių mergaičių mama, – o tam reikia tik geros namų atmosferos ir harmonijos tarp visų šeimos narių. Manau, kad mes per mažai džiaugiamės savo vaikais, tiesiog tuo, kad jie yra.

Pasak jos, kiekvienas vaikas turi savo talentą, tik jie labai skirtingi, ir tėvų pareiga – padėti atsiskleisti. O kaip pasiekti, kad vaikai augtų kūrybingi?

– Įsivaizduoju, kad reikia tiesiog mylėti vaikus ir išmokti juos priimti tokius, kokie jie yra. Aišku, aš ir pati visokių klaidų padarau, bet svarbu, kad vaikas nebijotų būti toks, koks jis yra. Mūsų karta esam kaip ir sužaloti – mus darė visus vienodus, negalėjai turėti savo nuomonės. Dabar tai normalu. Labai džiaugiuosi, nuolat giriu jas. Kuo daugiau laisvės duodi vaikams, tuo labiau įsitikini, kad jie kuo puikiausiai susitvarko. Gal ir norėčiau turėti kokią nors sistemą, tačiau pas mus mergaitės auga gan laisvai, nes pati esu prie meno. Jos piešia net ir ant senų, visokius eksperimentus daro, tik paskui susitvarkyti tingi...–

Paklausta, kaip susitvarko su „ožiukais“, ji sako, kad tenka būti diplomate: visada yra keturios skirtingos nuomonės ir reikia išlaviruoti. Tačiau mama džiaugiasi, kad visos turi savo nuomonę ir moka ją ginti.

R. Grikšienė pasakoja, kad tėtis, nors ir labai myli mergaites, tačiau jų nelepina. Jos savarankiškos: kai mama su Laura dvi savaites buvo Ispanijoje, tėtis buvo likęs su trimis. Jos pačios atsikeldavo, susiruošdavo į mokyklą ir laukdavo tėčio.

Svarbiausia, kad nori eiti į mokyklą

R. Grikšienė mano, kad svarbiausia vaikus išmokyti atsirinkti, kas gerai, kas blogai, kad mokykloje išmoktų mokytis, norėtų žinių, kad ko nors siektų gyvenime, o pažymys vieną dieną gali būti vienoks, kitą dieną – kitoks.

– Visos mano mergaitės lanko Jovarų mokyklą. Mokykla nėra didelė, kiekvienas vaikas matomas, ypač pradinių klasių. Kartais pajuokauju, kad tai vos ne kaip privati mokykla, – sako R. Grikšienė. – Esu labai patenkinta – puikūs mokytojai, labai šilta atmosfera. Ten visos ėjo ir į nulinę klasę. Ir pirmokų mokytojos  labai geros, daug dirba su vaikais. Štai Eglės mokytoja Lina Butvydienė paruošia programą, daro atvirukus, puokštes ir eina į senelių namus, į parapijos namus, darželius, koncertuoja. Rūtos klasė irgi paruošė spektaklį ir eina per kitas klases jį rodydama.

Mama labai didžiuojasi, kad pernai Prezidentūroje iškilmingos apdovanojimų ceremonijos metu sveikindama geriausiai Konstitucijos egzamine pasirodžiusius šalies piliečius, jos dukrai Eglei ranką spaudė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ji nekuria planų, kuo ateityje norėtų matyti savo mergaites – ir jų norai kone kasdien keičiasi.

– Man nėra tiek svarbu, kuo jos bus, bet kad joms patiktų darbas, kaip man mano darbas patiko. Miela daryti tai, ką nori ir sugebi. Mano svajonė – kad jos atrastų tai, kas joms tikrai patinka, ir darytų tai, – sako mergaičių mama.

 

