Deimantė JASAITYTĖ
25-erių metų tauragiškis Giedrius Šteimantas jau septynerius metus gyvena Danijoje.Ten išsikraustė vos baigęs mokyklą ir įgijo bakalauro laipsnį, liko siekti ir magistro. Giedrius teigia, kad apie save daug kalbėti nėra pratęs: „per savo trumpą gyvenimą supratau – klausytis yra žymiai vertingiau, negu kalbėti“, tačiau grįžęs atostogų į Tauragę pas tėvus sutiko atsakyti į „Tauragės žinių“ klausimus.
Ko trūko gimtinėje, kad nusprendėte pasirinkti kitą šalį? Galbūt jaunam žmogui, studentui, čia nėra perspektyvų?
Tauragėje gimiau ir augau. Čia tebegyvena mano tėvai. Šis miestas man tebėra mielas ir visada turės savo vietą mano širdyje. Tačiau pasirinkau kitą šalį, nes užsienis, kitokia kultūra, kitoks mąstymas mane visada kažkuo žavėjo. Ir tebežavi. Kelionės man labai patinka. Manau, kad iš skirtingų šalių ir kultūrų galima pasisemti labai naudingos patirties. Pasaulis yra labai platus ir įvairus, o akiračio plėtimas keliaujant yra nuostabus tobulėjimo būdas. Išvažiavau vedamas smalsumo, tikrai ne dėl to, kad galvojau, jog Lietuvoje nėra perspektyvų. Perspektyva – labai subjektyvus dalykas. Kiekvienam žmogui, manau, ji yra skirtinga. Tie, kas galvoja, kad Lietuvoje nėra perspektyvų, turbūt neras jų ir kitur. Negalima spręsti psichologinės problemos geografiniu būdu. Perspektyvų ir galimybių yra visur, reikia tik mokėti jas atrasti, o nerandant – nesustoti ieškojus.
Nusprendėte pasirinkti Daniją. Kodėl būtent šią šalį? Papasakokit apie gyvenimą ten. Ar sunku buvo įsikurti, rasti darbą? Ar išvykus buvo įdomu, kaip sekasi gimtajam miestui?
Daniją pasirinkau dėl mokslo kokybės ir dėl to, kad mokslas ten buvo nemokamas. Gyvenimą Lietuvoje ir Danijoje sunku lyginti, nes kaip suaugęs ir nepriklausomas žmogus Lietuvoje negyvenau. Tačiau lyginant kultūras, galiu pasakyti, kad turime ir panašumų, ir skirtumų. Turbūt didžiausias skirtumas yra individualistinė Danijos kultūra ir žmonių tarpusavio santykiai. Susidraugauti su danais nėra lengva. Tai ne dėl to, kad jie nemėgtų užsieniečių, tiesiog jų kultūra yra kitokia. Žvelgiant iš kitos pusės, gal taip ir geriau – nesi įpareigotas sveikintis ar bendrauti su žmogumi, kurį galbūt matei tik vieną kartą kažkur kažkada. Iš kitos pusės, susidraugavus – tikrai žinai, kad tas žmogus yra tavo draugas.
Dėl darbo – jo nėra apstu, kaip ir visur kitur. Žinoma reikia būti talentingam, protingam ir veržliam. Galit įsivaizduoti, kiek užsieniečių ir danų gyvena Kopenhagoje ir didžioji dauguma jų yra kvalifikuoti. Todėl konkursas gauti gerą darbą čia yra žymiai didesnis. Čia, kaip ir visur kitur, galioja pažinčių dimensija. Norint gauti gerą darbą, kartais reikia pažinoti reikiamus žmones. Man sunku ką kalbėti iš savo patirties, nes nesu dirbęs kvalifikuoto samdomo darbo. Dar studijuodamas magistrą įsteigiau savo įmonę, užsiimančią IT projektų valdymu ir įgyvendinimu, tad dirbti pas ką nors dar neteko. Ką patyriau savo kailiu yra tai, kad pažintys ir reputacija Danijos verslo pasaulyje yra labai svarbūs dalykai.
Ką patartumėte jauniem žmonėms – emigruoti, ieškoti galimybių, ar bandyti kažko pasiekti gimtinėje?
Patarčiau drąsiai siekti to, ko norite ir kartais nebijoti rizikuoti. Jeigu netenkina atlyginimas ar darbo sąlygos – supykite ir darykite ką nors, kas tai pakeistų. Turėkit galvoje, kad pasaulis ir Lietuva nėra jums nieko skolingi.
Ar ketinate visam laikui grįžti į Lietuvą?
Tokia mintis mane buvo aplankiusi ne kartą ir man tikrai būtų smalsu pagyventi Lietuvoje. Tiesa, nežinau ar tai būtų visam laikui, ar ne. Manau ateityje tas tikrai įvyks. Kol kas Danijoje dar yra neįveiktų iššūkių, kuriuos man yra būtina įveikti.
Savo gyvenimą Lietuvoje man kol kas yra sunku įsivaizduoti, tačiau planuoju grįžti padirbėti į Lietuvą porai savaičių ar ilgiau. Manau, šis laikotarpis man padės gyvenimą Lietuvoje įsivaizduoti geriau.
Minėjote, jog turite savo įmonę. Galbūt ateityje planuojate ne tik grįžti, bet ir kurti savo verslą gimtojoje Tauragėje?
Visada stengiuosi pristatyti Lietuvą ir Tauragę šviesiausiomis spalvomis, kaip tinkamas vietas vystyti verslą. Neseniai buvome atvykę į Tauragę su gerais pažįstamais danais, kurie gamina garso sistemas ir žvalgosi, kur perkelti gamybą. Apsilankėme Tauragėje ir galiu tik pasidžiaugti, kaip šiltai ir profesionaliai buvome sutikti tiek Tauragės mero S. Mičiulio, tiek Tauragės Industrinio Parko atstovų. Užsieniečiams Tauragė paliko labai gerą įspūdį – pasak jų, jie nėra turėję tokio malonaus ir produktyvaus vizito savo tėvynėje Danijoje, nors su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis turi nemažai reikalų.
Koks Jūsų gyvenimo kredo, taisyklė, kuria vadovaujatės?
Taisyklių neturiu (šypsosi). Jas sudarinėju ir iškart laužau. Manau visiems bet ką darant reikia prisiminti, kad žmogaus gyvenimo laikas yra ribotas, jokiu būdu negalima jo leisti būnant nelaimingu.
Baigdamas pokalbį mano pašnekovas Giedrius Tauragės jaunimui linkėjo nebijoti – nebijoti klysti, nebijoti daryti tai, ko nori, nebijoti būti tuo, kas esi!