„Mokytoja nuo Dievo“ Remigija Kalendienė – iškiliausių Lietuvos pedagogų 200-tuke
Įkelta:
2018-12-21
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Žurnalas „Reitingai“ pirmą kartą paskelbė 200 iškiliausių Lietuvos mokytojų. Bevartant jį žurnalistei akis užkliuvo už vaikystę primenančio ir taip gerai pažįstamo vardo... Remigija Kalendienė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos gimtosios kalbos mokytoja! Tiesa, nuo rugsėjo ši pedagogė ugdo jau Vilniaus vaikus. Tačiau šimtai tauragiškių su pasididžiavimu gali prisiminti – tai mano Mokytoja, taip taip, iš didžiosios raidės. Ir nori nenori, širdyje kirba gražiausias lietuviškas žodis – Ačiū! – už pažintį su gimtąja kalba, už visada jautrų, nuoširdų santykį su mokiniu, kurį prisiminus net šiek tiek graudu.

– Gerbiama Mokytoja, nuo šio rudens pradėjote dirbti Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijoje. Kodėl pasirinkote išvykti? Kuo didmiesčio mokykla skiriasi nuo provincijos? Ar mokiniai Vilniuje kitokie?

– Vilnius nuo studijų laikų buvo mano svajonių miestas. Vis pagalvodavau, pakalbėdavau, paplanuodavau... O pats likimas taip sudėliojo, kad po 29 metų, pragyventų Tauragėje, šį rudenį pasitikau sostinėje. Iš pradžių dar galvojau žvalgytis kitokio darbo, bet su prašymu įsidarbinti pasibeldžiau į mokyklas. Per dvi dienas gavau pasiūlymą pasirašyti darbo sutartį net su keliomis. Pasirinkau J. Basanavičiaus gimnaziją. Kaip juokaudama sakiau, viskas gyvenime keičiasi, bent jau ugdymo programa liks ta pati. Juk paskutinius 17 metų dirbau „Versmėje“.

J. Basanavičiaus gimnazija mokinių skaičiumi, mokytojų kolektyvo sudėtimi, savo istorija truputį primena „Versmę“ – gimnazija atsiskyrė nuo progimnazijos, persikėlė į kitas patalpas. Ir istorija jos neilga – tik aštuntus metus skaičiuoja. Ar skiriasi didmiesčio mokykla, mokiniai? Tikrai didelio skirtumo nėra – ir vienur, ir kitur mokytojas turi dirbti, ir vienur, ir kitur yra daug smalsių, kūrybingų mokinių, pasitaiko ir tokių, nuo kurių kažkur pabėgo motyvacija ir tenka bendrom jėgom jos ieškoti. Tik didmiesčio mokiniai turi tikrai daugiau galimybių. Ar pakankamai turi noro jomis naudotis? Čia jau ir mokytojo užduotis – uždegti, paskatinti, įkvėpti.

– Kiek metų dirbote Tauragėje? Kokiose mokyklose? Kokius prisiminimus išsivežėte į sostinę?

–Atvažiavau į Tauragę 1989-aisiais, baigusi studijas, ir pradėjau dirbti Tauragės 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Kai renovuotoje mokykloje J. Tumo-Vaižganto gatvėje įsikūrė gimnazijos klasės, su savo mokiniais perėjau dirbti čia. Taigi, visa mano darbo istorija Tauragėje susijusi su tomis dviem mokyklomis. Tauragėje liko didelė dalis mano širdies. Čia aš tapau tokia mokytoja, kokia esu. Vos ne kasdien atsiverčiu „Versmės“ paskyrą facebook‘e, įlendu pasižiūrėti į internetinę svetainę – o kas gi naujo mano mokykloje. Vis dar mano... Čia sutikau daugybę nuoširdžių, šaunių mokinių, čia teko laimė dirbti su dalykiška ir labai žmogiška vadovių komanda, čia kasdien lydėjo puikūs kolegos. Vis dar jautru ir ilgu. Emocijos...

