Dovydas Pancerovas: „Kiborgų žemė“ yra ne tik apie karą
Įkelta:
2017-03-30
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas

Vidmanto Balkūno nuotraukos

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Šilutiškio 15min žurnalisto Dovydo Pancerovo knygos „Kiborgų žemė“ pirmasis tiražas buvo šluote iššluotas, jau išleistas antrasis ir greičiausiai prireiks trečiojo. Autorius teigia tiesiog atvirai papasakojęs, ką matė Ukrainoje, ir tai, kad knyga taip graibstoma, tapo malonia staigmena jam pačiam. 2014-aisiais pradėtos rašyti knygos misija ir šviečiamoji – karą mačiusio žmogaus liudijimas yra svarbus istorikams ir ateities kartoms. Be to, knyga tapo paramos projekto Lietuvos kariuomenei dalimi – jos pelnas bus skirtas laisvalaikio erdvėms Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajame pėstininkų batalione, įsikūrusiame Tauragės r. Sakalinės miške, įrengti. Apie visa tai kalbiname patį autorių, Dovydą Pancerovą, jau 10 metų aktyviai rašantį  gynybos, kariuomenės temomis.

– Papasakokite, kaip kilo idėja rašyti knygą apie Ukrainą, kaip rinkote medžiagą?

– Viskas įvyko natūraliai. 2014 metų sausio 23 dieną atostogavau gimtojoje Šilutėje, kai man paskambino kolega fotografas Vidmantas Balkūnas. Jis pasakė, kad su kitu kolega Vaidu Saldžiūnu išskrenda į Ukrainos sostinę Kijevą stebėti Maidano protestų. Aš atostogavau, todėl formaliai negalėjau keliauti į komandiruotę, bet nusprendžiau, kad galiu atostogauti ir Maidane. Tą patį vakarą išvykau autobusu į Klaipėdą, naktį iš Klaipėdos keliavau į Vilnių ir kitą rytą jau buvau Kijeve.

Nuotrauka

Buvau visiškai nepasiruošęs tokiai patirčiai. Į Maidaną keliavau su džinsais ir sportiniais bateliais, kuprinėje turėjau higienos priemonių ir kvepalų. Tada net nepagalvojau, kad gali prireikti šarvinės liemenės ir šalmo. Tiesiog, tada realiai nesupratau, kur keliaujame ir į kokią padėtį pateksime. Tai supratau jau vėliau, kai nuėjome į Maidaną. Įsivaizduokite: tau už nugaros – normaliai veikiantis miestas, niekuo nesiskiriantis nuo Tauragės, Vilniaus ar Klaipėdos; priešais tave – barikada, kokių 2–3 metrų aukščio. Įžengę pro ją patekome į šizofrenišką aplinką: kaukėti žmonės, šalmai, šarvinės liemenės, lazdos, užimti pastatai, smėlio maišai. Lyg būtum kare.

Tada Maidane praleidome apie savaitę. Vėliau su Vidmantu vėl grįžome, fiksavome revoliuciją ir sukilėlių pergalę. Matėme, kaip Ukrainoje prasidėjo chaosas ir suirutė. Todėl po Maidano buvo natūralu, kad keliavome į karo zoną rengti reportažų.

Taigi knyga ir pasakoja apie šias keliones. Sakyčiau, kad „Kiborgų žemė“ yra kelio knyga, kurioje keliaujama dviem sluoksniais – fizinė kelionė per revoliucijos ir karo krečiamą Ukrainą ir vidinė kelionė, nuo karo romantizavimo iki suvokimo, kad kare tikrai nėra nieko romantiško.

Nuotrauka

– Kuo jūsų knyga skiriasi nuo kitų knygų apie karą?

