Keturias mergaites auginanti mama: „Šachmatai moko gyventi“
Įkelta:
2019-01-25
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Grikšų namuose, kuriuose auga keturios mergaitės, ko gero, niekada nebūna idealios tvarkos ir tylos. Nebent tada, kai visos mergaitės miega. Užtat jie kupini vaikiško klegesio, kūrybiškų idėjų ir harmonijos. Rita Grikšienė įsitikinusi – kad vaikai augtų laimingi ir sėkmingi, svarbu ne daiktai ar  prabanga, o kad jie savo namuose gerai jaustųsi, žinotų esą mylimi ir rastų savo kelią. Ievai, Eglei, Rūtai ir Laurai tai padaryti labai padeda šachmatai.

Visada svajojo apie didelę šeimą

Rita Grikšienė pasakoja visada norėjusi turėti daug vaikų. Svajonė išsipildė – Grikšų namuose krykštauja keturios atžalos. Vyriausiajai Ievai dabar 12, Eglei – 11, Rūtai – 9, Laurai – 7 metai.

– Visomis labai džiaugiamės su vyru, nors ir nėra lengva auginti tiek vaikų, – prisipažįsta daugiavaikė mama.

Didmiesčiuose didelės šeimos vertinamos ir gerbiamos, o štai provincijoje R. Grikšienė sako gana dažnai pastebinti kiek skeptišką požiūrį – esą manoma, kad visos jos asocialios. Toks požiūris skaudina.

Iš Kaišiadorių kilusi, daug metų Vilniuje gyvenusi R. Grikšienė pagal išsilavinimą – dizainerė. Ji yra baigusi dailės akademiją, įgijusi magistro laipsnį. Savo profesiją prisipažįsta labai mėgusi.

– Svajoju tęsti kūrybą, bet šiuo metu dar neišeina savo darbais užsiimti, – sako ji, paklausta, ar jos gyvenime netrūksta meno. – Vaikai viską užpildo, apie savo kūrybą nėra kada galvoti.

Vis dėlto moteris parodė keturis paveikslus, pernai nutapytus parodai „Kalėdų šviesa“. Be to, jos gyvenime labai daug kitokio meno – vaikiško, spalvingo ir nevaržomo. Visos Grikšų mergaitės labai gražiai piešia.

– Man labai patinka vaikų piešiniai, labai jais džiaugiuosi, – sako R. Grikšienė.

Mama kartu su mergaitėmis eina ir į keramikos būrelį, kartais ir pati ką nors nulipdo.

Nors Grikšai įsikūrę nuosavame name, vietos tokiai didelei šeimai nėra per daug. Būtų smagu, jei kiekviena mergaitė turėtų po kambarį, tačiau visos įsikūrusios dviejuose kambariuose, tiesa, turi po savo kampelį, kuriame gali atsiriboti nuo aplinkos, kai norisi vienatvės. Kiekviena turi po savo spintą. Ir dar – po savo Sirijos žiurkėną.

– Mes gyvenam paprastai. Nelabai išeina mergaites palepinti, – atsidūsta mama, – kai mergaitės susidomėjo šachmatais, galvojom, kad tai bus puikus variantas. Atrodytų, ką tie šachmatai – nei batelių, nei suknelių. O iš tiesų tai viena brangiausių sporto šakų: viešbučiai, kelionės, starto mokestis...

Prizų pilni namai

Didžiausią laisvalaikio dalį Grikšų gyvenime užima šachmatai. Kaip jie atsirado mergaičių gyvenime? Pasak R. Grikšienės, žaisti šachmatais mėgsta jos vyras.

– Yra toks treneris Antanas Krasauskas, jis renka norinčių mokytis mokinukų grupes. Kai Ieva buvo pirmoj klasėj, kartą parnešė lapuką, kas nori ateiti žaisti šachmatais, ir sako – noriu mokytis, kad tėtį aploščiau. Jai sekėsi, pirma buvo greituosiuose šachmatuose, taures pradėjo rinkti. Ir kitoms sekasi. Taip ir „įsivažiavom“, – prisimena R. Grikšienė.

