Lagerio įspaudas. Adelės Paulikaitės-Akstinienės prisiminimai
Įkelta:
2017-02-24
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Tauragės rajone, Mažonuose gyvenanti ilgaamžė Adelė-Paulikaitė-Akstinienė vasario 17 dieną atšventė savo 90-ąjį gimtadienį. Šia proga ją ir aplankėme. Pravėrus jos namų duris, mus pasitiko garbaus amžiaus, bet dar žvali, išmintingo veido, gerų šviesių akių, aiškaus proto senolė bei rūpestinga jos globėja Regina Paulikienė. Jaukioje savo namų aplinkoje senutė noriai sutiko su mumis pabendrauti bei pasidalinti savo jaunystės prisiminimais. Kaip ir daugeliui to laikmečio žmonių, sovietinės okupacijos laikotarpiu jai teko patirti žiaurius ir dramatiškus išgyvenimus. Nors sunku apie tai kalbėti, tačiau jubiliatė, tramdydama ašaras, dalijosi savo prisiminimais. Tuo sunkiu laikotarpiu jai teko iškęsti politinės kalinės dalią.

Globojo mokytoja

Adelė Paulikaitė-Akstinienė pasakojo, kad gimė 1927 m. Laukininkų kaime, Sungailiškių seniūnijoje, Tauragės apskrityje, Juozo Pauliko ir Marijonos Pilypaitės-Paulikienės šeimoje. Tėvai užaugino aštuonis vaikus: keturias dukras ir keturis sūnus. Jiems priklausė 12 ha žemės, tad vaikystė gausioje šeimoje nebuvo lengva. Vėliau tėvai pasistatė namą ir persikėlė gyventi į Šaukėnų kaimą, netoli Sungailiškių. Gabi mergaitė siekė mokslo – lankė Sungailiškių pradinę mokyklą ir sėkmingai ją baigė. Jos mokytojas buvo Boleslovas Turcinavičius, dabartinio verslininko Algirdo Turcinavičiaus, gyvenančio Pagramantyje, tėvas. Gabią mergaitę pastebėjo Sungailiškių pradinėje mokykloje tuo metu dirbusi mokytoja Tamašauskienė, kuri pakvietė ją į savo šeimą, padėti prižiūrėti vaikų.

Baigusi pradinę mokyklą, ji išvyko į Tauragę ir apsigyveno Tamašauskų šeimoje, nes jautė pareigą užsidirbti pragyvenimui, kadangi buvo antra iš vyriausių šeimos vaikų. Žinodama mergaitės gabumus, ypač kalboms, mokytoja Tamašauskienė padėjo jai toliau tęsti mokslą Tauragės gimnazijos vakariniame skyriuje. Baigusi šešias gimnazijos klases, ji susirgo tymais ir toliau tęsti mokslo gimnazijoje dėl ligos nebegalėjo.

Pasveikusi įsidarbino Tauragės prekybos skyriuje, parduotuvėje, tvarkė buhalteriją. Tuomet jau kūrėsi sovietinė valdžia. Ji turėjo gerą draugę, pavarde Uginčiutė, dirbusią pasų skyriuje milicijoje. Adelė dažnai pas ją užeidavo į darbą. Kadangi Adelė gražiai rašė, leisdavo sienlaikraščius, o tai žinojo ir ši draugė, todėl priviliojo ir ją dirbti pasų skyriuje. Patikrinus jos braižą, šiam darbui ji tiko ir buvo priimta.

