Šįkart "Tauragė žinių" priede "Vietoj deserto" pristatome tauragiškę Viktoriją Naujokaitę, puikiai žinančią, ko nori iš gyvenimo – rūpintis beglobiais gyvūnais, skleisti žinią aplinkiniams apie patogumo ir malonumo tikslais išnaudojamus gyvūnus ir stengtis, kad kuo daugiau žmonių ateitų į taikų su gyvūnais gyvenimo būdą.
Sudomino savanorystė gyvūnų prieglaudoje
Į globėjišką veiklą Viktorija įsitraukė daugiau nei prieš penkerius metus. Mergina apie tuomet dar neseniai įkurtą gyvūnų prieglaudą „Pifas“ sužinojo iš Tauragės šunų mylėtojams gerai pažįstamos Justės Steponaitytės. Tauragiškė, tuomet su šeima gyvenusi Vilniuje, ėmė stebėti „Pifo“ veiklą, domėtis, kaip gali padėti beglobiams gyvūnams, o kai organizacija pradėjo statyti sodybą, ji nuvažiavo ir pasisiūlė į pagalbą. Tą dieną ji iš prieglaudos parsivežė kalytę Moną. Mona iki šiol laimingai gyvena pas gerą mamos draugę, kur, kaip sako Viktorija, turi daug daug laisvės.
– Dar gyvendamos su mama nusprendėme ne pirkti, o pasiimti šunį iš prieglaudos. Tam, kad išgelbėtume bent vieną gyvybę. Tačiau iš vienos giminaitės sužinojome apie Kaune auginamą neprižiūrimą šunį, kurį šeimininkas laiko uždaręs rūsy. Taip vokiečių ir anglų pointerio mišrūnas Portas tapo mūsų šeimos draugu. Šiuo metu Portas su mama ir sese gyvena Amerikoje, – pasakojo Viktorija.
Jau ketvirti metai Viktorija globoja iš prieglaudos parsivežtą dogo mišrūnę Tekilą ir iš žmonių paimtą takso ir spanielio mišrūnę Terą.
Įsitraukusi į savanorišką veiklą, Viktorija vis dažniau į namus parsivesdavo gatvėje rastų gyvūnų, rūpindavosi, kaip jiems rasti namus ir mylinčius šeimininkus. Nors jau keletą mėnesių gyvena Tauragėje, Viktorija vis dar bendrauja su gyvūnų globos organizacijomis „Lesė“, iniciatyvine grupe „Gerbk gyvūnų teises“. Visai neseniai Viktorija gatvėje rado benamį šunelį. Dabar mergina įvairiais būdais stengiasi jam rasti namus.
– Kartais liūdna matyti žmones, besivedančius brangiausius šunis, kurie yra tapę žmonių aksesuarais, kai tuo tarpu prieglaudose nužudoma tūkstančiai gyvūnų per metus. Vien Vilniuje per metus nužudoma apie 3000 šunų ir daugiau nei 3000 kačių. Daugelis jų buvo jauni, sveiki, gražūs gyvūnai, dalis – net turintys kilmės dokumentus ir, žinoma, visi norėjo gyventi. Todėl, ar verta veisti ir pirkti gyvūnus, kai jų pilni globos namai? Laimei, žmonės didmiesčiuose sąmoningėja. Galėtų ir mažesnių miestų gyventojai sekti jų pavyzdžiu. Gyvūnų globos namai yra kiekviename didesniame mieste, Tauragėje benamius gyvūnus priglaudžia gyvūnų mylėtojas Sigitas Klymantas ir veterinaras Tomas Bartušis. Pastebėjau, kad sostinėje tampa vis populiariau paimti gyvūną iš globos organizacijos, o ne pirkti brangų veislinį, – tikino mergina.
Gyvena veganišką gyvenimo būdą
Pamažu Viktorija įsitraukė ne tik į savanorišką veiklą, tačiau pradėjo domėtis ir gyvūnų teisėmis.
