Jaunoji režisierė Augustė Zarembaitė: „reikia daryti tai, ko iš tikrųjų nori“
Įkelta:
2017-05-26
Nuotrauka
Aprašymas

Asmeninio albumo nuotraukos

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Po Spaudos atgavimo dienos proga Moksleivių kūrybos centro žurnalistams surengtų iškilmių ir „Pilies teatro“ spektaklio „15 alfa delfinų“, nusprendėme pasikviesti pokalbiui jo režisierę Augustę Zarembaitę – abiturientę, kuriai šio spektaklio kūrimas – repeticija prieš režisūros stojamuosius egzaminus. Dvejonės dėl to, kokį gyvenimo kelią pasirinkti, Augustės jau nekankina. Ji tvirtai apsisprendė studijuoti režisūrą. Ką tokio mergina atrado teatre ir kaip ketina šiuo keliu eiti, kalbamės prie arbatos puodelio, „Tauragės žinių“ redakcijoje.

– Papasakok apie save, kur mokaisi, kokie tavo planai?

– Esu dvyliktokė, mokausi „Versmės“ gimnazijoje, lankau Jolantos Kazlauskienės vadovaujamą „Pilies teatro“ trupę jau 5-erius metus. Ilgą laiką, nuo 7 klasės, norėjau studijuoti biomedicinos mokslus, bet 11 klasėje, sėdėdama chemijos pamokoje staiga supratau, kad tai ne man. Vis dar jaučiu pomėgį biologijai, tai galbūt galėtų būti C ar D planas, jei nepavyktų gyvenimo susieti su teatro režisūra. Kai teko rinktis ateities specialybę, supratau du dalykus: jog noriu kūrybinio darbo ir vadovaujančio darbo. Šie du dalykai, aš manau, yra mano stiprybės. Kadangi jau lankiau teatrą, mokytojai, pamatę mano sugebėjimus režisuoti, išaiškinti žmonėms, kaip ir ką reikia daryti, ėmė vis dažniau prašyti prisidėti prie įvairių spektaklių kūrimo, 11 klasėje teko rengti šimtadienio šventę. Man tai patiko, iš tos praktikos atsirado noras toliau tai daryti, o ir kiti matė, kad aš režisierės vaidmenyje gerai jaučiuosi. Ir štai toje chemijos pamokoje man atėjo nušvitimas: „ei, taigi teatro režisūra, juk tai yra tas dalykas, kurį tu gali!“

– Žodžiu, tavo pagrindinis planas dabar yra stoti į teatro režisūrą? Kaip tam ruošiesi?

– Taip, ketinu stoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Šiuo metu ruošiuosi stojamajam egzaminui, vertinimas vyks trimis etapais. Pirmas etapas bus mano prisistatymas. Po to bus komisijos pateiktos užduotys, taip pat atliksiu savo kurtus etiudus. Trečiajame etape reikės deklamuoti poeziją, skaityti prozą, parodyti savo, kaip skaitovės, sugebėjimus, kaip jaučiuosi ir elgiuosi scenoje.

– Papasakok, kaip pradėjai vaidinti?

– „Pilies teatre“ atsidūriau visiškai atsitiktinai, dvi mano draugės ėjo užsirašyti vaidinti, ir aš taip pat užsinorėjau tai išbandyti. Ir teatras mane sudomino, tiesiog „užkabino“ nuo pat pirmosios repeticijos, po to vis augau, brendau, keitėsi žmonės, bet visa atmosfera išliko ta pati. Labai daug ir patyrėme su teatru, buvome gastrolėse, stovyklose, festivaliuose, pamatėme daug įvairių žmonių, tų tikrųjų menininkų, ir tai labai įkvepia. Man patiko viskas, kas susiję su teatru, – gyvenimo būdas, polėkis, viskas buvo labai įdomu.

Nuotrauka

– O spektaklis, kurį matėme, „15 alfa delfinų“ buvo pirmasis rimtas tavo režisūrinis darbas?

– Toks, kuriam pati kūriau scenarijų ir režisavau – taip. Scenarijų iš tikrųjų rašėme dviese su drauge, Roberta Avramenko, apie žurnalistus kurti buvo jos idėja – iš pradžių mąstė apie trumpametražį filmą. Tiesiog juokaudamos pradėjome kurti dialogus, o šį rugsėjį su „Pilies teatru“ galvojome, kokį spektaklį statyti, kad būtų linksmas ir šiuolaikiškas, jaunatviškas – šių metų teatro laidoje – 8 dvyliktokai, kuriems tai paskutinis spektaklis. Kaip tik toje repeticijoje buvo mano draugė, kuri vis mėgsta į teatrą sugrįžti, išties daug buvusių mokinių mielai aplanko „Pilies teatrą“. Ir ji pasiūlė trumpametražio filmo idėją įkūnyti spektaklyje. Visi labai užsidegė, pradėjom kurti etiudus, improvizuoti, aš ėmiausi rašyti scenarijų.