Lemties šešėlis

Dirbdama milicijoje Adelė susidraugavo su Gertrūda Sutkaityte, kuri dirbo rajono vykdomajame komitete, metrikacijos skyriuje. Pas šią atvažiuodavo jos draugė Marytė Jaraitė iš Laukuvos, Šilalės rajono. Su ja taip pat susibičiuliavo ir Adelė. Jaraitės mama su kitais vaikais buvo ištremta į Sibirą, o tėvas su Maryte slapstėsi nuo tremties, todėl išvyko gyventi į Kauną ir pasikeitė pavardes. Kartą Marytė Jaraitė atvažiavo į Tauragės miliciją, tikėdamasi išsiimti pasą kita pavarde. Ji atėjo į milicijos pasų skyrių prie langelio, kur būdavo išduodami nauji pasai. Kai žmogus atvykdavo pasiimti paso, Adelė apie tai turėdavo pranešti milicijos vadovybei – tokia buvo tvarka. Pasus išduodavo vakarais. Kai tik Marytė pasiėmė pasą ir išėjo į lauką, tuoj pat gatvėje ir buvo suimta. Matyt buvo sekama. Netrukus buvo suimta ir Adelė, nes buvo išsiaiškinta jos draugystė su Jaraite bei Sutkaityte. Visų draugių likimas pakrypo viena linkme, jos visos atsidūrė sovietinio saugumo akiraty bei buvo perduotos karinio tribunolo teismui.

Nuotrauka

Sunki kalinės dalia

1946 m. spalio 29 d. ji buvo nuteista 4 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 58 str. 1 d. – kaip ryšininkė. Tuo metu Adelei buvo 19 metų. Tardymas vyko Tauragės „Šubertinėje“. Po teismo buvo išvežta į Šilutės kalėjimą, bet ten ilgai nelaikius, buvo pervežta į Vilniaus kalėjimą. Po dviejų savaičių Adelę bei kitas jos likimo drauges išvežė į Kemerovo apskrities Berzaso rajoną, kur buvo paskirstymo punktas. Ten buvo keli tūkstančiai įvairių tautybių merginų – rusių, lietuvių ir kt. Vėliau jas apgyvendino barake-lageryje, kurio viename gale buvo politiniai kaliniai, kitame kriminaliniai nusikaltėliai. Iš karto politinės kalinės buvo varomos už zonos ribų dirbti statybos darbus. Ten reikėjo kasti „katlavanus“ (pamatus) namams statyti.

Šiame būryje buvo ir Antano Smetonos giminaitė Verutė Krištaponytė, dar viena mergina iš Kauno – Danutė Dzevečaitė bei dar dvi mokinės iš Marijampolės, kurios buvo labai gražios ir draugiškos merginos. Šiose apylinkėse gyveno ir tremtiniai, graikų ir vokiečių tautybių, buvo ir lenkų, totorių, ukrainiečių, tačiau jie neturėjo teisės statyti gyvenamųjų namų, juos statė politiniai kaliniai. Į darbus ir atgal į zoną buvo varomi lydint sargybiniams. Nebuvo galima kalbėti, bendrauti, būdavo griežti nurodymai ir bauginimai, jei neklausys komandos, bus panaudotas ginklas. Miegodavo ant narų, kur būdavo keturios lovos.

Nuotrauka

Vos išgyveno

Atvykus į šį paskirstymo punktą, pirmos dienos ankstų rytą į kamerą atėjo sargybinis, pakėlė keturias ar penkias moteris ir išsivedė už zonos ribų. Ten stovėjo 50 tonų talpa kuro, iš kurios į požemines patalpas reikėjo tą kurą „išpompuoti“. Kuro buvo likę nedaug, nes buvo sugedęs simofonas. Tada sargybinis liepė vienai iš moterų lįsti į šios talpos vidų ir kibiru semti benziną bei jį paduoti sargybiniui. Kadangi iš šio būrelio moterų Adelė buvo jauniausia ir liekniausia, tai į talpos vidų ji ir buvo nuleista. Atsidūrusi talpoje, Adelė pajuto, kad ten trūksta oro, pasilenkusi ji dar bandė semti kibiru benziną, tačiau tuoj pat nualpo. Jau prieš lipant į talpą buvo pasakyta vieną koją įkelti į kibirą, o per juosmenį buvo perrišta virve. Matyt sargybiniui jau buvo žinoma, kad taip gali nutikti. Sargybinis Adelę ištraukė į viršų ir paguldė ant žemės, nes ji buvo pamėlusi ir be gyvybės ženklų. Kaip ji atrodė, pasakojo ten tuo metu buvusios kitos merginos. Po to arklio traukiamu vežimu ji buvo išvežta į zonos ligoninę, kur buvo gydoma dvi savaites. Gydė lenkų tautybės gydytojas, kuris taip pat buvo politinis kalinys.

