Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Kapinių istoriją primena knyga: populiariausias simbolis – ąžuolo šakelė
- Aušra AUGUSTYTĖ
- Lapkričio 23, 2023
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko.
Pasak R. Bliūdžiuvienės, tiek kapinėse, tiek visur kitur matomas didelis pokytis:
– Labai nyksta viskas. Daug ko neberandu, ką buvau radusi, ką pavyko užfiksuoti.
Moteris šį tyrimą atliko 2019–2020 m.
– Iš pradžių neturėjau jokio tikslo, pačiai buvo įdomu išsaugoti įdomius paminklus, – pasakojo R. Bliūdžiuvienė. – Vėliau bendruomenės pirmininkė pasiūlė rašyti projektą ir bandyti gauti finansavimą knygos leidybai. Deja, finansavimo gauti nepavyko, tad nutariau knygą išleisti savo iniciatyva.
Leidinyje moteris rašo, kad skaudu matyti, jog ir kapinėse nėra amžinybės – viskas irsta, nyksta, kinta. Laikas pamažu trina, braukia, griauna, sakraliąją erdvę atveria naujiems dalykams:
„Man kapinės yra kaip dvasinis metraštis, deja, blunkantis, vis sunkiau įskaitomas ir negrįžtamai prarandamas. Mūsų pačių rankomis griaunamas. Suvokiu, kad ir aš „praeinančiam pasaulyje praeisiu“ (V. Mačernis), tad noriu atversti kelis šio metraščio puslapius ir atimti iš laiko tai, ką jis nesiliaudamas glemžia. Dairausi į antkapinius paminklus, atsiriboju nuo jų istorijos – ją gal kas kitas giliau pasklaidys. 2019–2020 metais lenkiausi prie antkapinių ženklų ir simbolių, kaupiau paminklų nuotraukas“.
– Man įdomiausi buvo mediniai kryžiai ir senieji paminklai, patys seniausi ornamentai – gėlė vazone. Įdomiausia, kad pasodinta vazone gėlė pačiame paminkle, jo plokštėje įspausta. Labai įdomūs ir akmenys, jie ilgaamžiai, – įteikdama knygą vardijo Regina.
Vaikščiodama po kapines ir tyrinėdama paminklus, R. Bliūdžiuvienė aptiko daug simbolių, daugiausia jų – net 175 – ąžuolo šakelės.
Pastebėti simboliai – 44 rožės, 42 žvakės, 22 mėnuliai, 16 tautinės ornamentikos simbolių, 15 tulpių, 11 rūtų ir lapų šakelių, 7 gvazdikai, 6 palmės šakelės, po 5 – kalijų, siužetinių vaizdelių, žiedų su aštuoniais žiedlapiais, po 3 – pakalnučių, lelijų, po 2 – erškėčių, javų varpų, knygų, šešių žiedų gėlių be vazonų. O mažiausiai, vos po vieną – Gedimino stulpai, kelmai su kryžiaus atžala, rugiagėlės, gėlės vazone, medis, traukinio bėgiai, penklinė su natomis, liepsna, girnapusė, Jogailaičių kryžius ir Vytis.
Knygoje Moteris aiškina, kodėl nusprendė išleisti knygą: „Mano tikslas, kad žmonės paminkluose matytų ne vien formą, bet įžvelgtų ir gilią esmę. Galima sutikti su mano pateikiamomis interpretacijomis arba ne, tačiau kuo daugiau žinosime apie ženklus ir simbolius mums sakralioje aplinkoje, kuo giliau suvoksime daugiasluoksnę jų prasmę, užkoduotą antkapiniuose paminkluose, tuo labiau išplėsime savo santykį su išėjusiais artimaisiais ir metafizine erdve“.
Stogastulpiai
Kaip rašoma knygoje „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“, seniausios formos kapų paminklas buvo medinis stulpas. Kodėl jis? Mat tolimais laikais, dar iki krikščionybės, buvo tikima, kad dangus yra skliautas, lyg stogas, prilaikomas medžio arba stulpo. Taip dabar matome bažnyčiose, kuriose kolonos laiko viršutines konstrukcijas. Krikščionišką pobūdį stulpai įgijo tik XVIII amžiaus pabaigoje, nors rašytiniuose šaltiniuose stogastulpiai minimi jau XV amžiaus pradžioje. Keletą stogastulpių randame ir Žygaičių kapinėse.
