Aušros Augustytės nuotrauka
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.
Margiškių bažnyčia neišliko
Pirmieji Sartininkų parapijos maldos namai, kaip skelbiama liuteronai.lt, buvo pastatyti Margiškių kaime, apie 3 km nuo Sartininkų. Tiksli statybos data nėra žinoma, tačiau atsižvelgiant į tai, kad XX a. pradžioje šis pastatas jau buvo nebetinkamas naudoti, galima teigti, kad pamaldos jame vyko jau XIX a. viduryje ar net pradžioje. Iki 1824 m. Margiškiuose įsteigta evangelikų liuteronų bendruomenės išlaikoma pradinė mokykla. Joje mokydavosi apie 40–50 vaikų. 1869 m. carinė valdžia visas religinių bendruomenių mokyklas, tarp jų ir Margiškių, uždarė. Parapiją tuomet aptarnavo sakytojai ir kunigai iš Tauragės. XX a. pradžioje Martiškių bažnyčia sudegė.
Kaip knygoje „Pietų Karšuva“ rašo istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai, Margiškiai – beveik sunykęs kaimas į šiaurės rytus nuo Sartininkų ir į pietvakarius nuo Pryšmantų. Dabartiniu vardu Margiškiai minimi, rodos, nuo 1667-ųjų. Pasak Almonaičių, istorikas Kazys Misius išsiaiškino, kad iki tų metų ten buvo suformuota maža, bet atskira didžiojo kunigaikščio valda, kurioje ilgainiui išaugo dvarelis. Jis gyvavo iki XX a. pradžios, kol dvarą nupirko ir pasidalijo penki broliai Nasvyčiai. 1902-aisiais Margiškiuose buvo 117 gyventojų, o 1923 m. surašyti 196 sodiečiai, 32 ūkiai. 1959 m. kaime gyveno 78 žmonės. Apie 1970 m. įsibėgėjus melioracijai dauguma Margiškių kaimo sodybų iškeltos. Paskutinieji gyventojai išsikėlė apie 1995 m. Oficialiais duomenimis, 2017 m. kaime buvo registruotos 2 sodybos, 3 gyventojai. Faktiškai testovėjo keli negyvenami namai.
Liko tik kaimavietė
Buvę gyventojai savo gimtinės nepamiršo. Kaip rašo Almonaičiai, apie 2015 m. išvalius apleistą teritoriją Margiškių kaimavietė tapo kraštiečių susitikimų erdve ir tiesiog patrauklia lankyti vieta. Čia kviečia užkopti viena iš aukštesnių apylinkės kalvų, nuo kurios atsiveria erdvus apylinkių peizažas: žvilgsnis pasiekia ir net kitapus Nemuno esančių Mažosios Lietuvos miestų kaminus. Į šiaurryčius dulsvuoja senosios Margiškių kapinės. Prie kaimavietėn atvedančio keliuko stovi paminklinis akmuo iki 1971-ųjų veikusiai kaimo pradinei mokyklia, kurią lankė vaikai iš Margiškių bei gretimų Laužininkų ir Urvinių. Šių kaimų sodybų schema netoliese įrengtame stende praneša, kad čia gyventa Paliokų, Šepučių, Merkelių, Gečų, Juškų, Mančų, Fetingių, Balserių – katalikų ir evangelikų liuteronų.
Pašventinta 1934-aisiais
Pasak V. ir J. Almonaičiai, manytina, kad Sartininkų evangelikų liuteronų bendruomenė susidarė daugiausia iš atsikrausčiusių lietuvininkų. „Štai 1562 m. Karšuvos valsčiaus inventoriuje nurodoma, kad vienas pirmųjų Sartininkų gyventojų Mikelis Taliataitis buvo ką tik atsikraustęs iš Prūsijos kunigaikštystės. Sartininkų apylinkių evangelikų liuteronų kilmę nusako ir asmenvardžiai. Pavyzdžiui, žmonės pavarde Aušra gyveno tiek šiapus sienos, tiek kitapus „rubežiaus“, – rašo istorikai.
mle.lt/Iš Dariaus Petkūno rinkinio
Vietos centru tapus Sartininkų bažnytkaimiui liuteronai nusprendė čia pasistatyti savo maldos namus. Kaip teigiama liuteronai.lt, įsigijusi žemės sklypą parapija iš karto ėmėsi darbo. Iš valstiečio Meretskio, gyvenusio Gorainių kaime (Vainuto valsčius), buvo nupirkta paruošta miško medžiaga, už kurią parapija sumokėjo tuo metu nemažą 3000 litų sumą. Dailidė Jonas Simkaitis iš Skiržemių kaimo surentė sienas ir stogą. Namo vidų įrengė meistras Frydas Simkaitis iš Žemaičių Naumiesčio. Išorės apdailą atliko Emilis Dienas iš Urvinių kaimo. Parapija už šiuos darbus sumokėjo 4000 litų, tad iš viso bažnyčios statyba kainavo 7000 litų. Statybos išlaidas padengė patys parapijiečiai, kurie dosniai aukojo, nors ir nebuvo turtingi. Suolai, altorius ir kiti bažnyčios baldai buvo pargabenti iš senųjų, Margiškiuose buvusių maldos namų.