– Nenorėčiau kalbėti apie tai, kokia yra pagrindinė knygos idėja. Ją turėtų atrasti pats skaitytojas. Kiekvienas pasakojimą supranta savaip ir tai yra teisinga. Mano tikslas buvo rašyti paprastai ir įtraukiančiai, be politikos ir apžvalgų, kad kiekvienas skaitytojas jaustųsi tarsi kartu su manimi keliautų per kariaujančią šalį. Pasakojau apie žmones kare, ne tik karius. Juk ir aš buvau žmogus kare – paprastas bičas su kvepalais kuprinėje, kuris per savo naivumą visiškai nepasiruošęs pateko į karą. Skaitytojui nereikia domėtis karu ar domėtis Ukrainos įvykiais, kad suprastų knygą. Tai paprastas pasakojimas apie tai, kaip žmogus jaučiasi patekęs į tokią situaciją.

Kuo ji skiriasi nuo kitų? Gal tuo, kad šis pasakojimas yra labai atviras. Kai sėdau rašyti knygos, susitariau su savimi, kad pasakosiu viską, kas tuo metu vyko mano asmeniniame gyvenime. Ne tik fronte. Tad knyga labiau pasakoja ne apie mūšius, statistiką ar kokią nors karo taktiką. Norėjau parodyti, kad karas yra ne tik tai – karą sudaro daugybė keistų, sunkių situacijų, į kurias patenka tam nepasiruošęs žmogus. Pasakoju ne tik apie išgyvenimus pavojingose situacijose, bet ir apie sunkią kasdienybę sugrįžus iš karo zonų.

Nuotrauka

Visas knygos pelnas bus skirtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajam pėstininkų batalionui. Kaip kilo idėja remti būtent šį batalioną?

– Žurnalistu dirbu jau daugiau nei dešimt metų ir gynybos, kariuomenės temos buvo vienos iš pagrindinių. Daug mano tikrų draugų yra kariai, todėl žinau, kuo jie gyvena, kokios problemos, kokia jų kasdienybė.
Kai parašiau knygą, 15min sukūrė paramos Lietuvos kariuomenei idėją – norėjome parodyti, kad prie valstybės saugumo turi prisidėti ne tik valstybės institucijos, bet ir pati visuomenė. Kartu, būdami naujienų portalas, nenorėjome pirkti ginklų, optinių taikiklių ar uniformų – norėjome kariuomenę paremti edukacijos srityje.

Ilgai svarstėme, kokį socialinį projektą galėtume sukurti. Tada sužinojome, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas yra arčiausiai sienos su Rusija esantis Lietuvos kariuomenės dalinys ir labiausiai nutolęs nuo miestų. Nuvykę pamatėme, kad Kęstučio batalione tarnauja daug savanorių šauktinių, o jų laisvalaikis labai ribotas – jie tarnauja ir gyvena Sakalinės miško gūdumoje, bazėje, o pramogų ten labai mažai. Taip ir sugalvojome, kad už knygos pelną, žmonių paskirtus pinigus ir 15min lėšas galėtume įrengti kariams modernią biblioteką ir poilsio erdvę.

Nuotrauka

– Kokią sumą paramos tikitės surinkti ir skirti Kęstučio batalionui? Kada ir kaip bus įgyvendinamas paramos projektas?

– Projektui reikės kelių dešimčių tūkstančių eurų. Dalis pinigų bus surinkta iš knygos pelno. Per specialų šio projekto puslapį 15min.lt/kariuomenei/parama žmonės jau paaukojo apie 7 tūkst. eurų. Prisideda ir verslininkai, įmonės, didžiąją dalį pinigų skirs 15min.

Už surinktas lėšas Kęstučio batalione įrengsime šiuolaikišką biblioteką ir poilsio erdvę, kurioje bus stalo žaidimų, žaidimų kompiuterių, televizorių, kitos laisvalaikio technikos. Pagal mūsų planą, šias erdves turėtume įkurti rugsėjo mėnesį. Tikiuosi, kad tada į atidarymo renginį galėsime pakviesti ne tik karius, bet ir visus tauragiškius.

– Kokiu tiražu yra išleista Jūsų knyga? Kiek jos egzempliorių jau yra parduota? Ar tikėjotės tokio susidomėjimo?

