Jaunoji režisierė Augustė Zarembaitė: „reikia daryti tai, ko iš tikrųjų nori“
Įkelta:
2017-05-26
Nuotrauka
Aprašymas

Asmeninio albumo nuotraukos

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Po Spaudos atgavimo dienos proga Moksleivių kūrybos centro žurnalistams surengtų iškilmių ir „Pilies teatro“ spektaklio „15 alfa delfinų“, nusprendėme pasikviesti pokalbiui jo režisierę Augustę Zarembaitę – abiturientę, kuriai šio spektaklio kūrimas – repeticija prieš režisūros stojamuosius egzaminus. Dvejonės dėl to, kokį gyvenimo kelią pasirinkti, Augustės jau nekankina. Ji tvirtai apsisprendė studijuoti režisūrą. Ką tokio mergina atrado teatre ir kaip ketina šiuo keliu eiti, kalbamės prie arbatos puodelio, „Tauragės žinių“ redakcijoje.

– Papasakok apie save, kur mokaisi, kokie tavo planai?

– Esu dvyliktokė, mokausi „Versmės“ gimnazijoje, lankau Jolantos Kazlauskienės vadovaujamą „Pilies teatro“ trupę jau 5-erius metus. Ilgą laiką, nuo 7 klasės, norėjau studijuoti biomedicinos mokslus, bet 11 klasėje, sėdėdama chemijos pamokoje staiga supratau, kad tai ne man. Vis dar jaučiu pomėgį biologijai, tai galbūt galėtų būti C ar D planas, jei nepavyktų gyvenimo susieti su teatro režisūra. Kai teko rinktis ateities specialybę, supratau du dalykus: jog noriu kūrybinio darbo ir vadovaujančio darbo. Šie du dalykai, aš manau, yra mano stiprybės. Kadangi jau lankiau teatrą, mokytojai, pamatę mano sugebėjimus režisuoti, išaiškinti žmonėms, kaip ir ką reikia daryti, ėmė vis dažniau prašyti prisidėti prie įvairių spektaklių kūrimo, 11 klasėje teko rengti šimtadienio šventę. Man tai patiko, iš tos praktikos atsirado noras toliau tai daryti, o ir kiti matė, kad aš režisierės vaidmenyje gerai jaučiuosi. Ir štai toje chemijos pamokoje man atėjo nušvitimas: „ei, taigi teatro režisūra, juk tai yra tas dalykas, kurį tu gali!“

– Žodžiu, tavo pagrindinis planas dabar yra stoti į teatro režisūrą? Kaip tam ruošiesi?

– Taip, ketinu stoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Šiuo metu ruošiuosi stojamajam egzaminui, vertinimas vyks trimis etapais. Pirmas etapas bus mano prisistatymas. Po to bus komisijos pateiktos užduotys, taip pat atliksiu savo kurtus etiudus. Trečiajame etape reikės deklamuoti poeziją, skaityti prozą, parodyti savo, kaip skaitovės, sugebėjimus, kaip jaučiuosi ir elgiuosi scenoje.

– Papasakok, kaip pradėjai vaidinti?

– „Pilies teatre“ atsidūriau visiškai atsitiktinai, dvi mano draugės ėjo užsirašyti vaidinti, ir aš taip pat užsinorėjau tai išbandyti. Ir teatras mane sudomino, tiesiog „užkabino“ nuo pat pirmosios repeticijos, po to vis augau, brendau, keitėsi žmonės, bet visa atmosfera išliko ta pati. Labai daug ir patyrėme su teatru, buvome gastrolėse, stovyklose, festivaliuose, pamatėme daug įvairių žmonių, tų tikrųjų menininkų, ir tai labai įkvepia. Man patiko viskas, kas susiję su teatru, – gyvenimo būdas, polėkis, viskas buvo labai įdomu.

Nuotrauka

– O spektaklis, kurį matėme, „15 alfa delfinų“ buvo pirmasis rimtas tavo režisūrinis darbas?

– Toks, kuriam pati kūriau scenarijų ir režisavau – taip. Scenarijų iš tikrųjų rašėme dviese su drauge, Roberta Avramenko, apie žurnalistus kurti buvo jos idėja – iš pradžių mąstė apie trumpametražį filmą. Tiesiog juokaudamos pradėjome kurti dialogus, o šį rugsėjį su „Pilies teatru“ galvojome, kokį spektaklį statyti, kad būtų linksmas ir šiuolaikiškas, jaunatviškas – šių metų teatro laidoje – 8 dvyliktokai, kuriems tai paskutinis spektaklis. Kaip tik toje repeticijoje buvo mano draugė, kuri vis mėgsta į teatrą sugrįžti, išties daug buvusių mokinių mielai aplanko „Pilies teatrą“. Ir ji pasiūlė trumpametražio filmo idėją įkūnyti spektaklyje. Visi labai užsidegė, pradėjom kurti etiudus, improvizuoti, aš ėmiausi rašyti scenarijų.

– Iš kur sėmėtės idėjų? Gal iš viešos erdvės, juk žiniasklaida tampa vis atviresnė visuomenei – žurnalistai aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose, ar tai buvo gyvų, pažįstamų žmonių portretai?