Naujoji Sartininkų bažnyčia pašventinta 1934 m. Bažnyčios statinys tinkuoto mūro, stačiakampio plano, savo forma panašus į gyvenamąjį namą. Bokštelis įrengtas pietrytiniame gale. Maldų patalpa užima apie pusę statinio. Erdvus šventorius aptvertas metaline tvora.
Parapiją ir toliau aptarnavo Tauragės kunigai. Bažnyčios pastatas sėkmingai išlaikė II Pasaulinio karo audras, tačiau jų metu parapija prarado savo archyvą ir biblioteką. 1944 m. prie jos prisijungė bažnyčios netekusi Natkiškių parapija. Pastarosios bokštą traukdamiesi susprogdino vokiečių kareiviai. 1950 m. Sartininkų parapijoje buvo 500 tikinčiųjų.
Nuotrauka iš Vytenio ir Junonos Almonaičių knygos „Pietų Karšuva“
Pasak V. ir J. Almonaičių, 2001 m. surašymo duomenimis, Sartininkų ir Žygaičių apylinkėse gyveno apie pustrečio šimto evangelikų liuteronų.
Nuo 1941 m. parapiją aptarnavo vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas (1914–1995) ir diakonas Artūras Timpa. 1995–2000 metais jos kunigas buvo vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas jaunesnysis. Šiuo metu Sartininkuose kunigauja Mindaugas Dikšaitis.
Aušros Augustytės nuotrauka
2020 metais pirmosios Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regi
Tauragėje, Gedimino g., prie įvažiavimo į aplinkkelį esantys šviesoforai jau veikia! Siekiant optimaliai sureguliuoti šviesoforų veikimo laikus ir trukmę, šiuo metu stebimas automobilių srautas. Atsiprašome už galimus laikinus nepatogumus ir gyventojų prašome supratingumo bei kantrybės. Taip pat Tauragės rajono
Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir pla
Pasakyti „ne“ sūriui – tikrai sunki užduotis. Rytą pradedame su riekele jo ant duonos, priešpiečiams valgome salotas su mocarela, užkandžiaujame kietuoju ir gurmaniškais pelėsiniais, jis palaimingai tįsta ant picos ar su makaronais... Daugeliui vieni skaniausių patiekalų yra būtent su sūriu, todėl jis paprastai yra b
2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai atskleidžia, kad Tauragės rajono abiturientai pasiekė išties puikių rezultatų. Šiemet jie ne tik gerai pasirodė daugelyje dalykų, bet ir surinko nemažai aukščiausių – 100 balų – įvertinimų. 100 balų įvertinimus pelnė mūsų rajono abiturientai įvairiuose egzaminu
Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego. Tačiau vaiko ar paauglio organizmas reiklesnis ir miego jam gali reikėti gerokai daugiau. Kodėl augančiam ir bręstančiam organizmui svarbus kokybiškas miegas ir kaip jį užtikrinti sukurti kokybiško poilsio rutiną, pasakoja vaiko teisių gynėja Giedrė Salickienė. Vaiko teisių gynė
Vaikų vasaros atostogos gali būti ne tik linksmos, bet ir labai prasmingos – šiemet biblioteka ir vėl kvietė 7–8 metų vaikus dalyvauti stovykloje „Pozityvumo tiltas“. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas emociniam intelektui, pasitikėjimui savimi ir kūrybiškumui ugdyti. Stovyklos išskirtinumas – ne ti
Liepos 16 d. Telšių vyskupijos kurijos paskelbti paskyrimai palies ir Tauragės Švč. Trejybės parapiją. Tikintieji atsisveikins su parapijoje tarnavusiais vikarais – kun. Roku Maziliauskiu ir kun. Sigitu Valauskiu. Telšių vyskupijos kurija išplatino pranešimą, kad kun. R. Maziliauskis atleistas
Tauragės rajono savivaldybėje apsilankė Inesa Ašmantaitė, kuriai buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis. Inesa Ašmantaitė su šeima gyvena Čekijoje, yra Lietuvos garbės konsulė Čekijos Respublikoje, atstovauja Lietuvai Moravijos ir Pietų Bohemijos regionuose. Ji su dideliu džiaugsmu ir pagarba nori prisidėti prie
Skaitymo skatinimo iššūkis „Vasara su knyga“, vasaros pradžioje pakvietęs visus – nuo knygų mylėtojų iki tik retkarčiais knygą atsiverčiančių skaitytojų – leistis į skaitymo kelionę, jau įpusėjo ir fiksuoja puikius rezultatus: iššūkį jau priėmė per 19 000 dalyvių, iš jų – daugiau nei
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje per pastarąją parą registruoti keli reikšmingi įvykiai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu, grasinimais bei svetimo turto pagrobimu. Sveikatos sutrikdymaiLiepos 15 d. apie 20.20 val. Tauragėje, M. K. Čiurlionio gatvėje, namuose, neblaivus (2,60 prom.) vyras, gim
Liepos 10–13 dienomis Tauragės rajono savivaldybės delegacija lankėsi Bytove (Lenkija), kur vyko 679-ųjų miesto teisių suteikimo metinių šventė. Tauragės ir Bytovo partnerystė puoselėjama nuo 2017 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinti bendri projektai, dalintasi patirtimi kultūros, sporto bei užsieniečių socialinės integr