Antroji mažųjų teatralų „mama“ Rima: teatras gali gimti iš nieko
Įkelta:
2013-09-25
Nuotrauka
Aprašymas
Rima ir jos mažieji teatralai. Asmeninio albumo nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
„Katės namai“ – spektaklis, pakerėjęs visus Tauragės teatro mylėtojus. Asmeninio albumo nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
Rima Bandzinaitė. Asmeninio albumo nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
Asmeninio albumo nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
Asmeninio albumo nuotrauka

info@taurageszinios.lt

Kokia meninių būrelių pasiūla mūsų mieste? Ypač mažiesiems mūsų miestelio gyventojams? Klausimas ne iš lengvųjų. Sudomino skelbimas, kviečiantis lankyti Rimos teatro studiją. Sudomino todėl, kad kviečia pačius mažiausius – 3–7-erių metų vaikus pažinti paslaptingą teatro pasaulį. „Tauragės žinios“ kalbina teatro režisierę Rimą BANDZINAITĘ apie darbo su mažaisiais aktoriais ypatumus, subtilumus ir sunkumus.

– Antrus metus sėkmingai veikia privačia iniaciatyva įkurta „Rimos teatro studija“. Kas paskatino Jus įkurti tokią studiją mažiausiems?

– Pastaraisiais metais pradėjo erzinti, kad mūsų visuomenėje, o ypač provincijoje, nebelieka meno esmės, vyrauja mėgėjiško meno samprata, mėgdžiojama šou kultūra. Kai vaikams „rodoma“, kaip reikia vaidinti, pykstama, jei vaikas neintonuoja ar improvizuoja – tai, mano nuomone, jau nebe menas. Tuomet vaikai ir jų tėvai susikuria iškreiptą teatro vaizdą. Jeigu kiškis piškis su akiniais, tai kažkodėl visi mano, kad būtinai reikia parodyti, kurioje kūno vietoje jie yra, jeigu kalbame apie saulutę, būtinai reikia parodyti, kad ji šviečia danguje, nes turbūt manoma, kad žiūrovai gali to ir nežinoti. Mano studijos teatro užsiėmimuose vaikas tampa kūrėju, o ne mano judesių pamėgdžiotoju – atlikėju. Jis kuria čia ir dabar. Teatras gali gimti iš nieko: šešėlio, netikėtai pasakyto žodžio, jis gali gimti laiptinėje, lagamine, tuščioje salėje, palėpėje, svarbiausias elementas – žmogus, šiuo atveju vaikas.

– Kodėl pasirinktas toks jaunas vaikų amžius? Daugelis kultūros pedagogų kratosi tokio amžiaus užklasinės veiklos. Nuo ko prasideda darbas?

– Susirenka paslaptinga iš pradžių svetima, nepažįstamų vaikų ir teatro pedagogo kompanija. Reikia prisijaukinti vieniems kitus, įgauti pasitikėjimo svetimais vaikais, svetima studijos vadove. O jeigu dar esi nedrąsus, uždaras, oi, kaip sunku. Va čia ir pradeda darbą režisierius, pakviesdamas keliauti į nuostabų teatro pasaulį. Svarbu sukurti aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus. Tada jau net ir nedrąsus vaikas atėjęs į užsiėmimą su nuostata „aš tik pasėdėsiu“, net pats nepajaučia, kaip yra įtraukiamas į kūrybinį procesą. O tada jau pasitelkę stebuklingus teatrinius elementus pradedame kelionę fantazijos šalin. Manęs negąsdina jaunas mažųjų kūrėjų amžius, nes jie tikri, jie nemeluoja, jie yra savimi. Labiausiai man patinka, kai vaikai sako tai, ką iš tiesų mano – „Man neįdomu“ – sako trejų metų mažoji asmenybė vidury užsiėmimo. Visa grupė neria į kūrybines aplinkybes, o vienas sako – „Man neįdomu“. Tada esi priverstas greitai reaguoti ir net keisti iš anksto suplanuotą užduočių eigą, ar net visas tavo suplanuotas užsiėmimas subyra tarsi kortų namelis. Bet tai man ir yra varomoji jėga. Tu negali užsnūsti ir galvoti, kad jau viską žinai, tau nebereikia tobulėti. Kiekvienas užsiėmimas kaip pirmas kartas.