Joanitų kryžius
Vieną įdomesnių simbolių, panašų į joanitų kryžių, rodydama Regina svarsto, kad jis ant paminklo atsidūrė greičiausiai tik dėl gražaus ornamento. Jis iškaltas po Mergelės Marijos skultūra, virš mirusiųjų pavardžių.
Knygoje moteris rašo:
„Neįtikėtina, bet kapinėse radau joanitų kryžių. Radau ten, kur beveik neįmanoma pastebėti, jei žiūrėsi nesutelktu žvilgsniu, o perbėgsi akimis ir jį laikysi tik ornamentu. Gal paminklo autoriai jį taip ir suprato – nesiginčiju. Sakau tai, ką aš matau ir kaip suvokiu. Eidami centriniu taku ir išilgai kapinių dešinėje pusėje sustokime prie Mergelės Marijos statulos – gana aukštos, iš toli pastebimos. Šv. Marija pavaizduota vienplaukė, basa, po kojomis trys sparnuotos angelų galvutės – jos buvo paplitusios Renesanso mene. Tai supaprastinti cherubinai, dabar suvokiami kaip angelai apskritai.“
Laidoti viena kryptimi
Kaip knygoje rašo Regina, Žygaičių kapinėse beveik visi palaidojimai orientuoti viena kryptimi, išskyrus seniausios dalies patį pakraštį:
„Į ką žvelgia antkapiniai paminklai, parimę prie mirusiojo galvūgalio? Taip, kapai orientuoti į bažnyčią – mistinį šventąjį centrą. Vadinasi, ir mirusieji lieka mūsų erdvės dalimi, kaip sodybos, laukai, ganyklos, kalneliai. Jie irgi parapijos ir mūsų tikėjimo dalyviai.“
Pasak Reginos, tik kunigo Petro Dirvianskio kapas žvelgia ne į bažnyčios pusę.
„Teko girdėti pasakojant, kad taip kunigus laidoti buvę priimta: lyg būtų prie altoriaus – atsigręžę į žmones. Naujosiose kapinėse irgi yra vienas priešingos krypties palaidojimas, bet netrukus paminklas buvo apgręžtas, nors mirusysis neperlaidotas. Štai kaip simbolika tampa tradicija – visi taip laidoja ir aš kaip visi darau“, – istorija ir tradicijomis dalijasi Regina.
Ąžuolo šakelės
R. Bliūdžiuvienė mano, kad kapinės, kaip ir visas mūsų bei protėvių tikėjimas, yra persunktos augalinių simbolių. Nenuostabu, kad kai kurie ženklai ir simboliai antkapiniuose paminkluose yra perėmę gamtinės, pagoniškosios, t.y. senesnės religijos bruožus.
„Mūsų kapinėse populiariausias ženklas yra ąžuolo šakelė arba vien šio medžio lapai. Įvairiai komponuojami, jie įrėžti net 175 antkapiniuose paminkluose. Ąžuolas yra vienas iš svarbiausių mūsų miškų medžių. Tai tobulos dvasinės stiprybės, ilgaamžiškumo simbolis. Tai jėgos, vyriškumo, didvyriškumo, ištvermės ir tvirtumo simbolis, senovėje – dievų buveinės ženklas. Jis laikomas medžių valdovu, o iš jo lapų nupinti vainikai buvo įteikiami nugalėtojams ir simbolizavo jėgą, tvirtybę, orumą“, – tikina autorė.
Pasak jos, beveik visoms tautoms ąžuolas yra stiprybės, išminties, nepalaužiamos galios simbolis. Naujaisiais laikais ąžuolo lapai tapo ir ordinų atributu.
„Bet ąžuolo medžio Žygaičių kapinėse nėra. Tai ne kapinių medis, kadangi jo šaknys eina labai giliai, o šakos plačiai išsišakoja ir smelkia kapų augalus. Antkapiniuose paminkluose ąžuolo šakelė neretai būna su gilėmis – jos dažniausiai dvi arba, jei šakelė didesnė, keturios. Yra keletas ir su šešiomis gilėmis“, – rašoma „Sakralioje Žygaičių kapinių erdvėje“.