– Pirmasis tiražas buvo 2 tūkst. skaitytojai jį išpirko per pirmąją savaitę. Dabar Lietuvos knygynus jau pasiekė antrasis knygos tiražas, kuris yra apie 2,5 tūkst. Pirmąją savaitę tai buvo perkamiausia knyga didžiuosiuose knygynų tinkluose, kiek mačiau, beveik visuose knygynuose „Kiborgų žemė“ patenka tarp pačių perkamiausių. Panašu, kad bus ir trečiasis tiražas, nes antrasis sparčiai tirpsta.

Tiesą sakant, nesitikėjau nieko. Rašiau knygą, nes norėjau papasakoti savo istoriją, norėjau, kad ta istorija būtų atvira. Man reikėjo atitrūkti nuo Ukrainos įvykių ir pamiršti sudėtingus išgyvenimus, todėl ir nusprendžiau viską sudėti į knygą. Gal tai pompastiškai skamba, bet man „Kiborgų žemė“ buvo savotiška išpažintis. Žinoma, norėjau, kad žmonėms knyga būtų įdomi ir patiktų, bet nedėjau jokių vilčių. Galvojau taip: jeigu knyga nebus perkama – viskas gerai, juk ne dėl to rašiau, jeigu bus perkama normaliai – labai gerai. Negalvojau, kad pirmąjį tiražą iššluos per kelias dienas.

Nuotrauka

– Ar didelio gerbėjų būrio sulaukėte Vilniaus knygų mugėje vykusio pristatymo  metu, kokias mintis jie išreiškė? Kaip manote, dėl kokių priežasčių žmonės skaito tokias knygas?

– Susidomėjimas buvo toks didelis, kad į knygos pristatymo renginį netilpo visi norintys. Vėliau dalinau autografus leidyklos „Alma littera“ stende, kur nusidriekė eilės. Kaip autoriui, buvo labai smagu tai matyti. Pasirašinėjau dvi dienas, kol sekmadienio popietę skaitytojai išpirko visas knygas ir jau tiesiog nebebuvo ką pasirašinėti. Vilniaus knygų mugėje „Kiborgų žemė“ buvo viena iš perkamiausių knygų.
Dauguma skaitytojų sakė, kad skaitė mano straipsnius iš Ukrainos ir jiems patiko rašymo stilius. Kiti pasakojo, kad perskaitė „Kiborgų žemę“ per dieną, kai kurie per kelias valandas. Buvo ir tokių, kurių draugai skaitė knygą ir rekomendavo. Daliai žmonių patinka mano pasakojimo stilius, daliai – įdomūs Ukrainos įvykiai, kiti girdėjo apie įdomiai sukonstruotą istoriją. Kai kuriuos nustebino toks atvirumas ir asmeninio gyvenimo detalės, pasakojimas apie žurnalistikos užkulisius.

Man buvo smagu išgirsti, kad skaitytojai knygą pirko ir dėl paramos Lietuvos kariams idėjos, ir dėl knygoje pasakojamos istorijos. Beje, mane nustebino, kad dauguma pirkėjų buvo merginos ir moterys. Įsivaizduojama, kad knyga apie karą gali būti įdomi tik vyrams. Bet tai tarsi rodo, kad karas įdomus visiems, o „Kiborgų žemė“ yra ne tik apie karą.

Dėkojame už pokalbį.

