Skrydžių palydovės dienoraštis
Įkelta:
2018-01-04
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Rytinė kava Milane, pietūs Paryžiuje, poilsis Barselonoje, geri pinigai, nesudėtingas darbas, graži uniforma, nuolaidos kelionėms, – tokia daugelio įsivaizdavimu yra skrydžių palydovės kasdienybė. Bet ar tikrai? Daugelis, ypatingai jaunų merginų, žavisi šia specialybe ir vadina svajonių darbu. Šiame straipsnyje pabandysiu sulaužyti keletą egzistuojančių mitų apie skrydžio palydovo darbą bei padėti iš arčiau pažvelgti į šią intriguojančią specialybę.

Darbas lėktuve niekada nebuvo mano svajonė ir siekiamybė. Skraidyti man patikdavo, tačiau tikriausiai todėl, kad tai reikšdavo kelionės pradžią. Prieš kelis metus netikėtai atsidūriau Graikijoje, žinojau, kad pasiliksiu, todėl ėmiau ieškoti darbo. Tuomet negalėjau nė sakinio suregzti graikiškai, todėl supratau, kad geriausia savo žvilgsnį nukreipti į tarptautinius vandenis, oro ir jūsų uostai buvo pirmieji taikiniai. Įsidarbinau Graikijos tarptautinėse oro linijose „Ellinair“, iki tol ne daug žinojusi apie šio darbo specifiką, per 15 darbo mėnesių sugrioviau savo pačios turėtus stereotipus.

Intensyvūs kursai ir kasdienybė

Pirmasis mitas – skrydžių palydovo darbas nereikalauja didelio žinių bagažo. Prisipažinsiu, ateidama dirbti į oro linijas apie aviaciją žinojau tiek, kiek žino paprastas šiuolaikinis žmogus. Pasirodo, praktiškai nežinojau nieko. Tuomet prasidėjo intensyvūs, beveik 2 mėnesius trukę kursai. Juokaudavome, kad juos užbaigę galėsime sukonstruoti lėktuvą ar bent jau jį pilotuoti. Informacijos srautas buvo didžiulis, o žinios kiekvieną dieną buvo tikrinamas įvairiais testais bei atvirais klausimais.

Kasdien vis nauja tema: aviacijos istorija, struktūra, pirmoji pagalba, išlikimas, terorizmas, avarinė lėktuvo įranga, saugumas, avarinio nusileidimo atvejai ir procedūros, pavojingų daiktų gabenimas, lėktuvo struktūra, apribojimai, tarpusavio ir keleivių komunikacija, be jokios abejonės, sąrašą būtų galima tęsti. Jeigu kiekvienas pagalvotume, kam iš tikrųjų reikalinga stiuardesė lėktuve, atsakymai būtų labai panašūs – dėl bendro keleivių komforto. Atsakymas nėra klaidingas, tačiau pagrindinė skrydžių palydovų atsakomybė – keleivių saugumas arba, kaip daugelis supranta, įkyrėjimas, kad visi užsisegtų saugos diržus.

Darbo diena prasideda maždaug 1,5 valandos iki skrydžio. Iš pradžių specialiame oro uosto kambarėlyje susirenka visa skrydžio komanda, kur vyriausiasis palydovas patikrina, ar visi turi reikiamus, skraidyti leidžiančius, dokumentus bei ar atitinka išvaizdos reikalavimus (švari ir tvarkinga uniforma, batai, plaukai, nagai bei natūralus makiažas).

Nuotrauka

Laisvės čia mažai, dažniausiai tau pasakoma, kokios spalvos lūpų dažus gali naudoti, kokios spalvos turi būti nagai, kokie galimi aksesuarai ir kaip surišti plaukai. Vėliau prasideda angliškai vadinamas briefing, kurio metu užduodami 3 atviri klausimai apie lėktuvo avarinių situacijų procedūras bei pirmąją pagalbą. Neatsakęs į užduotus klausimus ir neįrodęs savo kompetencijos skraidyti, gali būti nušalintas nuo skrydžio. Vėliau kartu su pilotais aptariamas skrydžio maršrutas, keleivių skaičius, oro sąlygos, specialūs kodai ir pan. Tuomet keliaujama į lėktuvą, kur laukia daugybę darbų ir dokumentų, kuriuos reikia užpildyti ir pasirašyti. Per trumpą laiką reikia apieškoti lėktuvą pagal visas saugumo taisykles, kartu patikrinama visa lėktuve esanti įranga, iškvietimo signalai, defektai, priimamas maisto užsakymas.