Gyventojos prisiminimai
Knygos autorė dalijasi ne tik savo įžvalgomis, bet ir dviejų gyventojų prisiminimais. Dalijamės ištrauka iš Elenos Bazinienės, kilusios iš Žygaičių krašto, dabar gyvenančios Lomiuose pasakojimu:
„Vaikystėje kaimo kapinės mums ir mūsų tėvams buvo sekmadienių popiečių lankymo, pasivaikščiojimo vieta sustojant ties palaidotų kaimynų, miestelio gyventojų kapais, savo artimųjų kapelių priežiūra. Prie kapinių (rytinėje pusėje) buvo prigludusios vadinamos nešventintos kapinės, apžėlusios žole, be atminimo ženklų. Buvo pasakojama, čia palaidoti pakaruokliai, nekrikštyti kūdikiai ir kt. Šios vietos šalindavomės“, – prisiminė E. Bazinienė.
Pasak jos, nešventintų kapinių teritorijoje augo laukinė obelis, gausiai vedusi vaisius, kurie birdavo ant žemės tarsi akmenukai. Vėliau (apie 1962–1963 m.) toje vietoje buvo išarta dirva, kurioje kaimo gyventojai augino bulves, javus. Pietinėje kapinių pusėje šiltomis vasaromis sirpdavo žemuogės, kurias vaikai mėgdavome rinkti. Verdavo ant smilgų ir nešdavosi į namus.
Moteris prisimena ir sekmadienio tradicijas:
„Sekmadieniais po pietų kapines lankydavo gana daug žmonių (tradicija ypač gyva šiandieniniais laikais, nes dirbantys neturi galimybių paprastomis dienomis atvykti aplankyti giminės kapų). Mus, vaikus, į kapines vesdavosi arba tėvai, arba mūsų babūnikė Ona Olberkienė. Eidavome lauko takeliu, kuris vingiavo per pievą vietomis suartėdamas su Ežerūnos krantu. Tako pradžioje (ties dab. V. I. Žebelių sodyba) stovėjo ąžuolinis kryžius. Takelis buvo panaikintas, kai prasidėjo gyvenamųjų namų statybos. Suaugusieji mus mokė katalikiško elgesio: įėjus pro didžiuosius kapinių vartus, reikia persižegnoti, o dar geriau tris kartus tyliai sukalbėti „Amžiną atilsį“. Negalima kapinėse šūkauti, lakstyti, nes mirusieji reikalaują tylos po žemiškojo gyvenimo darbų ir patirtų sunkumų.“
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Daugiau naujienų
- Prieš 13 valandų
Prieš teismą stos nužudymu kaltinamas tauragiškis
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nužudymo pareikšti 36-erių Tauragės gyventojui. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo perseki
- Prieš 14 valandų
Dėl nepalankių oro sąlygų yra galimybė pratęsti šildymo tiekimą
UAB Tauragės šilumos tinklai informuoja, kad nors šildymo sezonas oficialiai pasibaigė, esant nepalankioms oro sąlygoms (žemai oro temperatūrai, drėgmei ar komforto stokai), yra galimybė laikinai pratęsti šildymo tiekimą. Ką daryti, norint pratęsti šildymą?1. Prašymas administratoriui, surinkus gyventojų sutikimą
- Prieš 16 valandų
Knygą apie Putiną parašęs prancūzas Michel Eltchaninoff: Norėjau kuo greičiau perduoti žinią vakariečiams, kad Putinas nėra pokštas, ne tik įvaizdis
Vilniuje gegužės 21-22 dienomis vyksiančioje tarptautinėje Sacharovo konferencijoje pranešimą skaitysiantis filosofas iš Prancūzijos Michel Eltchaninoff sako: „Putinas įsitikinęs, kad Rusija yra imperija. Jis pats sakė, kad imperijos sienos „kvėpuoja“ – tai reiškia, kad jas galima keisti, galima „ž
- Prieš 20 valandų
Pavasarinė alergija kamuoja trečdalį gyventojų, tačiau gydosi ne visi – kuo tai gresia?
