Tomas RAULINAVIČIUS
Fiziko-astronomo Antano Kiniulio galvoje knibžda gausybė minčių ir paslapčių, susijusių su kosmosu. Žvaigždės jam kur kas labiau suprantamos nei eiliniam piliečiui, o šiuo pomėgiu drūtas vyras jau sudomino ne vieną Žalgirių gimnazijos moksleivį. Mokytojas prisipažįsta, kad Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) užmojai paleisti į kosmosą savo sukurtą dirbtinį Žemės palydovą visiškai realūs. Mokytojas įsitikinęs – tokiuose projektuose galėtų dirbti ir tauragiškiai, jei tik mokykloje įgytų potraukį bei naudingų teorinių ir praktinių žinių apie perspektyviąją kosmoso inžineriją.
„Tiksliukų“ trūksta
– Visa tai fizika, – kalbėdamas apie astronomiją, kosmonautiką ir aerodinamiką, terminus susieja Žalgirių gimnazijos fizikos mokytojas Antanas Kiniulis.
Kartu su Lietuvos kosmoso asociacijos atstovais pedagogas pristatė seminarą apie bepiločių skraidymo aparatų konstravimą ir panaudojimo galimybes. Galbūt kai kam ši tema pasirodė nuobodi, bet beveik dešimties vaikų būrelis šios paskaitos praleisti tiesiog negalėjo. Klausimas po klausimo jie domėjosi inžinerinėmis detalėmis, bepiločių lėktuvų panaudojimo galimybėmis.
Tai nebe pirmas A. Kiniulo bandymas rengti susitikimus su tikrais profesionalais. Garsių svečių į Tauragę buvo atvykę, minint kasmetinę Tarptautinės aviacijos ir kosmonautikos dieną, organizuojami praktiniai žygiai su astronomais, o praėjusią savaitę į gimnaziją buvo pakviestas dr. Domantas Bručas, dirbantis bepiločių skraidančių aparatų srityje.
Paklausėme A. Kiniulio, kam tokie seminarai reikalingi, juk aktyvumas nedidelis, galbūt trūksta vaikų, kurie domisi tiksliaisiais mokslais?
– Mes ir siekiame populiarinti technologinius mokslus tarp jaunų žmonių, todėl propaguojame bepiločių skraidymo aparatų ir bendrosios praktikos robotikos pritaikymą bei jų teikiamą naudą plačiajai visuomenei. Žinoma, mes – ne dainininkai ir šokėjai, tokio populiarumo nesulauksime. Šiam mokslui reikia vadinamųjų „tiksliukų“, kurių mąstymas analitinis, loginis, o tokių vaikų nėra daug. Tačiau pakanka, kad būtų galima pasiekti gerų rezultatų, – optimizmo neslėpė A. Kiniulis.
Visai neseniai mokytojas užmezgė draugiškus ryšius su LKA atstovais ir planuoja dalyvauti respublikiniuose projektuose. Nedidelės komandos tikslas bus kurti ir konstruoti įvairius robotus, galinčius pakilti į orą. Pasak A. Kiniulio, tai ne tik kruopštus darbas, bet ir puikios perspektyvos vaikams, siejantiems ateitį su technologijų darbu įvairiose institucijose.
– Tai ne šiaip sau žaidimas. Šiuo metu verslininkai investuoja į kosmoso tyrimų institutus. Jau 2014-aisiais lietuviai planuoja pakelti dirbtinį Žemės palydovą ir aš tikiu, kad ši komanda tai padarys, – apie naują idėją mūsų rajone ruošti stiprių fizikų pamainą, kurie galėtų dirbti mokslo centruose, kalbėjo mokytojas A. Kiniulis.
Kuriami lėktuvai be piloto
Praėjusį penktadienį Žalgirių gimnazija prisiviliojo Lietuvos kosmoso asociacijos atstovus, kurie pristatė seminarą apie bepiločių aparatų konstravimą ir jų panaudojimą. Tai viena didžiausią potencialą turinčių šiuolaikinės aviacijos rūšių. Manoma, kad tokie lėktuvai ateityje pakeis didžiąją dalį pilotuojamos aviacijos.
Skamba neįtikėtinai, tačiau seminaro metu dr. D. Bručas nuramino, kad ši praktika labiau taikoma karo aviacijoje. Pašnekovas teigė, kad techniškai jau šiandien lėktuvas pakilti, nuskristi ir nusileisti gali automatizuotai, o keleivinio orlaivio pilotas labiau reikalingas dėl psichologinės keleivių ramybės. Nežinia, kaip bus ateityje, bet bepiločių skraidymo aparatų technologijos aktyviai pritaikomos komerciniams tikslams.
Lengvas mažas bepilotis lėktuvėlis nesunkiai gali pasiekti vietoves, jas fotografuoti ir stebėti. Toks agregatas nebrangus ir visai nesudėtingas. Verta pastebėti, kad šiuo metu tokie bepiločiai aparatai daugelyje išsivysčiusių šalių draudžiami. Lietuvoje draudžiančio reglamento juos naudoti nėra.
Fotografavo mokyklą
Svečiai iš Liepiškių technologijų parko žalgiriškiams gyvai įrodė, kaip veikia bepilotis lėktuvėlis. Su primontuota fotokamera aparatas kelis kartus praskrido virš gimnazijos teritorijos ir sėkmingai ją nufotografavo. Žiūrovai įsitikino, kad technologijų dėka įmanoma pilotuoti lėktuvą, kuris ore valdomas iš kompiuteryje numatytų taškų.
Pasak mokytojo A. Kiniulio, akivaizdu, kad vaikai kur kas labiau susidomi tokia inžinerine veikla, kai pamato gyvus veikimo pavyzdžius.
– Juk visi turi išmaniuosius telefonus, o juos kuria „tiksliukai“, – išskirtinai pabrėždamas tiksliųjų mokslų svarbą, mokytojas džiaugėsi, kad yra šios srities dalis.
Ne vieno tarptautinio konkurso dalyvis A. Kiniulis teigė dažnai sulaukiantis iš savo auklėtinių emocinės grąžos, kuri neleidžia jam palikti mokyklos. Užburtas naujos idėjos jis sustoti neketina ir planuoja pateikti savo auklėtiniams dar ne vieną staigmeną.