Kas iš tikrųjų yra skrydžių palydovas? Atsakyčiau, kad tai policininkas, ugniagesys, gydytojas, padavėjas ir psichologas vienu metu. Ar Jums iš tikrųjų atrodo, kad lėktuve esanti liekna, graži dvidešimtmetė, reikalui esant, išgelbės Jums gyvybę, čia jau kitas klausimas. Tačiau noriu pradžiuginti, kad per savo karjerą sutikau daugybę savo darbą puikiai išmanančių ir atsidavusių kolegų.

Kelionės – rutina ar retenybė?

Dažniausiai užduodamas klausimas skrydžių palydovei – „jūs tikriausiai labai daug keliaujate?“ Tačiau realybė tokia, kad dauguma regioninių oro linijų, kurios skraido po Europą ir skrydis trunka kelias valandas, tą pačią dieną grįžta namo. O tai reiškia, kad išskrendi, nusileidi, keleiviai išeina ir neužilgo ateina kiti, geriausiu atveju, spėji pasivaikščioti po oro uostą ar padaryti nuotrauką pro lėktuvo langą. Žinoma, visai kita situacija pasaulinio lygio oro linijose, šiuo metu pirmaujančiose Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro, „Etihad“ oro linijų bendrovėse, kuriose vykdomi skrydžiai į kitus žemynus ir nusileidę palydovai privalo pasilikti bent 24 valandų poilsiui. Dirbant Graikijos oro linijose, man pasisekė, nes turėjome skrydžių iš kitų Graikijos miestų ar salų, kas leido aplankyti tokias vietas kaip Atėnai, Salonikai, Kavala, Kretos, Rodos, Korfu salos, o tai bent šiek tiek priminė įsivaizduojamą skrydžių palydovo darbą.

Daugiau moterų nei vyrų

Dar vienas mitas – jog tai moteriška specialybė. Kai kompanijoje dirba daugiau nei šimtas skrydžio palydovų ir iš jų tik maždaug 10 procentų vaikinų, tokia nuomonė susidaro. Visa tai todėl, kad šiuolaikinė komercija ir grožio kultas priverčia galvoti, kad skrydžio palydovė yra modelio darbas, o įmonės, besirūpinančios savo nepriekaištingu įvaizdžiu, kartais daugiau dėmesio kreipia į batų kulniuką, lūpų dažus ir suknelės ilgį negu į žmogaus sugebėjimus. O tokia darbo aplinka dažną vaikiną gali išvaryti iš proto. Tačiau susidūrusi su šio darbo specifika galiu drąsiai teigti, kad tai daugiau vyriška nei moteriška specialybė.

Teko atkreipti dėmesį, kad ypatingai vyriškos lyties atstovai vyrų nurodymų klauso daug labiau nei moterų. Skrydžio palydovo darbas yra nuolatinis sunkių metalinių dėžių ir vežimėlių kilnojimas. Jau nekalbu apie tai, kad avarinės situacijos metu vyriška jėga bus daug naudingesnė, nors, žinoma, ne visada. O jeigu dar straipsnio pradžioje minėjau, kad tai gaisrininkas ir policininkas viename, pagalvokime, kokios lyties atstovų daugiau šiose profesijose?

Nuotrauka

Skraidymas lėktuvu šiandien yra toks pat įprastas kaip kelionė autobusu ar traukiniu. Skirtingai negu prieš 50 metų, kai tai simbolizavo aukščiausios klasės prabangą. O skrydžio palydovo darbas buvo retas ir išskirtinis. Šiandien, į skraidymą lėktuvu žiūrima kaip į įprastą darbo vietą, o ir atlyginimas nieko per daug nestebina. O tai verčia susimąstyti, ar verta kaskart dirbti sąlygomis, kurios kenkia sveikatai. Ir nors aviacija yra viena labiausiai ištobulintų sričių ir atitinka aukščiausius saugumo standartus, tačiau vis tik kiekvieną kartą, nors ir minimaliai, rizikuoji savo gyvybe.

Kalbų mokėjimas – didžiausias privalumas

Ko reikia norint dirbti šį darbą? Būti reprezentatyvios išvaizdos, turėti tam tikrų asmeninių savybių – pasižymėti organizuotumu, mandagumu, greita reakcija, darbštumu, gebėjimu bendrauti ir spręsti konfliktus. Tačiau esminis patarimas visiems, kurie svajoja apie šį darbą – mokytis užsienio kalbų. Ne veltui pirmieji klausimai, kuriuos išgirdau darbo pokalbio metu – ar kalbu graikiškai? Ar kalbu rusiškai? Kokiomis kalbomis dar galiu susišnekėti? Bei, žinoma, reikia įrodyti, kad sugebi sklandžiai reikšti mintis anglų kalba.

