Sėkmės istorija – verta knygos ar kino filmo. Mažas gimtasis miestas, eilinė mokykla ir rodos, paprasta mergaitės svajonė, kuri galiausiai virto realybe. Žydrūnė Auksoriūtė – šiuo metu pasaulyje žinoma kaip ZYDRUNE. Straipsnio herojė, aplankiusi dalį pasaulio, pasirinko neeilines studijas užsienyje bei kuria juvelyriką. Apie visą tai ir dar daugiau Žydrūnė, atvirai.
Studijos užsienyje
Kūrybinga, ambicinga, laisvai mąstanti – taip save apibūdina Žydrūnė. Menai ją lydėjo nuo pat vaikystės, kartu su sese visada aktyviai dalyvavo meninėje veikloje. Visą gyvenimą turėjusi potraukį menams, mokykloje Žydrūnė atsakingai ruošiesi biochemijos studijų krypčiai, bet atėjus laikui pasirinkti „kur stoti?“ visgi savo pasirinkimu nieko nenustebino. Taigi, baigusi Žalgirių gimnaziją Tauragėje, ji jau žinojo, kad rinksis studijas užsienyje.
– Kad studijuosiu ir gyvensiu užsienyje, žinojau jau nuo pradinių klasių, gal dėl to, kad nuo 2007 metų pradėjau intensyviai keliauti į Jungtinę Karalystę. Pasirinkau Jungtinę Karalystę ir juvelyriką, kas išties apėmė viską kas man buvo įdomu: chemiją, meną, rankų darbą, – teigė mergina.
Škotiją Žydrūnė pasirinko, kaip pati teigia, dėl įdomių studijų ir, žinoma, galimybės gauti išsilavinimą nemokamai.
– Į šitą privalumą rekomenduočiau atkreipti dėmesį daugumai bandančių apsispręsti, kur tęsti mokslus, be to, Škotija puiki šalis su be galo draugiškais, laisvai mąstančiais žmonėmis ir studijų krypčių perspektyvomis, – patarimais dalijosi jau baigusi studijas mergina.
Paklausta, ar sunki buvo studijų pradžia ir ar sunku buvo įsitvirtinti svečioje šalyje, Žydrūnė atvira:
– Įsitvirtinti šalyje sunku nebuvo, gal tik šiek tiek keista, nes atvykau viena ir visiškai nieko nepažinojau, bet per mažiau nei savaitę puikiai apsipratau ir turėjau gan nemažą draugų ratą. Kaip ir minėjau, žmonės ten labai šilti ir priimantys, o baimės, kad nieko nepažįstu, manyje nebuvo.
Ambicingas požiūris
Didelio kultūrinio šoko nepatyrusi, lengvai įsiliejusi į škotišką gyvenimo būdą Žydrūnė greitai atrado save.
– Kūrybiškas mąstymas, laisvas, bet ambicingas požiūris ir užsispyrimas pasiekti kažko daugiau man labai padėjo. Universitetas man suteikė galimybę studijuoti Amerikoje, kas ir buvo pats didžiausias atspirties taškas techninių įgūdžių prasme. Kadangi buvau vienintelis asmuo, nominuotas keliauti ir tęsti mokslus Teksase, tai man asmeniškai tuo metu buvo be galo didelis pasiekimas. Niekad negalvojau, kad kadanors atsidursiu tokioje vietoje, juk Amerika ne veltui vadinama „svajonių šalimi“, bet įspūdžiai ir įgauta patirtis – neišdildomi! – teigia Žydrūnė, pridurdama, jog studijų metus mergina prisimena tik geru žodžiu. Pasak jos, tai buvo sunkaus darbo, bet tuo pačiu ir puikių patirčių metai. – Studijos Teksase buvo geriausias mano laikas. Studijuojant ten reikėjo labai stipriai ir sunkiai dirbti, o būtent to aš ir norėjau – įgūdžių. Tiesa, be galo buvo laukiami savaitgaliai, – tarsi apdovanojimas už sunkų darbą. Su draugais planuodavome keliones, tyrinėjome šalį. Studijos Škotijoje buvo daugiau grindžiamos saviraiška ir tuo tikru studentišku gyvenimu, kas aišku irgi buvo labai įdomu.
Karjeros laiptai
Baigusi Juvelyrikos dizaino studijas, toliau savo svajonių siekti Žydrūnė išvyko į Londoną, kaip pati teigia, dėl didesnių galimybių.
– Aš visada buvau be galo užsispyręs ir daug iš savęs reikalaujantis žmogus. Savo tikslų siekimas, išsilavinimas, patirtis ir didelis noras turėti savo pačios prekinį juvelyrikos ženklą nulėmė tai, jog pirmąjį savo darbą radau atvykusi į Londoną. Dirbau su „Dolce & Gabbana“ aukštos klasės juvelyrika ir laikrodžiais, kur gaminių kainos svyruoja nuo 1 tūkstančio iki 4 milijonų svarų, – pasakojo Žydrūnė.
