2020 Lapkričio 26 d.
Ketvirtadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Asmenybės

Mero patarėjas siekia būti pavyzdžiu tauragiškiams

  • Įkelta: 2017-03-14
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Dovydas Kaminskas – mero patarėjas, vienas jauniausių Tauragės rajono politikų, turintis aiškią gimtojo miesto viziją ir skleidžiantis ją visomis įmanomomis priemonėmis. „Vlogai“ socialiniuose tinkluose, dalyvavimas jaunimo organizacijų veikloje, bėgimo maratonai – tai tik keletas sričių, kuriose, be darbo mero komandoje, šis vyras save išreiškia, siųsdamas tauragiškiams aiškią žinutę: Tauragėje yra ką veikti, savo miestą turime kurti kartu.

– Papasakokite, kaip ir kodėl sugrįžote gyventi į Tauragę. Kur prieš tai studijavote, gyvenote? Ką veikia ir kur gyvena Jūsų šeima? Kaip prasidėjo Jūsų karjera savivaldybėje?

– Teisės bakalauro studijas baigiau Mykolo Romerio universitete. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės magistro laipsnį įgijau Kopenhagos universitete, Danijoje. Kopenhagoje praleidau beveik 2 metus, tačiau nusprendžiau grįžti į Lietuvą. Grįžęs, labai norėjau prisidėti prie geresnės Lietuvos kūrimo, todėl prisijungiau prie savanoriškos organizacijos „Baltosios pirštinės“. Ši organizacija vienija žmones, kurių tikslas, skaidrūs ir sąžiningi rinkimai. Tuo metu tikrai nežinojau, kad ši savanoriška veikla nuves būtent ten, kur esu šiandien. Tauragės apskrityje surinkau 80 savanorių komandą, su kuria visi kartu stebėjome tuo metu vykusius vietos savivaldos rinkimus. Jeigu atvirai, tai, ką pamačiau ir sužinojau rinkimų metu, nustebino. Tuos pusę metų buvau labai aktyvus Tauragės rajone, turbūt tuomet ir buvau pastebėtas tuo metu kandidato į savivaldybės merus – Sigito Mičiulio. Po rinkimų sulaukiau tikrai labai netikėto skambučio ir prisijungiau prie tiesiogiai išrinkto mero komandos. Šis žingsnis sutapo su mano tikslu – prisidėti prie geresnės Lietuvos kūrimo. Tokia, trumpai, karjeros pradžia. Sunkus pusės metų savanoriškas darbas lėmė šitą rezultatą, tačiau nebuvo planuotas posūkis.

Iki išvykimo studijuoti į Vilnių, gyvenau ir augau Mažonų kaime. Mano mama – kultūrinių renginių organizatorė, meno vadovė, aktyvi bendruomenės narė Mažonuose. Tėtis – veterinarijos gydytojas. Nuo pat vaikystės matau, kaip sunkiai dirba mano tėveliai, tiek dėl savo vaikų, tiek dėl bendruomenės – tai labai įkvepia ir suteikia jėgų.

– Kokia yra mero patarėjo darbo diena? Kokios funkcijos yra Jums patikėtos?

– Mero patarėjo darbo spektras labai platus. Dažnai dienotvarkė keičiasi gavus vieną elektroninį laišką arba skambutį. Reikia būti pasiruošus įvairioms situacijoms ir greitai į jas reaguoti. Pagrindinės sritys, į kurias gilinuosi ir stengiuosi formuoti pagrindines gaires – verslo sąlygų gerinimas, investicijų pritraukimo skatinimas, jaunimo politika, sporto politika, tarptautinis bendradarbiavimas, turizmas. Tačiau šiomis funkcijomis darbas tikrai neapsiriboja, patarėjas vienaip ar kitaip prisideda prie Tauragės rajono savivaldybės ilgalaikių tikslų siekimo, kasdienių darbų įgyvendinimo ir kitų problemų sprendimo.

– Dažnai matome Jus susitikimuose su užsienio delegacijomis, esate, tarsi, savotiškas Tauragės ambasadorius. Tai priklauso Jūsų pareiginėms funkcijoms, o gal todėl, kad esate vienas iš nedaugelio savivaldybėje, laisvai kalbančių angliškai?