Labai džiaugiuosi priėmusi šią gyvenimo siųstą avantiūrą, kuri atnešė daug žinių ir supratimo, kas apskritai yra aviacija. Kaip joje viskas veikia ir, kad niekas nevyksta veltui. Visada norėjau sužinoti daugiau apie pirmąją pagalbą. Ši profesija padėjo suprasti, kaip padėti žmogui, kurį ištiko širdies smūgis, insultas, žmogus užspringo ar net pradėjo gimdyti. Kartu suteikė galimybę, nors ir minimalią, pakeliauti ir susipažinti su žmonėmis iš viso pasaulio. 

Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-03-25
Šiandien sukanka 17 metų, kai Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus keliauja kunigystės keliu. Šia proga kunigą pasveikino Tauragės „Carito“ savanoriai, linkėdami drąsiai eiti pirmyn, neprarasti pusiausvyros slegiant sunkumams.
Nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Įkelta:
2021-03-05
Vakar Tauragės visuomenės sveikatos biuro (VSB) visuomenės sveikatos specialistei Gemai Nairanauskaitei, atliekančiai sveikatos priežiūrą mokykloje, įteiktas Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (SVSBA) apdovanojimas „2020 metų specialistas“. Jį drauge su Tauragės rajono savivaldybės mero padėka įteikė rajono meras Dovydas Kaminskas.
Nuotrauka
Žvynakienė
Įkelta:
2021-03-02
Ko gero, sunkiai rasime tauragiškių, o ypač jaunosios kartos atstovų, kurie nepažinotų visada besišypsančios policijos pareigūnės Raimondos Žvynakienės. O jei neteko girdėti, tai susipažinkite – 22 metus policijos sistemoje dirbanti moteris myli savo darbą, o savaitgaliais duoklę atiduoda vienišiems seneliams. Juos lankydama kaip Maltos ordino savanorė dažnai yra tas vienintelis žmogus, kuriam senjoras gali išsipasakoti.
Nuotrauka
vaitkus
Įkelta:
2021-02-26
Vasario 20 d. sukanka 100 dienų, kai dirba naujai išrinktas Seimas. Tauragėje išrinktas Seimo narys Romualdas Vaitkus, kuriam kassavaitinės kelionės į Vilnių ir atgal jau tapo įprastos, sako net ir jų metu neleidžiąs laiko veltui: klauso įvairių laidų aplinkosaugos klausimais – apie ekologiją, gamtosaugą, atliekų tvarkymą ir t.t., aiškinasi daugybę klausimų telefonu. Jis teigia net nepajuntąs, kaip prabėga laikas kelyje. Paklaustas, kaip prabėgo tas šimtas dienų, jis vieną po kito vardija nuveiktus darbus.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-31
Šiandien, sausio 31-ąją, netekome Jono Šilerio, ilgamečio badmintono trenerio, per savo gyvenimą meilę šiam sportui įskiepijusio daugybei vaikų, išugdžiusio ne vieną sportininką. Jam buvo 73-eji.
Nuotrauka
Songaila
Įkelta:
2021-01-22
Netektis: sausio 20-ąją mirė pedagogas, buvęs tuometinės Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Romanas Juozapas Songaila. Jis yra vadovavęs ir Tauragės rajono švietimo skyriui. R. Songaila ėjo 91-uosius metus.
Nuotrauka
saulius
Įkelta:
2021-01-01
Jau tradicija tapusią, šiemet penkioliktą kartą vykstančią senelių paramos akciją „Maltiečių sriuba“ karantinas pakeitė – sriubos paragauti neteks, tačiau noro padėti vargstantiems tai nestabdo. Seniems vienišiems žmonėms reikia paramos, ir nors dabar ją suteikti tapo sudėtingiau, Tauragės maltiečiai rankų nenuleidžia. Saulius Oželis, vadovaujantis Tauragės maltiečiams, šiemet buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje. Jo vadovaujami savanoriai ir dabar triskart per savaitę veža karštą maistą 60-čiai senolių, globoja nepasiturinčias šeimas. Saulius neslepia – darbo per karantiną padaugėjo. Toks panašus į Kalėdų senelį, jis dalija ne dovanas, o savo širdies šilumą ir yra įsitikinęs, kad aukodamas savo laiką kitam žmogui, padėdamas jam, esi apdovanojamas – šypsena, geromis emocijomis, gražiu žodžiu ar net džiaugsmo ašara.
Nuotrauka
senelis
Įkelta:
2020-12-31