Kiekvieną pavasarį pradėjus žydėti medžiams ir augalams, žiedadulkių koncentracija ore ženkliai išauga, sukeldama alergines reakcijas jautriems asmenims. Ši problema kamuoja nemenką šalies gyventojų dalį – kone trečdalis jų (30 proc.) kasmet patiria įvairaus intensyvumo alerginius simptomus, rodo „Lietuvos draudimo"
- Vakar
Varžybos, kurių metu dalyviai leisis į įspūdingą, beveik 400 kilometrų maršrutą po Tauragės kraštą
Prie mikrofono - Rimgaudas Gruzdys, vienas organizatorių ir VšĮ „APK Motorsport“ direktorius. Kalbamės apie unikalų renginį Tauragėje – „Asfalto ir purvo nuotykis: Tauragės pavasaris 2025“. Kalbino Arūnas Graželiūnas. https://open.spotify.com/episode/0PxOiEnxRJUYIYBxicrjED Gegužės 10 dieną, še&sca
- Vakar
Pokalbis su dailininke Areta Didžioniene. Apie drąsą pradėti kurti
Kalbamės su Tauragės kultrūos centro dailininke, edukatore Areta Didžioniene. Pokalbis sukosi apie... meną – tokį neaprėpiamą, tokį begalinį, įvairų ir nenuspėjamą. https://open.spotify.com/episode/4OUP3Ies07Z29SJDn9Pen4 Kalbino Arūnas Graželiūnas. Tauragės kultūros centro nuotr.
- Vakar
Dovydas Pancerovas: didžiausia dovana, kai skaitytojas pagauna mano žaidimo taisykles
Penktadienį, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje žurnalistas ir knygų autorius Dovydas Pancerovas pristatė savo knygą „Pragaro vartai“.Prieš susitikimą bibliotekoje Dovydas Pancerovas apsilankė Tauragės radijo studijoje. Kalbėjomės apie romaną „Pragaro vartai“
- Vakar
Tauragėje demaskuoti narkotinių medžiagų platintojai ir pirkėjai
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sėkmingai demaskavo narkotinių medžiagų platintojus bei pirkėjus. Kratų metu pareigūnai aptiko ir paėmė narkotinių bei psichotropinių medžiagų, taip pat grynųjų pinigų, įtariama, gautų iš nusikalstamos veikos. Balandžio 30 d. apie 17.40 val. Tauragėje, Bernotiškės gatvė
- Vakar
Tauragės rajono savivaldybėi suteiktas Europos Sąjungos Klimato neutralumo misijos (EU Mission Label) ženklas
Tauragės rajono savivaldybė žengia dar vieną svarbų žingsnį siekiant klimato neutralumo – mūsų savivaldybei suteiktas Europos Sąjungos Klimato neutralumo misijos (EU Mission Label) ženklas. Šis įvertinimas patvirtina ambicingus klimato veiksmų planus ir atveria naujas galimybes investicijoms bei tarptautiniam bendradarbiavimui. Taura
- Vakar
Oficialu: Rokas Baciuška tapo gamyklinės „Defender“ komandos lenktynininku
Britų nuotykių simbolis, prekės ženklas, Defender žengė svarbų žingsnį pasirengimo link, siekiant debiutuoti Pasaulio ralio–reidų čempionate (W2RC) – atliktas pirmasis prototipo Defender Dakar D7X-R bandymas Maroke, taip pat paskelbti du elitiniai lenktynininkai. Keturiolika kartų Dakaro ralį laimėjęs Stéphane’as Peterhans
- Vakar
Operetė „Tūkstantis ir viena naktis“ – svajinga kelionė į Rytus, kurioje triumfuoja meilė
Gegužės 23, 24 ir 29 dienomis, minint „valso karaliaus“ Johanno Strausso jaun. 200-ąsias gimimo metines, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys Lietuvoje pirmą kartą statomą operetę „Tūkstantis ir viena naktis“. Operetės siužetas nukels į rytietiškų pasakų pasaulį, kur meilė, kaip ir dera operetėje, triumfu
- Vakar
Regimanto Midvikio kūrybos paroda „Pastelinis džiazas“
Gegužės 9 dieną, 17.30 val. Klaipėdos profesionalaus meno galerijoje „Lyceum“ (Danės g. 9) atidaroma žymaus Lietuvos skulptoriaus, dailininko Regimanto Midvikio (1947–2015) kūrybos paroda „Pastelinis džiazas“, kurioje bus pristatomos menininko sukurtos pastelės, įkvėptos džiazo ir pajūrio kraštovaizdžio ritmų. M