2017 Rugpjūčio 24 d.
Ketvirtadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Asmenybės

Genovaitės Urmonaitės teatras – nuo Tauragės iki Amerikos

  • Įkelta: 2017-01-06
Eglė ČERVINSKAITĖ
naujienos@taurageszinios.lt

Spalvingąją teatralę Genovaitę Urmonaitę turbūt pažįsta visi tauragiškiai. Nors šiuo metu 38-erius metus teatro scenai atidavusi režisierė mina darbo biržos slenkstį, veiklos jai tikrai netrūksta. Gastrolės su Asociacijos „Mažoji scena“ teatru, 24-erių metų tradicijas turinčio Mėgėjų teatrų festivalio organizavimas, teatralizuoti pasirodymai miesto bendruomenėse – režisierė teigė suskaičiavusi, jog per 2016-uosius metus 50 vakarų praleido scenoje, o kur dar repeticijos. Prieš Kalėdas Genovaitė su bibliotekininke Birute Jogėliene svečiavosi JAV, pakviesta Lietuvių išeivių bendruomenės pirmininkės Sigitos Šimkuvienės. Ten ne tik rengė lietuvių bendruomenėms pasirodymus, bet ir sėmėsi patirties bei įkvėpimo.

Mažoji scena gatvėje

Genovaitė, kaip režisierė, jau 12 metų nebedirba biudžetinėse įstaigose. Anksčiau režisavusi Tauragės kultūros centro „Liaudies teatro“ spektaklius, šiuo metu ji yra subūrusi mėgėjų teatrą „Mažoji scena“, kurį pati vadovė pusiau juokais įvardija kaip „gatvės teatrą“. Jame vaidina 25 aktoriai, tarp kurių – daug žymių tauragiškių: renginių ir radijo laidų vedėja, bibliotekininkė Meilutė Parnarauskienė, istorikas, dailininkas Edmundas Mažrimas, bibliotekininkė Vida Meiland, veterinarijos gydytojas Eugenijus Kriaučiūnas ir kiti. Per 2016 metus „Mažoji scena“ pastatė 2 premjeras ir suvaidino 5 pavadinimų spektaklius Tauragėje ir virš 50 kartų pasirodė visoje Lietuvoje. Ši teatro asociacija gyvuoja kaip nevyriausybinė organizacija, režisierė už savo darbą atlygio negauna, dekoracijas gaminasi patys. Nuosavų patalpų jie taip pat neturi, todėl nuolat ieško, kur prisiglausti repeticijoms.

Asmeninio albumo nuotraukos

– Asociacija „Mažoji scena“ įkurta per kraują. Gyvuoja jau 12 metų, kiekvienai repeticijai mums reikia susirasti patalpas, bet aš niekuo nesiskundžiu. Kad ji tiek išsilaikys, aš pati netikėjau. Maniau gal bus laikinai, o dabar Tauragėje nėra nei vieno šitaip gastroliuojančio kolektyvo, – gastrolės yra mūsų varomoji jėga. Teatro kolektyvas yra mano didžioji gyvenimo meilė. Ir žiūrovai, žmonės, – visiems lenkiuosi, – džiaugsmo savo veikla neslėpė teatralė.

Šiandien Genovaitė teigia, jog norėtų grįžti į „Liaudies teatrą“, tačiau režisierės etato ten jai neatsiranda. Kodėl taip yra, moteris sako nesuprantanti, juokauja, jog galbūt dėl to, kad „vandens nedrumstų“. Genovaitės nuomone, šiuo metu teatro veikla tarsi apmirusi:

– Spektaklius jie surengia retai, „Liaudies teatro“ tiesiog nėra, ir tai sako tie, kurie ten yra dar likę. Ten yra likę tų žmonių keletas, kurie vaidina ir pas mane. Ką tai sako? – Jie nori vaidinti, nori šitos veiklos. Galbūt dabartinė režisierė Algima Juščiuvienė tiesiog nespėja, nes taip pat dirba Kultūros centro renginių organizatore, – svarstė G. Urmonaitė, pridūrusi, jog yra pasirengusi su Kultūros centru ieškoti ir kitų bendradarbiavimo formų – galbūt galėtų dirbti kaip laisvai samdoma režisierė ar konsultantė. – Bet pinigai niekada nebuvo mano tikslas. Jeigu tik pinigai tikslas – jie priveda prie didžiulio susiskaldymo, – teigė teatralė.

