Urtė DRĄSUTYTĖ
Ne tik žmonės nori būti gražūs. Gyvūnai – taip pat. Tauragėje iš lūpų į lūpas sklinda žinia apie puikią specialistę. Šuniukų kirpėja, stilistė – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Kristina Jucikienė save juokais vadina šunų užkalbėtoja. Netrukome įsitikinti – moteris lengvai randa kalbą ne tik su žmonėmis, bet ir su jų augintiniais. Suvalkietė iš Vilkaviškio, Tauragėje sukūrusi šeimą, gyvena čia nei daug nei mažai – trejus metus. Sako, kol kas miestu nusivilti neteko.
Hobis tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu
Kristina vos po kelių minučių bendravimo užkrečia gera nuotaika ir vidine charizma. Pokalbio metu netyla nuoširdus juokas. Neįmanoma nepajausti jos meilės gyvenimui, žmonėms ir... gyvūnams. Sako, jos namuose jų užtektinai – vėžlys, papūgėlė, žuvytės, o visai neseniai buvo ir jūrų kiaulytė. Dar vienas numylėtinis – cverg6naucerio veislės kalytė Berta šiuo metu auga pašnekovės tėvų namuose jos gimtajame mieste.
Respublikos gatvėje, „Akvariumo“ parduotuvėlės patalpose, nuo sausio besidarbuojanti Kristina atlieka kosmetines procedūras šunims: juos kerpa, maudo, šukuoja, valo ausytes, trumpina nagučius. Akcentuoja nenaudojanti jokių migdymo ar raminimo priemonių šunims, džiovinimo dėžių.
Mažų veislių šuniukams visas paslaugų paketas kainuoja nuo 40 litų, už didžiausius klientus šeimininkams tenka pakloti maždaug 80 litų. Kristina priduria, kad kainos apytikslės – neretai daug priklauso nuo įdėto darbo, sugaišto laiko.
Kristina sako pastebėjusi, kad Tauragėje dominuoja Jorkšyro terjerai, Vakarų Škotijos baltieji terjerai ir cvergšnauceriai.
Domisi naujovėmis
Gal todėl, kad darbas šiai moteriai – tarsi hobis, su didžiuliu užsidegimu ji pasakoja apie tai, kas jos gyvenime užima svarbią vietą. Ji užsimena šuniukus dailinti pradėjusi maždaug prieš penkerius metus savo draugų, artimųjų rate. Supratusi, kad Tauragėje greičiausiai pagal specialybę darbo negaus – pašnekovė, baigusi kineziterapijos mokslus, nėrė į naują, širdžiai mielą sritį.
– Kartais pagalvoju, kad anksčiau buvau ne į tas roges įsėdusi. Gyvenime vadovaujuosi principu „susirask mylimą darbą ir tau nereikės dirbti“, būtent taip ir jaučiuosi dirbdama su gyvūnėliais, – atvirauja Kristina.
Meilė darbui, kruopštumas – tai savybės, kurios būtinos šiame darbe. Specialistė pasakoja, kad mūsų šalyje beveik visi šunų kirpėjai – savamoksliai.
– Iš pat pradžių pradedi domėtis, paskui kreipiesi į jau dirbančias šunų kirpėjas, kurios pataria, pamoko. Vyksta seminarai, kursai. Tiesiog dalyvauji, tobuliniesi, stebi naujoves, naujausią informaciją, skaitai literatūrą, – vardijo gyvūnų įvaizdžiu besirūpinanti Kristina.
Ryšį su augintiniais rasti nesunku
Nors gal kiek ir neįprastai atrodo, tačiau, Kristinos teigimu, kaip tarp žmonių, taip ir gyvūnų pasaulyje egzistuoja kirpimų mados, dažymai ir vyksta įvairiausi šou, tik esą lietuviai kol kas gan konservatyviai žiūri į naujausias tendencijas ir retai ryžtasi eksperimentuoti su šunų išvaizda.
– Tik atrodo, kad žmonės labiausiai bijo ne dėl šunų išvaizdos ir kaip ji pasikeis, bet dėl to, ką kaimynas pasakys, – sako Kristina.
Stengdamasi profesionaliai atlikti savo darbą, moteris pasakoja, kad dirbdama dažniausiai šeimininkams pasiūlo tiesiog pasivaikštinėti ir ateiti po sutarto laiko, kai jų augintinis bus sutvarkytas. Taip esą lengviau ne tik Kristinai, bet ir šuniukams. Pašnekovės pasiteiravus, ar sunku prisijaukinti gyvūną prieš imantis gražinimo procedūrų, moteris net nesuabejojusi patvirtina, kad svarbiausia – meilė. Jei pastarasis jaučia, kad žmogus nori tik gero, dažniausiai nesipriešina.
– Jeigu tu gyvūną myli, jis, matyt, jaučia. Kad ir koks piktas bebūtų, vis tiek rasi, kaip su juo susikalbėti ir kaip prie jo prieiti. Aišku, tuo domiesi, skaitai, turi išmanyti šunų psichologiją. Dažnai klientai, prieš ateidami paskambinę baiminasi, kad bus sunku augintinį suvaldyti, tačiau esu ne kartą įsitikinusi, kad šuo prie šeimininko ir likęs vienas su nepažįstamu žmogumi elgiasi visiškai skirtingai. Šunys yra bandos gyvūnai ir jeigu šuniui parodysi, kad esi gaujos vadas, jis visada tavęs klausys, – tvirtina moteris.
Siūlo dažniau šukuoti augintinius
Nors „Tauragės žinių“ kalbinta pašnekovė specializuojasi darbui su šunimis, tačiau sako neatmetanti galimybės teikti panašias paslaugas ir katėms. Tačiau su jomis, pasak Kristinos, sunkiau nei su šunimis, jos įnoringesnės. Specialistė pabrėžė, kad labai norint galima ir patiems išmokti, kaip tinkamai prižiūrėti ir sutvarkyti savo augintinį, tačiau akcentavo, jog dažnai žmonės klaidingai mano, kad visų šunų priežiūra beveik vienoda. Esą svarbu atsižvelgti į šuns odos tipą, skiriasi skirtingų veislių šunų kailio priežiūra, kirpimai, džiovinimo būdai.
Paklausta, kokias didžiausias klaidas daro šeimininkai, prižiūrėdami savo numylėtinius, Kristina sako pastebėjusi, kad dažnai žmonės atveda nešukuotus augintinius:
– Šeimininkai dažnai pageidauja išlaikyti plauko ilgį, tačiau kartais tenka karpyti tiesiog dėl susivėlusio kailiuko.
Sakote, šuo – geriausias žmogaus draugas? Aš tikiu, kad daugelio tauragiškių augintinių geriausia drauge neabejotinai gali pretenduoti tapti Kristina, kuri net keletą kartų pokalbio metu retoriškai svarstė:
Gal ankstesniame gyvenime buvau šuo, kad taip gerai juos jaučiu ir suprantu?