– Ambasadoriumi tikrai savęs nevadinčiau, tačiau labai dažnai tenka dirbti vertėju. Kolegos sako, kad ši sritis neblogai sekasi. Bendravimas su užsienio delegacijomis – viena iš mano funkcijų. Nuolat bendrauju su daug įvairiais užsienio subjektais – ambasadomis, Europos miestų, ES institucijų, kitų įvairių įmonių ir organizacijų atstovais. Tiesa ir tai, kad laisvai kalbančių angliškai žmonių taip pat nėra daug.

– Daugelis Jus mato kaip perspektyvų jauną politiką. Kiek ši sritis Jums pačiam yra įdomi, ar planuojate toliau sieti savo gyvenimą su politine veikla? Kokios apskritai yra galimybės jaunam žmogui įsilieti į politinį gyvenimą Tauragėje?

Pradėjęs dirbti sau pasakiau, kad kiekvieną dieną stengsiuosi atiduoti visą savo energiją ir susikoncentruoti į darbus, o kai ateis laikas priimti sprendimus, ką noriu daryti ateityje – tada juos ir priimsiu. Šiandien dar tas laikas neatėjo, todėl sunku atsakyti į šį klausimą. Kalbant apie politiką plačiąja prasme, atsiribojant nuo mano tiesioginio darbo Tauragėje – veikla tikrai atsakinga, įdomi, reikalaujanti daug pastangų ir tvirtybės. Mano asmeniniu įsitikinimu – tikrai ne kiekvienas žmogus gali būti politiku. Tačiau iš kitos pusės, manau, kad kiekvienas iš mūsų turime prisiimti atsakomybę už tai kokia, šiandien yra Lietuva. Kiekvienas iš mūsų galime nuveikti tikrai daug, kad Lietuvoje būtų gyventi geriau, tik ar kiekvienas yra pasiruošęs kažką dėl to padaryti? Stebiu įvykius viešojoje erdvėje, kai įžymūs ekonomistai, finansininkai, teisininkai, inžinieriai ir kiti profesionalai, dirbantys privačiame sektoriuje, kritikuoja vienokius ar kitokius viešajame sektoriuje priimamus sprendimus, tačiau jie nėra pasiruošę iškeisti privataus sektoriaus siūlomų finansinių sąlygų ir padirbėti viešajame sektoriuje, atiduoti savo profesionalias žinias.

– Esate išsakęs tikslą kurti tokią aplinką Tauragėje, kad jaunimas nesakytų, jog niekada čia negrįš. Ką dėl to yra pavykę nuveikti? Papasakokite apie savo veiklą telkiant jaunimą, kokioms organizacijoms – užsienio, Lietuvos jaunimo, sporto priklausote?

– Jeigu nuoširdžiai, baigęs mokyklą, prieš išvykdamas iš Tauragės, taip pat sakiau, kad negrįšiu. Gyvenimas susiklostė taip, kad šiandien esu Tauragėje ir tuo džiaugiuosi. Mažas miestas turi labai daug privalumų. Čia galima daugiau laiko skirti sau, nes lyginant su didžiaisiais miestais, nereikia daug laiko praleisti kelionėms į darbą ir iš jo. XXI amžiuje, pati vertingiausia valiuta – laikas, tai labai svarbu įvertinti. Tauragėje viskas šalia ir pasiekiama labai greitai – viešosios paslaugos, mokyklos, darželiai ir kt. Jau nekalbu apie tai, kad mažame mieste žymiai mažesnis užterštumas ir geresnės galimybės įsigyti nuosavą būstą. Įvairių privalumų galima išvardinti ir daugiau. Žinoma, yra ir trūkumų – siauresnis spektras darbo pasiūlymų, mažesnė rinka smulkiam verslui, mažesni atlyginimai.

