„Mokytoja nuo Dievo“ Remigija Kalendienė – iškiliausių Lietuvos pedagogų 200-tuke
Įkelta:
2018-12-21
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Žurnalas „Reitingai“ pirmą kartą paskelbė 200 iškiliausių Lietuvos mokytojų. Bevartant jį žurnalistei akis užkliuvo už vaikystę primenančio ir taip gerai pažįstamo vardo... Remigija Kalendienė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos gimtosios kalbos mokytoja! Tiesa, nuo rugsėjo ši pedagogė ugdo jau Vilniaus vaikus. Tačiau šimtai tauragiškių su pasididžiavimu gali prisiminti – tai mano Mokytoja, taip taip, iš didžiosios raidės. Ir nori nenori, širdyje kirba gražiausias lietuviškas žodis – Ačiū! – už pažintį su gimtąja kalba, už visada jautrų, nuoširdų santykį su mokiniu, kurį prisiminus net šiek tiek graudu.

– Gerbiama Mokytoja, nuo šio rudens pradėjote dirbti Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijoje. Kodėl pasirinkote išvykti? Kuo didmiesčio mokykla skiriasi nuo provincijos? Ar mokiniai Vilniuje kitokie?

– Vilnius nuo studijų laikų buvo mano svajonių miestas. Vis pagalvodavau, pakalbėdavau, paplanuodavau... O pats likimas taip sudėliojo, kad po 29 metų, pragyventų Tauragėje, šį rudenį pasitikau sostinėje. Iš pradžių dar galvojau žvalgytis kitokio darbo, bet su prašymu įsidarbinti pasibeldžiau į mokyklas. Per dvi dienas gavau pasiūlymą pasirašyti darbo sutartį net su keliomis. Pasirinkau J. Basanavičiaus gimnaziją. Kaip juokaudama sakiau, viskas gyvenime keičiasi, bent jau ugdymo programa liks ta pati. Juk paskutinius 17 metų dirbau „Versmėje“.

J. Basanavičiaus gimnazija mokinių skaičiumi, mokytojų kolektyvo sudėtimi, savo istorija truputį primena „Versmę“ – gimnazija atsiskyrė nuo progimnazijos, persikėlė į kitas patalpas. Ir istorija jos neilga – tik aštuntus metus skaičiuoja. Ar skiriasi didmiesčio mokykla, mokiniai? Tikrai didelio skirtumo nėra – ir vienur, ir kitur mokytojas turi dirbti, ir vienur, ir kitur yra daug smalsių, kūrybingų mokinių, pasitaiko ir tokių, nuo kurių kažkur pabėgo motyvacija ir tenka bendrom jėgom jos ieškoti. Tik didmiesčio mokiniai turi tikrai daugiau galimybių. Ar pakankamai turi noro jomis naudotis? Čia jau ir mokytojo užduotis – uždegti, paskatinti, įkvėpti.

– Kiek metų dirbote Tauragėje? Kokiose mokyklose? Kokius prisiminimus išsivežėte į sostinę?

–Atvažiavau į Tauragę 1989-aisiais, baigusi studijas, ir pradėjau dirbti Tauragės 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Kai renovuotoje mokykloje J. Tumo-Vaižganto gatvėje įsikūrė gimnazijos klasės, su savo mokiniais perėjau dirbti čia. Taigi, visa mano darbo istorija Tauragėje susijusi su tomis dviem mokyklomis. Tauragėje liko didelė dalis mano širdies. Čia aš tapau tokia mokytoja, kokia esu. Vos ne kasdien atsiverčiu „Versmės“ paskyrą facebook‘e, įlendu pasižiūrėti į internetinę svetainę – o kas gi naujo mano mokykloje. Vis dar mano... Čia sutikau daugybę nuoširdžių, šaunių mokinių, čia teko laimė dirbti su dalykiška ir labai žmogiška vadovių komanda, čia kasdien lydėjo puikūs kolegos. Vis dar jautru ir ilgu. Emocijos...

Nuotrauka

– Ką Jums reiškia mokytojo profesija? Ar tai pašaukimas? Kokių svarbiausių principų laikotės kasdieniame savo darbe?

