Architektas prof. Rolandas Palekas: „Statinį patraukliu daro jo proporcijos“
Įkelta:
2017-07-05
Nuotrauka
Aprašymas

R. Paleko ir R. Urbakavičiaus nuotraukos

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Vilniaus universiteto biblioteka, Forumo rūmai, Kino teatro „Skalvija“, viešbučio „Lietuva“  rekonstrukcijos, pagaliau Tauragėje esantis Raudonojo kryžiaus organizacijos pastatas – visa tai Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, dėstytojo, profesoriaus, iš Tauragės kilusio garsaus architekto Rolando Paleko darbai. „Tauragės žinios“ kviečia iš arčiau susipažinti su šiuo talentingu žmogumi.

Rolandas Palekas gimė 1963 m. Kvėdarnoje. Vėliau kartu su šeima apsigyveno Tauragėje. Baigus Tauragės 1-ąją vidurinę  mokyklą (Martyno Mažvydo progimnazija), R. Paleką suviliojo architektūra. Po studijų Vilniaus Gedimino technikos universitete kelioliką metų dirbo samdomu architektu, vėliau įkūrė savo architektūros studiją – „Paleko ARCH studija“. Stažavosi Danijoje, JAV. Šiuo metu dirba Vilniaus Gedimino technikos universitete, Architektūros katedroje. Yra Lietuvos architektų rūmų  tarybos narys, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. 2014 m. R. Palekui už miesto ir gamtos darną architektūroje įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Svarbiausia architekto veikla – projektavimas, architektūrinė kūryba, pedagogika.

– Jūsų tėvelis ilgus metus vadovavo Tauragės ligoninei, mama pedagogė. Kodėl pasirinkote architekto profesiją?

– Už tai esu dėkingas  močiutei. Tiesiog vaikystėje ir vėliau daug laiko leidau su šiuo šviesiu žmogumi. Ji visada mane palaikydavo ir stengdavosi suprasti. Pastebėjusi, kad man gerai sekasi matematika ir mėgstu piešti, sujungė šiuos du dalykus ir pasakė – gal tau reikia būti architektu. Ji pirmoji paminėjo tą žodį.

Nuotrauka

Ar niekada nesigailėjote dėl savo pasirinkimo?

– Pakankamai tvirtai žinojau, ko noriu dar mokydamasis mokykloje. Tačiau natūralu, kad buvo etapų, kada dėl savo pasirinkimo abejojau. Abejonių kyla visiems.

– Daug unikalių pastatų sukūrėte Vilniuje, tačiau vieną – Raudonojo kryžiaus organizacijos pastatą – 1997 metais suprojektavote ir Tauragėje. Ar imtumėtės dar vieno projekto gimtajame mieste?

– Kodėl gi ne? Jei tik sulaukčiau tokio pasiūlymo – žinoma.

– Kaip architektas, kokią matote Tauragės viziją?

 – Manau, kad Tauragei labai svarbu suprasti ir atrasti savastį. Tauragėje ryškus gamtiškasis bruožas. Turite nuostabią upę Jūrą su atsiveriančiu išraiškingu gamtovaizdžiu. Tai reikėtų puoselėti. Taip pat labai svarbu kurti gamtos žalumos ir  miesto architektūros darną. Senokai buvau Tauragėje, tačiau, kiek pamenu, miesto centre mažokai medžių, daug asfalto, betono. Mano galva, centre trūksta žalumos. Medžius mieste reiktų kirsti labai atsakingai.

– Gal prisimenate, kuris iš Tauragės miesto statinių Jums darė, o gal ir dabar daro didžiausią įspūdį?

– Atmintin įstrigo Dariaus ir Girėno gatvėje esantis DNB banko pastatas, projektuotas Mykolo Songailos. Taip pat retrospektyvi Tauragės pilis. Tačiau turbūt labiausiai iš visų pastatų, esančių Tauragėje, atmintyje įsirėžė Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčia. Gal dar todėl, kad besimokydamas tuometinėje pirmojoje vidurinėje, šią bažnyčią matydavau kasdien. Beje, Tauragė tradiciškai yra liuteronų tikėjimo Lietuvoje centras – tai taip pat jos išskirtinis, puoselėtinas bruožas.

– Įgyvendinote daugybę projektų. Kurį statinį kurti buvo įdomiausia?      

– Labai įdomu buvo kurti Vilniaus universiteto bibliotekos pastatą. Tai buvo gana ilgas, varginantis ir įdomus procesas. Tačiau nenorėčiau šio projekto išskirti iš kitų. Bibliotekos pastato projektas buvo turbūt labiausiai pastebėtas ir palankiausiai įvertintas mūsų šalyje. Buvo tokių projektų, kurie Lietuvoje nebuvo  giriami, liaupsinami, tačiau sulaukė gerų vertinimų užsienyje.

