Goda GAVĖNYTĖ
26-erių Tauragės „Versmės“ gimnazijos istorijos mokytojas Dalius Miknevičius įsijungė į Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) gretas ir klasikinius batus trims savaitėms iškeitė į kerzinius batus. D. Miknevičius su „Tauragės žinių“ skaitytojais dalijasi įspūdžiais iš karinių mokymų Rukloje, pasakoja apie nutrintas kojas, griežtą dienotvarkę ir ribotą asmeninę laisvę bei motyvaciją, padėjusią užbaigti kursus iki galo.
Savanoriai labai skirtingi
„Versmės“ gimnazijos istorijos mokytojas Dalius Miknevičius savo jėgas nutarė išbandyti Rukloje – mažame Jonavos rajono miestelyje, Bazinio kario savanorio įgūdžių kurse (BKSĮK). D. Miknevičius pasakojo, kad tris savaites trukusiuose kariniuose apmokymuose jis spėjo sutikti pačių įvairiausių žmonių: 31-ajame BKSĮK galėjai sutikti ir vienuoliktoką, ir ką tik mokyklą baigusį aštuoniolikmetį, ir mokslus seniai baigusį trisdešimtmetį.
– Jaunuoliai pasižymi karštesniu charakteriu nei vyresni. Jauni žmonės čia pilni entuziazmo bei jaunatviško idealizmo. Vyresni savanoriai kitokie – jie ramesni ir daugiau matę bei patyrę. Turėdamas laisvesnio laiko stengiausi susipažinti su mane supančiais žmonėmis. Pažintys užsimegzdavo neformalioje aplinkoje – per pertraukėles šnekučiuojantis rūkykloje ar kubrike (kambaryje – red. past.), – sakė „Tauragės žinių“ pašnekovas Dalius.
Anot jo, nors žmonių socialinis sluoksnis gan įvairus – nuo iš asocialių šeimų kilusių asmenų iki gana pasiturinčių ar daug pasiekusių šeimų – daugiausiai ten – vidurinės socialinės klasės šeimų atstovai.
Pasakodamas apie savanorius, vaikinas pridūrė: „Vos atvykęs stebėjausi įdomiu akcentų ir tarmių mišiniu, prie kurio visgi greit pripratau. Atrodo, jog Lietuva tokia maža, tačiau čia atvykęs dar kartą įsitikinau, kad valstybė, kurioje gyvenu, yra kultūriškai įvairi.“
Lygybė tarp vyrų ir moterų
Išties džiugu, jog savo ryžtą BKSĮK‘e išdrįso parodyti ir moterys bei merginos. Savanorių gretose dažnai būna apie 10–15 proc. moteriškosios lyties atstovių, kurios niekuo neatsilieka nuo vyrų.
– Savanorės stipriai motyvuotos, nusiteikusios tarnauti Tėvynei, ištvermingos ir nė kiek nenusileidžiančios vyrukams. Visgi tuo pat metu jos sugeba išlikti moteriškos ir rūpestingos. Stebėdamas mūsų savanores, supratau, jog amazonės – antikos moterų karių tauta – išties gali egzistuoti, – šypsojosi tauragiškis.
Drabužius teko plauti rankomis
Paklaustas apie kasdienę buitį, jaunas mokytojas neslėpė, jog vienodos taisyklės galioja kiekvienam: „Kiekvieną rytą privalai skustis barzdą, tavo batai visada turi būti švarūs ir tvarkingi, o lova paklota nepriekaištingai.“
Savanoriai drabužius plauna rankomis ir su ūkišku muilu. Kambarių tvarka nuolat prižiūrima instruktorių, o palikusiems dulkių ar šiukšlių, taikomos nuobaudos – gali tekti išplauti grindis visame aukšte arba daryti pritūpimus.
– Nors buitis paprasta, maistas buvo tikrai geras. Porcijos didžiulės, o ir maisto racionas labai įvairus – nuo pieno produktų iki daržovių, mėsos ar grūdų, – pasakojo savanoriškus kario kursus praėjęs istorijos mokytojas.
Vienija ir motyvuoja meilė Tėvynei
Dalindamasis įspūdžiais iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) mokymų Dalius ne kartą akcentavo, jog, jei nori išbūti visą kursą, labai svarbu saugoti sveikatą.