Nuotrauka

– Ką Jums reiškia mokytojo profesija? Ar tai pašaukimas? Kokių svarbiausių principų laikotės kasdieniame savo darbe?

Mokytojo profesija... Turbūt tai tikrai mano pašaukimas. Kai atėjau į pokalbį vienoje Vilniaus mokyklų, jos direktorė atsisveikindama pasakė: „Jūs esate gimusi būti lietuvių kalbos mokytoja.“ Galbūt jau kito darbo ir nemokėčiau dirbti. Nesakau, kad nepagalvoju – ir paburbu, ir pykstu, ir nervinuosi, žiūrėdama į sąsiuvinių krūveles. Bet kai suskamba skambutis, kviesdamas į pamoką, jau trisdešimtus metus kasdien su ta pačia nuostaba, smalsumu einu į 45 minučių atradimų laiką. Ir jokių aukštų principų nereikia – reikia džiaugtis galimybėmis bendrauti, kalbėtis, mąstyti, svarstyti, ieškoti. Einu į pamokas tokia, kokia esu, linksma, liūdna, užsisvajojusi, užsimiegojusi (retai, nes kol nuvykstu į darbą, miegai išlaksto), drąsiai pasakau „nežinau“, „suklydau“, „atsiprašau“. Juk būna visko.

– Kuo ypatinga gimtosios kalbos disciplina? Kokią reikšmę ji turi bendrojo lavinimo programoje? Kodėl gimtoji kalba svarbi besiformuojančiai vaiko asmenybei?

– Gimtosios kalbos vieta tikrai ypatinga žmogaus gyvenime. Galėčiau cituoti M. Daukšą, S. Daukantą, Just. Marcinkevičių... Galėčiau sakyti, kad gimtosios kalbos egzaminas – vienintelis, kurio neišlaikęs mokinys negauna brandos atestato. Galėčiau aiškinti, kad, nemokėdami gimtosios kalbos, negalime gerai mokėti kitų dalykų. Kaip būdamas vadovu kalbėsi žmonėms, jeigu nejausi žodžio prasmės? Kaip kalbėsi nuėjęs į darbo pokalbį, jeigu negebėsi valdyti žodžio?.. Bet svarbiausia – savo sielą, liūdinčią, besidžiaugiančią, mąslią, alkaną ar sužvarbusią, gali nuraminti, sušildyti, paglostyti tik savo protėvių, tėvų žodžiu. Tik gimtasis žodis atveria giliausius slėpinius – tuo esu tikra.

– Žurnale „Reitingai“ patekote į 200 iškiliausių Lietuvos mokytojų sąrašą. Kokie nuopelnai, Jūsų nuomone, tai lėmė? Kaip buvo vykdomas pedagogų reitingavimas? Ką Jums reiškia toks įvertinimas?

Tik iš žurnalo sužinojau ir apie kriterijus, ir apie reitingavimą. Jokių nuopelnų čia nėra – būtent labiausiai nudžiugino, kad toks įvertinimas ir buvo ne už nuopelnus. Pasak organizatorių, svarbiausi – žmogiškieji kriterijai. Nuoširdžiai sakau – nebūčiau taip sujaudinta, jeigu į tą sąrašą būčiau patekusi už mokinių gautus šimtukus, projektų įgyvendinimą ar už kitus formalius dalykus. Visai kas kita, kai įvertina už tai, kas dažnokai lieka paraštėje – už meilę ir atsidavimą, už savo darbo išmanymą ir reiklumą, už tai, kad esi „mokytojas nuo Dievo“. Man tai pats svarbiausias įvertinimas. Jis nepakeis nieko. Bet jis kaskart primins – meilė žmogui, dalijimasis išmintimi ir širdimi yra vertybė. Kas begali būti geriau?

– Kaip vertinate dabartinį valstybės vadovų požiūrį į mokytojus? Kokia kryptimi reikėtų eiti, norint sustiprinti švietimo sistemą Lietuvoje?

– Apie valdžią ir politiką labai nesinori kalbėti... Pasakysiu tik viena – ne eurų skaičiukas svarbus, daug svarbiau pagarba, žmogiškas bendravimas ir noras girdėti ir suprasti.