– Gyvūnų išnaudojimas – didelė problema, susijusi ne tik su į gatvę išmestais benamiais šunimis ir katėmis. Mėsos, pieno, kailio ir odos pramonė, bandymai su gyvūnais, jų veisimas, medžioklė, zoologijos sodai, cirkai ir delfinariumai – visi šie dalykai suteikia žmogui naudos, malonumo, o gyvūnams – kančią. Tačiau daugelis mūsų apie tai net nepagalvojame arba išgirdę apie tai sunkiai priimame ir suvokiame. Daugelis yra pripratę manyti, kad karvė yra tik tam, kad duotų žmogui pieno, višta – kiaušinių, kiaulė – mėsos, šuo – linksmintų grįžus namo po sunkios darbo dienos, o liūtas zoologijos sodo narve supažindintų su laukine gamta. Bet ar tikrai taip? Dar XIX a. baltieji manė, kad juodaodžiai yra tam, kad vergautų baltiesiems, bet dabar mes puikiai suprantame, kad tai netiesa. Kažkada moterys ir vaikai neturėjo teisių. Taigi gyvūnų teisės yra viso to tąsa, nes gyvūnai – taip pat jaučiančios, savo poreikius turinčios būtybės, – teigė Viktorija.
Anot gyvūnų mylėtojos, daugelis sutinka, kad negalima kankinti ir žudyti gyvūnų. Tačiau elgiasi priešingai: valgo mėsą, nešioja odą, kailį, naudoja prekes, bandytas su gyvūnais, lankosi cirkuose, zoologijos soduose.
– Žmonės taip elgiasi iš įpratimo, tradicijų, patogumo ar savo skonio receptorių tenkinimo. Pasaulyje milijonai žmonių gyvena neišnaudodami gyvūnų. Tai vadinama veganišku gyvenimo būdu. Tokios mums gerai žinomos asmenybės, kaip Albertas Einšteinas, Leonardas Da Vinčis, Pitagoras, Vydūnas, Jonas Paulius II, aktoriai Pamela Anderson, Natalie Portman, Cameron Diaz, Carmen Electra, Kim Besinger, režisierius Steven Spielberg, dainininkai Moby, Brian Adams, Pink, Leny Kravitz, sportininkai Mike Tyson, Charl Lewis, Rich Roll ir daugelis kitų buvo ir yra vegetarai ir veganai, – tikino Viktorija, pati jau ketvertą metų nevalganti mėsos ir dvejus metus nevartojanti pieno produktų bei kiaušinių.
Viktorija nenešioja odos, kailių, vilnos, nenaudoja priemonių, bandytų su gyvūnais, nesilanko cirkuose, delfinariumuose, zoologijos soduose. Merginos dienos mitybos racioną sudaro košės, javinukai, salotos, vaisiai, apkepai, troškiniai, blynai, vegetariškos picos ir kebabai. Viktorija mėgsta kepti pyragus, sausainius ir sako, kad visa tai be didelio vargo galima pasigaminti veganiškai ir labai skaniai. Mėgstanti sportuoti ir šokti Viktorija sako, kad taip gyvendama ir valgydama jaučiasi puikiai.
Idėjomis užkrečia aplinkinius
Dalis Viktorijos draugų – taip pat veganai, vegetarai, o kai kurie, susipažinę su šia įdomia, užsispyrusia, savo požiūrį į gyvenimą ir gyvūnus turinčia mergina, atsisako bent jau mėsos. Viktorija džiaugiasi, kad jos pastangos atkreipti žmonių dėmesį, jog gyvūnas nėra daiktas, vaisingos.
– Mažų mažiausia, ką galime padaryti kiekvienas – nepirkti veislinių šunų ar kačių, o pasiimti juos iš prieglaudos, nevesti vaikų į cirkus, kur gyvūnai kankinami, ir zoologijos sodus, kuriuose jie nelaimingi ir kenčia ankštuose narvuose, nevalgyti mėsos. Tai nesunku, tik reikia šiek tiek noro pripažinti liūdną tiesą ir elgtis logiškai. Nepamirškime galvoti ne tik apie save, o ir apie kitus, ypač silpnesnius ir keisti savo požiūrį į gyvūnų atžvilgiu teisingesnį, – teigia mergina.
Kaip paskatinimą atsisakyti mėsos tauragiškė pateikia faktą, jog subalansuota veganiška mityba yra sveika ir tinkama visiems žmonėms visais gyvenimo etapais, įskaitant nėščiąsias, moteris, maitinančias krūtimi, vaikus ir paauglius bei senyvo amžiaus žmones. Tokia oficiali didžiausios pasaulyje mitybos specialistų organizacijos „American Dietetic Association“ bei Kanados dietologų asociacijos „Dietitians of Canada“ pozicija. Norintiems daugiau sužinoti apie gyvūnų teises ir veganišką gyvenimo būdą mergina siūlo apsilankyti internetiniame puslapyje www.gyvunuteises.lt, taip pat pažiūrėti dokumentiniu epu vadinamą filmą apie gyvūnų išnaudojimą „The Earthlings“.