Bendras visos mero komandos ir Tarybos tikslas – Tauragė – progresyvus, modernus, draugiškas aplinkai, atviras turizmo ir verslo rinkai rajonas. Svarbiausi darbai – naujų investicijų paieška, įvairių sprendimų priėmimas dėl verslo kūrimosi ir plėtros, žmonių verslumo skatinimas, baseino statyba, bendruomenių ir pramogų centro renovacija. Sėkmingai įgyvendinami šie darbai ir projektai praplės darbo pasiūlą, pasiūlys įvairesnių laisvalaikio praleidimo būdų – tai 2 svarbiausi kriterijai, kurie prisidės prie žmonių išsaugojimo mūsų rajone. Manau, kad visa tai, kas šiandien yra daroma yra orientuota į tai, kad Tauragės rajonas taptų pastebimas. – rajonas. Kaip rašė „Verslo žinios“: „Tauragė – rajonas, kuris nebenori būti įdomus tik pensininkams“.

Esu Tauragės bėgimo mėgėjų klubo ir  Triatlono klubo „Triatletas“ narys, aktyviai dalyvauju Tauragės jaunimo organizacijų sąjungos „Tauragės apskritasis stalas“ veikloje, esu „Transperency international“ „Sąžiningumo mokykla“ ambasadorius, neatsiriboju ir nuo „Baltųjų pirštinių“ veiklos. Esame įkūrę Tauragės alumni klubą, tačiau kol kas veikla vyksta ganėtinai pasyviai, tačiau tikiuosi ateityje su šiuo projektu pavyks nuveikti daug įdomių darbų.

– Esate matomas kaip sveiką gyvenseną ir aktyvų gyvenimą propaguojantis žmogus. Kaip vykdote aktyvaus gyvenimo filosofijos sklaidą?

– Visada turėjau svajonę nubėgti maratoną. Tai pavyko įgyvendinti 2013 metais Kopenhagoje. Šiandien esu nubėgęs jau 8 maratonus. Praėjusiais metais išsikėliau dar vieną tikslą – sudalyvauti „Ironman“ triatlono varžybose (Ironman 140.6 km) – prestižiškiausiame ištvermės sporto renginyje pasaulyje. Šiandien ruošiuosi „Ironman“ 140.6 varžyboms, kurios vyks Kalmar (Švedija) rugpjūčio 19 d.

Bėgimas mano gyvenime padarė labai didelę įtaką. Išmokau kasdienės disciplinos, kantrybės, užsispyrimo, nuolatinės motyvacijos. Šios savybės labai svarbios siekiant savo tikslų ne tik sporte, bet ir gyvenime. Visa tai, kas svarbu, ateina per ilgą laiką, nuosekliai dirbant ir dedant daug pastangų, todėl manau, kad ir gyvenime turime būti ilgų nuotolių bėgikai, o ne vaikytis trumpalaikės naudos. Tikiu, kad ir kiti žmonės gali atrasti bėgime kažką naudingo sau, todėl tiesiog stengiuosi rodyti gerą pavyzdį. Kelis kartus jau girdėjau – jeigu ne tu, nebūčiau pradėjęs bėgti – tai patys geriausi žodžiai, kuriuos galiu išgirsti, todėl tęsiu šią veiklą ir toliau.

– Matėme, kad dalyvaujate iššūkyje „365 dienos bėgant“.

– Tai yra mano pažįstamo, taip pat tauragiškio, Igno Dombrauskio projektas. Teko keletą kartų su juo išbėgti ir kalbėti apie tai, prisidėti prie jo iššūkio. Sau tikslo bėgti kiekvieną dieną nekeliu, nes papildomai reikia minti dviratį ir plaukioti, taigi bėgimas kiekvieną dieną būtų per didelis krūvis. Igno projektas labai įdomus ir motyvuojantis. Ignas – vienas iš mano įkvepėjų. Džiaugiuosi, kad savo pažįstamų tarpe turiu tokį žmogų.

– Pastebėjome, kad pastaruoju metu aktyviai viešinate savo gyvenimą socialiniame tinkle „Facebook“. Kodėl tai svarbu Jums, kaip politikui ir kaip žmogui?