Nuotrauka
Songaila
Įkelta:
2021-01-22
Netektis: sausio 20-ąją mirė pedagogas, buvęs tuometinės Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Romanas Juozapas Songaila. Jis yra vadovavęs ir Tauragės rajono švietimo skyriui. R. Songaila ėjo 91-uosius metus.
Nuotrauka
saulius
Įkelta:
2021-01-01
Jau tradicija tapusią, šiemet penkioliktą kartą vykstančią senelių paramos akciją „Maltiečių sriuba“ karantinas pakeitė – sriubos paragauti neteks, tačiau noro padėti vargstantiems tai nestabdo. Seniems vienišiems žmonėms reikia paramos, ir nors dabar ją suteikti tapo sudėtingiau, Tauragės maltiečiai rankų nenuleidžia. Saulius Oželis, vadovaujantis Tauragės maltiečiams, šiemet buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje. Jo vadovaujami savanoriai ir dabar triskart per savaitę veža karštą maistą 60-čiai senolių, globoja nepasiturinčias šeimas. Saulius neslepia – darbo per karantiną padaugėjo. Toks panašus į Kalėdų senelį, jis dalija ne dovanas, o savo širdies šilumą ir yra įsitikinęs, kad aukodamas savo laiką kitam žmogui, padėdamas jam, esi apdovanojamas – šypsena, geromis emocijomis, gražiu žodžiu ar net džiaugsmo ašara.
Nuotrauka
senelis
Įkelta:
2020-12-31
Kasmet artėjant Kalėdoms Dacijonuose, kaip sako kultūrinių renginių organizatorė Rasa Didorienė, užsikuria naminių žaisliukų gamybos fabrikėlis. Bendruomenės nariai renkasi gaminti papuošimus šventinei eglutei. Šiemet prasidėjus antrajam karantinui fabrikėlis neužsikūrė, tiksliau, užsikūrė tik renginių organizatorės namuose. Padedant vyrui ir kaimynams gimė kaimą puošianti Nykštukų alėja, o kadangi renginių vykti negali, namuose įkurtas ir R. Didorienės Mamauzių teatras vaikams. Pasirodymai transliuojami feisbuke. Beje, net ir čia kūrybiškai moteriai talkina jos vyras Egidijus.
Nuotrauka
rasa
Įkelta:
2020-12-16
Skaudvilės renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė apdovanota Žemaitijos kunigaikščių medalių kolekcija. Toks įvertinimas jai skirtas už etninės kultūros puoselėjimą. Folklorą Skaudvilės krašte renginių organizatorė-pedagogė propaguoja jau daugiau nei dvidešimtmetį. Jos vadovaujamas vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Inkstiliuks“ Skaudvilę garsina lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“, be instrumentinės ansamblio grupės neapsieina valstybinės bei kalendorinės šventės, savo pasirodymais džiugina ir moters vadovaujama liaudiškos muzikos kapela „Dobilas“.
Nuotrauka
Rugilė Norbutaitė
Įkelta:
2020-12-15
Muziką kurianti 18-metė tauragiškė Rugilė Norbutaitė savo klausytojams geriau žinoma „thelastsunday“ pseudonimu. Netrukus dar vieną naują kūrinį pristatysianti mergina kalba, kad jaunas, savo tikslų ir svajonių siekiantis žmogus neretai pasiduoda pusiaukelėje, kai susiduria su gausybe jo laukiančių iššūkių. Anot jos, kovoti už vietą po saule tenka visiems, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Tauragėje, ar Vilniuje. Rugilė ragina nepasiduoti. Kalbėdama su „Tauragės žiniomis“ jaunoji atlikėja atskleidė, kaip savyje atrado menininkės gyslelę, kokią įtaką jai padarė šeima, mokykla ir bendraamžiai.
Nuotrauka
alijosius 2
Įkelta:
2020-12-12
Tomą Alijošių tauragiškiai pažįsta kaip sėkmingą verslininką, politiką, ir tuo pat metu – kuklų ir mažakalbį žmogų. Kad jis išties daug apie save kalbėti nemėgsta, akivaizdu ir iš šio interviu: gruodžio 7-ąją 70-ąjį gimtadienį pasitikęs verslininkas į klausimus atsakė netuščiažodžiaudamas – trumpai ir aiškiai.  
Nuotrauka
Karina Matulytė
Įkelta:
2020-12-08
Sekmadienį Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje įvyko III-sis tarptautinis muzikos ir bendrojo ugdymo mokyklų meninis edukacinis projektas-konkursas „Muzikos spalvos“. Į jo antrąjį turą pateko ir Tauragės meno mokyklos ugdytinė.
Nuotrauka
Jokūbas Kurlinkus
Įkelta:
2020-12-04
18-metis tauragiškis Jokūbas Kurlinkus – aktyvus jaunimo organizacijų narys, jį galima pamatyti įvairiuose renginiuose, visai neseniai jo kūrybos rašinį „Žmogus“ išspausdino kūrybos žurnalas „Slemas su ragais“. Vaikinas drąsiai reiškia savo mintis jaunimo, švietimo ir politikos klausimais. Nieko nuostabaus – jis planuoja studijuoti istoriją ir yra įsitikinęs, kad pasaulį būtina matyti itin plačiai. Tačiau kartu J. Kurlinkus neslepia, kaip pats sako, esantis nacionalistas, o jo požiūris į Lietuvą – toks pat, kaip antrajai kadencijai neišrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūris į Jungtines Amerikos Valstijas.
Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-18

Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė, įkurta 1919 m. lapkričio 4 dieną, neseniai minėjo 101-ąsias metines. Planuota naujų narių priesaika bažnyčios skverelyje, paskelbus karantiną įvykti negalėjo. Tačiau šaulių pilietiškumo dvasios koronaviruso grėsmė nepalaužia – anot rinktinės vado Kęstučio Baužos, šaulys – tai tas žmogus, kuris visada pasiruošęs ginti Tėvynę, nesvarbu, kokia iškiltų grėsmė – ginkluotas priešas ar pandemija.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-14

„Tauragės žinių“ žurnalistę Zenonas Radvila į jųdviejų su žmona Agota išpuoselėtą sodybą pasikvietė dar prieš paskelbiant antrąjį karantiną. Tautodailės meistras tikino norintis pasidalyti, ką jam pavyko nuveikti šiemet, kai pasaulį sukausčius pandemijai buvo atšauktos mugės, apribotos kelionės ir renginiai. Kuklumu pasižymintis menininkas neužsiminė, kad namuose jau turi įrengęs tikrą muziejų, o atvykus laukė dar viena staigmena – kaip tik lapkričio pirmąjį savaitgalį jiedu su žmona Agota minėjo auksinių vestuvių jubiliejų. 

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-06

Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis viešojoje erdvėje džiaugiasi ir žinia dalijasi su kitais: „Čia tas atvejis, kai Dievą mylintiems karantinas išeina į gera. Turbūt dvejus metus užtruko vertimas, redagavimas, skaitymas, redagavimas, maketavimas, redagavimas...  Stojus karantinui atsirado daugiau galimybių paspartinti šios knygos gimimą lietuvių kalba, ir atspausdinta knyga pasiekė Tauragę“. O kalbama apie iš anglų kalbos verstą septynių istorikų knygą „Bažnyčios istorija“.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-05

16-metė Meda Pikčiūnaitė šiais mokslo metais tapo Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidente. Bendraamžių pasitikėjimą įgavusi mergina pasakojo, su kokiais rūpesčiais susiduria moksleiviai ne tik Tauragėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ji turi palinkėjimą ir būsimam švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris netrukus turėtų būti patvirtintas po įvykusių Seimo rinkimų. „Tauragės žinioms“ ji kalbėjo, kad pandemijos, kuri sujaukė mūsų gyvenimus, akivaizdoje mokymo įstaigose itin svarbu palaikyti mokinių ir mokytojų draugiškumą bei toleranciją.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-02

Iniciatyvos „Draugystė veža“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotas turas per Lietuvą „Stiprybė tavyje“ baigėsi. Buvo daug juoko, po to apsikabinimų, o po to ir ašarų suvokus, kad reikia atsisveikinti.  Bet kiekviena pabaiga turi naują pradžią. Turo sumanytoja Žydrė Gedrimaitė, matydama žmonių, atėjusių į renginius, reakcijas ir išgirdusi partnerių, rėmėjų ir dalyvių atsiliepimus, sako esanti u laimingas žmogus. „Draugystė veža“ organizatoriai sako: „Iki kitų kartų. Mes dar tikrai draugausim...“ ir dalijasi mintimis žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie to, kad turas įvyko, supurtė ir suartino...

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-20

Mūsų kraštietė dailininkė Jadvyga Lengvinaitė spalio 13-ąją būtų minėjusi 90-ąjį gimtadienį. Deja, tarp mūsų jos nebėra, tačiau liko jos kūriniai: lyriški, simboliniai, netgi siurrealistiniai, kartais ir labai tiesmukai skleidžiantys skausmą. Neįprasti, filosofiniai, pastele pirštais tapyti paveikslai buvo suprantami ir paprastiems žmonėms. Tik tuometinei valdžiai ir dailininkė, ir jos darbai neįtiko.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-16

Sveikata ir dailios kūno linijos šiais laikais rūpi ne tik moterims, bet ir vyrams – sulieknėti be pastangų tikriausiai norėtų dažnas. Deja, tai neįmanoma: kad sulieknėtum nepakenkdamas sveikatai, nepakaks, tarkim, mėnesiui atsisakyti saldumynų. Tam reikia iš esmės pakeisti gyvenimo būdą. Kaip tai padaryti? Per nepilnus metus kone trečdalio savo svorio atsikratęs Vilius Stumbra sako, kad tai reikalauja be galo daug pastangų.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-12