Mažiausioji Laura, pasak jos, pradėjo žaisti nuo 3,5 metų. Pradėdavo žaisti ir nebaigdavo, jai pabosdavo – sakydavo „aš paskui pati pabaigsiu“. Dabar Laura – 8-mečių mergaičių klasikinių šachmatų Lietuvos čempionė, Ieva irgi 8-mečių čempionė, ji visada tarp pirmaujančių. A. Radžiaus taurės varžybose pernai ji buvo pirma tarp tauragiškių, pagal sąrašą – prizininkė. Ir Eglė, ir Ieva savo amžiaus grupėje G. Kasparovo turnyre užėmė antrąją vietą.

Nuotrauka

Kai tapo Lietuvos čempione, Laura iškovojo teisę atstovauti Lietuvai Europos arba pasaulio čempionate. Šeima nusprendė pasirinkti Pasaulio šachmatų čempionatą, tad mama su Laura pernai lapkritį skrido į De Kompostelą (Ispanija). Pasak mamos, tai buvo didžiulis ir be galo įspūdingas renginys, didžiulės salės pilnos šachmatų stalų. 8-mečių mergaičių buvo net 80. Laura žaidė su viso pasaulio vaikais. Laura žaidė ne savo amžiaus grupėje – visos buvo metais vyresnės, tad ypatingų laimėjimų nepasiekė, tačiau tai buvo puiki patirtis.

Eglė, Rūta, Laura dalyvavo komandinėse 12-mečių šachmatų varžybose Panevėžyje ir užėmė antrąją vietą, Ieva, Eglė ir Rūta Vilniuje 14-mečių komandinėse varžybose irgi pelnė antrąją vietą.

– Taurių pilni namai, – šypsosi R. Grikšienė, – Gal koks 100 taurių palėpėj sudėta. Tačiau užimamos vietos ne taip svarbu. Kai daug su vaikais keliauji, iš naujo pažįsti savo vaikus, bendravimas su vaikais tampa kitoks...

Šachmatai, pasak jos, moko vaikus atsakomybės, ištvermės, lavina mąstymą, discipliną, valią. Jei tai greitųjų šachmatų varžybos, per dieną būna 7–9 partijos, mergaitės nuvargsta. Reikia daug ištvermės, turi būti ir fiziškai stiprus. Be to, pralaimėti irgi reikia išmokti.

Vis dėlto vaikai yra vaikai. R. Grikšienė sutinka, kad mergaitės ne visada dega noru žaisti šachmatais:

– Vaikas vieną dieną nori, kitą nenori. Kadangi 6 metai mes su šachmatais gyvenam, visokių dienų būna, ir valios reikia nemažai, kartais ir griežtai reikia pasakyti. Varžybose dalyvauti visoms patinka, o treniruotis nenori...

Treniruotis nėra galimybių

– Daug važinėdamos po didmiesčius, matom, kaip kiti treniruojasi. Pas kai kuriuos net į namus treneriai važinėjasi. Jei nori pasiekti aukštumų, turi dirbti, – teigia jaunųjų šachmatininkių mama. – O Tauragėje treniruotis nėra galimybių. Įvyko pertvarkos, Audriaus Bitino nebėra, ir mes be trenerio likom. Esam palikti likimo valiai... Jei Tauragėje būtų treneris, mergaitės gal ir dar geresnių rezultatų pasiektų. Treneris meistriškumo ugdymui būtinas: reikia labai daug žinių, yra labai daug teorijos, jei nežinosi jos, išradinėsi dviratį...

Todėl kiekvieną ketvirtadienį mama stengiasi nuvežti mergaites į Šiaulius – tokios vietinės varžybos ten vyksta, joms kaip treniruotė. O su treneriu bendrauja per „Skype“ programėlę.

– Iš tikrųjų šachmatai mūsų šeimai davė labai daug: keliaujam, labai daug pamatom. Štai Europos čempionatas buvo Kroatijoj, buvom ir Čekijoj, Slovakijoj, Lenkijoj, Latvijoj, Estijoj. Praktiškai ir neatostogaujam, nes su šachmatais labai daug keliaujam. O kiek Lietuvą pažinom! Kartais mergaitės klausia, kada kur nors šiaip važiuosim, ne į varžybas, nes joms tai dirbti ten reikia, – pasakoja R. Grikšienė.