– Ar sulaukiate grįžtamojo ryšio iš buvusių mokinių? Ar daug Jūsų ugdytinių pasirinkę profesiją, susijusią su gimtąja kalba?

– Nuolat jaučiu ryšį su savo mokiniais. Ir jie turbūt niekada nėra ir nebus buvę... Ir dabar jau yra kvietimas susitikti ir kvietimas į pasimatymą. Labai branginu tą nenutrūkstantį bendravimą. Visada gera susėsti, prisiminti, pakvatoti, parymoti. Sulaukiu labai jautrių ir labai džiugių žinučių, dalijamės ir kai skauda, ir kai norisi tiesiog apsikabinti, bent virtualiai, jeigu ne visada išeina realybėje. Kai lankau dukrą Londone, ji juokauja – „Mamele, tu ir čia neprapultum, išgyventum ilgai ir smagiai ir be manęs.“ Bendrystės akimirkos be galo svarbios. Judita, Vaida, Karina... Trys lietuvių kalbos studijas baigusios šaunios jaunos moterys. Tik jų kelias iš mokyklos nuvingiavo kitur...

Nuotrauka
saulius
Įkelta:
2021-01-01
Jau tradicija tapusią, šiemet penkioliktą kartą vykstančią senelių paramos akciją „Maltiečių sriuba“ karantinas pakeitė – sriubos paragauti neteks, tačiau noro padėti vargstantiems tai nestabdo. Seniems vienišiems žmonėms reikia paramos, ir nors dabar ją suteikti tapo sudėtingiau, Tauragės maltiečiai rankų nenuleidžia. Saulius Oželis, vadovaujantis Tauragės maltiečiams, šiemet buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje. Jo vadovaujami savanoriai ir dabar triskart per savaitę veža karštą maistą 60-čiai senolių, globoja nepasiturinčias šeimas. Saulius neslepia – darbo per karantiną padaugėjo. Toks panašus į Kalėdų senelį, jis dalija ne dovanas, o savo širdies šilumą ir yra įsitikinęs, kad aukodamas savo laiką kitam žmogui, padėdamas jam, esi apdovanojamas – šypsena, geromis emocijomis, gražiu žodžiu ar net džiaugsmo ašara.
Nuotrauka
senelis
Įkelta:
2020-12-31
Kasmet artėjant Kalėdoms Dacijonuose, kaip sako kultūrinių renginių organizatorė Rasa Didorienė, užsikuria naminių žaisliukų gamybos fabrikėlis. Bendruomenės nariai renkasi gaminti papuošimus šventinei eglutei. Šiemet prasidėjus antrajam karantinui fabrikėlis neužsikūrė, tiksliau, užsikūrė tik renginių organizatorės namuose. Padedant vyrui ir kaimynams gimė kaimą puošianti Nykštukų alėja, o kadangi renginių vykti negali, namuose įkurtas ir R. Didorienės Mamauzių teatras vaikams. Pasirodymai transliuojami feisbuke. Beje, net ir čia kūrybiškai moteriai talkina jos vyras Egidijus.
Nuotrauka
rasa
Įkelta:
2020-12-16