– Iš kur sėmėtės idėjų? Gal iš viešos erdvės, juk žiniasklaida tampa vis atviresnė visuomenei – žurnalistai aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose, ar tai buvo gyvų, pažįstamų žmonių portretai?

– Mes nežinom, kaip atrodo žurnalistai, nekalbinom jų. Žurnalistę pakalbinau pirmą kartą, kai scenarijus jau buvo parašytas ir spektaklio jau pusė buvo pastatyta. Labiau rėmėmės savo fantazija. Pavadinimą „15 alfa delfinų“ galima nesunkiai iššifruoti – tai 3 didžiausi Lietuvos dienraščiai. Kai pamatai apgailėtinas taip vadinamas „klikbaitines“ antraštes, visiškai nesusijusias su straipsniu, tiesiog atsiranda idėjų, kaip iš to pasijuokti. Tame spektaklyje mes juokiamės iš žurnalistikos absurdo. Juk šiais laikais tikrai daug žmonių skaito tuos straipsnius, žiniasklaida daro didelę įtaką, formuoja visuomenės požiūrį. Spektaklyje matėte jauno žurnalisto vidinį konfliktą, jis daro tai, ko nenori daryti, bando tam pasipriešinti, kol galiausiai apsisprendžia išeiti iš darbo, tačiau po kurio laiko sugrįžta ten pat – prie beviltiškai bulvarinių straipsnių rašymo, apie šou pasaulio užribyje balansuojantį Minedą. Moralas toks, kad reikia daryti tai, ko tu iš tikrųjų nori, o ne plaukti pasroviui, eiti lengvesniu keliu. Juokinga buvo tai, kad mes tarsi numatėme ateitį – tą patį vakarą, po spektaklio premjeros, viešoje erdvėje pasklido informacija, kad Minedas susitiko su Sveikatos apsaugos ministru, o mūsų scenarijus buvo parašytas jau gruodžio mėnesį.

Idėja buvo tokia, kad žurnalistai turėtų atkreipti dėmesį į tai, ką jie rašo. Suprantama, kad jiems reikia peržiūrų, reikia skaitytojų, nes jie iš to uždirba pinigus, bet, mano nuomone, jei darai darbą, daryk jį kokybiškai. Jei tikrai tapsiu režisiere, nenorėčiau statyti paviršutiniškų spektaklių.

Daug personažų, situacijų spektaklyje yra ir iš gyvenimo, pavyzdžiui daugiavaikė mama vėluodama, uždususi atlekia į susitikimą, nes vaikas paliko kuprinę namie, kam taip nenutinka. Arba valytoja, turinti molekulinės biologijos bakalauro diplomą – aš gi norėjau studijuoti tai (juokiasi, – red. past). Žinau daug žmonių, kurie dirba su specialybe nesusijusį darbą.

Nuotrauka

– Ar aktualių visuomenės problemų palietimas, įpynimas į jaunimo teatrą, rodo, kad šiuolaikinis jaunimas subręsta anksčiau? 

– Kadangi aš planuoju sieti savo gyvenimą su teatru, labai rimtai į jį žiūriu. Ir mes „Pilies teatre“ nusprendėm, kad nenorim jokių paaugliškų dramų, nors yra daugybė tokių knygų, pagal kurias galima būtų laisvai parašyti scenarijų. Esam vaidinę daug įvairiausių humoristinių spektaklių, miuziklų, neseniai gastroliavome Gruzijoje. Šiemet mes tiesiog norėjom pailsėti nuo visų „šokių pokių“, estrados, nusprendėm, kad reikia kažko jaunatviško, aktualaus, kas visiems patiktų, kas nebūtų literatūrinė, knygiška kalba. Kažko tikro, apie šiuolaikines problemas, gyvenimo aktualijas. Nes tai ir patiems įdomu, į kūrybos procesą galim įterpti situacijas iš savo gyvenimo, pasijuokti iš savęs.

– Kokia, tavo nuomone, yra teatro ir bendrai meno, kūrėjo misija? Šviesti, auklėti žmogų, skleidžiant savo požiūrį, ar būti visuomenės veidrodžiu ir tenkinti paklausą?

– Aš vertinčiau tokį menininką, kuris savo darbu atkreipia dėmesį į tam tikras problemas. Galvoju, kad per meną reikia šviesti žmones, tada kūrėjo darbas įgauna vertę.