– Dažnas tėvelis atvedęs savo atžalą turbūt klausinėja – ką jūs čia veikiate?

– Taip, labai dažnai. Jeigu aš atsakysiu į jiems rūpimą klausimą naudodama sudėtingus teatrinius terminus, tokius kaip: susikaupimas, vaizduotės lavinimo pratimai, kvėpavimo ir artikuliacijos pratimai, etiudai, socialinė drama, improvizacija, vargu ar jiems bus aišku… Vaikai užsiėmimo metu pabūna viskuo – dramaturgu, režisieriumi, kostiumų dailininku, dekoratoriumi, grimo specialistu, aktoriumi ir žiūrovu. Žinoma, aš nelieku nuošalyje, mėgstu naudoti Skandinavijos teatralų labai mėgiamą metodą, kada teatro pedagogas tiesiogiai dalyvauja veikloje ir prisiima įvairius vaidmenis, nuolat juos kaitalioju. Tai teatro terapija – padedanti atverti, išlaisvinanti ir atskleisti savo talentą.

– Kam skiriate daugiausiai dėmesio darbe su vaikais?

– Daug dėmesio skiriu erdvės pajautimui. Scenos žmogus turi jausti scenos erdvę, mokėti ją užpildyti išraiškingu judesiu. Svarbu jausti kitą žmogų, mokėti priimti kitokią nuomonę. Tai labai svarbu.

– Ar keičiasi vaikas per kūrybinį sezoną? Kokie matomi pokyčiai jo charakteryje, elgsenoje?

– Aš matau, kuris mano aktorius jau peržengė nepasitikėjimo savo jėgomis ribą. Buvęs nedrąsus, nereiškiantis savo nuomonės, net minimaliai kalbantis, po pusmečio jau skaito drąsiai prieš klasę, aktyviai dalyvauja klasės veikloje. Tai girdžiu iš jų mokytojų, tėvų. Labai džiaugiuosi dėl jų. Bet yra ir tokių, kurie, atrodo, padarė didelę pažangą bet... grįžę po vasaros atostogų vėl atsitvėrė nedrąsumo siena. Teks ieškoti naujų formų, taikyti kitus metodus, kad padėčiau mažam žmogučiui integruotis kolektyve, nugalėti savyje gyvenantį „nedrąsų kompleksiuką“.

– Tai visgi kokie jie – tie jaunieji aktoriukai?

– Stebinantys, įdomūs, šmaikštūs, kūrybingi svajotojai. Šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti.

– Kokia dvasia teatro studijoje? Kūrybiška? Bohemiška? Linksma ar išdykusi? Turbūt per sezoną nutinka įvairių smagių nutikimų?

– Ji būna visokia, priklausomai nuo tą dieną vyraujančios nuotaikos. Užsiėmimo pradžioje išsiaiškiname, kokia nuotaika dominuoja tą dieną, tai ir padiktuoja, koks užsiėmimas bus – linksmas, išdykęs ar rimtas. Bet labai dažnai į užsiėmimą susirinkę liūdni vaikai iš jo išeina linksmi. Tai ir yra stebuklinga teatro galia. Smagių nutikimų nutinka dažnai, vienas tikras teatrinis nutikimas įsiminė praėjusio sezono pabaigoje. Premjerinio spektaklio „Katės namai“ metu jaunoji aktorė Deimina, spektaklio pradžioje išėjusi vaidinti ir pamačiusi žiūrovus, susijaudino, bet... nesutriko. Užuot nuėjusi su aktorių grupe ji prisijungė prie šokančių grupės ir sušoko įžanginį spektaklio šokį, kurio nebuvo šokusi ir kurio net nebuvo mačiusi, nes jį repetavo vyresnieji vaikai. Tai aš vadinu „aukštuoju pilotažu“. Vos kelerių metų Deimina, užuot nubėgusi pas mamą ar sustingusi vietoje iš jaudulio, pradėjo improvizuoti. Reikėjo matyti, kaip ji susikoncentravusi šoko. Sušoko ir ramiai išėjo iš scenos. Nuostabi akimirka.

– Dalį savo laisvalaikio skiriate „Tauragės radijo“ veikloje: skamba Jūsų ir gabiausių Jūsų auklėtinių balsai, rengiate laidas, kurių viena – vaikams ir suaugusiesiems skirta „Aš moku augti“. Koks laidos likimas laukia šį sezoną?

