Skrydžių palydovės dienoraštis
Įkelta:
2018-01-04
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Rytinė kava Milane, pietūs Paryžiuje, poilsis Barselonoje, geri pinigai, nesudėtingas darbas, graži uniforma, nuolaidos kelionėms, – tokia daugelio įsivaizdavimu yra skrydžių palydovės kasdienybė. Bet ar tikrai? Daugelis, ypatingai jaunų merginų, žavisi šia specialybe ir vadina svajonių darbu. Šiame straipsnyje pabandysiu sulaužyti keletą egzistuojančių mitų apie skrydžio palydovo darbą bei padėti iš arčiau pažvelgti į šią intriguojančią specialybę.

Darbas lėktuve niekada nebuvo mano svajonė ir siekiamybė. Skraidyti man patikdavo, tačiau tikriausiai todėl, kad tai reikšdavo kelionės pradžią. Prieš kelis metus netikėtai atsidūriau Graikijoje, žinojau, kad pasiliksiu, todėl ėmiau ieškoti darbo. Tuomet negalėjau nė sakinio suregzti graikiškai, todėl supratau, kad geriausia savo žvilgsnį nukreipti į tarptautinius vandenis, oro ir jūsų uostai buvo pirmieji taikiniai. Įsidarbinau Graikijos tarptautinėse oro linijose „Ellinair“, iki tol ne daug žinojusi apie šio darbo specifiką, per 15 darbo mėnesių sugrioviau savo pačios turėtus stereotipus.

Intensyvūs kursai ir kasdienybė

Pirmasis mitas – skrydžių palydovo darbas nereikalauja didelio žinių bagažo. Prisipažinsiu, ateidama dirbti į oro linijas apie aviaciją žinojau tiek, kiek žino paprastas šiuolaikinis žmogus. Pasirodo, praktiškai nežinojau nieko. Tuomet prasidėjo intensyvūs, beveik 2 mėnesius trukę kursai. Juokaudavome, kad juos užbaigę galėsime sukonstruoti lėktuvą ar bent jau jį pilotuoti. Informacijos srautas buvo didžiulis, o žinios kiekvieną dieną buvo tikrinamas įvairiais testais bei atvirais klausimais.

Kasdien vis nauja tema: aviacijos istorija, struktūra, pirmoji pagalba, išlikimas, terorizmas, avarinė lėktuvo įranga, saugumas, avarinio nusileidimo atvejai ir procedūros, pavojingų daiktų gabenimas, lėktuvo struktūra, apribojimai, tarpusavio ir keleivių komunikacija, be jokios abejonės, sąrašą būtų galima tęsti. Jeigu kiekvienas pagalvotume, kam iš tikrųjų reikalinga stiuardesė lėktuve, atsakymai būtų labai panašūs – dėl bendro keleivių komforto. Atsakymas nėra klaidingas, tačiau pagrindinė skrydžių palydovų atsakomybė – keleivių saugumas arba, kaip daugelis supranta, įkyrėjimas, kad visi užsisegtų saugos diržus.

Darbo diena prasideda maždaug 1,5 valandos iki skrydžio. Iš pradžių specialiame oro uosto kambarėlyje susirenka visa skrydžio komanda, kur vyriausiasis palydovas patikrina, ar visi turi reikiamus, skraidyti leidžiančius, dokumentus bei ar atitinka išvaizdos reikalavimus (švari ir tvarkinga uniforma, batai, plaukai, nagai bei natūralus makiažas).

Nuotrauka

Laisvės čia mažai, dažniausiai tau pasakoma, kokios spalvos lūpų dažus gali naudoti, kokios spalvos turi būti nagai, kokie galimi aksesuarai ir kaip surišti plaukai. Vėliau prasideda angliškai vadinamas briefing, kurio metu užduodami 3 atviri klausimai apie lėktuvo avarinių situacijų procedūras bei pirmąją pagalbą. Neatsakęs į užduotus klausimus ir neįrodęs savo kompetencijos skraidyti, gali būti nušalintas nuo skrydžio. Vėliau kartu su pilotais aptariamas skrydžio maršrutas, keleivių skaičius, oro sąlygos, specialūs kodai ir pan. Tuomet keliaujama į lėktuvą, kur laukia daugybę darbų ir dokumentų, kuriuos reikia užpildyti ir pasirašyti. Per trumpą laiką reikia apieškoti lėktuvą pagal visas saugumo taisykles, kartu patikrinama visa lėktuve esanti įranga, iškvietimo signalai, defektai, priimamas maisto užsakymas.

Kas iš tikrųjų yra skrydžių palydovas? Atsakyčiau, kad tai policininkas, ugniagesys, gydytojas, padavėjas ir psichologas vienu metu. Ar Jums iš tikrųjų atrodo, kad lėktuve esanti liekna, graži dvidešimtmetė, reikalui esant, išgelbės Jums gyvybę, čia jau kitas klausimas. Tačiau noriu pradžiuginti, kad per savo karjerą sutikau daugybę savo darbą puikiai išmanančių ir atsidavusių kolegų.