Lietuvišką žodį skleidė Amerikoje

Prieš Kalėdas pakviesta Lietuvių bendruomenės pirmininkės Sigitos Šimkuvienės į Ameriką, ten Genovaitė koncertavo Vašingtone, Baltimorėje, Floridoje, Niu Heivene, Čigagoje – iš viso 8-iose valstijose, lituanistinėse mokyklėlėse. Vaikams vaidino lietuviškai, kaip pati teigė, propagavo lietuvišką žodį, bendruomenių centruose skaitė poeziją. Teatralė džiaugėsi, jog buvo priimta labai šiltai, teigė sulaukusi kvietimų atvykti ir Užgavėnėms.

Kaip pasakojo Genovaitė, Amerikoje yra šimtai lietuvių bendruomenių, kiekviena jų turi pirmininką. Visoms joms vadovauja Sigita Šimkuvienė. Genovaitė neslėpė susižavėjimo bendruomenių veikla – juk visi jie dirba ir kitus darbus, tačiau negaili laiko lietuvybės puoselėjimui, įvairiems projektams, kuriuos įgyvendina po darbo valandų. Teatralė čia įžvelgė priešpriešą tarp idėjinių organizacijų ir biudžetinių įstaigų, kurių darbą dažnai stabdo biurokratija –bendruomenėse projektai organizuojami greičiau. Esą, užsienio lietuvių bendruomenės galėtų būti pavyzdys pačiai Lietuvai.

– Mes gyvenam ne išsilavinimo lygyje. Nenorėjimo, garbės žodis, Lietuvos. Kai buvau JAV – ten visur, kur beeitum, kur bežiūrėtum, iškelta Amerikos vėliava. Ir aš galvoju, – kas tai yra vėliava? Ir taip pasigendu tos Lietuvos vėliavos Lietuvoje. Juk tai yra kodas į pasididžiavimą savo šalimi. Kol tu to vidumi nepajusi, nieko nebus. Dar pajuokausiu, aš gal 5-erius metus svajoju apie tautinį kostiumą ir prieš Kalėdas užsisakiau. Galvoju, kad ir palaidoti mane su juo galėtų. Po to sužinojau, kad R. Karbauskis siūdina kostiumus. Tai dabar visi galvos, kad aš – „valstietė“, – šmaikštavo režisierė. 

„Wide Wings“ studija šią savaitę internete išplatino istorijų ciklo „O kas, jei ne mes“ pirmąją dalį. Šia proga studijos vadovas Gediminas Tamulynas, scenaristė  Lina Jazbutytė ir istorijos herojus Maltos ordino Tauragės skyriaus vadovas Saulius Oželis lankėsi LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ bei pristatė savo pirmąją istoriją televizijos žiūrovams.

Tauragiškis Lukas Dedūra – 20-metis atlikėjas, kuris kartas nuo karto sužiba televizijos ekranuose, įvairiuose muzikos projektuose. Energingas jaunuolis kuria tekstus, muziką, turi renginių organizavimo įmonę bei rengia sausakimšus vakarėlius savo tėvų kaimo turizmo sodyboje „Griežpelkiai“.

Tauragiškė Izabelė Norkutė pastaruosius aštuonerius metus gyveno Vilniuje. Rugsėjį mergina susikrovė lagaminus ir išvyko į Keniją, dirbti darbą, kuriam ryžtųsi ne visi. Afrikoje lietuvaitė savanoriauja – gyvena ir dirba žemyne, kuriame didžiausias ŽIV infekuotų ir AIDS sergančių žmonių skaičius pasaulyje. Izabelę supa ligoti, skaityti nei rašyti nemokantys Afrikos vaikai, agresyvūs raganosiai, hienos ir liūtai. Mergina „Tauragės žinioms“ teigė žinanti, kad rizikuoja, tačiau,  nepaisant pavojų, tokį pasaulį ji pamatyti norėjo. Jokiame universitete ar įmonėje šios patirties neįsigysi.