Skaudvilės renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė apdovanota Žemaitijos kunigaikščių medalių kolekcija. Toks įvertinimas jai skirtas už etninės kultūros puoselėjimą. Folklorą Skaudvilės krašte renginių organizatorė-pedagogė propaguoja jau daugiau nei dvidešimtmetį. Jos vadovaujamas vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Inkstiliuks“ Skaudvilę garsina lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“, be instrumentinės ansamblio grupės neapsieina valstybinės bei kalendorinės šventės, savo pasirodymais džiugina ir moters vadovaujama liaudiškos muzikos kapela „Dobilas“.
Nuotrauka
Rugilė Norbutaitė
Įkelta:
2020-12-15
Muziką kurianti 18-metė tauragiškė Rugilė Norbutaitė savo klausytojams geriau žinoma „thelastsunday“ pseudonimu. Netrukus dar vieną naują kūrinį pristatysianti mergina kalba, kad jaunas, savo tikslų ir svajonių siekiantis žmogus neretai pasiduoda pusiaukelėje, kai susiduria su gausybe jo laukiančių iššūkių. Anot jos, kovoti už vietą po saule tenka visiems, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Tauragėje, ar Vilniuje. Rugilė ragina nepasiduoti. Kalbėdama su „Tauragės žiniomis“ jaunoji atlikėja atskleidė, kaip savyje atrado menininkės gyslelę, kokią įtaką jai padarė šeima, mokykla ir bendraamžiai.
Nuotrauka
alijosius 2
Įkelta:
2020-12-12
Tomą Alijošių tauragiškiai pažįsta kaip sėkmingą verslininką, politiką, ir tuo pat metu – kuklų ir mažakalbį žmogų. Kad jis išties daug apie save kalbėti nemėgsta, akivaizdu ir iš šio interviu: gruodžio 7-ąją 70-ąjį gimtadienį pasitikęs verslininkas į klausimus atsakė netuščiažodžiaudamas – trumpai ir aiškiai.  
Nuotrauka
Karina Matulytė
Įkelta:
2020-12-08
Sekmadienį Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje įvyko III-sis tarptautinis muzikos ir bendrojo ugdymo mokyklų meninis edukacinis projektas-konkursas „Muzikos spalvos“. Į jo antrąjį turą pateko ir Tauragės meno mokyklos ugdytinė.
Nuotrauka
Jokūbas Kurlinkus
Įkelta:
2020-12-04
18-metis tauragiškis Jokūbas Kurlinkus – aktyvus jaunimo organizacijų narys, jį galima pamatyti įvairiuose renginiuose, visai neseniai jo kūrybos rašinį „Žmogus“ išspausdino kūrybos žurnalas „Slemas su ragais“. Vaikinas drąsiai reiškia savo mintis jaunimo, švietimo ir politikos klausimais. Nieko nuostabaus – jis planuoja studijuoti istoriją ir yra įsitikinęs, kad pasaulį būtina matyti itin plačiai. Tačiau kartu J. Kurlinkus neslepia, kaip pats sako, esantis nacionalistas, o jo požiūris į Lietuvą – toks pat, kaip antrajai kadencijai neišrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūris į Jungtines Amerikos Valstijas.
Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-18

Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė, įkurta 1919 m. lapkričio 4 dieną, neseniai minėjo 101-ąsias metines. Planuota naujų narių priesaika bažnyčios skverelyje, paskelbus karantiną įvykti negalėjo. Tačiau šaulių pilietiškumo dvasios koronaviruso grėsmė nepalaužia – anot rinktinės vado Kęstučio Baužos, šaulys – tai tas žmogus, kuris visada pasiruošęs ginti Tėvynę, nesvarbu, kokia iškiltų grėsmė – ginkluotas priešas ar pandemija.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-14

„Tauragės žinių“ žurnalistę Zenonas Radvila į jųdviejų su žmona Agota išpuoselėtą sodybą pasikvietė dar prieš paskelbiant antrąjį karantiną. Tautodailės meistras tikino norintis pasidalyti, ką jam pavyko nuveikti šiemet, kai pasaulį sukausčius pandemijai buvo atšauktos mugės, apribotos kelionės ir renginiai. Kuklumu pasižymintis menininkas neužsiminė, kad namuose jau turi įrengęs tikrą muziejų, o atvykus laukė dar viena staigmena – kaip tik lapkričio pirmąjį savaitgalį jiedu su žmona Agota minėjo auksinių vestuvių jubiliejų. 

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-06

Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis viešojoje erdvėje džiaugiasi ir žinia dalijasi su kitais: „Čia tas atvejis, kai Dievą mylintiems karantinas išeina į gera. Turbūt dvejus metus užtruko vertimas, redagavimas, skaitymas, redagavimas, maketavimas, redagavimas...  Stojus karantinui atsirado daugiau galimybių paspartinti šios knygos gimimą lietuvių kalba, ir atspausdinta knyga pasiekė Tauragę“. O kalbama apie iš anglų kalbos verstą septynių istorikų knygą „Bažnyčios istorija“.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-05

16-metė Meda Pikčiūnaitė šiais mokslo metais tapo Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidente. Bendraamžių pasitikėjimą įgavusi mergina pasakojo, su kokiais rūpesčiais susiduria moksleiviai ne tik Tauragėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ji turi palinkėjimą ir būsimam švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris netrukus turėtų būti patvirtintas po įvykusių Seimo rinkimų. „Tauragės žinioms“ ji kalbėjo, kad pandemijos, kuri sujaukė mūsų gyvenimus, akivaizdoje mokymo įstaigose itin svarbu palaikyti mokinių ir mokytojų draugiškumą bei toleranciją.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-02

Iniciatyvos „Draugystė veža“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotas turas per Lietuvą „Stiprybė tavyje“ baigėsi. Buvo daug juoko, po to apsikabinimų, o po to ir ašarų suvokus, kad reikia atsisveikinti.  Bet kiekviena pabaiga turi naują pradžią. Turo sumanytoja Žydrė Gedrimaitė, matydama žmonių, atėjusių į renginius, reakcijas ir išgirdusi partnerių, rėmėjų ir dalyvių atsiliepimus, sako esanti u laimingas žmogus. „Draugystė veža“ organizatoriai sako: „Iki kitų kartų. Mes dar tikrai draugausim...“ ir dalijasi mintimis žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie to, kad turas įvyko, supurtė ir suartino...

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-20

Mūsų kraštietė dailininkė Jadvyga Lengvinaitė spalio 13-ąją būtų minėjusi 90-ąjį gimtadienį. Deja, tarp mūsų jos nebėra, tačiau liko jos kūriniai: lyriški, simboliniai, netgi siurrealistiniai, kartais ir labai tiesmukai skleidžiantys skausmą. Neįprasti, filosofiniai, pastele pirštais tapyti paveikslai buvo suprantami ir paprastiems žmonėms. Tik tuometinei valdžiai ir dailininkė, ir jos darbai neįtiko.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-16

Sveikata ir dailios kūno linijos šiais laikais rūpi ne tik moterims, bet ir vyrams – sulieknėti be pastangų tikriausiai norėtų dažnas. Deja, tai neįmanoma: kad sulieknėtum nepakenkdamas sveikatai, nepakaks, tarkim, mėnesiui atsisakyti saldumynų. Tam reikia iš esmės pakeisti gyvenimo būdą. Kaip tai padaryti? Per nepilnus metus kone trečdalio savo svorio atsikratęs Vilius Stumbra sako, kad tai reikalauja be galo daug pastangų.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-12

Ką tik įsikūrusi „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenė, kurią koordinuoja Indra Uginčienė, spalio pradžioje pirmą kartą susirinko švęsti ir kartu kurti bendruomenę įgimtą proto negalią turintiems žmonėms, jų tėvams ir draugams. Į šią bendrystės kelionę – burtis ir kurti bendruomenę – pastūmėjo klebono Mariaus Venskaus iniciatyva.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-06

Keturioliktąjį gimtadienį šią savaitę atšventusi Raminta Jankauskaitė mažais žingsneliais kopia į automobilių sporto olimpą. Jaunoji lenktynininkė automobilių sportu domisi nuo mažens. Išbandžiusi keletą šakų, Raminta apsistojo prie bagių ir pastaraisiais metais lenktyniauja „Junior 1000“ klasėje. Praėjusį savaitgalį ji startavo Tauragėje pirmą kartą vykusiame „Weekend Grand Race“ čempionato penktajame etape. Galutinėje įskaitoje mergina kol kas tarp lyderių nepatenka, bet motyvacija didžiulė ir ateities siekiai ne visai kuklūs – kovoti dėl pergalių. Potencialo tam, panašu, yra.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-05