– Nors už lango švietė saulė, o termometras rodė virš dvidešimt laipsnių, tris savaites aš sirgau intensyvia sloga ir turėjau temperatūros, todėl visiems, kurie mąsto apie šį savanorių kursą, patarčiau pasirūpinti vaistais nuo peršalimo dar iš anksto, – atviravo D.Miknevičius.
Kadangi šešiolika valandų per dieną savanoriai praleidžia avėdami daug sveriančius kariškus batus, kasdienėje kalboje žinomus kaip „kerzai“, vertėtų saugoti ir kojas, nes tie, kurie turėjo jautrias kojas, čia niekaip neapsiėjo be pleistrų, kojų pudros ar gydančio tepalo.
Visgi kalbėdamas apie sveikatą, istorijos mokytojas daugiausiai dėmesio skyrė psichologinei bei emocinei sveikatai: „Tikrai buvo tokių akimirkų, kada norėjosi viską mesti. Ne vienas taip ir padarė, todėl labai svarbu bendrauti. Motyvacija, kurią sukelia meilė tėvynei, vienija visus savanorius. Net ir intravertai palankią aplinką čia gali susikurti per itin trumpą laiką – svarbu atrasti žmonių su bendrais interesais.“
Instruktoriai – ryškios asmenybės
Daliaus nuomone, instruktoriams tikrai nepritrūko charizmos. Jie puikiai išmano savo darbą – žino, kaip perteikti visas žinias ir formuoti įgūdžius.
Tačiau anaiptol ne visi instruktoriai vienodi. Istorijos mokytojas juos suskirstė į grupes:
– „Senosios mokyklos“ – seno sukirpimo, bet pozityvūs, „Pokštų mašinos“ – humoro jausmas prilygsta talentui, „Lietuviškieji SEAL‘ai“ – kantrūs ir, aišku, įžvalgūs, „Kankintojai“ – tokių nedaug, bet būtent šiai grupei priskiriami instruktoriai bando pelnyti pagarbą nepagrįstais, gal net sadistiškais metodais, ir „Pavyzdingieji“ – aukšto intelekto ir stiprios moralės, bet labai jau linkę į idealizmą.
Pasigedo saldumynų ir kavos
Pasiteiravus, kokie didžiausi kurso trūkumai, Dalius nuoširdžiai nusijuokė: „Ko trūko? Saldumynų! Palaikyti energijai, nuotaikai ir cukraus kiekiui kraujyje. Pasigedau ir kavos, padedančios išlikti žvaliam. Visgi didžiausias viso kurso trūkumas – ribota asmeninė laisvė. Trūko laisvo laiko. Ir miegoti lovose galima tik paskirtu laiku. Net sėdėti ant lovų negalima bet kada. Žinoma, draudžiami ir bet kokie seksualiniai santykiai.“ Pasak Daliaus, didelio poreikio tam ir nebuvo – mintys nuolat sukosi apie karinius mokymus, kurių savanoriams užteko į valias.
Sėkmingai baigusių – 90
Bazinį kario savanorio įgūdžių kursą sėkmingai baigė 90 karių savanorių.Paskutinė kurso diena – viena įsimintiniausių kario gyvenime: pasiryžimas tarnauti Lietuvai užtvirtinamas kario priesaika. Iškilmingą priesaikos ceremoniją organizavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau KASP) Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, kurioje dalyvavo rinktinės vadas plk. ltn. Gintaras Jaloveckas, Ruklos įgulos karo kapelionas mjr. Arnoldas Valkauskas, KASP vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. Darius Masiulis, kiti garbingi svečiai bei gausus būrys karių artimųjų.
D. Miknevičius džiaugėsi ginklo broliais ir sesėmis, kuriems pavyko sėkmingai užbaigti kursą. Trijų savaičių kursas – tik pradžia. 90 savanorių toliau tęs apmokymus ir susitiks ne kartą metuose.
– Jei turi noro ir motyvacijos – eik, visa kita – ne kliūtis, – pokalbio pabaigoje „Tauragės žinių“ skaitytojams palinkėjo Dalius.