Trumpiausios metų nakties, Rasos šventės – Joninių – išvakarėse, „Tauragės žinios“ kalbina tauragiškiams gerai žinomą, Vaikų ir jaunių sporto mokyklos badmintono mokytoją-trenerį, Pabaltijo veteranų badmintono čempioną Joną Šilerį.
Trumpai apie pašnekovą
Jonas Šileris gimė ir augo Tauragėje. Baigė tuometinę Pirmąją vidurinę mokyklą – dabartinę Martyno Mažvydo progimnaziją, studijavo istoriją Vilniaus universitete. Žurnalistikos katedroje įgijo žurnalisto specialybę ir apie trisdešimt metų dirbo šį darbą. Badmintonas buvo tik laisvalaikio užsiėmimas, tačiau pomėgis augo, žaidimas darėsi profesionalesnis. Šio gražaus sporto subtilybių pradėjo mokyti ir vaikus. Po stažuotės Vokietijoje ir Norvegijoje J. Šileris pradėjo dirbti antraeilėse pareigose Tauragės vaikų ir jaunių sporto mokykloje, kur badmintono mokytoju dirba iki šiol.
Badmintoną žaidžia ir jo žmona Valentina bei sūnus Laimonas, kuris šiuo metu gyvena Kanadoje, Kalgario mieste, taip pat jo vienuolikmetė dukrelė, J. Šilerio anūkė Simona bei Tauragėje šiuo metu gyvenantis anūkas Renaldas. Kaip juokauja mūsų pašnekovas, badmintonas – užkrečiama sporto šaka...
Jono vardas populiarėja
Jonas – senas lietuviškas vardas, vėl atgyjantis jaunose šeimose. Kaip „Tauragės žinias“ informavo Tauragės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Virginija Martutaitienė, šiemet Jono vardas suteiktas 2 berniukams, pernai užregistruoti 4 Jonai ir Nojus Jonas bei 2 Joanos. 2014 metais Jono vardu pavadinti 3 tauragiškiai, turėjome ir Joną Stasį. 2013 metais Tauragės Civilinės metrikacijos skyrius įregistravo 2 Jonus.
Trumpas interviu Joninių proga
„Tauragės žinių“ pašnekovo, pirmiausia, pasiteiravome apie jo vardo prigimtį.
– Ar šis tėvų parinktas vardas jums patiko? Ne paslaptis, kad vaikai visiems sugalvoja pravardžių. Kaip jus pravardžiuodavo?
– Mūsų giminėje esu vienintelis Jonas. Mama buvo tikinti, todėl, matyt, ir davė tokį krikščionišką vardą. Juo visada didžiavausi. Vaikystėje įsivaizduodavau, esą aš – Jonas Krikštytojas. Ar bendraamžiai pravardžiuodavo? Žinoma, kaip visi ir visais laikais. Sakydavo – Jonas ponas. O kas man? Aš nuo tokių pravardžiavimų tik dar aukščiau nosį riesdavau. Juk anksčiau retai ką ponu vadindavo. Apgailestavau, kai vardas prarado populiarumą, tačiau dabar vis dažniau tėvai savo atžalas Jonais vadina. Mano treniruojamų vaikų grupėje ne vieną bendravardį turiu. Deja, tarp tikrų draugų neturiu nė vieno Jono, o tarp pažįstamų – nemažai. Naudodamasis proga, sveikinu visus savo pažįstamus Jonus su vardadieniu.
– Kokios Joninių tradicijos Jūsų šeimoje? Kaip švenčiate?
– Anksčiau, tarybiniais laikais, per kiekvienas Jonines su šeima važiuodavome ant Rambyno kalno. Smagu būdavo pasigėrėti gražiuoju Nemunu, pasiklausyti įvairių koncertų, stebėti sporto varžybas. Kai įsigijome kolektyvinį sodą, jį susitvarkėme ir pavertėme jaukiu ir širdžiai mielu kampeliu, nuo to laiko visas Jonines švenčiame jame. Aplinkui nėra ąžuolų, tačiau kaimynai kasmet nudžiugina nė kiek ne prastesniais vainikais iš gėlių. Žmona išvakarėse nepastebimai anksti atsikelia ir, kai aš prabundu, visas sodas jau būna išpuoštas šventiniais balionais. Sulaukiame svečių, tradiciškai vaišinamės šašlykais, ragaujame alučio, šnekučiuojamės. Galiu drąsiai sakyti, jog tokios akimirkos – tikra palaima. O kai nusileidžia saulė ir ateina trumpiausia metų naktis, savaime aišku, visi skubame į netoliese esantį miškelį ieškoti paparčio žiedo. Taip jau stebuklingai atsitinka, kad paparčio žiedą kasmet randa ne kažkas kitas, o būtent aš. Nujaučiu, kad tai išradingų kaimynų ir pažįstamų nuopelnas...Taigi, paparčio žiedas ir pievų gėlių puokštė – geriausia dovana. Tiesa, vieną dovaną šiemet sau pasidovanojau pats. Neseniai legendinėje Kauno sporto halėje vykusiose Pabaltijo veteranų badmintono pirmenybėse, savo amžiaus grupėje, užėmiau pirmąją vietą.
– Kaip ketinate šiemet praleisti šią šventę?
– Regis, šiemet esu linkęs sulaužyti nusistovėjusią tradiciją ir su šeima bei kitais artimais žmonėmis suksime ne į sodą, bet važiuosime prie Rambyno kalno, kurį mėgome tiek daug metų, kur praleista tiek daug smagaus laiko. Taigi, paparčio žiedo teks ieškoti ten. Tikiuosi rasti...
Dėkojame už pokalbį. Sveikiname Jus bei visus Jonus su Joninėmis. Linkime smagios šventės ir visokeriopos sėkmės.