Nuotrauka

– Kurį pastatą laikote savo vizitine kortele?

– Žinote, nenorėčiau išskirti. Čia tas pats, kaip klausti, o kurį iš savo vaikų mylite labiausiai.

– Papasakokite apie jausmus, užplūstančius einant pro savo projektuotą statinį?

– Man įdomiausias kūrybos procesas. Kai perkerpama juostelė – pastatas jau nebe tavo. Tada geriausia išeitis – užmiršti ir imtis kito darbo. Paprastai vienu metu studijoje įgyvendinami keli skirtingi projektai.

– Kaip savo kūriniams sugebate įpūsti tokio patrauklumo?

– O jums jie atrodo patrauklūs?

– Na, taip.

– Vizualine prasme statinį patraukliu daro jo proporcijos. Gražios proporcijos kūrinį daro gražiu. Tačiau architektūra yra labiau taikomasis menas, todėl jai nepakanka būti tik gražia. Ji turi būti funkcionali, patogi ir su galimybe keistis bėgant laikmečiui.

– Šiuo metu architektūroje stiklo, kaip statybinės ir konstrukcinės medžiagos, naudojama labai daug. Kaip Jūs tai vertinate?

– Stiklas, kaip statybinė medžiaga, nėra bloga. Jeigu stiklą naudoji racionaliai ir kūrybiškai, tai jis yra puiki ilgaamžė medžiaga, praleidžianti šviesą, leidžianti matyti, net jausti supančios gamtos grožį. Stiklas yra vis dar besivystanti statybinė medžiaga. Šiandien jau galima sutikti saulės energiją akumuliuojančius stiklo paketus.

– Prie kokio projekto šiuo metu dirba Jūsų komanda?

– Mūsų  „Paleko ARCH studija“, kurioje – septyni architektai, tiesa, kartais į pagalbą ateina ir mano studentai, šiuo metu dirba prie policijos komisariato, vieno iš skyriaus pastatų Vilniuje.

Nuotrauka

– Užsiminėte apie studentus. Gal galite keliais sakiniais papasakoti apie dėstytojo darbą? Juk iš pažiūros architektūriniai projektai ir dėstymas universitete nėra labai panašūs, kaip yra iš tiesų?

– Šios veiklos viena kitą labai gerai papildo. Tiesiog ateina laikas, kuomet turi pasidalinti savo  žiniomis ir patirtimi su jaunąja karta. Visais laikais vyko tokie mainai ir šie du darbai – architektūriniai projektai ir dėstymas universitete – nėra jau tokie skirtingi, kaip gali pasirodyti iš šalies. Tai labai prasminga veikla.

Kokio projekto nesiimtumėte?

– Niekada nesiimčiau neskaidrių, užkulisinių tikslų, minčių turinčio projekto. Kai prašoma manipuliuoti pastato paskirtimi, kai pažeidžiami viešieji trečiojo asmens interesai.

– Tačiau tokių užsakovų pasitaiko?

– Deja, bet taip. Toliaregiškas požiūris visada susietas su ilgalaike grąža „tvirta valiuta“. Tačiau užsakovas dažnai nori maksimalaus ir greito rezultato atsipirkimo, atsisakydamas kompleksiško požiūrio. Mano, kaip architekto, pareiga sąžiningai ginti miesto žmonių interesą, stengtis, kad vienu ar kitu statiniu nebūtų sugadintos miesto vertingosios savybės, vaizdas. Idealiu atveju – paryškintos. Tai  sudėtinga, tačiau, jei esi sąžiningas architektas, tai įmanoma.

Dėkojame už pokalbį.

Reikšmingiausi projektai, su kuriais dirbo Rolandas Palekas:

Pramogų ir laisvalaikio centras „Forum palace“ (2003, su architektu G. Čaikausku), biurų pastatas „Viktorija“ (2004, J. Jasinskio g. 16), „Litexpo“ parodų centro konferencijų salė (2003), „Litexpo“ trečiasis parodų paviljonas (2005, Laisvės pr. 5), LNK TV studijų kompleksas Šeškinėje (2004, su archit. G. Čaikausku), naujosios Vilniaus universiteto bibliotekos projektas (2012, Saulėtekio al. 9), daugiabučiai gyvenamieji namai M. K. Čiurlionio g. (2006), Nočios g. (2007) Vilniuje, gyvenamasis kvartalas „Rasų namai“ (kartu su „Plazma“, 2015), Stokholmo viešosios bibliotekos dalies – G. Asplundo komplekso – plėtros projektas „Cut“ (tarptautinis architektūrinis konkursas, III vieta).

Nuotrauka
         

  

 

 

 

 

 

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.