Mokytojas – ypatinga profesija. Savo mintimis, darbu, užsidegimu jis gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Atrasti kelią, kaip ne tik suteikti mokiniui žinių, bet ir padėti tapti žmogumi, įkvėpti gerumui, – didžiausia ir sunkiausia mokytojo užduotis. Linkėdami sėkmingų ir kūrybingų mokslo metų visiems mokytojams, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos anglų kalbos mokytoją Inesą Siutilienę, Mokytojų dieną pasitinkančią jau 18-ą kartą.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-02

Romualdo vardas Tauragėje laikomas kultūros ir fotografijos sinonimu. R. Vaitkui vadovaujant Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ne tik prasiplėtė, bet ir greitai tapo daugiafunkciu krašto muziejumi, kur be tradicinių veiklų vyksta alternatyvus kultūrinis miesto gyvenimas. Romualdas jau trečią dešimtmetį dirba Tauragės muziejuje, garsina gimtąjį miestą Lietuvoje ir užsienyje. Romualdas Vaitkus yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, jam suteiktas Meno kūrėjo statusas, už pasiekimus fotografijos srityje apdovanotas Tauragės apskrities Garbės ženklu. Už nuopelnus fotografijos menui R. Vaitkus taip pat yra įvertintas Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija. Jis yra Lietuvos spaudos fotografų konkurso „Auksinis kadras“ laimėtojas, „Tauragės metų žmogus“ rinkimuose Romualdui buvo įteikta „Metų ambasadoriaus“ nominacija.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-02

Praėjusį antradienį Tauragės kultūros rūmuose nuaidėjo ypatingas koncertas – vakaras, pavadintas „Gyvenimo akordai“, buvo skirtas Tauragės krašto garbės piliečiui, muzikos mokytojui, chorvedžiui Romualdui Eičui, pasitikusiam 80-metį. Jubiliejaus proga nuo scenos skambėjo muzika, dainos, nuoširdūs sveikinimo žodžiai.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-01

Trečiadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko renginių ciklo „Vainikuotieji“ susitikimas su Liutauru Degėsiu. Autorius 2013 metais įvertintas Vyriausybės premija už poeziją ir filosofinių esė knygas, apdovanotas Kultūros ministerijos premija už eseistiką ir publicistiką (2010, 2017 metais).

Nuotrauka
Įkelta:
2020-09-30

Tauragiškė psichologė, VĮ „Psichologinės gerovės centras“ įkūrėja Ina Kalvanienė, šių metų pradžioje susilaukusi antrosios dukros, mėgaujasi ramiu šeimyniniu gyvenimu. Socialiniuose tinkluose moteris dalijasi žaviomis smulkmenomis, darančiomis gyvenimą gražų. Štai šeima šiltnamyje įsirengė poilsio kambarėlį, išvykos į gamtą metu sutiko lapę, nuotraukose įamžintos jaukios motinystės akimirkos, džiaugsmas vaikščiojant paupiu, hamake žindant kūdikį, stebint žvejojančią septynmetę dukrą, sekmadienį šeimai lankant bažnyčią. Ina sutiko „Tauragės žinioms“ praverti savo šeimos namų duris, interviu susitikome Jovarų mikrorajone esančiuose Kalvanų namuose.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-09-25

Greičiausiai sudėtinga rasti vieną universalų atsakymą į klausimą, kaip sudominti vaikus privalomosios literatūros ar apskritai knygų skaitymu. Vis dėlto visuomet įdomu ir naudinga, ieškant artimiausių požiūrio kampų, vis iš naujo apsvarstyti, kas gali turėti lemiamos įtakos jaunam žmogui, dvejojančiam, sėsti ar nesėsti prie knygos. Tad šįkart „Tauragės žinios“ pasikvietė tauragiškę jaunosios kartos literatūrologę, Vilniaus universiteto doktorantę Moniką Andrulytę pasikalbėti apie jos pačios skaitymo patirtis, knygų teikiamą naudą ir pasidalyti nuomone, koks turėtų būti moksleivių santykis su privalomąja literatūra mokykloje.