Deimantė JASAITYTĖ
Pirmasis susitikimas su tauragiškiu Džeraldu Šimkūnu buvo kiek neįprastas – Tauragėje esančiame Kauno kolegijos skyriuje, auditorijoje, kur mano pašnekovas vos po keleto minučių pirmuoju numeriu buvo pakviestas viešam baigiamojo darbo gynimui. Tiek Džeraldas, tiek kiti jo kurso draugai, kupini įtampos laukė lemtingos akimirkos, kuomet bus galima atsikvėpti ir būti užtikrintam, kad diplomas jau ranka pasiekiamas. Įtampai nurimus, jau po kelių valandų Džeraldas sužinojo, kad jo darbas įvertintas aukščiausiu balu. Rodos, kitaip būti ir negalėjo, juk tai jau ketvirtasis vyriškio aukštasis išsilavinimas...
Diplomuotas jau ne kartą
Tęsiant pokalbį svečiuose pas Džeraldą, prie puodelio mėtų arbatos, vyras rodo ant stalo padėtą, jau pageltusį, bet išliekamąją vertę išlaikiusį 1983 metų laikraštį, kuriame – nuotrauka su pramoginių šokių konkurso nugalėtojais. Neklystate, pačiame priekyje, dar būdamas vos kelerių metų, su kitais konkursantais šypsodamasis į objektyvą pozuoja Džeraldas. Jis pasakojo, kad jau nuo vaikystės veiklos netrūko. Patiko ne tik šokiai, bet ir muzika, tad baigė muzikos mokyklą, kur išmoko groti fleita. Nuo jaunų dienų domėjęsis įvairiomis veiklomis ir pabaigęs vidurinę mokyklą jaunuolis suprato, jog norint gyvenime kažko pasiekti, reikia mokytis. Tad įstojo į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, kur, jo teigimu, prabėgo patys geriausi mokslo metai, padėję ateities pamatus. Baigęs vienas studijas, Džeraldas nesustojo ir kibo į kitas – baigė Žemės ūkio akademiją, kur įgijo miškininkystės ir ekologo magistro diplomą. Mokėsi Lietuvos edukologijos universitete. Negana to, vos prieš keletą dienų Džeraldas baigė trejus metus trukusias įstaigų ir įmonių administravimo studijas Kauno kolegijos Tauragės skyriuje. Tad jau visai netrukus galės atsiimti ką tik „iškeptą“, jau ketvirtąjį aukštojo išsilavinimo diplomą.
– Dar nuo mažumės suvokiau, kad norint kažko gyvenime pasiekti, taip pat reikia ir žinių. Įgijęs miškininko profesiją siekiau tobulėti, todėl tapau ir ekologu, o dabar dar ir įstaigų bei įmonių administravimo vadybininku. Tad taip ir mokausi visą gyvenimą, – atviravo pašnekovas.
Koleginio išsilavinimo nesibaido
Tauragėje esančiam Kauno kolegijos skyriui ir jo personalui vyras negaili gerų atsiliepimų ir teigia, kad šioje įstaigoje įgytas išsilavinimas yra aukšto lygio, čia pat pridurdamas, kad apsiginti magistro laipsnį atrodė kur kas lengviau, palyginus su prieš keletą dienų vykusiu gynimu kolegijoje. „Matyt, su metais baimės jausmas niekur nedingsta, o, priešingai, darosi vis baugiau“, – juokaudamas svarstė D. Šimkūnas.
Tik geriausiais žodžiais apie Džeraldą taip pat atsiliepia ne tik bendrakursiai, dėstytojai, bet ir skyriaus vadovė Diana Vaitiekienė. Ji pasakojo negalinti atsidžiaugti tokiu gabiu studentu, kuris savo pasiekimais jau pralenkė ne tik ją pačią, bet ir kai kuriuos savivaldybėje aukštus postus užimančius darbuotojus. Pasak jos, jau daugelį metų miškų urėdijoje dirbančiu ir tiek žinių sukaupusiu darbuotoju Tauragės miškų urėdijos miškų urėdas Robertas Piečia turėtų itin didžiuotis ir vertinti.
