Jauna, veržli, kupina idėjų ir norų bei nuolat besisukanti virtuvėje. Turbūt taip galima apibūdinti Justiną Marozaitę – „Šaukštelio studijos“ įkūrėją ir savininkę. Aktyvi mergina mokėsi ekonomikos Vilniaus universitete, bet mylinčių žmonių paraginta stojo į profesinę mokyklą mokytis virėjos amato. Šiuo sprendimu nustebinusi daugelį, mergina tvirtina tuo be galo besidžiaugianti.
Iš universiteto – į profesinę mokyklą
Studijuoti tauragiškė nusprendė Kauno mieste. Įstojo į Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą mokytis ekonomikos. Kantriai graužusi karčias tiksliojo mokslo šaknis, besibaigiant tretiesiems studijų metams nutarė mokytis virėjos amato.
– Tiesiog bestudijuojant ekonomiką gavau spyrį nuo draugų ir mylinčių žmonių, kurie matė, kad nuolat būnu virtuvėje. Tad nunešiau dokumentus į profesinę mokyklą. Vienerius metus studijavau dvi specialybes – ekonomiką universitete ir virėjo specialybę „profkėje“. Daug kas iš tikrųjų stebėjosi, bet kad virėjo amato niekas universitetiniu lygiu Lietuvoje nemoko. Tikra virėjo mokykla yra virtuvė. Tik tada jis auga, – pasakojo J. Marozaitė.
Mokosi pažinti kūno kalbą
Jei galėtų, jauna kavinės savininkė visą save atiduotų virtuvei. Su ugnele akyse verslininkė pasakojo, kad tai jos mėgstamiausia veikla. Tačiau turi ir kitų pomėgių, kurie užima dalį laisvalaikio.
– Domiuosi psichologija. Tai įdomi sritis. Taip pat pastaruoju metu savarankiškai studijuoju žmogaus kūno kalbą. Skaitau įvairią literatūrą ir kai tik atsiranda galimybė, lankausi seminaruose. Dar be galo mėgstu keliones ir tikrai nesu iš tų žmonių, kuriems patinka kelionių metu tik gulėti paplūdimyje. Ypač dažnai mano kelionės tampa kulinarinėmis. Tik labai sunku iš kitų virėjų išgauti jų paslaptis. Vis dėlto kartais jie duoda vieną kitą patarimą ar bent dalį recepto, – džiaugėsi iš svetur parsivežanti minčių virtuvei „Šaukštelio studijos“ vadovė.
Kaip pati Justina sakė, 11 žmonių komandą, dirbančią „Šaukštelio studijoje“, sulipdyti į vieną kumštį prireikė visų turimų pajėgų. Tačiau dabar džiugina nuostabus rezultatas ir šaunus, tvirtas bei draugiškas kolektyvas.
„Viesulas“ nuo vaikystės
Nuo vaikystės tėvų vadinta viesulu, J. Marozaitė tikina esanti aktyvus žmogus. Jauna moteris mėgsta linksmą kompaniją, pati dažnai būna jos siela.
– Man labai patinka aktyvios ir „skanios“ atostogos – kalnai, vanduo, maistas... Negalėčiau tiesiog gulėti paplūdimyje ir gerti kokteilius. Taip pat kartais bėgioju. Bet tai darau vakarais, ryte nespėju. Tačiau mados nesivaikau ir į maratono bėgikes nesilygiuoju. Spėju kartais ir spektaklius pamatyti. Deja, tam laiko radau jau senokai – paskutinis matytas spektaklis rudenį, Kauno dramos teatre, režisuotas Artūro Areimos „Laimingi“, – šypsojosi idėjų kupina kavinės savininkė.
Karjerą pradėjo graikų restorane
Ne vienas pastebėjo Justinos pomėgį virtuvei. Tai buvo matyti dirbant studentiškus darbus. Vienas tokių darbų – graikų virtuvės kavinėje pagalbine virtuvės darbuotoja.
– Aš visada labai norėjau dirbti virtuvėje. Gavusi netikėtą darbo pasiūlymą viename Kauno restoranų, iškart sutikau. Šios kavinės šefas buvo tikras graikas. Atsimenu, jis žiūrėdavo į mane ir laužyta lietuvių kalba sakydavo „Tu kažką turi“. Tuomet man buvo be galo smalsu sužinoti, ką jis turi omenyje. Paaiškėjo, kai vienąsyk jis davė man į patiekalą įberti prieskonių savo nuožiūra. Paragavęs, liko nustebintas ir pamažu pradėjo mokyti receptų ir maisto gamybos paslapčių. Pradėjau dirbti su maistu ir gaminti patiekalus restorano svečiams, – pasakojo dabar jau savo kavinėje indų nesibodinti plauti mergina.
Anot Justinos, dar ir dabar būna, kad įdeda ko nors patiekalui paskaninti, o virėjos klausia ko ir kiek dėjo. Tačiau atsakyti būna sunku, nes, kaip pati tvirtina, dažnai daug ką deda pagal intuiciją, o ne matuoja. O kai būna blogos nuotaikos, tikino net nesiartinanti prie virtuvės – tuomet labai paprasta sugadinti patiekalus.
– Kartą man viena padavėja sakė: „kai kepėte, pažiūrėjau į jūsų akis ir pasidarė neaišku – ar jūs suprantate, kad esate virtuvėje, ar nuklydote į kitą pasaulį?“ – pasakojo kolektyvo istoriją pašnekovė.
Receptų knygos dar nebus
Virtuvėje besisukiojanti ir idėjų ieškanti mergina tikina madų nesivaikanti ir apie receptų knygos leidimą dar negalvojanti.
– Turiu knygutę, kurioje surašyti mano receptai, virtuvės paslaptys ir maisto gamybos pastebėjimai. Kada nors ji atiteks kažkam, kurio akyse matysiu aistrą kulinarijai, o galbūt vaikams ar anūkams. Neatsisakau minties ir knygą išleisti. Tačiau dabar dar apie tai negalvoju, – patikino Justina Marozaitė.
