Algirdas Remeikis: nuo tremties iki Sąjūdžio
Įkelta:
2023-07-26
Nuotrauka
remeikis
Nuotraukos autorius:
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Aprašymas

Remeikių šeima: Marija, Antanas Remeikiai su vaikais Algirdu ir Daniumi

 

Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.

Gimė tremtyje

Algirdas Remeikis gimė 1957 m. liepos 10 d. Karagandoje, Kazachijos TSR. Į Sibirą buvo ištremti jo tėvai. Tėvas Antanas Remeikis, Juozo (g. 1924 m., gyv. Tauragės apskr., Batakių valsč., Pašešuvių k.) buvo suimtas 1945 m. sausio 15 d. NKGB Tauragės apskr. skyriaus. NKVD kariuomenės Karo tribunolo 1946 m. kovo 25–29 d. nuosprendžiu buvo kaltinamas priklausymu „Lietuvos laisvės armijos“ organizacijai, todėl nuteistas 10 metų pataisos darbų lagerio su teisių suvaržymu 5 metams ir turto konfiskavimu. 1946 m. birželio 21 d. išsiųstas į Uchtižemlagą. 1956 m. balandžio 10 d. paleistas iš tremties Karagandos srityje ir pervestas į spectremtį, iš kurios paleistas 1959 m. sausio 15 dieną. Mama Marytė Jakutytė  (gim. 1927 m.,  Molėtų r.), buvo nuteista Ypatingojo pasitarimo prie TSRS VSM už ryšį su partizanais 1952 m. birželio 26 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 10 tremties metų. 

Algirdo tėvai, susipažinę tremtyje, sukūrė šeimą ir susilaukė dvynių berniukų: Algirdo ir Daniaus. Vėliau, turėdami leidimą grįžti į Lietuvą, apie šią galimybę tėvai ilgokai svarstė. Žinodami, kokių  sunkumų laukia dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, jie svarstė – vykti į Alma Atą ar visgi į Lietuvą. Apsispręsti padėjo susirašinėjimas su dėde Juozu Mozeriu iš Vizbutų kaimo (Tauragės r.), dėdė Remeikių šeimynai pasiūlė apsigyventi pas jį Vizbutuose. Grįžę į Lietuvą Remeikiai vadinamojoje „mozerynėje“ ir apsistojo, pragyveno apie trejus metus. Tėvas įsidarbino statybose, kadangi jau turėjo įgūdžių, kai dirbo Karagandoje. Tėvas buvo puikus, nagingas stalius. Staliaus įgūdžiai labai pravertė, kai Sibire iš barako kraustėsi į savo butuką ir teko pačiam pasigaminti visus baldus.  

Karagandoje šeima gyveno daugiabutyje, kurį šildė vietinė katilinė. Tai buvo angliakasių miestas ir Algirdui įsiminė didžiuliai kalnai šlako. Tame daugiabutyje gyveno įvairių tautų šeimos, visų santykiai buvo draugiški. Net ir sugrįžus į Lietuvą draugystė su viena latvių šeima buvo puoselėjama dar ilgai.

Nuotrauka
remeikis
Broliai Danius ir Algirdas (viduryje) su draugais

Sugrįžo į Lietuvą 

1964 m. į Lietuvą, į Tauragę, pirmiausiai sugrįžo tėvas ir brolis Danius. Iš Sibiro parsivežė daug tėvo pasidarytų baldų, teko net vagoną samdyti. Visus baldus parsivežė į Vizbutus, pas senolį Juozą Mozerį. Dar ilgą laiką toje sodyboje buvo tėvo darytų baldų: sofa, etažerė, stalas, lova. Deja, išsaugoti jų nepavyko. Kadangi tėvai keitė gyvenamąją vietą, o vietos gautuose butuose būdavo labai mažai, tai ir baldų pasiimdavo tik minimaliai. 

