Karina SĖRIKOVA
„Tauragės žinias“ pasiekė Vitalijos Juškevičiūtės kolegų laiškas, kad ji respublikiniame lietuvių kalbos mokytojų esė konkurse „Mintys apie pamoką“ laimėjo pirmąją vietą. Nutarėme susipažinti ir skaitytojus supažindinti su šia puikia lietuvių kalbos mokytoja, kurios svarbiausia misija – dvasiškumo ugdymas.
Lietuvių kalba užsikrėtė nuo mokyklos
Vitalija Juškevičiūtė lietuvių kalbos moko Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos ir „Versmės“ gimnazijos moksleivius. Vitalija pasakojo, kad jos domėjimasis lietuvių kalba užgimė dar Lomių pagrindinėje mokykloje, kur ji sutiko nuostabią lietuvių kalbos mokytoją Eleną Bazinienę.
– Ji nuolat skatino mokinių aktyvumą, ugdė meilę kalbai, literatūrai, tautosakai. Ne aš vienintelė iš jos mokinių tapau lietuvių kalbos mokytoja – ji turi daug lituanistų pasekėjų, – pasakojo V. Juškevičiūtė.
Vidurinę mokyklą Vitalija baigė Batakiuose. Ten likimas suvedė su ne prastesne lituaniste Julija Paulauskiene, kurią jos buvusi mokinė geruoju mini iki šiol.
Lituanistikos mokslus V. Juškevičiūtė baigė Šiaulių universitete. Besimokydama rašė į universiteto laikraštį, kūrė – pradžioje poeziją, vėliau ypač pamėgo prozą, aktyviai dalyvavo įvairiuose konkursuose. Buvo laikotarpis, kai Vitalija kartu su profesoriumi Juozu Pabrėža vedė radijo laidą apie tarmes.
– Buvau vienintelė kurse, kuri mokėjo pietų žemaičių dūnininkų tarmę. Tad mane 1–2 kartus per savaitę profesorius Pabrėža veždavosi į miesto radijo stotį, ten man uždėdavo dideles juodas ausines ir aš kalbėdavau tarmiškai. Kai dabar prisimenu, buvo labai smagu, – prisiminimais dalijosi mokytoja.
Gražiausias laikas – Mažeikių krašte
Baigdama universitetą, Vitalija susižavėjo lietuvių rašytoja Marija Pečkauskaite-Šatrijos Ragana. Todėl baigusi universitetą, idealų vedama, jauna lietuvių kalbos specialistė iškeliavo dirbti į Mažeikių kraštą, į Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinę mokyklą ir rašytojos Šatrijos Raganos memorialinį muziejų.
– Nors universiteto bendruomenė norėjo, kad likčiau universitete, kad ir toliau dirbčiau laikraštyje, tačiau labai traukė būtent į Židikus. Kaip tik buvo laisva lituanisto vieta ir man pasisekė. Kaip ir visą gyvenimą man sekasi, atrodo, pildosi visos svajonės, – pridūrė mokytoja.
Devynerius metus V. Juškevičiūtė dirbo Mažeikių krašte – lietuvių kalbos mokytoja bei muziejaus direktore ir gide.
Bedirbdama Mažeikiuose, tauragiškė susipažino su begale Lietuvos šviesuolių. Vitalija pasakoja, kad iki šiol išliko bičiuliški santykiai su profesore Viktorija Daujotyte, kuriai jaučia ypatingą pagarbą, taip pat Šatrijos Raganos bendrijos pirmininke ir operos soliste Regina Maciūte, „Žemaičių žemės“ redaktore Danute Mukiene bei kitais menininkais, rašytojais, poetais, iš kurių, Vitalija sako, visada mokėsi ir iki šiol mokosi.
Patinka iššūkiai
Po devynerių metų, praleistų Mažeikių krašte, aplinkybės privertė grįžti į Tauragę. V. Juškevičiūtė sako bedirbdama Mažeikiuose jau buvo žinoma visoje respublikoje, o štai Tauragėje teko pradėti nuo nulio. Mokytoja įsidarbino Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje. Šiuo metu Vitalija jau vienuolika metų Tauragėje. Aktyvi V. Juškevičiūtė iki šiol. Mokytoja sako, kad nėra nieko nuobodesnio nei tūnojimas.
– Dažnai leidžiuosi į visokias aferas ir avantiūras, tačiau paprastai viskas baigiasi sklandžiai. Štai spalį nacionalinėje lietuvių kalbos mokytojų konferencijoje skaičiau kalbą Lietuvos lituanistų vardu. Tai buvo iššūkis, reikėjo perskaityti kažką įdomaus. Tačiau, manau, man pavyko, nes žmonės tikino, kad pranešimas patiko. Stengiausi, kad jis būtų paprastas, nuoširdus, bet kartu ir savitas, – tikino mokytoja.
Ir šis esė konkursas „Mintys apie pamoką“ įrodo, kad V. Juškevičiūtė nemėgsta sėdėti be darbo.
Credo – ugdyti dvasingumą
Nuo praėjusių metų rugsėjo V. Juškevičiūtė mokytojauja ir „Versmės“ gimnazijoje. Mokytoja teigia, kad su gimnazistais sutaria puikiai, jaučia, kad yra jiems sava. Nors, pasak Vitalijos, ji myli visokio amžiaus mokinius, labiausiai jai patinka mokyti vyresniuosius, nes jiems gali daugiau duoti.
– Vyresniuosius pavyksta įkvėpti eiti lietuvių kalbos keliu, malonu, kai pavyksta pamoką padaryti dvasingą, kai mokinys iš jos kažką išsineša širdyje, – tikino pašnekovė.
Mokytoja net pridūrė, kad ji yra už kultūrą, už sielos švytėjimą, jos credo – per lietuvių kalbą, kultūrą, tautosaką ugdyti dvasingumą.
– Svarbiausi dalykai mano gyvenime yra šeima, gamta, kultūra, naujos knygos. Netikiu, kad elektroninė knyga išstums popierinę. Popierinė ne tik gražesnė, jaukesnė, bet ir su iliustracijom. Nors pritariu naujoms technologijoms, manau, kad jos būtinos, tačiau dėl laiko, praleisto prie kompiuterio, prastėja mokinių lietuvių kalba: vaikai rašydami pamiršta lietuviškas raides, mažiau skaito knygų. Kultūringas lietuvis privalo žinoti tokius autorius, kaip Biliūnas, Krėvė, jau nekalbu apie Maironį bei Kudirką, išmanyti rašybą, skyrybą – tai, kas priklauso tautiečiui, piliečiui, – teigė lituanistė.
Lietuvių kalbos mokytoja V. Juškevičiūtė už pirmąją vietą mokytojų esė konkurse „Mintys apie pamoką“ apdovanota vasario 19-ąją Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje.