– Kalbant apie mano darbą,  pastebiu, kad net artimiausi žmonės, su kuriais nuolat bendrauju, nežino, kokios mano pagrindinės funkcijos darbe, o dažnai ir atsakyti į klausimą „ką veikia tas mero patarėjas“ (žmonės užduoda šį klausimą sarkastiškai, aplikuodami į tai, kad nieko neveikia) yra sudėtinga, dėl labai plataus veiklos spektro. Kad šis klausimas nebūtų interpretuojamas kaip retorinis, nusprendžiau, socialinių tinklų pagalba, pabandyti parodyti, koks tai yra darbas. Žinoma, užduotis nelengva, nes sukurti turinį, kuris būtų įdomus ir informatyvus, tačiau nepakenktų darbui ir įvairių projektų įgyvendinimui, nėra taip lengva. Tačiau į tai žiūriu pozityviai, tai dar vienas iššūkis man, dar vienas būdas pažiūrėti į problemą kūrybiškai.

Šiandien socialiniai tinklai yra mūsų kasdienybė, todėl labai svarbu sekti naujausias komunikacijos tendencijas. Viena pažįstama sakė: tu esi „Biudžetinis vlogeris“ – mano žiniomis, tokių Lietuvoje daugiau nėra, todėl tai skatina tobulėti, rodyti pavyzdį. Žinoma, tai puikus būdas kurti artimesnį ryšį su žmonėmis, parodyti, kaip vyksta procesai biudžetinėje įstaigoje.

Dėkojame už pokalbį. 

Paskelbti 16 Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijų – „Auksinių scenos kryžių“ – nominantai. Tarp jų – tauragiškis operos solistas Liudas Mikalauskas, į apdovanojimą pretenduojantis už vaidmenis operose „Don Karlas“ ir „Vindzoro šmaikštuolės“.

Tauragės rajone, Mažonuose gyvenanti ilgaamžė Adelė-Paulikaitė-Akstinienė vasario 17 dieną atšventė savo 90-ąjį gimtadienį. Šia proga ją ir aplankėme. Pravėrus jos namų duris, mus pasitiko garbaus amžiaus, bet dar žvali, išmintingo veido, gerų šviesių akių, aiškaus proto senolė bei rūpestinga jos globėja Regina Paulikienė. Jaukioje savo namų aplinkoje senutė noriai sutiko su mumis pabendrauti bei pasidalinti savo jaunystės prisiminimais. Kaip ir daugeliui to laikmečio žmonių, sovietinės okupacijos laikotarpiu jai teko patirti žiaurius ir dramatiškus išgyvenimus. Nors sunku apie tai kalbėti, tačiau jubiliatė, tramdydama ašaras, dalijosi savo prisiminimais. Tuo sunkiu laikotarpiu jai teko iškęsti politinės kalinės dalią.

Moksleivių kūrybos centro fotostudija „Kadras“, pasak jos įkūrėjo ir ilgamečio vadovo, dabartinio Tauragės krašto muziejaus direktoriaus Romualdo Vaitkaus, gyvuoja jau apie 16 metų. Iš šio lizdo išskrido ne vienas sėkmingas Tauragės fotografas, kai kurie, pasirinkę fotografo duoną, sėkmingai dirba užsienyje ir didžiuosiuose miestuose. R. Vaitkus su nostalgija prisimena laikus, kai su mokiniais vykdavo fotografuoti gamtos peizažų, valandų valandas kalbėdavosi apie gyvenimą. Šiuo metu Fotomenininkų sąjungos ir  Lietuvos spaudos fotografų klubo narys, klubo „Fotojūra“ įkūrėjas, tarptautinio fotoklubų suvažiavimo organizatorius R. Vaitkus „Kadrui“ nebevadovauja dėl laiko stokos. Vairą jis perdavė jaunam fotomenininkui Romanui Naryškinui. 

Pas liaudies meistrą, juvelyrą, Tautodailininkų sąjungos Tauragės skyriaus pirmininką Zenoną Radvilą pasikalbėti nuvykome ūkanotą žiemos rytą. Žilagalvis menininkas palydėjo į rūsyje įrengtas dirbtuves, kurias nė kiek neperdedant galima vadinti jo dirbinių muziejumi. Čia kiekviename kampelyje įsikurdinta po skulptūrą, regis kiekvienas gelžgalis ar medis Zenono rankose atgyja, įgauna formą ir tampa kokia nors mistine būtybe, o meninę kompoziciją sukurti galima iš bet ko, ką mato akys. Šia kūrybine energija persisunkusios visos Zenono būsto sienos, tenai užėjęs pajunti, kad pakliuvai į visiškai kitokią, nekasdienišką erdvę, kurios ore tvyro darbštumas, kūrybiškumas ir išmintis.

