Austėja Eglynaitė: noriu, kad skaitytojas nugyventų mano gyvenimą, tik kitaip
Įkelta:
2017-12-01
Nuotrauka
,
Nuotrauka

 „Tauragėje gimusi, besimokanti ir, svarbiausia, rašanti aštuoniolikmetė Austėja Eglynaitė jau dvejus metus kasdien atiduoda savo išlankstomiems laivams ar drugiams, tikėdamasi, kad jie nuneš ten, kur prasmė. Ji akimis bando užčiuopti dar vieną jūros veidrodį, įsitverti ir viltis, kad niekada nesibaigs mažmožiai-malonumai: pirkti knygas, amžinybę praleisti savojoje provincijoje, netoli bažnyčios, mušant varpui, rašant save, atsigręžus tik į save, jaučiant įgaunamą pagreitį gaubto sukimo, pilstomo smėlio kišenėn, jaučiant save kaip atsidavimą…“ – taip rašo apie Žalgirių gimnazijos abiturientę Austėją Eglynaitę meno ir kultūros žurnalas „Nemunas“, spausdinantis jos kūrybą. Spalvingąją moksleivę apie mūzas bei kūrybinius ieškojimus kalbiname ir mes.

– Kaip tavo gyvenime atsirado menas ir kūryba?

– Nuo vaikystės buvau kitokia: galvoje sukdavosi kitokios mintys negu pas visus vaikus, domindavo kitokia, nestandartinė veikla. Visą laiką stengiausi surasti sau tinkamą vietą. Daug užsiėmimų ir būdų  išbandžiau savęs atradimui, tačiau visuomet „iš paskos vilkdavosi“ mano sielai priimtina veikla – kūryba. Prieš dvejus metus susipažinau su vienu žmogumi. Mūsų bendravimas buvo  platoniškas, savaime liejosi poetiški pokalbiai. Tuo pačiu metu, vienos lietuvių kalbos pamokos metu gavau užduotį – išnagrinėti  odę. Rezultatas buvo toks, kad ir aš, ir mokytoja pastebėjome, jog rašau geriau nei kalbu. Mokytoja buvo apstulbusi ir sunkiai patikėjo, kad tai mano darbas ir paprašė atnešti daugiau savo kūrybos darbų. Taip prasidėjo mano poezijos kelionė – mokytoja išsiuntė mano eilėraščius į Lietuvos filologų konkursą. Atrankoje sekėsi gerai, tąkart pirmą kartą perskaičiau garsiai savo eiles kitiems. Konkurse nieko nelaimėjau, nors negaliu sakyti, kad nelaimėjau, mano laimėjimai kitokie: visuomeninis pripažinimas, įgytas užmojis kurti toliau ir pažintis su poetu, kultūros apžvalgininku, fotografu, eseistu – Ričardu Šileika. Po šio konkurso susiradau daug kuriančių draugų, su kuriais bendrauju iki pat šiol.

– Kas yra tavo įkvėpimo šaltinis?

– Anksčiau mano mūza būdavo  žmogus, kuriam skirdavau eilėraštį. Laikui bėgant, kai mūzos baigdavosi, priverstinai bandydavau spausti save, žadindavau kūrybą ir pastebėjau, kad sekasi net geriau. Taip atsirado nuolatinis įkvėpimo šaltinis, svarbiausia – neužmiršti užplūdusių minčių.

– Kaip 3 žodžiais apibūdintum savo kūrybą?

– Mano kūryba melancholiška – tai faktas, permaininga – joje nėra nuoseklumo (meilė, liūdesys, džiaugsmas, skausmas – viskas išgyvenama vienu metu) ir, sakyčiau, kad prikaustanti – sakė, kad mano skaitymas griežtas, lyg vinies kalimas, priverstinai pritraukiantis klausytis manęs.

– Kokią žinutę neša visuomenei tavo eilėraščiai?

– Visais darbais, vienu ar kitu būdu, bandau pasakyti, kad nereikia galvoti, jog esi vienas. Kažkas mąsto ir kvėpuoja kaip tu – ir to pakanka. Mano tikslas, kad skaitytojas išgyventų tą patį, bet iš kitos pusės, tiksliau – nugyventų mano gyvenimą, tik kitaip.

– Kaip buvai pastebėta žurnalo „Nemunas“?

– Gavau laišką iš „Poezijos pavasario“. Mano draugas – poetas Liutauras Degėsys sakė, kad reikia siųsti ir spausdinti. Jis pats nunešė į Literatūros ir meno redakciją mano eilėraščius, kuri patvirtino spausdinimą. Ir kaip tik, tuo pačiu metu, gavau patvirtinimą, kad „Nemunas“ irgi nori spausdinti mano darbus. Įvyko susidubliavimas, tačiau po nakties vis dėlto buvo redaktorių priimta, kad spausdins „Nemunas“. Beje, ir toliau su žurnalo redaktoriais bendradarbiauju kūrybos klausimais, sakė, kad „kūrybiškai augu“.

– Ar domiesi literatūrinėmis naujienomis, kultūriniais leidiniais ?

– Faktas, kad daug skaitau.  Turiu savo numylėtinius. Jų kūrybos nesisavinu, bet priimu į save, man priimtina tokia literatūra, kuri mane paliečia. Tai būtų Sigitas Parulskis, Jurga Ivanauskaitė, Vytautas Stonkus – turiu parašiusi jam eilėraštį. Taip pat sąraše yra Aidas Marčėnas – absoliutus klasikas.

– Kaip atrodo tavo diena? Kiek joje užima poezija?

– Rytais paskaitau, kad diena prasidėtų prasmingiau. Didžioji dalis dienos – mokykloje, nors rašau ir pamokų metu, jei tik jaučiu, kad reikia – pasiimu popieriaus lapą vidury dėstomos matematikos pamokos ir užrašau, kad nepamirščiau. Vakare kuriu – tai geriausias laikas kūrybai, nes po visos dienos, po visų patirtų jausmų – galvoje begalė minčių. 95 proc. mano minčių – rašymas, iš proto išeičiau dėl minčių kiekio, jeigu negalėčiau rašyti. Tarp kitko, šis mėnuo man – vizijų. Jas puoselėju ir bandau išgryninti lape. Pavyzdžiui, aš nemoku groti pianinu, bet įsivaizduoju, kad skambinu juo. Visa tai bandau perteikti eilėraščiuose. Trumpai savo dieną apibūdinčiau taip: vakarai ir naktys – kūrybinis darbas, rytai – šviesa, vidinis nubudimas.

– Esi abiturientė. Kokie ateities planai, baigus mokyklą?

– Nežinau. Tik žinau, esu net garantuota, kad siesiu gyvenimą su rašymu, kūryba, menais. Visada norėjau ne tik pati kurti, bet ir padėti kitiems kuriant ir atrandant save. Ilgą laiką mane domino žurnalistika, paskui mano gyvenime atsirado menotyra, fotografija. Kur man dėtis baigus mokyklą – nežinau, bet tikrai eisiu su menu. Man reikia laisvės, nenoriu būti užguita, o mano laisvė – būti savimi, ten, kur tu esi tikras.

– Tavo palinkėjimas kraštiečiams

– Nebijoti būti ir bandyti. Man pačiai buvo sunku visa tai pradėti, nuolatos bandyti ir bijoti suklysti. Kodėl mes važiuojame greitai, o gyvenam atsargiai? Nors reikėtų atvirkščiai. Linkiu gyventi jausmu. Tiesiog – būti. 

Dėkojame už pokalbį.

Nuotrauka

 

 

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.