Vėliau Adelės nuosprendis teismo buvo peržiūrėtas ir ji buvo perteista, bausmė buvo šiek tiek sumažinta ir po šio teismo ji buvo perkelta į kitą lagerį. Darbas taip pat pasikeitė, buvo šiek tiek lengvesnis. Reikėjo Jenisėjaus upe plukdyti rąstus. Prižiūrėjo žydų tautybės prižiūrėtojas, kuris buvo geras žmogus, kai pavargdavo nuo sunkaus darbo, jis moterims leisdavo šiek tiek pailsėti ir pasėdėti. Už gerą darbą bausmė taip pat buvo mažinama.

Nuotrauka

Grįžusi rado meilę

Į laisvę Adelė buvo paleista 1950 m. rugsėjo mėn. Grįžo traukiniu į Tauragę. Kelionė buvo su persėdimais – iš Novosibirsko iki Maskvos, po to iki Vilniaus. „Keistas jausmas apėmė išėjus už zonos, kai niekas nesekė iš paskos, sunku buvo tuo patikėti, kad vėl esu laisva“– pasakojo Adelė. Grįžusi į Tauragę, ji tuoj pat nuėjo pas savo draugės Gertrūdos mamą, tačiau Gertrūda dar nebuvo grįžusi iš įkalinimo vietos. Ji taip pat buvo nuteista keturiems metams nelaisvės, tačiau kur ji kalėjo, Adelė nežinojo, bet jautė, kad kažkur netoli tos vietos, kur ir ji pati. Toje vietovėje augo kedrai, eglės, ir kai juos varydavo į darbus, ji kedrų kamienuose pastebėdavo išraižytus piešinius, panašius į Gertrūdos braižą. Iš šių paliktų ženklų medžiuose ji suprato, kad Gertrūda kur nors netoli turėtų būti.

Grįžusi į Lietuvą, Adelė sukūrė šeimą, bet savo vaikų nesusilaukė, tačiau darnų, gražų ir ilgą amžių ji nugyveno su savo mylimu vyru Juozu Akstinu. Susigraudinusi ji pažvelgė į jo nuotrauką, esančią svetainės kambaryje ir pasakė: „čia mano mylimas žmogus, kurio netekau prieš keletą metų“. Nors Dievulis ar gamta neapdovanojo Adelės šeimos palikuonimis, tačiau artimųjų meilės ir dėmesio Adelei tikrai netrūksta. Šiuo metu ja nuoširdžiai ir su meile rūpinasi krikštasūnio šeima. Ir mūsų apsilankymo metu namuose radome jos mielą globėją Reginą Paulikienę.

Pykčio širdyje nėra

Pasakodama šiuos skaudžius išgyvenimus Adelė nesulaikė ašarų, jaudinosi. Ji sakė nežinanti, dėl ko ją nuteisė, atrodo niekam nieko blogo nepadarė, bet išgirdusi nuosprendį padėkojo už tai, nes neliko daugiau ką sakyti. Kalbant su garbingo amžiaus ir visokių gyvenimo negandų mačiusia bei išmintimi švytinčia senole sunku patikėti, kad jokio pykčio dėl tokios neteisybės jos širdyje nėra. Ji ramiai i dėsto mintis iš savo skaudžių jaunystės prisiminimų, stebindama itin gera atmintimi. Tik retkarčiais ji atsidūsta, nubraukia ašarą, susimąsto ir toliau pasakoja savo atsiminimus, sakydama: „toks buvo laikas ir nieko nepadarysi, atsidūriau ir aš šių negandų sūkury“. Lieka tik palinkėti Jubiliatei Adelei Akstinienei puikios sveikatos, dar daug gražių ir saulėtų dienų bei artimųjų meilės ir dėmesio. Ji to tikrai nusipelnė. 

Nuotrauka

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.