Asociacijos „Mažoji scena“ vadovė, režisierė Genovaitė Urmonaitė tauragiškius nustebino naujame amplua. Aktorė filmavosi populiariame seriale „Rezidentai“, kuris rodomas per TV3 televiziją.

Spalvingąją teatralę Genovaitę Urmonaitę turbūt pažįsta visi tauragiškiai. Nors šiuo metu 38-erius metus teatro scenai atidavusi režisierė mina darbo biržos slenkstį, veiklos jai tikrai netrūksta. Gastrolės su Asociacijos „Mažoji scena“ teatru, 24-erių metų tradicijas turinčio Mėgėjų teatrų festivalio organizavimas, teatralizuoti pasirodymai miesto bendruomenėse – režisierė teigė suskaičiavusi, jog per 2016-uosius metus 50 vakarų praleido scenoje, o kur dar repeticijos. Prieš Kalėdas Genovaitė su bibliotekininke Birute Jogėliene svečiavosi JAV, pakviesta Lietuvių išeivių bendruomenės pirmininkės Sigitos Šimkuvienės. Ten ne tik rengė lietuvių bendruomenėms pasirodymus, bet ir sėmėsi patirties bei įkvėpimo. 

Adventas simbolizuoja liturginių metų pradžią ir užima ypatingai svarbią vietą tarp krikščioniškųjų tradicijų. Šiuo laikotarpiu katalikai susilaiko nuo triukšmingų linksmybių, mąsto apie egzistencijos prasmę ir dvasinį augimą. Apie šį maldos ir rimties, laukimo ir susikaupimo metą pasakojo Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas, dekanas Vytautas Gedvainis.

Atsigręžimas į senąsias tautines tradicijas tampa ypač aktualus artėjant Adventui, kalėdiniam laikotarpiui. Nuo seno lietuviai šildė savo namus ir širdis rankų darbo kalėdinėmis dekoracijomis ir dovanomis, Advento vainikais. Tauragės gyventojai gali didžiuoti veržlaus etnografines tradicijas puoselėjančios įstaigos – Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro kolektyvo veikla. Norkaičiuose kiekvienas norintis gali prisiliesti prie tradicinių amatų, liaudies meno grožio ir paprastumo, sutikti bendraminčių, kartu kurti ir pasijusti tikru lietuviu. Apie šios įstaigos veiklą papasakoti sutiko centro vadovė Lina Lasauskaitė.  

 

„Wide Wings“ studija šią savaitę internete išplatino istorijų ciklo „O kas, jei ne mes“ pirmąją dalį. Šia proga studijos vadovas Gediminas Tamulynas, scenaristė  Lina Jazbutytė ir istorijos herojus Maltos ordino Tauragės skyriaus vadovas Saulius Oželis lankėsi LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ bei pristatė savo pirmąją istoriją televizijos žiūrovams.

Tauragiškis Lukas Dedūra – 20-metis atlikėjas, kuris kartas nuo karto sužiba televizijos ekranuose, įvairiuose muzikos projektuose. Energingas jaunuolis kuria tekstus, muziką, turi renginių organizavimo įmonę bei rengia sausakimšus vakarėlius savo tėvų kaimo turizmo sodyboje „Griežpelkiai“.

Tauragiškė Izabelė Norkutė pastaruosius aštuonerius metus gyveno Vilniuje. Rugsėjį mergina susikrovė lagaminus ir išvyko į Keniją, dirbti darbą, kuriam ryžtųsi ne visi. Afrikoje lietuvaitė savanoriauja – gyvena ir dirba žemyne, kuriame didžiausias ŽIV infekuotų ir AIDS sergančių žmonių skaičius pasaulyje. Izabelę supa ligoti, skaityti nei rašyti nemokantys Afrikos vaikai, agresyvūs raganosiai, hienos ir liūtai. Mergina „Tauragės žinioms“ teigė žinanti, kad rizikuoja, tačiau,  nepaisant pavojų, tokį pasaulį ji pamatyti norėjo. Jokiame universitete ar įmonėje šios patirties neįsigysi.

Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje laužomi stereotipai apie knygomis užsivertusius nuobodžius bibliotekininkus. Šių dienų biblioteka žengia koja kojon su technologijomis – tai nebėra tik literatūros fondas. XXI amžiuje biblioteka tampa svarbiu informacijos šaltiniu, perteikiančiu žinias koncentruotai, aktualiomis formomis.  Pakalbinome vieną iš čia dirbančių merginų – Viktoriją Globytę, – apie jauno žmogaus požiūrį į bibliotekininko profesiją, bibliotekos svarbą jaunimui.

Mokytojų dienos proga pakalbinome 23 metų darbo patirtį turinčią M. Mažvydo progimnazijos pradinių klasių mokytoją Ligitą Tamašauskienę. Jaunatviška, aktyvi, novatoriška, išmintinga ir įkvepianti, atsidavusi savo darbui – tai tik keletas mokytoją Ligitą apibūdinančių epitetų. Išties sunku nusakyti įspūdį, kurį palieka bendravimas su šiuo atviru žmogumi. Aišku ir tai, kad su ja kalbantis, neįmanoma nesišypsoti.

Tauragiškės studentės Milda Stulginskaitė ir Živilė Tachtamiševaitė prieš savaitę parvyko iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir sutiko pasidalinti su „Tauragės žinių“ skaitytojais dar karštais kelionės įspūdžiais. Studentės keliavo pagal mainų programą „Work and Travel USA“, suteikiančią vizą dirbti 3 mėnesius Amerikoje. Merginos aktyvų gyvenimo būdą mėgo nuo mažens – besimokydamos Tauragės „Versmės“ gimnazijoje dalyvavo „Kultūros bloko“  veikloje, po mokyklos rimtai kibo į mokslus Vilniaus universitete. 

Tauragėje, Miško gatvėje esanti katilinė pasipuošė originaliu piešiniu. Ir čia pasidarbavo ne gatvės padaužos, graffiti keverzonėmis marginantys visa, kas papuola. Savaitgalį piešdamas gatvės meną nusprendė praleisti tauragiškis Martynas Aužbikavičius – veržlios ir nenustygstančios audiovizualinio dizaino studijos „Wide Wings“ komandos narys – animacijos skyriaus kūrybos vadovas. 

Tauragiškis Vidas Stašaitis – Tauragės ekstremalų asociacijos prezidentas, „Arbatos klubo“ vadovas, karys. Aktyviai dalyvauja visuomeninėje, įvairiausių organizacijų veikloje,  propaguoja aktyvų laisvalaikį. Jo sąskaitoje – šimtai žygių, kelionių, ekstremalaus sporto varžybų ir įvairiausių nuotykių. Tauragiškius aktyviai gyventi jis ragina šūkiu „Keliauk, pažink, nenurimk!“.

Vietos bendruomenė – tai vieni kitiems padedantys, bendrą savo aplinkos gerovę kuriantys ir puoselėjantys žmonės. Stiprios bendruomenės – neatskiriama demokratiškos valstybės dalis. Prieš 12-ą metų, kai šalyje viena po kitos kūrėsi bendruomenės, susibūrė ir Lomių apylinkių žmonės. 2004 metais rugpjūčio 12-ą dieną įkurta viena pirmųjų rajono bendruomenių – „Lomiai“. Jos nariai  renkasi kartu paminėti įvairias šventes, puoselėja krašto tradicijas, organizuoja talkas.

Toji kaimo glūduma – tai Tauragės rajono Mažonų seniūnijoje, Pagramančio regioninio parko teritorijoje esantis Matiškių kaimas, kur daugiavaikėje, 8 vaikų šeimoje tolimais karo metais gimė dailininkė Bronislava Orlingytė, dabar Lapinskienė. Tas aukštasis menas – tai B. Orlingytės-Lapinskienės narystė Lietuvos dailininkų sąjungoje, parodos Lietuvoje, Europoje (Prancūzijoje), Azijoje (Jungtiniuose Arabų Emyratuose), Amerikoje (Čikagoje). Tai keliolika  gobelenų, keliasdešimt tapybos darbų, tautinių rūbų projektai.