Kasmet artėjant Kalėdoms Dacijonuose, kaip sako kultūrinių renginių organizatorė Rasa Didorienė, užsikuria naminių žaisliukų gamybos fabrikėlis. Bendruomenės nariai renkasi gaminti papuošimus šventinei eglutei. Šiemet prasidėjus antrajam karantinui fabrikėlis neužsikūrė, tiksliau, užsikūrė tik renginių organizatorės namuose. Padedant vyrui ir kaimynams gimė kaimą puošianti Nykštukų alėja, o kadangi renginių vykti negali, namuose įkurtas ir R. Didorienės Mamauzių teatras vaikams. Pasirodymai transliuojami feisbuke. Beje, net ir čia kūrybiškai moteriai talkina jos vyras Egidijus.
Nuotrauka
rasa
Įkelta:
2020-12-16
Skaudvilės renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė apdovanota Žemaitijos kunigaikščių medalių kolekcija. Toks įvertinimas jai skirtas už etninės kultūros puoselėjimą. Folklorą Skaudvilės krašte renginių organizatorė-pedagogė propaguoja jau daugiau nei dvidešimtmetį. Jos vadovaujamas vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Inkstiliuks“ Skaudvilę garsina lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“, be instrumentinės ansamblio grupės neapsieina valstybinės bei kalendorinės šventės, savo pasirodymais džiugina ir moters vadovaujama liaudiškos muzikos kapela „Dobilas“.
Nuotrauka
Rugilė Norbutaitė
Įkelta:
2020-12-15
Muziką kurianti 18-metė tauragiškė Rugilė Norbutaitė savo klausytojams geriau žinoma „thelastsunday“ pseudonimu. Netrukus dar vieną naują kūrinį pristatysianti mergina kalba, kad jaunas, savo tikslų ir svajonių siekiantis žmogus neretai pasiduoda pusiaukelėje, kai susiduria su gausybe jo laukiančių iššūkių. Anot jos, kovoti už vietą po saule tenka visiems, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Tauragėje, ar Vilniuje. Rugilė ragina nepasiduoti. Kalbėdama su „Tauragės žiniomis“ jaunoji atlikėja atskleidė, kaip savyje atrado menininkės gyslelę, kokią įtaką jai padarė šeima, mokykla ir bendraamžiai.
Nuotrauka
alijosius 2
Įkelta:
2020-12-12
Tomą Alijošių tauragiškiai pažįsta kaip sėkmingą verslininką, politiką, ir tuo pat metu – kuklų ir mažakalbį žmogų. Kad jis išties daug apie save kalbėti nemėgsta, akivaizdu ir iš šio interviu: gruodžio 7-ąją 70-ąjį gimtadienį pasitikęs verslininkas į klausimus atsakė netuščiažodžiaudamas – trumpai ir aiškiai.  
Nuotrauka
Karina Matulytė
Įkelta:
2020-12-08
Sekmadienį Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje įvyko III-sis tarptautinis muzikos ir bendrojo ugdymo mokyklų meninis edukacinis projektas-konkursas „Muzikos spalvos“. Į jo antrąjį turą pateko ir Tauragės meno mokyklos ugdytinė.
Nuotrauka
Jokūbas Kurlinkus
Įkelta:
2020-12-04
18-metis tauragiškis Jokūbas Kurlinkus – aktyvus jaunimo organizacijų narys, jį galima pamatyti įvairiuose renginiuose, visai neseniai jo kūrybos rašinį „Žmogus“ išspausdino kūrybos žurnalas „Slemas su ragais“. Vaikinas drąsiai reiškia savo mintis jaunimo, švietimo ir politikos klausimais. Nieko nuostabaus – jis planuoja studijuoti istoriją ir yra įsitikinęs, kad pasaulį būtina matyti itin plačiai. Tačiau kartu J. Kurlinkus neslepia, kaip pats sako, esantis nacionalistas, o jo požiūris į Lietuvą – toks pat, kaip antrajai kadencijai neišrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūris į Jungtines Amerikos Valstijas.
Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-18

Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė, įkurta 1919 m. lapkričio 4 dieną, neseniai minėjo 101-ąsias metines. Planuota naujų narių priesaika bažnyčios skverelyje, paskelbus karantiną įvykti negalėjo. Tačiau šaulių pilietiškumo dvasios koronaviruso grėsmė nepalaužia – anot rinktinės vado Kęstučio Baužos, šaulys – tai tas žmogus, kuris visada pasiruošęs ginti Tėvynę, nesvarbu, kokia iškiltų grėsmė – ginkluotas priešas ar pandemija.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-14

