Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Gimė tremtyje
Algirdas Remeikis gimė 1957 m. liepos 10 d. Karagandoje, Kazachijos TSR. Į Sibirą buvo ištremti jo tėvai. Tėvas Antanas Remeikis, Juozo (g. 1924 m., gyv. Tauragės apskr., Batakių valsč., Pašešuvių k.) buvo suimtas 1945 m. sausio 15 d. NKGB Tauragės apskr. skyriaus. NKVD kariuomenės Karo tribunolo 1946 m. kovo 25–29 d. nuosprendžiu buvo kaltinamas priklausymu „Lietuvos laisvės armijos“ organizacijai, todėl nuteistas 10 metų pataisos darbų lagerio su teisių suvaržymu 5 metams ir turto konfiskavimu. 1946 m. birželio 21 d. išsiųstas į Uchtižemlagą. 1956 m. balandžio 10 d. paleistas iš tremties Karagandos srityje ir pervestas į spectremtį, iš kurios paleistas 1959 m. sausio 15 dieną. Mama Marytė Jakutytė (gim. 1927 m., Molėtų r.), buvo nuteista Ypatingojo pasitarimo prie TSRS VSM už ryšį su partizanais 1952 m. birželio 26 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 10 tremties metų.
Algirdo tėvai, susipažinę tremtyje, sukūrė šeimą ir susilaukė dvynių berniukų: Algirdo ir Daniaus. Vėliau, turėdami leidimą grįžti į Lietuvą, apie šią galimybę tėvai ilgokai svarstė. Žinodami, kokių sunkumų laukia dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, jie svarstė – vykti į Alma Atą ar visgi į Lietuvą. Apsispręsti padėjo susirašinėjimas su dėde Juozu Mozeriu iš Vizbutų kaimo (Tauragės r.), dėdė Remeikių šeimynai pasiūlė apsigyventi pas jį Vizbutuose. Grįžę į Lietuvą Remeikiai vadinamojoje „mozerynėje“ ir apsistojo, pragyveno apie trejus metus. Tėvas įsidarbino statybose, kadangi jau turėjo įgūdžių, kai dirbo Karagandoje. Tėvas buvo puikus, nagingas stalius. Staliaus įgūdžiai labai pravertė, kai Sibire iš barako kraustėsi į savo butuką ir teko pačiam pasigaminti visus baldus.
Karagandoje šeima gyveno daugiabutyje, kurį šildė vietinė katilinė. Tai buvo angliakasių miestas ir Algirdui įsiminė didžiuliai kalnai šlako. Tame daugiabutyje gyveno įvairių tautų šeimos, visų santykiai buvo draugiški. Net ir sugrįžus į Lietuvą draugystė su viena latvių šeima buvo puoselėjama dar ilgai.
Broliai Danius ir Algirdas (viduryje) su draugais
Sugrįžo į Lietuvą
1964 m. į Lietuvą, į Tauragę, pirmiausiai sugrįžo tėvas ir brolis Danius. Iš Sibiro parsivežė daug tėvo pasidarytų baldų, teko net vagoną samdyti. Visus baldus parsivežė į Vizbutus, pas senolį Juozą Mozerį. Dar ilgą laiką toje sodyboje buvo tėvo darytų baldų: sofa, etažerė, stalas, lova. Deja, išsaugoti jų nepavyko. Kadangi tėvai keitė gyvenamąją vietą, o vietos gautuose butuose būdavo labai mažai, tai ir baldų pasiimdavo tik minimaliai.
Algirdas su mama į Lietuvą grįžo po metų, nes jam buvo reikalinga reabilitacija po širdies operacijos. 1965 m. Algirdas pradėjo lankyti tuometinę Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą. Kadangi 2 metus pragulėjo Karagandoje ligoninėje, 1 klasę pradėjo lankyti 9-erių. Pamena, kaip tėvas kiekvieną rytą dviračiu jį ir brolį iš Visbutų atveždavo į mokyklą. Tėvai, nenorėdami aplinkinių nereikalingų klausimų, problemų, galbūt kažkiek ir prisibijodami dėl vaikų likimo, jų ateities, berniukams nedraudė stoti į spaliukų, pionierių, komjaunuolių gretas. Algirdas, baigęs vidurinę mokyklą, įstojo į Šiaulių pedagoginio instituto dailės fakultetą, brolis – į Veterinarijos akademiją Kaune.
