Vilija UŽMIŠKIENĖ
Vyrų choro ,,Mintauja“ vadovės Danutės Kirkickytės-Petraitienės visas gyvenimas siejasi su muzika. Regis, muzikavimas šiai moteriai ne tik darbas. Tai – pomėgis, gyvenimo būdas, malonumas, aistra. Nesunku įsivaizduoti, kad ji niekam nematant niūniuoja, gal net kalba dainuodama. Tiems, kuriems su ja teko bendrauti, kurti, apie ją atsiliepia tik šilčiausiais žodžiais. Apie jos nuveiktus darbus liudija enciklopedinis žinynas „Pasaulio lietuvių chorvedžiai“, nemažai informacijos galima rasti ir virtualioje „Vikipedijos“ enciklopedijoje. Ne apie kiekvieną mūsų šitaip...
Šeima nusprendė: privalo mokytis muzikos
Danutė Kirkickytė-Petraitienė gimė Tauragėje, Visbutų kaime, muzikalioje ūkininkų šeimoje. Mama dainavo, giedojo, dalyvavo linksmuose ir liūdnuose suėjimuose. Tėvelis – muzikos mylėtojas, du broliai – muzikantai nuo gimimo. Grojo akordeonu, bajanu, trimitu, armonika, kitais instrumentais. Sesuo buvo puiki dainininkė. Kaip pasakojo pašnekovė, girdėdama muzikuojančią šeimyną, ir pati pamilo muziką, su ja gyvena iki šiol.
Anuomet pastebėjus ypatingą mergaitės susidomėjimą šiai įvairiausiomis tonacijomis apipintai meno šakai, Kirkickų šeima nusprendė, kad jų dukra privalo krimsti muzikos mokslus. Brolio vedina, D. Kirkickytė pirmą kartą peržengė Tauragės muzikos mokyklos slenkstį, kur į rankas paėmė akordeoną. Mokytojo Vytauto Naraškevičiaus dėka jauna mergina baigė pirmą etapą profesionalumo link. 1966 įstojo į Klaipėdos S. Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą mokytis chorinio dirigavimo (dėst. S. Juščius). Paskutinis tobulėjimo laiptelis – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetas, kur diriguoti mokė E. Senkuvienė.
Mokė vaikus ir suaugusius
Baigusi mokslus jauna moteris dirbo Skuodo rajoninių kultūros namų meno vadove, vadovavo miesto ir Gėsalų kultūros namų vokaliniams ansambliams. Tuo pat metu mokytojavo Skuodo vaikų muzikos mokykloje, vadovavo chorams. Nuo 1973 rudens dirbo Tauragės vaikų muzikos mokyklos mokytoja ir chorų vadove. Kiek vėliau dirbo chorinio dainavimo skyriaus jaunių chorų vadove. 1989–1994 metais D. Kirkickytė-Petraitienė buvo Tauragės dainų ir šokių ansamblio ,,Jūra“ mišriojo choro vadovė (meno vadovas J. Jankauskas). Su šiuo kolektyvu dalyvavo 1990 Lietuvos tautinėje dainų šventėje ir 1994 pirmoje Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje. Koncertavo Latvijoje, Vokietijoje. D. Petraitienė vadovavo Tauragės rajono pedagogų, Skaičiavimo mašinų elementų gamyklos mišriems chorams.
Muzikė – Skuodo ir Tauragės rajono dainų švenčių dirigentė dar sovietmečiu buvo apdovanota Liaudies švietimo pirmūno ženkleliu, o 1994 m. jai suteikta vyresniosios muzikos mokytojos kvalifikacijos kategorija.
Viena tarp vyrų
D. Petraitienė įkūrė „Mintaujos“ chorą, kuris gyvuoja jau keturioliktus metus.
Vyrai vadovę myli, gerbia, nes ji – vienintelė moteris kolektyve, kuri dažnai dalija šypsenas, nestokoja geros nuotaikos.
Per tuos metus ,,Mintauja“ dalyvavo visose respublikinėse, apskrities dainų šventėse. Keletą metų važiavo į Marijos Tautkuvienės organizuojamą festivalį ,,Kur bakūžė samanota“. Trejus metus iš eilės vyko į Palangą, į lygių balsų chorų festivalį ,,Su jūra dainuok“. Penketą metų kolektyvas važiavo į Druskininkų rajoną, Leipalingį, kur koncertuodavo iškilminguose Vasario 16-osios minėjimo renginiuose.
