Praėjusiame „Tauragės žinių“ numeryje rašėme apie Tauragės miškų urėdijos Šilinės girininkijos girininko Bronislovo Ambrozo laimėjimą Generalinės miškų urėdijos organizuotame miškininkų fotografijų konkurse „Pasaulio miškai Lietuvos miškininkų akimis“. Tai ne pirmasis girininko pasiekimas, todėl manome, kad mūsų laikraščio skaitytojai nusipelnė susipažinti su šiuo praktišku menininku.
Laimėjimais girtis nemėgsta
Fotografijų konkurse dalyvavo 45 miškininkai, pateikę 141 fotografiją apie Lietuvos ir pasaulio miškus bei jų išskirtinumą. Daugiausiai konkursui pateikta fotografijų apie Lietuvos miškus, tačiau nemažai jų ir apie kitų pasaulio šalių – Latvijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Juodkalnijos, Kroatijos, Vokietijos, Slovakijos, Indijos, Indonezijos, Rusijos miškus. Keturiasdešimt vienerių B. Ambrozui šiame konkurse atiteko garbinga 1-oji vieta. Girininkas konkursui pateikė fotografijų ciklą „Švedijos legendų lopšys“.
Išsišnekėjus su girininku, paaiškėjo, kad tai jau trečias fotokonkursas, kuriame jam nusišypso sėkmė, beje, tai trečias konkursas, kuriame jis dalyvauja, – vadinasi pasisekimas šimtaprocentinis. Daug girtis apie savo laimėjimus girininkas nelinkęs – daugiau kalbėjo apie savo darbą. Miškų urėdijoje vyras dirba jau 17 metų, septynerius jų vadovauja Šilinės girininkijai. Žemės ūkio akademijoje miškų inžinieriaus specialybę įgijęs B. Ambrozas apie savo darbą sako: „Darbas kaip klebono – kaip klebonui su žmonėmis tenka bendrauti, taip man su mišku“.
Ilga Bronislovo hobi istorija
Bronislovas „Tauragės žinioms“ pasakojo, kad fotografuoja maždaug nuo 12-os metų. Taip jau nutiko, kad jo krikštatėvis buvo fotografas, todėl fotografija užsikrėtė greit.
– Krikštatėvis dovanojo pirmą fotoaparatą. Tai buvo „Smena 8“. Pamenu, su pusbroliais užsidarę tamsoje ryškindavome savo pirmąsias juosteles, – pasakojo tauragiškis.
Su „Smena 8“ Bronislovas neišsiskyrė ilgai, iki pat technikumo laikų, kol su broliu, taip pat Kauno miškų technikumo studentu, vieną vasarą padirbėję, nusipirko kokybiškesnį fotoaparatą.
– Tačiau tarnaudamas kariuomenėje brolis fotoaparatą pametė ir taip kažkuriam laikui buvau atitolęs nuo šio hobi. Laimei, fotoaparato prireikė mano žmonai Ilonai, ji – savivaldybės gėlininkė, apsėsta augalų manijos, todėl nuolat juos fotografuoja. Na, o po pirmojo mano laimėjimo konkurse, kurio prizas buvo apvali suma, nusipirkau galingesnį skaitmeninį aparatą, su kuriuo ir šiandien nesiskiriu – nuolat nešiojuosi, – šypsosi girininkas.
Vaikai su fotoaparatu taip pat draugauja
Pasak B. Ambrozo, jam patinka fotografuoti viską be išimties. Žinoma, artimiausias ryšys jį sieja su mišku.
– Miške mane domina viskas: žiūrėk, čia paukščiukas, čia jo inkilas, lizdelis, ir šerną, ir stirną tenka sutikti. Šiemet per Žolinę Dauglaukyje kartu su fotomenininku Sigitu Kancevyčiumi surengėme portretų parodą. Jam tai buvo n-toji paroda, o man pirmoji. Pamažu įsidrąsinau fotografuoti žmones, todėl dabar jau drąsiau fotografuoju ir girininkijos darbuotojus. Paskutiniu metu tai labiausiai traukia, kadangi mažiausiai apie tai išmanau. Gražių vaizdų nuolat buvo ir dar bus, o štai žmogaus gali ir nelikti, – kalbėjo girininkas.
Girininkas mėgsta fotografuoti savo vaikus. Jų turi keturis: penkiolikmetį Marijų, trylikametį Eugenijų, dešimtmetę Violę ir pagrandukę – pusės metukų Juliją.
– Visi trys vyresnėliai fotografuoja, ir sakyčiau, visai neblogai, bet kiekvienas pagal savo charakterį – Marijus mėgsta tvarką ir kokybę – kaip iš fortepijono, kuriuo groja, natų, o štai Eugenijus džiazuoja. Violė labai meniška. Kai parveža fotografijų iš ekskursijų, gali pamanyti, kad jai lemta būti fotografei, – apie savo atžalas pasakojo B. Ambrozas.
Geriau palapinėje nei bute
Ambrozų šeima gyvena Sakalinės kaime. Girininkas sako, kad per tiek metų, praleistų kaime, jo žvilgsnis pratęs prie miško, niekuomet šių vaizdų nekeistų į gyvenimą bute.
– Bute manęs niekas neuždarytų. Geriau palapinėj gyvenčiau. O kaime – išeini ryte pasirąžyti, visur rūkas, gražu, paukšteliai čiulba, dar kokią stirną, pamiršusią į krūmus įšokti, pamatai, – apie malonumus gyventi kaime pasakojo girininkas.