Algirdas su mama į Lietuvą grįžo po metų, nes jam buvo reikalinga reabilitacija po širdies operacijos. 1965 m. Algirdas pradėjo lankyti tuometinę Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą. Kadangi 2 metus pragulėjo Karagandoje ligoninėje, 1 klasę pradėjo lankyti 9-erių. Pamena, kaip tėvas kiekvieną rytą dviračiu jį ir brolį iš Visbutų atveždavo į mokyklą. Tėvai, nenorėdami aplinkinių nereikalingų klausimų, problemų, galbūt kažkiek ir prisibijodami dėl vaikų likimo, jų ateities, berniukams nedraudė stoti į spaliukų, pionierių, komjaunuolių gretas. Algirdas, baigęs vidurinę mokyklą, įstojo į Šiaulių pedagoginio instituto dailės fakultetą, brolis – į Veterinarijos akademiją Kaune. 

Nuotrauka
remeikis
Melžėjos atvyko į darbą. Kupranugariai tremtyje buvo pagrindinė transporto priemonė

Įsitraukė į Sąjūdžio veiklą

Nuo 1983 m., baigęs dailės institutą, Algirdas buvo paskirtas į tuometinę Tauragės 4 vidurinę mokyklą dailės mokytoju. Ten susipažino su kolege dailės mokytoja Valerija Bumbuliene. Pasak Algirdo, Valerija ir buvo tas žmogus, kuris pastūmėjo jį į aktyvią 1988 m. birželio 3 d. įsikūrusio Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veiklą. Tauragėje pirmieji sąjūdiečiai susibūrė rugsėjo 28 d. Tarp jų buvo ir A. Remeikis. Vėliau Algirdas iš mokyklos perėjo į Kultūros namus, kur dirbo meninio apipavidalinimo dirbtuvėse, mokykloje dar turėjo keletą pamoką. 1988 m. gimus sūnui Mykolui aktyvi veikla sąjūdžio gretose buvo „pristabdyta“, nes, kaip pats sako, tada pagrindine veikla tapo vystyklai, mišinukai ir rūpestis naujagimiu. Algirdas pamena, kad kartu dirbdamas su a. a. Edmundu Mažrimu vėl aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą. Ypač į atmintį įstrigęs Vlado Putvinskio paminklo atstatymas, kai Tauragės sąjūdžio  aktyvistai su kastuvais atėjo prie Kultūros rūmų ieškoti, kas dar likę iš sugriauto senojo paminklo Vladui Putvinskiui. Buvo rastos postamento nuolaužos, o 1990 m. paminklas atstatytas ir pašventintas. Kartu su kitais Tauragės sąjūdininkais Algirdas dalyvavo įvairiuose rinkimuose, akcijose, mitinguose, Roko marše, Baltijos kelyje. Džiaugiasi, kad abu tėvai sulaukė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tėvas prisidėjo prie Tauragės politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veiklos, kartu su jais dalyvavo ne viename mitinge. Deja, šiandien Algirdo artimųjų jau nebėra: tėvas mirė 2005 m., mama – 2011 m., brolis – 2020 m. 

Nuotrauka
remeikis
Algirdas Remeikis Sąjūdžio kambaryje Tremties ir rezistencijos muziejuje

Pasidalinkim prisiminimais

Rugsėjo 28 d. bus minimas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrimo Tauragėje trisdešimt penkmetis. Galbūt atsiras norinčių pasidalinti savo prisiminimais iš mitingų, vykusių Tauragėje, Roko maršo Vasaros estradoje, vėliavos pakėlimo virš kultūros namų, dalyvavusių atstatant paminklus ar kituose svarbiuose įvykiuose. Užrašykim, įamžinkim istoriją dabar, kad liktų ateities kartoms. 

Aušra Norvilienė

Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė

Nuotrauka
nuotrauka

 

Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai. 
Nuotrauka
RAKETOS
Fotografuota iš palydovo
Įkelta:
2023-04-13
1944 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ne savo noru atsidūrėme kitoje barikadų pusėje. Netrukus tiek Tauragė, tiek aplink mums puikiai žinomos vietos – Skaudvilė, Šilalė, Viešvilė, Tyreliai, Žygaičiai, Dunokai, Žukai, Sakalinė, Balskai, Požerūnai, Eržvilkas ir kt. – buvo ne kartą minimos Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kaip potenciali grėsmė NATO saugumui. Tai liudija 1960 m. rugpjūčio 18 d. vieno CŽV vadų James Q. Reber’io pasirašytas dokumentas, kuriame Tauragė įvardinta kaip vienas iš 32 prioritetinių taikinių galimame branduoliniame konflikte. To priežastis – Tauragėje aptiktos dvi branduolinių raketų bazės.