Nuotrauka

Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-03-25
Šiandien sukanka 17 metų, kai Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus keliauja kunigystės keliu. Šia proga kunigą pasveikino Tauragės „Carito“ savanoriai, linkėdami drąsiai eiti pirmyn, neprarasti pusiausvyros slegiant sunkumams.
Nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Įkelta:
2021-03-05
Vakar Tauragės visuomenės sveikatos biuro (VSB) visuomenės sveikatos specialistei Gemai Nairanauskaitei, atliekančiai sveikatos priežiūrą mokykloje, įteiktas Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (SVSBA) apdovanojimas „2020 metų specialistas“. Jį drauge su Tauragės rajono savivaldybės mero padėka įteikė rajono meras Dovydas Kaminskas.
Nuotrauka
Žvynakienė
Įkelta:
2021-03-02
Ko gero, sunkiai rasime tauragiškių, o ypač jaunosios kartos atstovų, kurie nepažinotų visada besišypsančios policijos pareigūnės Raimondos Žvynakienės. O jei neteko girdėti, tai susipažinkite – 22 metus policijos sistemoje dirbanti moteris myli savo darbą, o savaitgaliais duoklę atiduoda vienišiems seneliams. Juos lankydama kaip Maltos ordino savanorė dažnai yra tas vienintelis žmogus, kuriam senjoras gali išsipasakoti.
Nuotrauka
vaitkus
Įkelta:
2021-02-26
Vasario 20 d. sukanka 100 dienų, kai dirba naujai išrinktas Seimas. Tauragėje išrinktas Seimo narys Romualdas Vaitkus, kuriam kassavaitinės kelionės į Vilnių ir atgal jau tapo įprastos, sako net ir jų metu neleidžiąs laiko veltui: klauso įvairių laidų aplinkosaugos klausimais – apie ekologiją, gamtosaugą, atliekų tvarkymą ir t.t., aiškinasi daugybę klausimų telefonu. Jis teigia net nepajuntąs, kaip prabėga laikas kelyje. Paklaustas, kaip prabėgo tas šimtas dienų, jis vieną po kito vardija nuveiktus darbus.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-31
Šiandien, sausio 31-ąją, netekome Jono Šilerio, ilgamečio badmintono trenerio, per savo gyvenimą meilę šiam sportui įskiepijusio daugybei vaikų, išugdžiusio ne vieną sportininką. Jam buvo 73-eji.
Nuotrauka
Songaila
Įkelta:
2021-01-22
Netektis: sausio 20-ąją mirė pedagogas, buvęs tuometinės Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Romanas Juozapas Songaila. Jis yra vadovavęs ir Tauragės rajono švietimo skyriui. R. Songaila ėjo 91-uosius metus.
Nuotrauka
saulius
Įkelta:
2021-01-01
Jau tradicija tapusią, šiemet penkioliktą kartą vykstančią senelių paramos akciją „Maltiečių sriuba“ karantinas pakeitė – sriubos paragauti neteks, tačiau noro padėti vargstantiems tai nestabdo. Seniems vienišiems žmonėms reikia paramos, ir nors dabar ją suteikti tapo sudėtingiau, Tauragės maltiečiai rankų nenuleidžia. Saulius Oželis, vadovaujantis Tauragės maltiečiams, šiemet buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje. Jo vadovaujami savanoriai ir dabar triskart per savaitę veža karštą maistą 60-čiai senolių, globoja nepasiturinčias šeimas. Saulius neslepia – darbo per karantiną padaugėjo. Toks panašus į Kalėdų senelį, jis dalija ne dovanas, o savo širdies šilumą ir yra įsitikinęs, kad aukodamas savo laiką kitam žmogui, padėdamas jam, esi apdovanojamas – šypsena, geromis emocijomis, gražiu žodžiu ar net džiaugsmo ašara.
Nuotrauka
senelis
Įkelta:
2020-12-31