– Laidą kūrėme kartu su mano dešimtmete kolege Marija, kuri dvasiškai brendo ir augo mano vadovaujamoje dramos studijoje „Šaltinio“ progimnazijoje. Šį sezoną Marija bus pagrindinė laidos kūrėja ir vedėja, pakeitėme laidos formatą, tad, manau, ištikimiesiems laidos klausytojams bus įdomu. Manau, Marija puikiai susidoros su nauju laidos vedėjos amplua. Turime ir daugiau sumanymų, apie kuriuos greitai sužinos „Tauragės radijo“ klausytojai.

– Darbas ir repeticijos su mažaisiais atima daug energijos ir jėgų – kas Jus „užkrauna“ ir kas yra Jūsų įkvėpimo šaltinis?

– Gal nuskambės keistai, bet darbas su mažaisiais aktoriais mane ir užkrauna tiesioginiam mano darbui. Dirbant su jais gimsta renginių, akcijų, teatro pamokų idėjos. Na, žinoma, ir kelionės įkvepia naujiems darbams.

– Kokie Rimos teatro studijos planai?

– Prisipažinsiu – mane labiau žavi pats kūrybinis procesas su vaikais, kitaip tariant gyvas veiksmas. O spektakliuko kūrimas – tai tarsi kartojimas ir kartojimas tų pačių scenų, tekstų, veiksmo. Bet, žinoma, kad ir koks tai būtų sunkus darbas, mes sukuriame spektaklį kūrybinio sezono pabaigoje. Vasaros pradžioje pakvietėme visus į miuziklą „Katės namai“, kuriame buvo daug šokių, dainų ir dramos elementų. Be abejonės, to nebūčiau padariusi be savo kolegių – choreografės Lauros Saunorienės ir klubo „Dainos teatras“ vadovės Rasos Levickaitės-Šerpytienės. Mes visos trys laikomės nuostatos – kiekvienas dirbkime savo darbą – režisierius turi režisuoti, choreografas – kurti šokius, vokalo mokytojas atsakingas už spektaklio muziką. Jeigu aš viena pradėsiu galvoti, kokia aš talentinga šokių specialistė, vokalo mokytoja ir režisierė, pradėsiu kurti muzikinius ar šokio spektaklius, nemanau, kad rezultatas bus vertas dėmesio. Manau tie, kurie dalyvavo mūsų premjeriniame spektaklyje, turėjo pajausti begalinį atlikėjų nuoširdumą ir tikrumą, kurį spinduliavo kiekvienas artistas. Jie visi tikėjo tuo, ką darė, tikrai nemąstė apie tai, kokį „didelį“ meną kuria. Svarbiausia – kūrybinis pasitekinimas.

– Jūsų auklėtiniai visada pasirodo ir prestižiniuose miesto renginiuose. Kas tai – kūrybinio darbo rezultato įvertinimas?

– Dalyvauti tokiuose renginiuose, kaip Tauragės Metų žmogaus rinkimai, Betliejaus prakartėlės atidarymas, Tauragės močiučių varžytuvės – didelė garbė kolektyvui. Renginių organizatoriai pasitiki mumis, tai verčia tobulėti, tai tarsi atpildas už ilgas ir sunkias repeticijas. Dažnai išėjimas ir pasirodymas scenoje užtrunka vos akimirką, bet jai ruošiamasi pusę metų. Į renginį „Tauragės močiutė 2013“ atvykę prodiuseriai iš Kauno pastebėjo mano teatro studijos senbuvę Mariją Vasiliauskaitę ir pakvietė vesti respublikinį renginį Utenoje. Toks pastebėjimas ir pakvietimas – didžiausias įvertinimas auklėtiniui ir pedagogui.

– Jeigu tėveliai susidomėjo ir norėtų atvesti vaikučius į Rimos teatro studiją?

– Pirmiausiai reikėtų paskambinti telefonu 8 600 44 490 ir arba aš, arba mano kolegos atsakys į visus rūpimus klausimus. Informacijos galima rasti ir Facebook profilio paskyroje Rimos teatro studija, ten galima parašyti mums laiškelį.

Rimą kalbino Ramunė Ramanauskienė

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.