– Ar yra režisierius, kuris tave įkvepia, į kurį tu lygiuotumeisi?

Oskaras Koršunovas. Buvau keliuose jo spektakliuose, man jis labai patinka. Atrodo, jau tiek metų jis teatre, bet jo spektakliai vis dar aktualūs, jis vis dar sugeba pasivyti tendencijas, prisitaikyti. Labai patinka Vidas Bareikis, kaip režisierius. Turbūt Vido Bareikio režisuotas „Hamletas“ – dabar mano mėgstamiausias spektaklis. Aš nelabai įsivaizdavau, kaip tokį senovinį kūrinį galima pateikti taip šiuolaikiškai. Pritaikyta multimedija, vanduo, bėgantis iš lubų, muzika, šiuolaikiški rūbai, dekoracijos – man labai patiko, kaip jis sušiuolaikino „Hamletą“. Aš manau, jog gero režisieriaus paslaptis – amžinąsias vertybes perteikti nūdienos forma, surasti būdą, kaip prieiti prie šiandieninio žmogaus, kalbėti jam suprantama kalba.

Dėkojame už pokalbį. 

Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-03-25
Šiandien sukanka 17 metų, kai Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus keliauja kunigystės keliu. Šia proga kunigą pasveikino Tauragės „Carito“ savanoriai, linkėdami drąsiai eiti pirmyn, neprarasti pusiausvyros slegiant sunkumams.
Nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Įkelta:
2021-03-05
Vakar Tauragės visuomenės sveikatos biuro (VSB) visuomenės sveikatos specialistei Gemai Nairanauskaitei, atliekančiai sveikatos priežiūrą mokykloje, įteiktas Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (SVSBA) apdovanojimas „2020 metų specialistas“. Jį drauge su Tauragės rajono savivaldybės mero padėka įteikė rajono meras Dovydas Kaminskas.
Nuotrauka
Žvynakienė
Įkelta:
2021-03-02
Ko gero, sunkiai rasime tauragiškių, o ypač jaunosios kartos atstovų, kurie nepažinotų visada besišypsančios policijos pareigūnės Raimondos Žvynakienės. O jei neteko girdėti, tai susipažinkite – 22 metus policijos sistemoje dirbanti moteris myli savo darbą, o savaitgaliais duoklę atiduoda vienišiems seneliams. Juos lankydama kaip Maltos ordino savanorė dažnai yra tas vienintelis žmogus, kuriam senjoras gali išsipasakoti.
Nuotrauka
vaitkus
Įkelta:
2021-02-26
Vasario 20 d. sukanka 100 dienų, kai dirba naujai išrinktas Seimas. Tauragėje išrinktas Seimo narys Romualdas Vaitkus, kuriam kassavaitinės kelionės į Vilnių ir atgal jau tapo įprastos, sako net ir jų metu neleidžiąs laiko veltui: klauso įvairių laidų aplinkosaugos klausimais – apie ekologiją, gamtosaugą, atliekų tvarkymą ir t.t., aiškinasi daugybę klausimų telefonu. Jis teigia net nepajuntąs, kaip prabėga laikas kelyje. Paklaustas, kaip prabėgo tas šimtas dienų, jis vieną po kito vardija nuveiktus darbus.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-31
Šiandien, sausio 31-ąją, netekome Jono Šilerio, ilgamečio badmintono trenerio, per savo gyvenimą meilę šiam sportui įskiepijusio daugybei vaikų, išugdžiusio ne vieną sportininką. Jam buvo 73-eji.
Nuotrauka
Songaila
Įkelta:
2021-01-22
Netektis: sausio 20-ąją mirė pedagogas, buvęs tuometinės Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Romanas Juozapas Songaila. Jis yra vadovavęs ir Tauragės rajono švietimo skyriui. R. Songaila ėjo 91-uosius metus.
Nuotrauka
saulius
Įkelta:
2021-01-01
Jau tradicija tapusią, šiemet penkioliktą kartą vykstančią senelių paramos akciją „Maltiečių sriuba“ karantinas pakeitė – sriubos paragauti neteks, tačiau noro padėti vargstantiems tai nestabdo. Seniems vienišiems žmonėms reikia paramos, ir nors dabar ją suteikti tapo sudėtingiau, Tauragės maltiečiai rankų nenuleidžia. Saulius Oželis, vadovaujantis Tauragės maltiečiams, šiemet buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje. Jo vadovaujami savanoriai ir dabar triskart per savaitę veža karštą maistą 60-čiai senolių, globoja nepasiturinčias šeimas. Saulius neslepia – darbo per karantiną padaugėjo. Toks panašus į Kalėdų senelį, jis dalija ne dovanas, o savo širdies šilumą ir yra įsitikinęs, kad aukodamas savo laiką kitam žmogui, padėdamas jam, esi apdovanojamas – šypsena, geromis emocijomis, gražiu žodžiu ar net džiaugsmo ašara.