Kasmet artėjant Kalėdoms Dacijonuose, kaip sako kultūrinių renginių organizatorė Rasa Didorienė, užsikuria naminių žaisliukų gamybos fabrikėlis. Bendruomenės nariai renkasi gaminti papuošimus šventinei eglutei. Šiemet prasidėjus antrajam karantinui fabrikėlis neužsikūrė, tiksliau, užsikūrė tik renginių organizatorės namuose. Padedant vyrui ir kaimynams gimė kaimą puošianti Nykštukų alėja, o kadangi renginių vykti negali, namuose įkurtas ir R. Didorienės Mamauzių teatras vaikams. Pasirodymai transliuojami feisbuke. Beje, net ir čia kūrybiškai moteriai talkina jos vyras Egidijus.
Nuotrauka
rasa
Įkelta:
2020-12-16
Skaudvilės renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė apdovanota Žemaitijos kunigaikščių medalių kolekcija. Toks įvertinimas jai skirtas už etninės kultūros puoselėjimą. Folklorą Skaudvilės krašte renginių organizatorė-pedagogė propaguoja jau daugiau nei dvidešimtmetį. Jos vadovaujamas vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Inkstiliuks“ Skaudvilę garsina lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“, be instrumentinės ansamblio grupės neapsieina valstybinės bei kalendorinės šventės, savo pasirodymais džiugina ir moters vadovaujama liaudiškos muzikos kapela „Dobilas“.
Nuotrauka
Rugilė Norbutaitė
Įkelta:
2020-12-15
Muziką kurianti 18-metė tauragiškė Rugilė Norbutaitė savo klausytojams geriau žinoma „thelastsunday“ pseudonimu. Netrukus dar vieną naują kūrinį pristatysianti mergina kalba, kad jaunas, savo tikslų ir svajonių siekiantis žmogus neretai pasiduoda pusiaukelėje, kai susiduria su gausybe jo laukiančių iššūkių. Anot jos, kovoti už vietą po saule tenka visiems, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Tauragėje, ar Vilniuje. Rugilė ragina nepasiduoti. Kalbėdama su „Tauragės žiniomis“ jaunoji atlikėja atskleidė, kaip savyje atrado menininkės gyslelę, kokią įtaką jai padarė šeima, mokykla ir bendraamžiai.
Nuotrauka
alijosius 2
Įkelta:
2020-12-12
Tomą Alijošių tauragiškiai pažįsta kaip sėkmingą verslininką, politiką, ir tuo pat metu – kuklų ir mažakalbį žmogų. Kad jis išties daug apie save kalbėti nemėgsta, akivaizdu ir iš šio interviu: gruodžio 7-ąją 70-ąjį gimtadienį pasitikęs verslininkas į klausimus atsakė netuščiažodžiaudamas – trumpai ir aiškiai.  
Nuotrauka
Karina Matulytė
Įkelta:
2020-12-08
Sekmadienį Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje įvyko III-sis tarptautinis muzikos ir bendrojo ugdymo mokyklų meninis edukacinis projektas-konkursas „Muzikos spalvos“. Į jo antrąjį turą pateko ir Tauragės meno mokyklos ugdytinė.
Nuotrauka
Jokūbas Kurlinkus
Įkelta:
2020-12-04
18-metis tauragiškis Jokūbas Kurlinkus – aktyvus jaunimo organizacijų narys, jį galima pamatyti įvairiuose renginiuose, visai neseniai jo kūrybos rašinį „Žmogus“ išspausdino kūrybos žurnalas „Slemas su ragais“. Vaikinas drąsiai reiškia savo mintis jaunimo, švietimo ir politikos klausimais. Nieko nuostabaus – jis planuoja studijuoti istoriją ir yra įsitikinęs, kad pasaulį būtina matyti itin plačiai. Tačiau kartu J. Kurlinkus neslepia, kaip pats sako, esantis nacionalistas, o jo požiūris į Lietuvą – toks pat, kaip antrajai kadencijai neišrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūris į Jungtines Amerikos Valstijas.
Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-18

Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė, įkurta 1919 m. lapkričio 4 dieną, neseniai minėjo 101-ąsias metines. Planuota naujų narių priesaika bažnyčios skverelyje, paskelbus karantiną įvykti negalėjo. Tačiau šaulių pilietiškumo dvasios koronaviruso grėsmė nepalaužia – anot rinktinės vado Kęstučio Baužos, šaulys – tai tas žmogus, kuris visada pasiruošęs ginti Tėvynę, nesvarbu, kokia iškiltų grėsmė – ginkluotas priešas ar pandemija.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-14

„Tauragės žinių“ žurnalistę Zenonas Radvila į jųdviejų su žmona Agota išpuoselėtą sodybą pasikvietė dar prieš paskelbiant antrąjį karantiną. Tautodailės meistras tikino norintis pasidalyti, ką jam pavyko nuveikti šiemet, kai pasaulį sukausčius pandemijai buvo atšauktos mugės, apribotos kelionės ir renginiai. Kuklumu pasižymintis menininkas neužsiminė, kad namuose jau turi įrengęs tikrą muziejų, o atvykus laukė dar viena staigmena – kaip tik lapkričio pirmąjį savaitgalį jiedu su žmona Agota minėjo auksinių vestuvių jubiliejų. 

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-06

Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis viešojoje erdvėje džiaugiasi ir žinia dalijasi su kitais: „Čia tas atvejis, kai Dievą mylintiems karantinas išeina į gera. Turbūt dvejus metus užtruko vertimas, redagavimas, skaitymas, redagavimas, maketavimas, redagavimas...  Stojus karantinui atsirado daugiau galimybių paspartinti šios knygos gimimą lietuvių kalba, ir atspausdinta knyga pasiekė Tauragę“. O kalbama apie iš anglų kalbos verstą septynių istorikų knygą „Bažnyčios istorija“.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-05

16-metė Meda Pikčiūnaitė šiais mokslo metais tapo Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidente. Bendraamžių pasitikėjimą įgavusi mergina pasakojo, su kokiais rūpesčiais susiduria moksleiviai ne tik Tauragėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ji turi palinkėjimą ir būsimam švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris netrukus turėtų būti patvirtintas po įvykusių Seimo rinkimų. „Tauragės žinioms“ ji kalbėjo, kad pandemijos, kuri sujaukė mūsų gyvenimus, akivaizdoje mokymo įstaigose itin svarbu palaikyti mokinių ir mokytojų draugiškumą bei toleranciją.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-02

Iniciatyvos „Draugystė veža“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotas turas per Lietuvą „Stiprybė tavyje“ baigėsi. Buvo daug juoko, po to apsikabinimų, o po to ir ašarų suvokus, kad reikia atsisveikinti.  Bet kiekviena pabaiga turi naują pradžią. Turo sumanytoja Žydrė Gedrimaitė, matydama žmonių, atėjusių į renginius, reakcijas ir išgirdusi partnerių, rėmėjų ir dalyvių atsiliepimus, sako esanti u laimingas žmogus. „Draugystė veža“ organizatoriai sako: „Iki kitų kartų. Mes dar tikrai draugausim...“ ir dalijasi mintimis žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie to, kad turas įvyko, supurtė ir suartino...

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-20

Mūsų kraštietė dailininkė Jadvyga Lengvinaitė spalio 13-ąją būtų minėjusi 90-ąjį gimtadienį. Deja, tarp mūsų jos nebėra, tačiau liko jos kūriniai: lyriški, simboliniai, netgi siurrealistiniai, kartais ir labai tiesmukai skleidžiantys skausmą. Neįprasti, filosofiniai, pastele pirštais tapyti paveikslai buvo suprantami ir paprastiems žmonėms. Tik tuometinei valdžiai ir dailininkė, ir jos darbai neįtiko.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-16

Sveikata ir dailios kūno linijos šiais laikais rūpi ne tik moterims, bet ir vyrams – sulieknėti be pastangų tikriausiai norėtų dažnas. Deja, tai neįmanoma: kad sulieknėtum nepakenkdamas sveikatai, nepakaks, tarkim, mėnesiui atsisakyti saldumynų. Tam reikia iš esmės pakeisti gyvenimo būdą. Kaip tai padaryti? Per nepilnus metus kone trečdalio savo svorio atsikratęs Vilius Stumbra sako, kad tai reikalauja be galo daug pastangų.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-12

Ką tik įsikūrusi „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenė, kurią koordinuoja Indra Uginčienė, spalio pradžioje pirmą kartą susirinko švęsti ir kartu kurti bendruomenę įgimtą proto negalią turintiems žmonėms, jų tėvams ir draugams. Į šią bendrystės kelionę – burtis ir kurti bendruomenę – pastūmėjo klebono Mariaus Venskaus iniciatyva.