Žuvusių partizanų pagerbimo renginys
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius.
Žuvusiųjų minėjimas Gaurėje
Tremties ir rezistencijos muziejus ir Lietuvos šaulių sąjungos 702-oji Tauragės kuopa praėjusį penktadienį organizavo žuvusių partizanų pagerbimą. Minėjimas rugsėjo 15-ąją prasidėjo šv. Mišiomis Gaurės Šv. archangelo Mykolo bažnyčioje.
Renginyje dalyvavo Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių kuopos vadas Sigitas Ozgirdas, Gaurės seniūnas Vidmantas Skirius, Tauragės rajono savivaldybės vicemerė Andžela Jakienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovas Jonas Varkala, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Arūnas Vaškevičius, karo istorijos rekonstruktorių ir teatralizuotų renginių klubas „Partizanas“ (vadovas Ramūnas Skvireckas) bei buvęs gauriškis, garbaus amžiaus sulaukęs Valerijonas Urbutis, kuris matė išniekintus partizanų kūnus Gaurėje.
Žuvę Lietuvos partizanai buvo prisiminti minėjimo Gaurės miestelyje metu. Gaurės klebonas Kazys Lesčiauskas pašventino Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių kuopos pastatytą kryžių, skirtą žuvusiems už Lietuvos laisvę.
– Tai buvo didvyriška, pagarbos verta kova, nes jėgos nebuvo lygios – tris valandas atkakliai besipriešinusiems partizanams teko kautis su šimtu puolusiųjų. Galima sakyti, vienas prieš dešimt, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas Raimondas Matemaitis.
Žuvusių laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, kaip pasakojo R. Matemaitis, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį, kuris statant Gaurės kultūros namus buvo užverstas ir jo vieta buvo užstatyta kultūros namų pastatu.
Po Mišių minėjimo dalyviai vyko prie partizanų žūties vietoje Purviškių miške pastatyto paminklo. Kęstučio pėstininkų bataliono kariai žuvusiuosius pagerbė šūvių salvėmis.
Renginyje giedojo ne tik operos solistas Liudas Mikalauskas, kuriam akompanavo kolega operos solistas Egidijus Bavikinas, bet ir Gaurės folklorinis ansamblis, vadovaujamas Vladislavo Žičkaus.
Pasak Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjo R. Matemaičio, keturių žuvusiųjų Gaurės miškuose pavardės iškaltos memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus – Simo Gavėnios, Simo Macaičio, Mečislovo Dargužo ir Vlado Pečkausko. Jų atminimui Tremties ir rezistencijos muziejaus darbuotojai uždegė žvakutes.
Paminklas pakeistas
Dar praėjusių metų gruodį Valstybinių miškų urėdijos Jurbarko regioninio padalinio Globių girininkijos teritorijoje Purviškių miške rasti suniokoti du atminimo ženklai, skirti žuvusių Kęstučio apygardos partizanų atminimui. Vienas šių ženklų pastatytas 2007 m. ir skirtas 1948 m. rugsėjo 15 d. šiame miške kautynėse žuvusių Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo viršininko Juozo Stanevičiaus-Gedimino (gimusio 1916 m.), rinktinės štabo pareigūnų Mečislovo Dargužo-Aro (1926 m.), Simo Gavėnios-Drąsučio (1910 m.), Broniaus Kačiušio-Jūros (gimusio 1918 m., 1945–1946 metais – Tauragės gimnazijos direktorius), Simo Macaičio-Sakalo (1922 m.), Vlado Narušonio-Šilo Naro (1926 m.), Alekso Valančiaus-Žydrūno (1926 m.) ir Jono Stoškaus-Eimučio būrio partizanų Juozo Dailidaičio-Valiaus (1917 m.), Boleslovo Jurkausko-Santvaro (1922 m.), Dominyko Mišeikio-Arūno (1923 m.), Vlado Pečkausko-Saturno (1927 m.), Juozo Remeikio-Pilėno (1908 m.), Prano Strainio-Pranciškaus (1920 m.) atminimui.
Kaip teigė R. Matemaitis, šis paminklas, bendradarbiaujant su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, prieš minėjimą buvo pakeistas.
Atvyko patikrinti būrio
Istorikų Vytenio ir Junonos Almonaičių knygoje „Pietų Karšuva“ rašoma, kad 1948 m. rugsėjo 15 d. Purviškių miške vyko svarbus susitikimas: Aukuro rinktinės štabo nariai buvo atvykę patikrinti Jono Stoškaus-Eimučio būrio. Netikėtai partizanus užklupo Tauragėje dislokuoto MGB pulko kareiviai ir Tauragės stribai. Septynių partizanų kūnai niekinti ir užkasti Gaurėje, kiti, manoma, išvežti į Tauragę.
Žuvusių partizanų pagerbimo renginys