Mokytojo profesija... Turbūt tai tikrai mano pašaukimas. Kai atėjau į pokalbį vienoje Vilniaus mokyklų, jos direktorė atsisveikindama pasakė: „Jūs esate gimusi būti lietuvių kalbos mokytoja.“ Galbūt jau kito darbo ir nemokėčiau dirbti. Nesakau, kad nepagalvoju – ir paburbu, ir pykstu, ir nervinuosi, žiūrėdama į sąsiuvinių krūveles. Bet kai suskamba skambutis, kviesdamas į pamoką, jau trisdešimtus metus kasdien su ta pačia nuostaba, smalsumu einu į 45 minučių atradimų laiką. Ir jokių aukštų principų nereikia – reikia džiaugtis galimybėmis bendrauti, kalbėtis, mąstyti, svarstyti, ieškoti. Einu į pamokas tokia, kokia esu, linksma, liūdna, užsisvajojusi, užsimiegojusi (retai, nes kol nuvykstu į darbą, miegai išlaksto), drąsiai pasakau „nežinau“, „suklydau“, „atsiprašau“. Juk būna visko.

– Kuo ypatinga gimtosios kalbos disciplina? Kokią reikšmę ji turi bendrojo lavinimo programoje? Kodėl gimtoji kalba svarbi besiformuojančiai vaiko asmenybei?

– Gimtosios kalbos vieta tikrai ypatinga žmogaus gyvenime. Galėčiau cituoti M. Daukšą, S. Daukantą, Just. Marcinkevičių... Galėčiau sakyti, kad gimtosios kalbos egzaminas – vienintelis, kurio neišlaikęs mokinys negauna brandos atestato. Galėčiau aiškinti, kad, nemokėdami gimtosios kalbos, negalime gerai mokėti kitų dalykų. Kaip būdamas vadovu kalbėsi žmonėms, jeigu nejausi žodžio prasmės? Kaip kalbėsi nuėjęs į darbo pokalbį, jeigu negebėsi valdyti žodžio?.. Bet svarbiausia – savo sielą, liūdinčią, besidžiaugiančią, mąslią, alkaną ar sužvarbusią, gali nuraminti, sušildyti, paglostyti tik savo protėvių, tėvų žodžiu. Tik gimtasis žodis atveria giliausius slėpinius – tuo esu tikra.

– Žurnale „Reitingai“ patekote į 200 iškiliausių Lietuvos mokytojų sąrašą. Kokie nuopelnai, Jūsų nuomone, tai lėmė? Kaip buvo vykdomas pedagogų reitingavimas? Ką Jums reiškia toks įvertinimas?

Tik iš žurnalo sužinojau ir apie kriterijus, ir apie reitingavimą. Jokių nuopelnų čia nėra – būtent labiausiai nudžiugino, kad toks įvertinimas ir buvo ne už nuopelnus. Pasak organizatorių, svarbiausi – žmogiškieji kriterijai. Nuoširdžiai sakau – nebūčiau taip sujaudinta, jeigu į tą sąrašą būčiau patekusi už mokinių gautus šimtukus, projektų įgyvendinimą ar už kitus formalius dalykus. Visai kas kita, kai įvertina už tai, kas dažnokai lieka paraštėje – už meilę ir atsidavimą, už savo darbo išmanymą ir reiklumą, už tai, kad esi „mokytojas nuo Dievo“. Man tai pats svarbiausias įvertinimas. Jis nepakeis nieko. Bet jis kaskart primins – meilė žmogui, dalijimasis išmintimi ir širdimi yra vertybė. Kas begali būti geriau?

– Kaip vertinate dabartinį valstybės vadovų požiūrį į mokytojus? Kokia kryptimi reikėtų eiti, norint sustiprinti švietimo sistemą Lietuvoje?

– Apie valdžią ir politiką labai nesinori kalbėti... Pasakysiu tik viena – ne eurų skaičiukas svarbus, daug svarbiau pagarba, žmogiškas bendravimas ir noras girdėti ir suprasti.

– Ar sulaukiate grįžtamojo ryšio iš buvusių mokinių? Ar daug Jūsų ugdytinių pasirinkę profesiją, susijusią su gimtąja kalba?

– Nuolat jaučiu ryšį su savo mokiniais. Ir jie turbūt niekada nėra ir nebus buvę... Ir dabar jau yra kvietimas susitikti ir kvietimas į pasimatymą. Labai branginu tą nenutrūkstantį bendravimą. Visada gera susėsti, prisiminti, pakvatoti, parymoti. Sulaukiu labai jautrių ir labai džiugių žinučių, dalijamės ir kai skauda, ir kai norisi tiesiog apsikabinti, bent virtualiai, jeigu ne visada išeina realybėje. Kai lankau dukrą Londone, ji juokauja – „Mamele, tu ir čia neprapultum, išgyventum ilgai ir smagiai ir be manęs.“ Bendrystės akimirkos be galo svarbios. Judita, Vaida, Karina... Trys lietuvių kalbos studijas baigusios šaunios jaunos moterys. Tik jų kelias iš mokyklos nuvingiavo kitur...

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.