Užskaitom!!!

Narcisizmas (pagal senovės graikų mitologijos herojų Narcizą, kuris įsimylėjo save išvydęs atspindį vandenyje; arba autoerotizmas) – asmens charakterio savybė, kuriai būdingas savo reikšmės pervertinimas ir didelis noras, kad juo būtų žavimasi. Froidas manė, kad nežymus narcisizmas būdingas kiekvienam žmogui, ir buvo pirmasis autorius priskyręs sąvoką psichologijai. Tačiau perteklinį jo kiekį žmoguje aprašė kaip patologinę savimeilę. Psichologijoje bei psichiatrijoje perteklinis narcisizmas pripažįstamas kaip asmenybės sutrikimas, vadinamasis Narcisistinis asmenybės sutrikimas. Paprastai narcisizmas veikia kaip kompensacinis nepilnavertiškumo komplekso mechanizmas. Narcisistinė asmenybė formuojasi jau vaikytėje ir tam didelę įtaką turi vaiko santykiai su tėvais. Narcizai nesugeba suprasti priešingos nei jų nuomonės egzistavimo galimybės, todėl kitokios nuomonės konfrontaciją dažnai lydi pykčio, o kartais net ir agresijos protrūkiai. Dėl nuolatinio savęs lyginimo su kitais patiriamas nevisavertiškumo jausmas. Terminas neretai naudojamas neigiama, kritiška prasme, pabrėžiant asmens tuštybę, puikybę, egoizmą ar paprastą savanaudiškumą. Kartais taikomas elitinėms visuomenės grupėms apibūdinti. XXI a. dažnai vadinamas narcisizmo amžiumi dėl visuomenės susitelkimo į save. Narcisistinės asmenybės bruožai: Nuolatinis žavėjimosi poreikis, kitų betarpiško dėmesio siekis. Nesugebėjimas palaikyti nuolatinių santykių dėl partnerio nebesugebėjimo sudominti, pasiūlyti naujovių. Dažnas savo asmeninių savybių ir sugebėjimų pervertinimas ir kritikos nepriėmimas. Nesugebėjimas ir nenoras suprasti kitų jausmų bei priimti kitokios nuomonės. Nuolatinis noras būti didingiems ir ypatingiems.