Kelionės – rutina ar retenybė?

Dažniausiai užduodamas klausimas skrydžių palydovei – „jūs tikriausiai labai daug keliaujate?“ Tačiau realybė tokia, kad dauguma regioninių oro linijų, kurios skraido po Europą ir skrydis trunka kelias valandas, tą pačią dieną grįžta namo. O tai reiškia, kad išskrendi, nusileidi, keleiviai išeina ir neužilgo ateina kiti, geriausiu atveju, spėji pasivaikščioti po oro uostą ar padaryti nuotrauką pro lėktuvo langą. Žinoma, visai kita situacija pasaulinio lygio oro linijose, šiuo metu pirmaujančiose Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro, „Etihad“ oro linijų bendrovėse, kuriose vykdomi skrydžiai į kitus žemynus ir nusileidę palydovai privalo pasilikti bent 24 valandų poilsiui. Dirbant Graikijos oro linijose, man pasisekė, nes turėjome skrydžių iš kitų Graikijos miestų ar salų, kas leido aplankyti tokias vietas kaip Atėnai, Salonikai, Kavala, Kretos, Rodos, Korfu salos, o tai bent šiek tiek priminė įsivaizduojamą skrydžių palydovo darbą.

Daugiau moterų nei vyrų

Dar vienas mitas – jog tai moteriška specialybė. Kai kompanijoje dirba daugiau nei šimtas skrydžio palydovų ir iš jų tik maždaug 10 procentų vaikinų, tokia nuomonė susidaro. Visa tai todėl, kad šiuolaikinė komercija ir grožio kultas priverčia galvoti, kad skrydžio palydovė yra modelio darbas, o įmonės, besirūpinančios savo nepriekaištingu įvaizdžiu, kartais daugiau dėmesio kreipia į batų kulniuką, lūpų dažus ir suknelės ilgį negu į žmogaus sugebėjimus. O tokia darbo aplinka dažną vaikiną gali išvaryti iš proto. Tačiau susidūrusi su šio darbo specifika galiu drąsiai teigti, kad tai daugiau vyriška nei moteriška specialybė.

Teko atkreipti dėmesį, kad ypatingai vyriškos lyties atstovai vyrų nurodymų klauso daug labiau nei moterų. Skrydžio palydovo darbas yra nuolatinis sunkių metalinių dėžių ir vežimėlių kilnojimas. Jau nekalbu apie tai, kad avarinės situacijos metu vyriška jėga bus daug naudingesnė, nors, žinoma, ne visada. O jeigu dar straipsnio pradžioje minėjau, kad tai gaisrininkas ir policininkas viename, pagalvokime, kokios lyties atstovų daugiau šiose profesijose?

Nuotrauka

Skraidymas lėktuvu šiandien yra toks pat įprastas kaip kelionė autobusu ar traukiniu. Skirtingai negu prieš 50 metų, kai tai simbolizavo aukščiausios klasės prabangą. O skrydžio palydovo darbas buvo retas ir išskirtinis. Šiandien, į skraidymą lėktuvu žiūrima kaip į įprastą darbo vietą, o ir atlyginimas nieko per daug nestebina. O tai verčia susimąstyti, ar verta kaskart dirbti sąlygomis, kurios kenkia sveikatai. Ir nors aviacija yra viena labiausiai ištobulintų sričių ir atitinka aukščiausius saugumo standartus, tačiau vis tik kiekvieną kartą, nors ir minimaliai, rizikuoji savo gyvybe.

Kalbų mokėjimas – didžiausias privalumas

Ko reikia norint dirbti šį darbą? Būti reprezentatyvios išvaizdos, turėti tam tikrų asmeninių savybių – pasižymėti organizuotumu, mandagumu, greita reakcija, darbštumu, gebėjimu bendrauti ir spręsti konfliktus. Tačiau esminis patarimas visiems, kurie svajoja apie šį darbą – mokytis užsienio kalbų. Ne veltui pirmieji klausimai, kuriuos išgirdau darbo pokalbio metu – ar kalbu graikiškai? Ar kalbu rusiškai? Kokiomis kalbomis dar galiu susišnekėti? Bei, žinoma, reikia įrodyti, kad sugebi sklandžiai reikšti mintis anglų kalba.

Labai džiaugiuosi priėmusi šią gyvenimo siųstą avantiūrą, kuri atnešė daug žinių ir supratimo, kas apskritai yra aviacija. Kaip joje viskas veikia ir, kad niekas nevyksta veltui. Visada norėjau sužinoti daugiau apie pirmąją pagalbą. Ši profesija padėjo suprasti, kaip padėti žmogui, kurį ištiko širdies smūgis, insultas, žmogus užspringo ar net pradėjo gimdyti. Kartu suteikė galimybę, nors ir minimalią, pakeliauti ir susipažinti su žmonėmis iš viso pasaulio. 

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.