Nuotrauka
senelis
Įkelta:
2020-12-31
Kasmet artėjant Kalėdoms Dacijonuose, kaip sako kultūrinių renginių organizatorė Rasa Didorienė, užsikuria naminių žaisliukų gamybos fabrikėlis. Bendruomenės nariai renkasi gaminti papuošimus šventinei eglutei. Šiemet prasidėjus antrajam karantinui fabrikėlis neužsikūrė, tiksliau, užsikūrė tik renginių organizatorės namuose. Padedant vyrui ir kaimynams gimė kaimą puošianti Nykštukų alėja, o kadangi renginių vykti negali, namuose įkurtas ir R. Didorienės Mamauzių teatras vaikams. Pasirodymai transliuojami feisbuke. Beje, net ir čia kūrybiškai moteriai talkina jos vyras Egidijus.
Nuotrauka
rasa
Įkelta:
2020-12-16
Skaudvilės renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė apdovanota Žemaitijos kunigaikščių medalių kolekcija. Toks įvertinimas jai skirtas už etninės kultūros puoselėjimą. Folklorą Skaudvilės krašte renginių organizatorė-pedagogė propaguoja jau daugiau nei dvidešimtmetį. Jos vadovaujamas vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Inkstiliuks“ Skaudvilę garsina lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“, be instrumentinės ansamblio grupės neapsieina valstybinės bei kalendorinės šventės, savo pasirodymais džiugina ir moters vadovaujama liaudiškos muzikos kapela „Dobilas“.
Nuotrauka
Rugilė Norbutaitė
Įkelta:
2020-12-15
Muziką kurianti 18-metė tauragiškė Rugilė Norbutaitė savo klausytojams geriau žinoma „thelastsunday“ pseudonimu. Netrukus dar vieną naują kūrinį pristatysianti mergina kalba, kad jaunas, savo tikslų ir svajonių siekiantis žmogus neretai pasiduoda pusiaukelėje, kai susiduria su gausybe jo laukiančių iššūkių. Anot jos, kovoti už vietą po saule tenka visiems, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Tauragėje, ar Vilniuje. Rugilė ragina nepasiduoti. Kalbėdama su „Tauragės žiniomis“ jaunoji atlikėja atskleidė, kaip savyje atrado menininkės gyslelę, kokią įtaką jai padarė šeima, mokykla ir bendraamžiai.
Nuotrauka
alijosius 2
Įkelta:
2020-12-12
Tomą Alijošių tauragiškiai pažįsta kaip sėkmingą verslininką, politiką, ir tuo pat metu – kuklų ir mažakalbį žmogų. Kad jis išties daug apie save kalbėti nemėgsta, akivaizdu ir iš šio interviu: gruodžio 7-ąją 70-ąjį gimtadienį pasitikęs verslininkas į klausimus atsakė netuščiažodžiaudamas – trumpai ir aiškiai.  
Nuotrauka
Karina Matulytė
Įkelta:
2020-12-08
Sekmadienį Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje įvyko III-sis tarptautinis muzikos ir bendrojo ugdymo mokyklų meninis edukacinis projektas-konkursas „Muzikos spalvos“. Į jo antrąjį turą pateko ir Tauragės meno mokyklos ugdytinė.
Nuotrauka
Jokūbas Kurlinkus
Įkelta:
2020-12-04
18-metis tauragiškis Jokūbas Kurlinkus – aktyvus jaunimo organizacijų narys, jį galima pamatyti įvairiuose renginiuose, visai neseniai jo kūrybos rašinį „Žmogus“ išspausdino kūrybos žurnalas „Slemas su ragais“. Vaikinas drąsiai reiškia savo mintis jaunimo, švietimo ir politikos klausimais. Nieko nuostabaus – jis planuoja studijuoti istoriją ir yra įsitikinęs, kad pasaulį būtina matyti itin plačiai. Tačiau kartu J. Kurlinkus neslepia, kaip pats sako, esantis nacionalistas, o jo požiūris į Lietuvą – toks pat, kaip antrajai kadencijai neišrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūris į Jungtines Amerikos Valstijas.
Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-18

Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė, įkurta 1919 m. lapkričio 4 dieną, neseniai minėjo 101-ąsias metines. Planuota naujų narių priesaika bažnyčios skverelyje, paskelbus karantiną įvykti negalėjo. Tačiau šaulių pilietiškumo dvasios koronaviruso grėsmė nepalaužia – anot rinktinės vado Kęstučio Baužos, šaulys – tai tas žmogus, kuris visada pasiruošęs ginti Tėvynę, nesvarbu, kokia iškiltų grėsmė – ginkluotas priešas ar pandemija.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-14

„Tauragės žinių“ žurnalistę Zenonas Radvila į jųdviejų su žmona Agota išpuoselėtą sodybą pasikvietė dar prieš paskelbiant antrąjį karantiną. Tautodailės meistras tikino norintis pasidalyti, ką jam pavyko nuveikti šiemet, kai pasaulį sukausčius pandemijai buvo atšauktos mugės, apribotos kelionės ir renginiai. Kuklumu pasižymintis menininkas neužsiminė, kad namuose jau turi įrengęs tikrą muziejų, o atvykus laukė dar viena staigmena – kaip tik lapkričio pirmąjį savaitgalį jiedu su žmona Agota minėjo auksinių vestuvių jubiliejų. 

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-06

Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis viešojoje erdvėje džiaugiasi ir žinia dalijasi su kitais: „Čia tas atvejis, kai Dievą mylintiems karantinas išeina į gera. Turbūt dvejus metus užtruko vertimas, redagavimas, skaitymas, redagavimas, maketavimas, redagavimas...  Stojus karantinui atsirado daugiau galimybių paspartinti šios knygos gimimą lietuvių kalba, ir atspausdinta knyga pasiekė Tauragę“. O kalbama apie iš anglų kalbos verstą septynių istorikų knygą „Bažnyčios istorija“.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-05

16-metė Meda Pikčiūnaitė šiais mokslo metais tapo Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidente. Bendraamžių pasitikėjimą įgavusi mergina pasakojo, su kokiais rūpesčiais susiduria moksleiviai ne tik Tauragėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ji turi palinkėjimą ir būsimam švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris netrukus turėtų būti patvirtintas po įvykusių Seimo rinkimų. „Tauragės žinioms“ ji kalbėjo, kad pandemijos, kuri sujaukė mūsų gyvenimus, akivaizdoje mokymo įstaigose itin svarbu palaikyti mokinių ir mokytojų draugiškumą bei toleranciją.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-02

Iniciatyvos „Draugystė veža“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotas turas per Lietuvą „Stiprybė tavyje“ baigėsi. Buvo daug juoko, po to apsikabinimų, o po to ir ašarų suvokus, kad reikia atsisveikinti.  Bet kiekviena pabaiga turi naują pradžią. Turo sumanytoja Žydrė Gedrimaitė, matydama žmonių, atėjusių į renginius, reakcijas ir išgirdusi partnerių, rėmėjų ir dalyvių atsiliepimus, sako esanti u laimingas žmogus. „Draugystė veža“ organizatoriai sako: „Iki kitų kartų. Mes dar tikrai draugausim...“ ir dalijasi mintimis žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie to, kad turas įvyko, supurtė ir suartino...

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-20

Mūsų kraštietė dailininkė Jadvyga Lengvinaitė spalio 13-ąją būtų minėjusi 90-ąjį gimtadienį. Deja, tarp mūsų jos nebėra, tačiau liko jos kūriniai: lyriški, simboliniai, netgi siurrealistiniai, kartais ir labai tiesmukai skleidžiantys skausmą. Neįprasti, filosofiniai, pastele pirštais tapyti paveikslai buvo suprantami ir paprastiems žmonėms. Tik tuometinei valdžiai ir dailininkė, ir jos darbai neįtiko.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-16

Sveikata ir dailios kūno linijos šiais laikais rūpi ne tik moterims, bet ir vyrams – sulieknėti be pastangų tikriausiai norėtų dažnas. Deja, tai neįmanoma: kad sulieknėtum nepakenkdamas sveikatai, nepakaks, tarkim, mėnesiui atsisakyti saldumynų. Tam reikia iš esmės pakeisti gyvenimo būdą. Kaip tai padaryti? Per nepilnus metus kone trečdalio savo svorio atsikratęs Vilius Stumbra sako, kad tai reikalauja be galo daug pastangų.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-12

Ką tik įsikūrusi „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenė, kurią koordinuoja Indra Uginčienė, spalio pradžioje pirmą kartą susirinko švęsti ir kartu kurti bendruomenę įgimtą proto negalią turintiems žmonėms, jų tėvams ir draugams. Į šią bendrystės kelionę – burtis ir kurti bendruomenę – pastūmėjo klebono Mariaus Venskaus iniciatyva.