„Tauragės žinių“ žurnalistę Zenonas Radvila į jųdviejų su žmona Agota išpuoselėtą sodybą pasikvietė dar prieš paskelbiant antrąjį karantiną. Tautodailės meistras tikino norintis pasidalyti, ką jam pavyko nuveikti šiemet, kai pasaulį sukausčius pandemijai buvo atšauktos mugės, apribotos kelionės ir renginiai. Kuklumu pasižymintis menininkas neužsiminė, kad namuose jau turi įrengęs tikrą muziejų, o atvykus laukė dar viena staigmena – kaip tik lapkričio pirmąjį savaitgalį jiedu su žmona Agota minėjo auksinių vestuvių jubiliejų. 

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-06

Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis viešojoje erdvėje džiaugiasi ir žinia dalijasi su kitais: „Čia tas atvejis, kai Dievą mylintiems karantinas išeina į gera. Turbūt dvejus metus užtruko vertimas, redagavimas, skaitymas, redagavimas, maketavimas, redagavimas...  Stojus karantinui atsirado daugiau galimybių paspartinti šios knygos gimimą lietuvių kalba, ir atspausdinta knyga pasiekė Tauragę“. O kalbama apie iš anglų kalbos verstą septynių istorikų knygą „Bažnyčios istorija“.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-05

16-metė Meda Pikčiūnaitė šiais mokslo metais tapo Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidente. Bendraamžių pasitikėjimą įgavusi mergina pasakojo, su kokiais rūpesčiais susiduria moksleiviai ne tik Tauragėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ji turi palinkėjimą ir būsimam švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris netrukus turėtų būti patvirtintas po įvykusių Seimo rinkimų. „Tauragės žinioms“ ji kalbėjo, kad pandemijos, kuri sujaukė mūsų gyvenimus, akivaizdoje mokymo įstaigose itin svarbu palaikyti mokinių ir mokytojų draugiškumą bei toleranciją.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-02

Iniciatyvos „Draugystė veža“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotas turas per Lietuvą „Stiprybė tavyje“ baigėsi. Buvo daug juoko, po to apsikabinimų, o po to ir ašarų suvokus, kad reikia atsisveikinti.  Bet kiekviena pabaiga turi naują pradžią. Turo sumanytoja Žydrė Gedrimaitė, matydama žmonių, atėjusių į renginius, reakcijas ir išgirdusi partnerių, rėmėjų ir dalyvių atsiliepimus, sako esanti u laimingas žmogus. „Draugystė veža“ organizatoriai sako: „Iki kitų kartų. Mes dar tikrai draugausim...“ ir dalijasi mintimis žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie to, kad turas įvyko, supurtė ir suartino...

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-20

Mūsų kraštietė dailininkė Jadvyga Lengvinaitė spalio 13-ąją būtų minėjusi 90-ąjį gimtadienį. Deja, tarp mūsų jos nebėra, tačiau liko jos kūriniai: lyriški, simboliniai, netgi siurrealistiniai, kartais ir labai tiesmukai skleidžiantys skausmą. Neįprasti, filosofiniai, pastele pirštais tapyti paveikslai buvo suprantami ir paprastiems žmonėms. Tik tuometinei valdžiai ir dailininkė, ir jos darbai neįtiko.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-16

Sveikata ir dailios kūno linijos šiais laikais rūpi ne tik moterims, bet ir vyrams – sulieknėti be pastangų tikriausiai norėtų dažnas. Deja, tai neįmanoma: kad sulieknėtum nepakenkdamas sveikatai, nepakaks, tarkim, mėnesiui atsisakyti saldumynų. Tam reikia iš esmės pakeisti gyvenimo būdą. Kaip tai padaryti? Per nepilnus metus kone trečdalio savo svorio atsikratęs Vilius Stumbra sako, kad tai reikalauja be galo daug pastangų.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-12

Ką tik įsikūrusi „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenė, kurią koordinuoja Indra Uginčienė, spalio pradžioje pirmą kartą susirinko švęsti ir kartu kurti bendruomenę įgimtą proto negalią turintiems žmonėms, jų tėvams ir draugams. Į šią bendrystės kelionę – burtis ir kurti bendruomenę – pastūmėjo klebono Mariaus Venskaus iniciatyva.