Atranda laiko ir pomėgiams
Tauragės miškų urėdijoje Džeraldas dirba beveik 20 metų, tad gerai išmano savo sritį. Pradėjęs nuo miško techniko pareigų, kilo karjeros laiptais: dirbo girininko pavaduotoju, medelyno viršininko pavaduotoju, medienos ruošos meistru, o šiuo metu dirba vyriausiojo buhalterio pavaduotoju. Pašnekovas mano, kad ką tik baigtos studijos pasitarnaus tolesnių įgūdžių tobulinimui bei karjeros siekimui ateityje.
Tačiau tauragiškis gali pasigirti ne tik neeiliniais gebėjimais ar gausia diplomų kolekcija. Vienas vyro pomėgių – ieškoti sendaikčių ir juos kaupti, išsaugoti – kiekvienas daiktas D. Šimkūno namuose turi savo istoriją.
Namo viduje apžiūrėję praėjusio amžiaus, jaunajai kartai jau sunkiai atpažįstamą paveldą, einame į kiemą, kuriame – nuostabaus grožio sodas. Landšatfas, kraštovaizdžio kūrimas – tai dar vienas pašnekovo pomėgis, kuriuo dabar jis užsiima jau tik laisvalaikiu. Didelis, iš įvairių medelių, augalų, akmenukų kompozicijų sudarytas sodas primena japoniškuosius sodus. Ir viskas jame sukurta jo paties rankomis.
– Atmestinai stengiuosi nieko nedaryti, jeigu imuosi darbo, tai atlieku jį iki galo ir nuoširdžiai, – atviravo pašnekovas ir tuoj pat prabilo apie dar vieną savo aistrą, kuriai negali atsispirti.
Pasak Džeraldo, kelionės – neišsenkamas įspūdžių šaltinis. Jo brolis jau 15 metų gyvena Kanadoje, o ir tauragiškis sakė tiesiog negalintis atsigrožėti šia šalimi bei jos unikaliais gamtos kūriniais. Beveik visas kasmetines atostogas vyras praleidžia keliaudamas po Kanadą ir Ameriką. Jį ypač sužavėjo Niagaros krioklys, Didysis kanjonas, Jelouston, Horseshoe, Banff, Waterton Glacier nacionaliniai parkai. 17 mylios greitkelis Monterėjuje, žymusis greitkelis „Route 66“, Santa Monikos paplūdimys, Los Andželas, Las Vegasas, Santa Barbara... Šios kelionės giliai įsirėžė atmintin ir paliko neišdildomus įspūdžius, todėl pašnekovas planuoja dar ne kartą leistis kelionėn ir plačiau pažinti šias valstybes.
Į viską žiūri optimistiškai
Po Svarstyklių ženklu gimęs vyras laužo ir šiam ženklui primestus stereotipus:
– Sprendimus priimu greitai, ilgai nesvarstydamas. Esu darboholikas, tad viską atlieku atsakingai, todėl to reikalauju ir iš kitų. Į viską žiūriu pozityviai, o dėl draugų ir artimųjų galėčiau daug ką paaukoti. Visgi, kiti pastebi, kad mano charakteris sunkiai palenkiamas.
Į klausimą, ar turėdamas keturis diplomus Džeraldas ketina studijuoti dar ką nors, pašnekovui atsakymo ilgai ieškoti nereikia: ateityje studijuoti jis dar norėtų. O šiuo metu džiaugiasi, kad Tauragėje esančiame Kauno kolegijos skyriuje baigęs įstaigų ir įmonių administravimo studijas dabar daugiau laiko galės skirti mėgstamam darbui ir savo pomėgiams.