Tauragė ne veltui vadinama fotografų sostine – iš čia kilę fotomenininkai garsina gimtąjį miestą visoje Lietuvoje. Aistė Vaičiulytė Vilniaus fotografų gretas papildė po studijų Malaizijoje. Tačiau veiklos pradžia siekia laikus, kai, dar būdamos mokyklinukės, Tauragėje, negyvenamame tėvų bute įsirengusios studiją, su draugėmis žaisdavo fotografiją. Aistė sako, kad geras fotografas pirmiausia turi turėti gerą akį bei nebijoti eksperimentuoti.

Nuo jaunystės bibliotekoje dirbanti Virgina Bartušienė teigė, kad bibliotekų vaidmuo per daugelį jos darbo metų smarkiai pasikeitė. Tarybiniais laikais bibliotekininkėms teko ne tik knygas inventorizuoti, bet ir daryti kaimo gyventojų bei jų laikomų gyvulių surašymą. „Tauragės žinių“ kalbinta moteris tikino, kad laikui bėgant atsirado daugiau kultūrinio, kraštotyrinio bei šviečiamojo darbo, kurio ji mielai imasi: surašyti krašto šviesuolių prisiminimai atgulė lentynose ateities kartoms.

Trumpiausios metų nakties, Rasos šventės – Joninių – išvakarėse, „Tauragės žinios“ kalbina tauragiškiams gerai žinomą, Vaikų ir jaunių sporto mokyklos badmintono mokytoją-trenerį, Pabaltijo veteranų badmintono čempioną Joną Šilerį. 

Šiemet Pagramantis, kaip Mažosios kultūros sostinė sutraukia gausybę turistų. Važiuojant iš Tauragės į Pagramantį, Tauragės-Šilalės plentu, ties rodykle „Ringiai“ pasukus į kairę rasime kalbininko mokslininko Petro Joniko (1906-1996) tėviškę, paženklintą tautodailininko Juliaus Ronzos stogastulpiu ir memorialine lenta prie gimtojo namo. Šiemet visuomenė ir vietos bendruomenė „Gramančia“ švenčia savo kraštiečio mokslininko 110-ojo gimimo jubiliejaus metines.

“Visus kviečiu būtinai apsilankyti Pagramantyje ir visose mažosiose Lietuvos kultūros sostinėse, kurių šiais metais yra dešimt. Pasimokykite, kaip šios bendruomenės sutinka šventes – blaiviai, su ištiesta ranka kaimynui, su dideliu bendrystės jausmu, tuo užkrėsdami kiekvieną apsilankiusį. Neliksite ir nepavaišinti, nes tik taip svečius sutinka kaimo žmonės,“– taip garsus tauragiškis Liudas Mikalauskas ragina kraštiečius nepraleisti progos susiburti mažųjų kultūros sostinių renginiuose. 

1990 metais įkurtą Tauragės krašto muziejaus fondą sudaro daugiau kaip 10 tūkst. eksponatų. Gamtos-fotografijos skyriuje muziejininku-gamtininku dirbantis Aleksandras Naryškinas rengia gamtos ekspozicijas, fotoparodas, renka eksponatus. „Ruošiuosi naujam projektui“, – nusiimdamas akinius mandagiai informuoja mane muziejininkas, sutikęs pasikalbėti apie savo gyvenimo hobį. 

Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje kunigas vikaras Karolis Petravičius dirba aštuonerius metus. Neilgas laiko tarpas, tačiau jo užteko, kad šį jauną, amžinąsias vertybes puoselėjantį dvasininką pamėgtų ir gerbtų ne tik miesto, bet ir viso rajono žmonės. Nuoširdus, mokantis užjausti, pasidžiaugti kitų sėkme ar laimėjimais, rasti tikrus paguodos žodžius žmonėms jų skaudžios netekties valandą. Iš kur pas jauną kunigą toks tvirtas tikėjimas, toks asmenybės brandumas? K. Petravičius sutiko atsakyti į kelis „Tauragės žinių“ pateiktus klausimus.