Išmokusi tai, ko jai reikėjo, iškeitė D&G į visos Jungtinės Karalystės Visual Merchandiser and Trainer pareigas, „Ulysse Nardin“ Šveicariskų in-house movement laikrodžių firmoje. Dabar jos darbas apima nuolatinį tikrinimą: ar kompanijos principų ir nustatymų yra paisoma parduotuvėse. Žydrūnė rengia pranešimus apie bet kokius pasikeitimus, galimas perpektyvas, pasiūlymus ir kompanijos veiklą. Taip pat užsiima stendų dekoravimu, laikrodžių išdėstymu – bendras vaizdas visada būna patvirtintas ir priklauso nuo jos, nuo jos nuomonės. Darbe taip pat ji susitinka su VIP klientais, perkančiais aukštos klasės brangius gaminius. Tenka apmokyti naujus žmones, suteikti jiems informaciją, motyvuoti juos dirbti.
Galimybės keliauti, bendrauti su privačiais klientais ir dirbti su aukštos kokybės laikrodžiais tuo pat metu turint laisvo laiko kurti savo pačios kolekcijas, Žydrūnei pasirodė tiesiog idealu. Su „Ulysse Nardin“ iki šiol dirbanti mergina tikina, kad tai tikrai nėra jos galutinė stotelė: „tiek aš pati, tiek visi mane pažįstantys žmonės žino, jog mano juvelyrika ir savo verslo įtvirtinimas yra mano gyvenimo tikslas, mano didžiausia svajonė.“
Kuria savo vardu
Tik pradėjusi kurti, Žydrūnė pradėjo galvoti ir apie savo prekinį ženklą. Pristatydama savo kūrybą, savo darbus mergina užtikrintai renka žodžius: „drąsi, kitokia, matoma – juvelyrika su kūrybiniu charakteriu, taip aš pati apibūdinčiau savo prekinį ženklą!“
– Nebuvo net abejonės, kaip jį pavadinti, dėl to, kad mano pačios vardas užsienyje niekad neskambėjo kaip prekinis ženklas. Žmonėms, matantiems parašyta ant popieriaus ar ištarusiems garsiai mano vardą, pirmą kartą jis asocijuojasi su kažkuo egzotišku. Polinkis į egzotiką, neįprastus reiškinius, jausmus ir moters erotiškumą ir yra didžiausi mano įkvėpimo šaltiniai. Tuo paremta kiekviena mano kolekcija.
Žydrūnė apgailestauja, kad šiuo metu pragyventi iš savo verso dar tikrai nepavyktų.
– Tai tikrai nėra tai, iš ko būtų galima pragyventi ir išsilaikyti užsienyje. Tauragiškiai ir lietuviai, žinoma,, domisi mano kūryba, kas yra be galo malonu, bet pardavimų klausimu Lietuva nėra pirma sąraše. Rinka, į kurią norečiau orientuotis ir parduoti savo gaminius didžiausiu tiražu, yra Azija, Kinija. Bet tikrai turiu dėl ko džiaugtis ir didžiuotis – savo kūrinius jau galiu rasti Niujorke, Pietų Afrikos Respublikoje, Škotijoje ir dar keliuose Europos miestuose. Dar viena įspūdinga patirtis, tai pakvietimas dalyvauti Milano mados savaitėje, kas taip pat pridėjo ganėtinai nemažai matomumo, – savo pasiekimais dalijosi Žydrūnė.
Paklausus, ar dažnai lankosi Tauragėje, ar kirba noras grįžti į gimtinę bandyti kurti ir įtvirtinti verslą čia, Lietuvoje, Žydrūnė teigia, kad Londoną jau vadina savo namais ir į Lietuvą grįžti tikrai neketina.
– Jeigu kalbėti nuoširdžiai, gaila, bet niekada savęs ir nemačiau šioje šalyje. Namo dažniausiai grįžtu Kalėdoms, o jei labai labai pasiilgstu draugų ar mamos, visada stengiuosi suorganizuoti susitikimą su sau brangiais žmonėmis kažkur kitur. Kelionės, mano nuomone yra būtinos tam, kad plėstųsi žmogaus mąstymas, – samprotauja Žydrūnė.
Baigdami pokalbį su drąsia mergina prašėme jos palinkėjimo abiturientams, jauniems žmonėms, kurie planuoja savo ateitį, galbūt bijo svajoti, išvykti studijuoti svetur.
– Visiems šiek tiek pasimetusiems ir nežinantiems ką gi pasirinkti savo kitam etapui patarčiau tik viena: pabandykite viską! Būkite drąsūs ir išprotėję, nebijokite norėti, norėti daug ir visko ir be atokvėpio siekit savo tikslų, nustebsite, kaip keistai ir teisingai viskas susidelioja...
Pabaigai, tiems kam įdomi Žydrūnės kūrybinė veikla, galima ją rasti „Facebook“ @zydruneofficial arba „Instagram“ @zydruneofficial.