Broliai kapitonai Naujokai
Įkelta:
2018-01-12
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Tauragė  gali didžiuotis daugybe Lietuvai ir pasauliui nusipelniusių žmonių. Vienus prisimename pakankamai dažnai, tačiau kitus, ypač gyvenimą susiejusius su kitais Lietuvos ar užsienio miestais, minime kur kas rečiau. Pripažinkime, mažai ką žinome apie du brolius, ilgamečius žvejybinių laivų kapitonus, užaugusius Tauragės pakraštyje – Tauruose ir baigusius Pirmąją vidurinę mokyklą (dabar M. Mažvydo progimnaziją). Kviečiu susipažinti su Vygantu ir Žydrūnu Naujokais. Brolių tėvai turėjo namą Šilalės g., už tuometinių barakų netoli senojo stadiono, tačiau per karą namas sunaikintas miestą bombarduojant vokiečiams. Šeima laikinai apsistojo Jatkančiuose pas tėčio mamos mamą, o naują gyvenimą ėmė kurti Tauruose. Martos Treiklerytės ir Andriaus Naujoko šeimoje augo net aštuoni vaikai. Be vyriausių Vyganto ir Žydrūno užaugo Onutė, Eleonora, Andrius, Ema, Ingryta, Aurimas. Įdomu, kad mamos tėtis Frydas Treikleris gyveno Lauksargiuose, o gimė Karaliaučiuje. Šeimos namas prie Tilžės plento vis dar stovi (sovietmečiu šalia stovėjo Tauragės ženklas, „Vinita“).

Vyresnėlis Vygantas

Vyriausiasis Naujokų šeimos sūnus gimė 1936 m. gegužės 20 d. Vygantas prisimena, kad gimtojo Taurų kaimo mokytoja yra klasei pasakiusi: „į jūrą gali eit nebent Naujokai“. Tai užsifiksavo jaunuoliui. Galiausiai 1957 m. ir įstojojo į Klaipėdos jūreivystės mokyklą. Pats gerai nežino, ar tai jaunesnio brolio įtaka, ar sotesnio gyvenimo siekimas, ar šiaip jaunatviška avantiūra. 1960 m. Jūrininkų mokyklą baigė kartu su dar maždaug 50 kursantų, kurių buvo dvi grupės. Toli gražu ne visiems jūra tapo pagrindiniais namais. Vieni vos mokslus pabaigę susirado kitus darbus, kiti karjerą baigė daug anksčiau. Vyganto teigimu, buvo ir prasigėrusių. Iki pensijos išdirbo vos keletas.

Kaip jau prieš 15 metų žurnalistui Aidui Laiviniui pasakojo Vygantas, atviroje jūroje plaukioti pradėjo 1961 m. Buvo privaloma buriavimo praktika. Tada ir teko persirgti jūros liga. V. Naujokas atsimena, kad pirmas burlaivis, kuriuo buriavo, vadinosi „Tropik“ (to paties tipo, kaip Klaipėdoje stovintis „Meridianas“), o su kitu burlaiviu jau plaukiojo prie Murmansko. Vėliau praktiką atliko plaukiojančioje bazėje „Sovietinė Arktika“. Po jos įsidarbino vidutinio žvejybos tralerio jūreiviu ir šiaurės Atlante gaudė silkes.

– Modernios technikos nebuvo, beveik viskas buvo dirbama rankomis. Atplaukia laivas, ant denio išpilamos silkių statinės, sveriančios 100–120 kg. Jos ridenasi denyje, reikia sugaudyti, gražiai triumuose sustatyti, druskos pripilti. Darbelio būdavo,“ – prisimena V. Naujokas.

Bet sunkiau už fizinį darbą buvo tai, kad savaitę pasidžiaugus namais ir šeima, vėl ilgiems mėnesiams tekdavo išplaukti į reisą.

Kapitonu jis tapo 1979 m. ir pradėjo žvejoti prie Vakarų Afrikos krantų, kurių visus uostelius su vidutinio dydžio žvejybiniu traleriu (30 žmonių įgula) buvo išmaišęs. Vėliau gaudė krevetes prie Argentinos, aštuonkojus prie Mauritanijos, silkes prie Farerų salų, žvejojo prie Kanados krantų, kur užkibo ypač sėkmingas laimikis. Užjūrio karjerą baigė su traleriu „Gargždai“, gaudydamas kalmarus prie Argentinos.