Per mažai džiaugiamės savo vaikais

Kaip teisingai auklėti vaikus – dažnas ir tėvams labai svarbus klausimas. R. Grikšienė sako, kad sunkiausia leisti vaikui būti vaiku, priimti jį tokį, koks jis yra. Tėvai dažniausiai mano, kad geriau žino, ko reikia vaikui, ir turi lūkesčių, stengiasi pakreipti vaiką norima linkme.

– Tai ir yra sunkiausia – išgirsti, išklausyti, nes suaugusiam visada atrodo, kad jis žino geriau. Svarbiausia, kad jie atrastų laimę, džiaugsmą gyventi, – įsitikinusi keturių mergaičių mama, – o tam reikia tik geros namų atmosferos ir harmonijos tarp visų šeimos narių. Manau, kad mes per mažai džiaugiamės savo vaikais, tiesiog tuo, kad jie yra.

Pasak jos, kiekvienas vaikas turi savo talentą, tik jie labai skirtingi, ir tėvų pareiga – padėti atsiskleisti. O kaip pasiekti, kad vaikai augtų kūrybingi?

– Įsivaizduoju, kad reikia tiesiog mylėti vaikus ir išmokti juos priimti tokius, kokie jie yra. Aišku, aš ir pati visokių klaidų padarau, bet svarbu, kad vaikas nebijotų būti toks, koks jis yra. Mūsų karta esam kaip ir sužaloti – mus darė visus vienodus, negalėjai turėti savo nuomonės. Dabar tai normalu. Labai džiaugiuosi, nuolat giriu jas. Kuo daugiau laisvės duodi vaikams, tuo labiau įsitikini, kad jie kuo puikiausiai susitvarko. Gal ir norėčiau turėti kokią nors sistemą, tačiau pas mus mergaitės auga gan laisvai, nes pati esu prie meno. Jos piešia net ir ant senų, visokius eksperimentus daro, tik paskui susitvarkyti tingi...–

Paklausta, kaip susitvarko su „ožiukais“, ji sako, kad tenka būti diplomate: visada yra keturios skirtingos nuomonės ir reikia išlaviruoti. Tačiau mama džiaugiasi, kad visos turi savo nuomonę ir moka ją ginti.

R. Grikšienė pasakoja, kad tėtis, nors ir labai myli mergaites, tačiau jų nelepina. Jos savarankiškos: kai mama su Laura dvi savaites buvo Ispanijoje, tėtis buvo likęs su trimis. Jos pačios atsikeldavo, susiruošdavo į mokyklą ir laukdavo tėčio.

Svarbiausia, kad nori eiti į mokyklą

R. Grikšienė mano, kad svarbiausia vaikus išmokyti atsirinkti, kas gerai, kas blogai, kad mokykloje išmoktų mokytis, norėtų žinių, kad ko nors siektų gyvenime, o pažymys vieną dieną gali būti vienoks, kitą dieną – kitoks.

– Visos mano mergaitės lanko Jovarų mokyklą. Mokykla nėra didelė, kiekvienas vaikas matomas, ypač pradinių klasių. Kartais pajuokauju, kad tai vos ne kaip privati mokykla, – sako R. Grikšienė. – Esu labai patenkinta – puikūs mokytojai, labai šilta atmosfera. Ten visos ėjo ir į nulinę klasę. Ir pirmokų mokytojos  labai geros, daug dirba su vaikais. Štai Eglės mokytoja Lina Butvydienė paruošia programą, daro atvirukus, puokštes ir eina į senelių namus, į parapijos namus, darželius, koncertuoja. Rūtos klasė irgi paruošė spektaklį ir eina per kitas klases jį rodydama.

Mama labai didžiuojasi, kad pernai Prezidentūroje iškilmingos apdovanojimų ceremonijos metu sveikindama geriausiai Konstitucijos egzamine pasirodžiusius šalies piliečius, jos dukrai Eglei ranką spaudė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ji nekuria planų, kuo ateityje norėtų matyti savo mergaites – ir jų norai kone kasdien keičiasi.

– Man nėra tiek svarbu, kuo jos bus, bet kad joms patiktų darbas, kaip man mano darbas patiko. Miela daryti tai, ką nori ir sugebi. Mano svajonė – kad jos atrastų tai, kas joms tikrai patinka, ir darytų tai, – sako mergaičių mama.

 

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.