Aistė Vaičiulytė: mano fotografijose karaliauja žmogus
Įkelta:
2016-08-19
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas

Aistės Vaičiulytės nuotraukos

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Tauragė ne veltui vadinama fotografų sostine – iš čia kilę fotomenininkai garsina gimtąjį miestą visoje Lietuvoje. Aistė Vaičiulytė Vilniaus fotografų gretas papildė po studijų Malaizijoje. Tačiau veiklos pradžia siekia laikus, kai, dar būdamos mokyklinukės, Tauragėje, negyvenamame tėvų bute įsirengusios studiją, su draugėmis žaisdavo fotografiją. Aistė sako, kad geras fotografas pirmiausia turi turėti gerą akį bei nebijoti eksperimentuoti.

Šiemet baigusi kūrybinių industrijų studijas VGTU, Aistė Vaičiulytė jau gyvena iš fotografijos ir jai skiria didžiąją dalį savo laiko. Fotografuoja šventes (daugiausiai vestuves), įvairių Lietuvos dizainerių, jaunų „brand‘ų“ drabužius, aksesuarus, rengia asmenines, porų, šeimų fotosesijas, taip pat dirba su nedideliais komerciniais projektais. Didžiausia  jos aistra – kelionės, kurios išugdė smalsumą, nuotykių troškimą ir nenorą užsibūti vienoje vietoje.  Apie fotografijos subtilybes Aistė sutiko papasakoti „Tauragės žinių“ skaitytojams. 

Nuotrauka

– Kaip susidomėjai fotografija? Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, ar pomėgis augo palaipsniui?

– Viskas vyko palaipsniui. Gal dešimtoje klasėje pradėjau lankyti fotobūrelį „Kadras”. Tada dar neturėjau fotoaparato, tad tėvai paskolindavo savo paprastą „muilinę“. Kai 18-ojo gimtadienio proga dovanų gavau pirmąjį savo fotoaparatą, tada ir prasidėjo. Su draugėmis rengdavome fotosesijas: viena tapdavo stiliste, kita visažiste, trečia modeliu… Laikinai tuščiame tėvų bute įsirengėm fotostudiją su fonu iš suklijuotų tapetų bei statybinėmis lempomis. Turėjom ir dekoracijų, ir įdomių drabužių. Praleisdavom studijoje valandų valandas, kol, galiausiai, taip leidžiant laisvalaikį, sulaukiau pasiūlymų fotografuoti už pinigus. Esu dėkinga Romualdui Vaitkui – tai turbūt daugiausiai jaunų Tauragės fotografų įkvėpęs mokytojas. Pirmieji „workshop‘ai“, pirmosios kompozicijos, retušavimo pamokos – būtent jis išmokė mane naudotis fotoaparatu, visas jo funkcijas ir nesuprantamus skaičiukus paaiškino paprasta žmonių kalba. Be to, mane visada žavėjo mokytojo reportažinė fotografija, jo kitoks matymo kampas bei genealus natūralios šviesos išnaudojimas fotografijose.

Nuotrauka

– Ką dažniausiai fotografuoji? Ar turi savo sritį, stilių? Kokio žanro fotografija tavo mėgstamiausia?

– Labai mėgstu stebėti žmones – jie man labai įdomūs ir gražūs. Keliaujant patinka atsisėsti kokioje kavinukėje ir tiesiog stebėti praeivius. Tad ir mano fotografijose karaliauja žmogus. Ypač mėgstu fotografuoti paprastas moteris, merginas. Man patinka padėti joms atsipalaiduoti, atskleisti jų grožį. Ne kartą moterys man yra dėkojusios už tai, kad padėjau pasijusti gražesne, labiau pasitikėti savimi. Kartais rengiame bendrus projektus su visažo bei šukuosenų meistrėmis. Viena kitai siūlome įvairias idėjas, susirandame modelius, lokacijas, reikiamus rekvizitus. Tai leidžia visiškai atsipalaiduoti, galima įgyvendinti idėjas, kurių, galbūt,  nepavyko išlaisvinti dirbant su klientais. Taip pat yra keletas dizainerių, kurie prireikus paskolina savo kurtų drabužių.
Mėgstamiausia mano sritis – mados/meninė/konceptuali fotografija. Čia dirbi su didesne komanda, daugiau vietos fantazijai. Bet kuriuo atveju fotosesijos rezultatas yra bendro darbo atspindys. Fotografas gali surasti tinkamas vietas bei gerą šviesą, duoti kelis patarimus fotosesijos metu, kokybiškai nufotografuoti bei retušuoti nuotraukas, tačiau jeigu modelis neįdės pastangų – rezultatas netenkins. Aplodismentų verti tie, kurie pasitiki fotografu, stengiasi ir mėgaujasi procesu. 