Nuotrauka

1994 m. ėmė vadovauti iš žvejybinio tralerio į naftos surinkėją perdirbtame laive „Šakiai“. Nuo tada Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai priklausančiu laivu plaukiojo Baltijos jūroje, kol 2003 m. pabaigoje išėjo į pensiją. Į jūrą žvelgia su ilgesiu, ypač dabar, kai 2017 m. anapilin išėjo mylima žmona Aldona. Užaugo vaikai Jorūnė ir Aistė.

Romantikas Žydrūnas

Jaunesnysis Žydrūnas Naujokas gimė 1938 m. sausio 17 d., šiemet minime jo 80-ties metų jubiliejų. Įdomus faktas, kad jis priklauso Tauragės Pirmosios vidurinės mokyklos pirmajai 1957 m. abiturientų laidai, baigusiai mokslus Pilyje. Buvę laidos mokiniai turėjo tradiciją susitikti kas penkerius metus, tačiau dabar stengiasi susitikti kasmet. Amžius nebe tas, tad niekada negali žinoti, ar sustikimas ne paskutinis. Dar 2017 m. birželį Pilyje Žydrūnas susitiko su klasės draugais, prisiminė jaunystės išdaigas. Taip jau susiklostė, kad trejus metus iš eilės šios laidos susitikimus vedė muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis fondų saugotojas Viktoras Kovšovas. Ši pažintis paskatino Žydrūną dovanoti gimtojo miesto muziejui dvi autorines knygas, mokyklos laikų albumą, nuotraukų iš karjeros laikų, ypač vertingą laivo „Onuškis“ žurnalą, SSRS jūrų kapitono uniforminį ženklą ir dar keletą asmeninių daiktų.

Į minėtą jūreivystės mokyklą Žydrūnas įstojo iškart baigęs mokyklą, kartu su broliu. Kartu ją ir baigė. 1961 m. vidutinio dydžio žvejybiniais traleriais plaukiojo šiaurės Atlante, prie Farerų salų, Islandijos, Niufaundlendo bei Džordžijos seklumose prie Kanados ir JAV. Keistas tai buvo laikas, kadangi KGB neduodavo palaiminimo įgulai išsilaipinti tų šalių uostuose, todėl jūreiviai kartais net beveik pusę metų praleisdavo ant vandens, nors uostuose kartais švartuodavosi, iš tolo matydavo vaikštančius tų miestų žmones. Vėliau valdė naujus, modernius laivus Šiaurės ir Pietų Amerikos, Mauritanijos, Angolos žuvinguose plotuose, kur jau galėjo išlipti tų šalių uostuose. Jūromis plaukiojo 46 metus, o 36 iš jų – ėjo kapitono pareigas. Ne kartą įvertintas kaip labai gabus ir atsakingas kapitonas, buvo paskirtas vadovauti Okeaninio žvejybos laivyno bazės saugios laivybos tarnybai. Savo žinias perdavė jaunajai kapitonų kartai, kurie šiandien plaukioja jūromis.

Jo vadovaujamas „Onuškis“ buvo pirmasis dar sovietinės Lietuvos laivas, ant kurio Atlanto viduryje 1989 m. vasario 16 d. buvo iškelta trispalvė. Ją su kapitono žinia iškėlė šturmanas Audrius Meškus. Šis drąsus poelgis iššaukė didelės dalies įgulos streiką, mat dauguma buvo rusakalbiai ir nepritarė Lietuvoje vykusioms permainoms. Žydrūnui po kiek laiko teko vėliavą nuimti ir paslėpti, kad nesutriktų laivo valdymas ir nebūtų išniekinta vėliava. Pastaroji išsaugota, tačiau užkliuvo lietuviškai kapitono pradėtas pildyti laivo žurnalas (tada viskas laivuose buvo pildoma rusiškai), todėl jį pavogė ir, jo manymu, tikriausiai išmetė per bortą.