Įsitraukė į Sąjūdžio veiklą
Nuo 1983 m., baigęs dailės institutą, Algirdas buvo paskirtas į tuometinę Tauragės 4 vidurinę mokyklą dailės mokytoju. Ten susipažino su kolege dailės mokytoja Valerija Bumbuliene. Pasak Algirdo, Valerija ir buvo tas žmogus, kuris pastūmėjo jį į aktyvią 1988 m. birželio 3 d. įsikūrusio Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veiklą. Tauragėje pirmieji sąjūdiečiai susibūrė rugsėjo 28 d. Tarp jų buvo ir A. Remeikis. Vėliau Algirdas iš mokyklos perėjo į Kultūros namus, kur dirbo meninio apipavidalinimo dirbtuvėse, mokykloje dar turėjo keletą pamoką. 1988 m. gimus sūnui Mykolui aktyvi veikla sąjūdžio gretose buvo „pristabdyta“, nes, kaip pats sako, tada pagrindine veikla tapo vystyklai, mišinukai ir rūpestis naujagimiu. Algirdas pamena, kad kartu dirbdamas su a. a. Edmundu Mažrimu vėl aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą. Ypač į atmintį įstrigęs Vlado Putvinskio paminklo atstatymas, kai Tauragės sąjūdžio aktyvistai su kastuvais atėjo prie Kultūros rūmų ieškoti, kas dar likę iš sugriauto senojo paminklo Vladui Putvinskiui. Buvo rastos postamento nuolaužos, o 1990 m. paminklas atstatytas ir pašventintas. Kartu su kitais Tauragės sąjūdininkais Algirdas dalyvavo įvairiuose rinkimuose, akcijose, mitinguose, Roko marše, Baltijos kelyje. Džiaugiasi, kad abu tėvai sulaukė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tėvas prisidėjo prie Tauragės politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veiklos, kartu su jais dalyvavo ne viename mitinge. Deja, šiandien Algirdo artimųjų jau nebėra: tėvas mirė 2005 m., mama – 2011 m., brolis – 2020 m.
Algirdas Remeikis Sąjūdžio kambaryje Tremties ir rezistencijos muziejuje
Pasidalinkim prisiminimais
Rugsėjo 28 d. bus minimas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrimo Tauragėje trisdešimt penkmetis. Galbūt atsiras norinčių pasidalinti savo prisiminimais iš mitingų, vykusių Tauragėje, Roko maršo Vasaros estradoje, vėliavos pakėlimo virš kultūros namų, dalyvavusių atstatant paminklus ar kituose svarbiuose įvykiuose. Užrašykim, įamžinkim istoriją dabar, kad liktų ateities kartoms.
Aušra Norvilienė
Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė
Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir mažindami eismo įvykių skaičių, liepos mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje vykdys prevencines priemones. Liepos 3-5 d. ir liepos 20-22 d. vyks elektrinių mikrojudrumo priemonių, dviračių, elektrinių mopedų, vairuotojų kontrolė. Liepos 7-10 d
Tauragės rajono savivaldybė informuoja, kad birželio 19 d. atlikus maudyklų vandens kokybės tyrimus, nustatyta, jog visuose tirtuose rajono vandens telkiniuose vandens kokybė atitinka higienos normos HN 92:2018 reikalavimus – maudytis galima. Tyrimai buvo atlikti šiose vietose: Jūros upės maudykla Balskų tvenkinys Keramikos
Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje 18-metis pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo atimti gyvybę mažametei mergaitei bei fizinio smurto prieš kitą nepilnametę. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Taur
Policija tiria du svetimo turto pagrobimo atvejus, įvykusius Šilalės ir Šilutės rajonuose. Šilalės rajone, Vingininkų kaime, laikotarpiu nuo birželio 28 d. 15.00 val. iki birželio 29 d. 10.00 val., iš 1951 m. gimusiai moteriai priklausančio neužrakinto ūkinio pastato buvo pavogti grūdai. Dėl šio įvykio pradėtas i
Per du dešimtmečius Lietuva tapo šimtaprocentine europietiška šalimi, tačiau vos už kelių šimtų kilometrų nuo sostinės, kurioje sukoncentruotas valstybės valdymas, mokslas ir verslas su gerai apmokamomis darbo vietomis, europietiškos kultūros šalis vis labiau panašėja į skurdžią pensinin
Siekiant stiprinti keliuose dirbančių specialistų ir visų eismo dalyvių saugumą, AB „Kelių priežiūra“ įsigijo 20 naujų mobilių smūgio slopintuvų. Šiuo metu vykdomas dar 11 tokių pat įrenginių įsigijimo procesas. Bendra numatoma investicija į įvairias darbuotojų saugumo priemones – daugiau nei 1 milijonas eurų. Bend
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, Lietuvoje bus teikiamos tik internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Asmenims nebereikės vykti į savivaldybes, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius – prašymus dėl valstybinės žemės nuo
Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus įstatymus, kurie atveria kelią antrosios pensijų kaupimo pakopos pokyčiams. Sistema bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antroje
Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais įteisintas naujas GPM tarifas, nustatytas atskiras apmokestinimas ūkininkams ir papildomas neapmokestinamąsias pajamas auginantiems vaikus, individualios veiklos pajamos įtraukiamos į bendrą progresinį apmokestinimą. Už tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas
Seimas priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, kuriame skirtingai apmokestintas gyventojų turimas nekomercinį nekilnojamasis turtas – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą* ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, kad savivaldybių tarybos nustatys pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės
Siekiant, kad žmonės su negalia galėtų sėkmingai naudotis šunų pagalbininkų pagalba, bus patobulintas prieinamumo reglamentavimas, įtvirtinta asmenų su negalia teisė į šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensaciją, teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje, statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties, naudotis vie&sca