Kolektyvo nariai ir vadovė su malonumu prisimena, kaip prieš penkis metus Tilžėje, Mindaugo Karūnavimo jubiliejaus proga, giedojo Mišių metu ir koncertavo pačioje bažnyčioje. Po to gražiai buvo priimti Karaliaučiaus srities ambasados kiemelyje su pačiu ambasadoriumi priešakyje. Įsimintina kelionė buvo į Karaliaučių, kur vyko Tauragės kultūros dienos. Šiandien D. Petraitienė su šypsena pamena nutikimą, kai, prieš įeinant į sceną, išgirdusi, kaip vyrai repetuoja koridoriuje, viena Karaliaučiaus kultūros darbuotoja šmaikščiai pajuokavo: ,,u vas mužčiny pojūt, a ū nas pjūt“ (pas jus vyrai dainuoja, o pas mus geria).
Šešis kartus, nuo 2010 metų Tauragėje D. Petraitienės iniciatyva vyksta respublikinis vyrų chorų festivalis ,,Užtraukim, vyrai, dainą“, į kurį suvažiuoja vyrų kolektyvai iš visos Lietuvos.
Be tiesioginės veiklos, kolektyvas daug keliauja, švenčia asmenines sukaktis. Ir visada su daina.
– Gyvenimas eina sava vaga, netenkame savų žmonių, kuriuos garbingai, jautriai išlydime Anapilin, – sako D. Petraitienė.
Pradėjo naują sezoną
Prasidėjus naujam darbo sezonui, D. Petraitienė nuoširdžiai dėkoja kolektyvo vyrams: dainuojantiems nuo choro įsikūrimo pradžios: Jonui Dedūrai, Danieliui Saukevičiui, Viliui Barkauskui, Antanui Dambinskui, Alfonsui Uginčiui, Stanislovui Krompalcui, Egidijui Ramonaičiui. Kiek vėliau į kolektyvą įsijungė Povilas Gargasas, Jurgis Jocys, Juozas Kuisys, Vigantas Užmiškis, Kęstutis Bagdanavičius, Rimantas Stoškus, Viktoras Jokubaitis, Raimondas Šemeta, Algirdas Žukauskas, Vytautas Valiukas ir Vytautas Stasytis. Ačiū visi taria akompaniatorei Irenai Sadauskienei. D. Petraitienė labai dėkoja šeimų nariams už meilę dainai, malonų bendravimą įvairiomis progomis. Nori palinkėti geros sveikatos ir gražių akimirkų visiems.
Pašnekovė užsiminė, kad vyrų chorai – nykstantis žanras, tačiau tuoj pat pridūrė, kad džiaugiasi, jog ,,Mintauja“ – darnus kolektyvas, linksmas, išradingas, nėra nė vieno rūkančio, kas džiugina ir stebina.
,,Mintaujos“ vadovė ir vyrai maloniai kviečia dainuojančius tauragiškius įsijungti įšaunaus kolektyvo gretas.
Be dirigavimo ir dainų...
Gyvenime buvo visko. Pagrindinis D. Petraitienės pomėgis – kelionės. Daug aplankė svečių šalių ir dar svajoja aplankyti Ispaniją. Įsimintiniausia iš jaunystės laikų – kelionė per Kaukazo kalnus, kuomet 100 km nuėjo pėsčiomis per 5 dienas. Kelionės metu pamatė edelveisus, krioklius.
– Buvo nelengva, bet nepakartojama ir įsimintina, – prisimena pašnekovė.
Muzika moteriai visuomet buvo darbas ir hobis – koncertų lankymas, muzikos klausymasis namuose. Labiausiai ji simpatizuoja lengvai klasikai. Pirmenybę teikia vokalinei muzikai. Labiausiai mėgstami dainininkai: Judita Leitaitė, Sofija Rotaru, Frankas Sinatra ir eilė kitų.
D. Petraitienė pasakojo, kad jai nepatinka sukti žmonės, melagiai, intrigantai. Geriau, sako, skaudi tiesa negu gražus melas. Ji pati stengiasi niekada niekam nepavydėti. O jei jau pavydėti, tai tik baltai, – įsitikinusi pašnekovė. Su metais išsiugdžiusi intuiciją, ji teigia lengvai atskirianti gera nuo blogo.