Ką tik įsikūrusi „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenė, kurią koordinuoja Indra Uginčienė, spalio pradžioje pirmą kartą susirinko švęsti ir kartu kurti bendruomenę įgimtą proto negalią turintiems žmonėms, jų tėvams ir draugams. Į šią bendrystės kelionę – burtis ir kurti bendruomenę – pastūmėjo klebono Mariaus Venskaus iniciatyva.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-06

Keturioliktąjį gimtadienį šią savaitę atšventusi Raminta Jankauskaitė mažais žingsneliais kopia į automobilių sporto olimpą. Jaunoji lenktynininkė automobilių sportu domisi nuo mažens. Išbandžiusi keletą šakų, Raminta apsistojo prie bagių ir pastaraisiais metais lenktyniauja „Junior 1000“ klasėje. Praėjusį savaitgalį ji startavo Tauragėje pirmą kartą vykusiame „Weekend Grand Race“ čempionato penktajame etape. Galutinėje įskaitoje mergina kol kas tarp lyderių nepatenka, bet motyvacija didžiulė ir ateities siekiai ne visai kuklūs – kovoti dėl pergalių. Potencialo tam, panašu, yra.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-05

Mokytojas – ypatinga profesija. Savo mintimis, darbu, užsidegimu jis gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Atrasti kelią, kaip ne tik suteikti mokiniui žinių, bet ir padėti tapti žmogumi, įkvėpti gerumui, – didžiausia ir sunkiausia mokytojo užduotis. Linkėdami sėkmingų ir kūrybingų mokslo metų visiems mokytojams, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos anglų kalbos mokytoją Inesą Siutilienę, Mokytojų dieną pasitinkančią jau 18-ą kartą.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-02

Romualdo vardas Tauragėje laikomas kultūros ir fotografijos sinonimu. R. Vaitkui vadovaujant Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ne tik prasiplėtė, bet ir greitai tapo daugiafunkciu krašto muziejumi, kur be tradicinių veiklų vyksta alternatyvus kultūrinis miesto gyvenimas. Romualdas jau trečią dešimtmetį dirba Tauragės muziejuje, garsina gimtąjį miestą Lietuvoje ir užsienyje. Romualdas Vaitkus yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, jam suteiktas Meno kūrėjo statusas, už pasiekimus fotografijos srityje apdovanotas Tauragės apskrities Garbės ženklu. Už nuopelnus fotografijos menui R. Vaitkus taip pat yra įvertintas Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija. Jis yra Lietuvos spaudos fotografų konkurso „Auksinis kadras“ laimėtojas, „Tauragės metų žmogus“ rinkimuose Romualdui buvo įteikta „Metų ambasadoriaus“ nominacija.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-02

Praėjusį antradienį Tauragės kultūros rūmuose nuaidėjo ypatingas koncertas – vakaras, pavadintas „Gyvenimo akordai“, buvo skirtas Tauragės krašto garbės piliečiui, muzikos mokytojui, chorvedžiui Romualdui Eičui, pasitikusiam 80-metį. Jubiliejaus proga nuo scenos skambėjo muzika, dainos, nuoširdūs sveikinimo žodžiai.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-01

Trečiadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko renginių ciklo „Vainikuotieji“ susitikimas su Liutauru Degėsiu. Autorius 2013 metais įvertintas Vyriausybės premija už poeziją ir filosofinių esė knygas, apdovanotas Kultūros ministerijos premija už eseistiką ir publicistiką (2010, 2017 metais).

Nuotrauka
Įkelta:
2020-09-30

Tauragiškė psichologė, VĮ „Psichologinės gerovės centras“ įkūrėja Ina Kalvanienė, šių metų pradžioje susilaukusi antrosios dukros, mėgaujasi ramiu šeimyniniu gyvenimu. Socialiniuose tinkluose moteris dalijasi žaviomis smulkmenomis, darančiomis gyvenimą gražų. Štai šeima šiltnamyje įsirengė poilsio kambarėlį, išvykos į gamtą metu sutiko lapę, nuotraukose įamžintos jaukios motinystės akimirkos, džiaugsmas vaikščiojant paupiu, hamake žindant kūdikį, stebint žvejojančią septynmetę dukrą, sekmadienį šeimai lankant bažnyčią. Ina sutiko „Tauragės žinioms“ praverti savo šeimos namų duris, interviu susitikome Jovarų mikrorajone esančiuose Kalvanų namuose.