Nuotrauka

– Tavo nuotraukos meniškos, jose pasakojamos istorijos. Iš kur semiesi idėjų? Apgalvoji situacijas, kompozicijas iš anksto, ar kuri jas spontaniškai? 

– Improvizacija mane žavi tiek gyvenime, tiek kūryboje. Dažnai stengiuosi turėti „plius minus” planą ar pagrindinę idėją, tačiau, kai ateina laikas fotografuoti, neretai viskas pakrypsta priešinga kryptimi, bet tai ir yra įdomu. Kadangi dažniausiai fotografuoju žmonių namuose arba įvairiose kitose vietose, tenka prisitaikyti tiek prie vis naujos aplinkos, tiek nenuspėjamų oro sąlygų, esamo apšvietimo. Asmeninės fotosesijos skiriasi nuo šeimos ar švenčių fotografavimo. Kai fotosesijoje dalyvauja daugiau žmonių, juos sieja tam tikras ryšys – man tai daugiau akimirkų „gaudymas“. Nemėgstu statiškų nuotraukų su aiškiai išdėliotomis dekoracijomis, man reikia, kad žmonės bendrautų tarpusavyje. Dėl to man patinka atvykti į žmonių namus ir fotografuoti jų aplinkoje: namie, kieme, su augintiniais... Dažniausiai viskas vyksta spontaniškai, neįpareigojančiai. Asmeninių fotosesijų metu daugiau laiko skiriame pasiruošimui, iš anksto sugalvojama fotografavimo vieta, stilius. O ir pačios fotosesijos metu modelis gauna daugiau nurodymų. Kaip gimsta idėjos? Įvairiai. Įkvėpti gali bet kas: vieta, žmogus, kurį norėtum nufotografuoti, įvairūs objektai, gamtos reiškiniai, metų laikai, emocijos, netgi drabužiai ar aksesuarai. Mėgstu sportuoti, taigi ne kartą bėgiodama radau gražią vietą fotosesijai. Kartais, susipažinusi su naujais žmonėmis, paprašau jų papozuoti, nes įsivaizduoju juos viename ar kitame amplua. Keliaudama visuomet surengiu bent vieną mini fotosesiją, kur geriausiu mano modeliu visuomet tampa sesuo Laura.

Nuotrauka

– Kaip manai, fotografija, tai kūryba ar amatas? Kokių savybių turi turėti geras fotografas? 

– Fotografija gali būti tiek kūryba, tiek amatas. Mano nuomone, norint, kad ji taptų pragyvenimo šaltiniu, negalima būti vien menininku. Kūryba – tai asmeniniai projektai sau ar fotosesijos, kai klientas visiškai tavimi pasitiki ir leidžia pasireikšti tavo fantazijai. Beveik visais kitais atvejais reikia daug ir kantriai dirbti. 
Manau, kad geras fotografas, visų pirma, turi turėti gerą akį. Kartais nusivežu klientus į keisčiausias vietas, jie net nesuvokia, kaip apskritai tokioje vietoje galima fotografuoti, bet vėliau lieka sužavėti rezultatu. Taigi, labai svarbu sugebėti pastebėti galimybes. Komunikabilumas – tai, kaip tu bendrauji su klientais, yra vienas svarbiausių kriterijų geram fotografui. Man patinka bendrauti su žmonėmis, esu gana atvira ir nuoširdi, nuoširdžiai džiaugiuosi matydama laimingus žmones. Nežinau kodėl, bet kaskart labai jaudinuosi prieš vestuvių ceremoniją, kaskart virpa širdis, kai nuotaka žengia prie altoriaus ar skaitomi priesaikos žodžiai. Esu jautri asmenybė, tad vestuvių fotografavimas mane pakrauna emociškai. Taip pat svarbu puikiai pažinti savo techniką, nebijoti eksperimentuoti, mokytis, klausinėti labiau patyrusių. Smalsumas ir netingėjimas visuomet veda į priekį.

– Kokie ateities planai, susiję su fotografija? Koks šiandien yra tavo didžiausias tikslas? 

– Šiuo metu svajoju atsidaryti savo fotostudiją, norėčiau fotografuoti madą, dirbti su komerciniais projektais.  Prieš pusmetį maniau, kad ateityje nebenorėčiau fotografuoti vestuvių, tačiau dabar manau priešingai. Esu dar jauna, šiuo metu gyvenime vyksta daug pokyčių, nežinau kur gyvensiu ir ką dar veiksiu po metų. Tikrai žinau, kad neatsisakysiu fotografijos, bet tai tikrai nebus vienintelė mano veikla. Galvoje kirba nemažai ir visiškai su fotografija nesusijusių idėjų, tačiau viskam savas laikas. 

Nuotrauka

 

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.