– Mes nežinom, kaip atrodo žurnalistai, nekalbinom jų. Žurnalistę pakalbinau pirmą kartą, kai scenarijus jau buvo parašytas ir spektaklio jau pusė buvo pastatyta. Labiau rėmėmės savo fantazija. Pavadinimą „15 alfa delfinų“ galima nesunkiai iššifruoti – tai 3 didžiausi Lietuvos dienraščiai. Kai pamatai apgailėtinas taip vadinamas „klikbaitines“ antraštes, visiškai nesusijusias su straipsniu, tiesiog atsiranda idėjų, kaip iš to pasijuokti. Tame spektaklyje mes juokiamės iš žurnalistikos absurdo. Juk šiais laikais tikrai daug žmonių skaito tuos straipsnius, žiniasklaida daro didelę įtaką, formuoja visuomenės požiūrį. Spektaklyje matėte jauno žurnalisto vidinį konfliktą, jis daro tai, ko nenori daryti, bando tam pasipriešinti, kol galiausiai apsisprendžia išeiti iš darbo, tačiau po kurio laiko sugrįžta ten pat – prie beviltiškai bulvarinių straipsnių rašymo, apie šou pasaulio užribyje balansuojantį Minedą. Moralas toks, kad reikia daryti tai, ko tu iš tikrųjų nori, o ne plaukti pasroviui, eiti lengvesniu keliu. Juokinga buvo tai, kad mes tarsi numatėme ateitį – tą patį vakarą, po spektaklio premjeros, viešoje erdvėje pasklido informacija, kad Minedas susitiko su Sveikatos apsaugos ministru, o mūsų scenarijus buvo parašytas jau gruodžio mėnesį.

Idėja buvo tokia, kad žurnalistai turėtų atkreipti dėmesį į tai, ką jie rašo. Suprantama, kad jiems reikia peržiūrų, reikia skaitytojų, nes jie iš to uždirba pinigus, bet, mano nuomone, jei darai darbą, daryk jį kokybiškai. Jei tikrai tapsiu režisiere, nenorėčiau statyti paviršutiniškų spektaklių.

Daug personažų, situacijų spektaklyje yra ir iš gyvenimo, pavyzdžiui daugiavaikė mama vėluodama, uždususi atlekia į susitikimą, nes vaikas paliko kuprinę namie, kam taip nenutinka. Arba valytoja, turinti molekulinės biologijos bakalauro diplomą – aš gi norėjau studijuoti tai (juokiasi, – red. past). Žinau daug žmonių, kurie dirba su specialybe nesusijusį darbą.

Nuotrauka

– Ar aktualių visuomenės problemų palietimas, įpynimas į jaunimo teatrą, rodo, kad šiuolaikinis jaunimas subręsta anksčiau? 

– Kadangi aš planuoju sieti savo gyvenimą su teatru, labai rimtai į jį žiūriu. Ir mes „Pilies teatre“ nusprendėm, kad nenorim jokių paaugliškų dramų, nors yra daugybė tokių knygų, pagal kurias galima būtų laisvai parašyti scenarijų. Esam vaidinę daug įvairiausių humoristinių spektaklių, miuziklų, neseniai gastroliavome Gruzijoje. Šiemet mes tiesiog norėjom pailsėti nuo visų „šokių pokių“, estrados, nusprendėm, kad reikia kažko jaunatviško, aktualaus, kas visiems patiktų, kas nebūtų literatūrinė, knygiška kalba. Kažko tikro, apie šiuolaikines problemas, gyvenimo aktualijas. Nes tai ir patiems įdomu, į kūrybos procesą galim įterpti situacijas iš savo gyvenimo, pasijuokti iš savęs.

– Kokia, tavo nuomone, yra teatro ir bendrai meno, kūrėjo misija? Šviesti, auklėti žmogų, skleidžiant savo požiūrį, ar būti visuomenės veidrodžiu ir tenkinti paklausą?

– Aš vertinčiau tokį menininką, kuris savo darbu atkreipia dėmesį į tam tikras problemas. Galvoju, kad per meną reikia šviesti žmones, tada kūrėjo darbas įgauna vertę.

– Ar yra režisierius, kuris tave įkvepia, į kurį tu lygiuotumeisi?

Oskaras Koršunovas. Buvau keliuose jo spektakliuose, man jis labai patinka. Atrodo, jau tiek metų jis teatre, bet jo spektakliai vis dar aktualūs, jis vis dar sugeba pasivyti tendencijas, prisitaikyti. Labai patinka Vidas Bareikis, kaip režisierius. Turbūt Vido Bareikio režisuotas „Hamletas“ – dabar mano mėgstamiausias spektaklis. Aš nelabai įsivaizdavau, kaip tokį senovinį kūrinį galima pateikti taip šiuolaikiškai. Pritaikyta multimedija, vanduo, bėgantis iš lubų, muzika, šiuolaikiški rūbai, dekoracijos – man labai patiko, kaip jis sušiuolaikino „Hamletą“. Aš manau, jog gero režisieriaus paslaptis – amžinąsias vertybes perteikti nūdienos forma, surasti būdą, kaip prieiti prie šiandieninio žmogaus, kalbėti jam suprantama kalba.

Dėkojame už pokalbį. 

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.