Kitas „Onuškio“ laivo žurnalas rašytas jau vien tik lietuviškai. Būtent jis ir atsidūrė Tauragės krašto muziejuje ir yra vertingas istorijos liudytojas. Tuoj sužinosime kodėl. 1991 m. sausio 13 d. Žydrūnas, būdamas atviroje jūroje, radiograma kreipėsi į Sovietų Sąjungos vadovus bei Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį, prašydamas taikaus nepriklausomybės Lietuvai grąžinimo. Radiogramos kopija taip pat perduota mūsų muziejui. 1991 m. gruodžio 21 d. „Onuškis“ buvo pirmasis Lietuvos laivyno laivas, išplaukęs į reisą su Lietuvos vėliava. Taip pasipuošęs atplaukė į Argentinos sostinę Buenos Aires, kur buvo sutiktas lietuvių bendruomenės, negalinčios patikėti savo akimis. Kapitonas prisimena, kad senukai lipo į laivą, norėdami bent taip prisiliesti prie šitaip ilgai nematytos lietuviškos žemės. Susirinko daugybė lietuvių išeivių palikuonių, dažnai jau lietuviškai nebekalbančių. Lietuvos trispalvė perduota saugoti lietuvių bažnyčiai Buenos Airėse. Ten yra iki šiol.

Skaudžiai išgyveno Žydrūnas Lietuvos žvejybinio jūrų laivyno „Jūra“ sunaikinimą, prasidėjusį 1992 m. Jūrininkai po kelis mėnesius negaudavo algų, todėl neretai palikdavo nesaugomus laivus ir išbėgdavo uždarbiauti. Buvo tokių, kurie budėdavo laive, bet vietoj to, kad saugotų, patys ardydavo spalvotus metalus ir pardavinėdavo. Apsukrūs veikėjai laivus pjaustė metalo laužui, siekdami greitų pinigų. Tais metais supjaustytas ir istorinis „Onuškis“. 1993 m. pagalbos ranką ištiesė pirmoji nepriklausomybę pripažinusi Islandija. Pasirašyta sutartis dėl laivo „Vydūnas“ bei dar kelių kitų nuomos. Islandų lėšomis laivai suremontuoti, finansuotos brangiai kainuojančios licencijos žvejoti kontinentiniame šleife. Kapitono teigimu, islandai davė lyg meškerę, kurios dėka buvo galima įdarbinti daugybę krante plūduriuojančių laivų, šimtus bedarbių jūreivių, suteikti galimybę jiems gerai uždirbti ir kraštui duoti pelno. Tačiau... Žemės ūkio bankas, pažeisdamas  tarptautinę jūrų teisę, suorganizavo piratinį planą ir atsiuntęs 30 žmonių, laivą jūroje užgrobė bei parvarė į Klaipėdą. Kitaip tariant, darantys gera islandai buvo išvaryti palaiminus aukščiausioms valdžios institucijoms. Taip netoliaregiškai per keletą metų sunaikintas Lietuvos žvejybinis laivynas su beveik 200 laivų, tačiau tai jau atskira tema. Visa tai matydamas, bet mažai ką galėdamas pakeisti, vyriausiasis kapitonas pats neteko tarnybos.

Laiškai iš jūros

Žydrūnas su 2013 m. iš gyvenimo išėjusia žmona Joana užaugino dvi dukras: Eridaną ir vienuolika metų jaunesnę Enriką. Vyresnėlei vardą išrinko toli vandenyne, su jūrininkais tyrinėdamas žvaigždėlapį. Savo brangiausioms jūrose parašė apie 800 begalinės meilės ir ilgesio persmelktų laiškų. Išsaugojo 460, kiti tiesiog supuvo triumuose. Be ypatingos rašytojo gyslelės, Žydrūnas dar ir labai gražiai piešė. Apipavidalindavo savo laiškus, braižė jūrlapius, kuriuos labai vertino ir tuometinės SSRS okeanologai, kadangi juose kapitonas pažymėdavo žuvingas vietas, pavojingas uolas ir rifus. Daug asmeninių daiktų bei paties gamintų jūrlapių padovanojo Klaipėdos apskrities viešajai Ievos Simonaitytės bibliotekai.

Susitikime muziejuje

Sausio 18 d. 17 val. Tauragės krašto muziejus kviečia į susitikimą su broliais kapitonais, jų šeimų nariais bei Žydrūno knygų „Laiškai iš jūros: jūrų kapitono Naujoko žvejybos istorija“ bei „Ilgesio tiltai: laiškai iš jūros ir kranto“ sumanytoja ir bendraautore žurnaliste Adele Žičkuviene. Sveikinsime Žydrūną 80-ojo gimtadienio proga, išvysime tikslų „Onuškio“ modelį, specialiai parodai atgabentą iš Jūrų muziejaus, vertingus kapitono asmeninius daiktus iš I. Simonaitytės bibliotekos bei Tauragės muziejaus fondų, klausysimės istorijų iš jūros  ir pasidžiaugsime broliais, kurių charakteriai susiformavo Tauragėje. Ypatingai už pagalbą Muziejaus kolektyvas dėkoja Žydrūno dukrai Eridanai Palšmitienei.

Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-03-25
Šiandien sukanka 17 metų, kai Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus keliauja kunigystės keliu. Šia proga kunigą pasveikino Tauragės „Carito“ savanoriai, linkėdami drąsiai eiti pirmyn, neprarasti pusiausvyros slegiant sunkumams.
Nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Įkelta:
2021-03-05
Vakar Tauragės visuomenės sveikatos biuro (VSB) visuomenės sveikatos specialistei Gemai Nairanauskaitei, atliekančiai sveikatos priežiūrą mokykloje, įteiktas Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (SVSBA) apdovanojimas „2020 metų specialistas“. Jį drauge su Tauragės rajono savivaldybės mero padėka įteikė rajono meras Dovydas Kaminskas.
Nuotrauka
Žvynakienė
Įkelta:
2021-03-02
Ko gero, sunkiai rasime tauragiškių, o ypač jaunosios kartos atstovų, kurie nepažinotų visada besišypsančios policijos pareigūnės Raimondos Žvynakienės. O jei neteko girdėti, tai susipažinkite – 22 metus policijos sistemoje dirbanti moteris myli savo darbą, o savaitgaliais duoklę atiduoda vienišiems seneliams. Juos lankydama kaip Maltos ordino savanorė dažnai yra tas vienintelis žmogus, kuriam senjoras gali išsipasakoti.
Nuotrauka
vaitkus
Įkelta:
2021-02-26
Vasario 20 d. sukanka 100 dienų, kai dirba naujai išrinktas Seimas. Tauragėje išrinktas Seimo narys Romualdas Vaitkus, kuriam kassavaitinės kelionės į Vilnių ir atgal jau tapo įprastos, sako net ir jų metu neleidžiąs laiko veltui: klauso įvairių laidų aplinkosaugos klausimais – apie ekologiją, gamtosaugą, atliekų tvarkymą ir t.t., aiškinasi daugybę klausimų telefonu. Jis teigia net nepajuntąs, kaip prabėga laikas kelyje. Paklaustas, kaip prabėgo tas šimtas dienų, jis vieną po kito vardija nuveiktus darbus.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-31
Šiandien, sausio 31-ąją, netekome Jono Šilerio, ilgamečio badmintono trenerio, per savo gyvenimą meilę šiam sportui įskiepijusio daugybei vaikų, išugdžiusio ne vieną sportininką. Jam buvo 73-eji.
Nuotrauka
Songaila
Įkelta:
2021-01-22
Netektis: sausio 20-ąją mirė pedagogas, buvęs tuometinės Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Romanas Juozapas Songaila. Jis yra vadovavęs ir Tauragės rajono švietimo skyriui. R. Songaila ėjo 91-uosius metus.
Nuotrauka
saulius
Įkelta:
2021-01-01
Jau tradicija tapusią, šiemet penkioliktą kartą vykstančią senelių paramos akciją „Maltiečių sriuba“ karantinas pakeitė – sriubos paragauti neteks, tačiau noro padėti vargstantiems tai nestabdo. Seniems vienišiems žmonėms reikia paramos, ir nors dabar ją suteikti tapo sudėtingiau, Tauragės maltiečiai rankų nenuleidžia. Saulius Oželis, vadovaujantis Tauragės maltiečiams, šiemet buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje. Jo vadovaujami savanoriai ir dabar triskart per savaitę veža karštą maistą 60-čiai senolių, globoja nepasiturinčias šeimas. Saulius neslepia – darbo per karantiną padaugėjo. Toks panašus į Kalėdų senelį, jis dalija ne dovanas, o savo širdies šilumą ir yra įsitikinęs, kad aukodamas savo laiką kitam žmogui, padėdamas jam, esi apdovanojamas – šypsena, geromis emocijomis, gražiu žodžiu ar net džiaugsmo ašara.
Nuotrauka
senelis
Įkelta:
2020-12-31
Kasmet artėjant Kalėdoms Dacijonuose, kaip sako kultūrinių renginių organizatorė Rasa Didorienė, užsikuria naminių žaisliukų gamybos fabrikėlis. Bendruomenės nariai renkasi gaminti papuošimus šventinei eglutei. Šiemet prasidėjus antrajam karantinui fabrikėlis neužsikūrė, tiksliau, užsikūrė tik renginių organizatorės namuose. Padedant vyrui ir kaimynams gimė kaimą puošianti Nykštukų alėja, o kadangi renginių vykti negali, namuose įkurtas ir R. Didorienės Mamauzių teatras vaikams. Pasirodymai transliuojami feisbuke. Beje, net ir čia kūrybiškai moteriai talkina jos vyras Egidijus.
Nuotrauka
rasa
Įkelta:
2020-12-16
Skaudvilės renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė apdovanota Žemaitijos kunigaikščių medalių kolekcija. Toks įvertinimas jai skirtas už etninės kultūros puoselėjimą. Folklorą Skaudvilės krašte renginių organizatorė-pedagogė propaguoja jau daugiau nei dvidešimtmetį. Jos vadovaujamas vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Inkstiliuks“ Skaudvilę garsina lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“, be instrumentinės ansamblio grupės neapsieina valstybinės bei kalendorinės šventės, savo pasirodymais džiugina ir moters vadovaujama liaudiškos muzikos kapela „Dobilas“.
Nuotrauka
Rugilė Norbutaitė
Įkelta:
2020-12-15
Muziką kurianti 18-metė tauragiškė Rugilė Norbutaitė savo klausytojams geriau žinoma „thelastsunday“ pseudonimu. Netrukus dar vieną naują kūrinį pristatysianti mergina kalba, kad jaunas, savo tikslų ir svajonių siekiantis žmogus neretai pasiduoda pusiaukelėje, kai susiduria su gausybe jo laukiančių iššūkių. Anot jos, kovoti už vietą po saule tenka visiems, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Tauragėje, ar Vilniuje. Rugilė ragina nepasiduoti. Kalbėdama su „Tauragės žiniomis“ jaunoji atlikėja atskleidė, kaip savyje atrado menininkės gyslelę, kokią įtaką jai padarė šeima, mokykla ir bendraamžiai.
Nuotrauka
alijosius 2
Įkelta:
2020-12-12
Tomą Alijošių tauragiškiai pažįsta kaip sėkmingą verslininką, politiką, ir tuo pat metu – kuklų ir mažakalbį žmogų. Kad jis išties daug apie save kalbėti nemėgsta, akivaizdu ir iš šio interviu: gruodžio 7-ąją 70-ąjį gimtadienį pasitikęs verslininkas į klausimus atsakė netuščiažodžiaudamas – trumpai ir aiškiai.  
Nuotrauka
Karina Matulytė
Įkelta:
2020-12-08
Sekmadienį Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje įvyko III-sis tarptautinis muzikos ir bendrojo ugdymo mokyklų meninis edukacinis projektas-konkursas „Muzikos spalvos“. Į jo antrąjį turą pateko ir Tauragės meno mokyklos ugdytinė.
Nuotrauka
Jokūbas Kurlinkus
Įkelta:
2020-12-04
18-metis tauragiškis Jokūbas Kurlinkus – aktyvus jaunimo organizacijų narys, jį galima pamatyti įvairiuose renginiuose, visai neseniai jo kūrybos rašinį „Žmogus“ išspausdino kūrybos žurnalas „Slemas su ragais“. Vaikinas drąsiai reiškia savo mintis jaunimo, švietimo ir politikos klausimais. Nieko nuostabaus – jis planuoja studijuoti istoriją ir yra įsitikinęs, kad pasaulį būtina matyti itin plačiai. Tačiau kartu J. Kurlinkus neslepia, kaip pats sako, esantis nacionalistas, o jo požiūris į Lietuvą – toks pat, kaip antrajai kadencijai neišrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūris į Jungtines Amerikos Valstijas.
Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-18

Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė, įkurta 1919 m. lapkričio 4 dieną, neseniai minėjo 101-ąsias metines. Planuota naujų narių priesaika bažnyčios skverelyje, paskelbus karantiną įvykti negalėjo. Tačiau šaulių pilietiškumo dvasios koronaviruso grėsmė nepalaužia – anot rinktinės vado Kęstučio Baužos, šaulys – tai tas žmogus, kuris visada pasiruošęs ginti Tėvynę, nesvarbu, kokia iškiltų grėsmė – ginkluotas priešas ar pandemija.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-14

„Tauragės žinių“ žurnalistę Zenonas Radvila į jųdviejų su žmona Agota išpuoselėtą sodybą pasikvietė dar prieš paskelbiant antrąjį karantiną. Tautodailės meistras tikino norintis pasidalyti, ką jam pavyko nuveikti šiemet, kai pasaulį sukausčius pandemijai buvo atšauktos mugės, apribotos kelionės ir renginiai. Kuklumu pasižymintis menininkas neužsiminė, kad namuose jau turi įrengęs tikrą muziejų, o atvykus laukė dar viena staigmena – kaip tik lapkričio pirmąjį savaitgalį jiedu su žmona Agota minėjo auksinių vestuvių jubiliejų. 

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-06

Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis viešojoje erdvėje džiaugiasi ir žinia dalijasi su kitais: „Čia tas atvejis, kai Dievą mylintiems karantinas išeina į gera. Turbūt dvejus metus užtruko vertimas, redagavimas, skaitymas, redagavimas, maketavimas, redagavimas...  Stojus karantinui atsirado daugiau galimybių paspartinti šios knygos gimimą lietuvių kalba, ir atspausdinta knyga pasiekė Tauragę“. O kalbama apie iš anglų kalbos verstą septynių istorikų knygą „Bažnyčios istorija“.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-05

16-metė Meda Pikčiūnaitė šiais mokslo metais tapo Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidente. Bendraamžių pasitikėjimą įgavusi mergina pasakojo, su kokiais rūpesčiais susiduria moksleiviai ne tik Tauragėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ji turi palinkėjimą ir būsimam švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris netrukus turėtų būti patvirtintas po įvykusių Seimo rinkimų. „Tauragės žinioms“ ji kalbėjo, kad pandemijos, kuri sujaukė mūsų gyvenimus, akivaizdoje mokymo įstaigose itin svarbu palaikyti mokinių ir mokytojų draugiškumą bei toleranciją.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-02

Iniciatyvos „Draugystė veža“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotas turas per Lietuvą „Stiprybė tavyje“ baigėsi. Buvo daug juoko, po to apsikabinimų, o po to ir ašarų suvokus, kad reikia atsisveikinti.  Bet kiekviena pabaiga turi naują pradžią. Turo sumanytoja Žydrė Gedrimaitė, matydama žmonių, atėjusių į renginius, reakcijas ir išgirdusi partnerių, rėmėjų ir dalyvių atsiliepimus, sako esanti u laimingas žmogus. „Draugystė veža“ organizatoriai sako: „Iki kitų kartų. Mes dar tikrai draugausim...“ ir dalijasi mintimis žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie to, kad turas įvyko, supurtė ir suartino...

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-20

Mūsų kraštietė dailininkė Jadvyga Lengvinaitė spalio 13-ąją būtų minėjusi 90-ąjį gimtadienį. Deja, tarp mūsų jos nebėra, tačiau liko jos kūriniai: lyriški, simboliniai, netgi siurrealistiniai, kartais ir labai tiesmukai skleidžiantys skausmą. Neįprasti, filosofiniai, pastele pirštais tapyti paveikslai buvo suprantami ir paprastiems žmonėms. Tik tuometinei valdžiai ir dailininkė, ir jos darbai neįtiko.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-16

Sveikata ir dailios kūno linijos šiais laikais rūpi ne tik moterims, bet ir vyrams – sulieknėti be pastangų tikriausiai norėtų dažnas. Deja, tai neįmanoma: kad sulieknėtum nepakenkdamas sveikatai, nepakaks, tarkim, mėnesiui atsisakyti saldumynų. Tam reikia iš esmės pakeisti gyvenimo būdą. Kaip tai padaryti? Per nepilnus metus kone trečdalio savo svorio atsikratęs Vilius Stumbra sako, kad tai reikalauja be galo daug pastangų.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-12

Ką tik įsikūrusi „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenė, kurią koordinuoja Indra Uginčienė, spalio pradžioje pirmą kartą susirinko švęsti ir kartu kurti bendruomenę įgimtą proto negalią turintiems žmonėms, jų tėvams ir draugams. Į šią bendrystės kelionę – burtis ir kurti bendruomenę – pastūmėjo klebono Mariaus Venskaus iniciatyva.