Aušros Augustytės nuotrauka
Sartininkų parapijos istorija: ištakos veda į jau išnykusį Margiškių kaimą
- Raimonda ALYSIENĖ
- Birželio 1, 2023
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.
Margiškių bažnyčia neišliko
Pirmieji Sartininkų parapijos maldos namai, kaip skelbiama liuteronai.lt, buvo pastatyti Margiškių kaime, apie 3 km nuo Sartininkų. Tiksli statybos data nėra žinoma, tačiau atsižvelgiant į tai, kad XX a. pradžioje šis pastatas jau buvo nebetinkamas naudoti, galima teigti, kad pamaldos jame vyko jau XIX a. viduryje ar net pradžioje. Iki 1824 m. Margiškiuose įsteigta evangelikų liuteronų bendruomenės išlaikoma pradinė mokykla. Joje mokydavosi apie 40–50 vaikų. 1869 m. carinė valdžia visas religinių bendruomenių mokyklas, tarp jų ir Margiškių, uždarė. Parapiją tuomet aptarnavo sakytojai ir kunigai iš Tauragės. XX a. pradžioje Martiškių bažnyčia sudegė.
Kaip knygoje „Pietų Karšuva“ rašo istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai, Margiškiai – beveik sunykęs kaimas į šiaurės rytus nuo Sartininkų ir į pietvakarius nuo Pryšmantų. Dabartiniu vardu Margiškiai minimi, rodos, nuo 1667-ųjų. Pasak Almonaičių, istorikas Kazys Misius išsiaiškino, kad iki tų metų ten buvo suformuota maža, bet atskira didžiojo kunigaikščio valda, kurioje ilgainiui išaugo dvarelis. Jis gyvavo iki XX a. pradžios, kol dvarą nupirko ir pasidalijo penki broliai Nasvyčiai. 1902-aisiais Margiškiuose buvo 117 gyventojų, o 1923 m. surašyti 196 sodiečiai, 32 ūkiai. 1959 m. kaime gyveno 78 žmonės. Apie 1970 m. įsibėgėjus melioracijai dauguma Margiškių kaimo sodybų iškeltos. Paskutinieji gyventojai išsikėlė apie 1995 m. Oficialiais duomenimis, 2017 m. kaime buvo registruotos 2 sodybos, 3 gyventojai. Faktiškai testovėjo keli negyvenami namai.
Liko tik kaimavietė
Buvę gyventojai savo gimtinės nepamiršo. Kaip rašo Almonaičiai, apie 2015 m. išvalius apleistą teritoriją Margiškių kaimavietė tapo kraštiečių susitikimų erdve ir tiesiog patrauklia lankyti vieta. Čia kviečia užkopti viena iš aukštesnių apylinkės kalvų, nuo kurios atsiveria erdvus apylinkių peizažas: žvilgsnis pasiekia ir net kitapus Nemuno esančių Mažosios Lietuvos miestų kaminus. Į šiaurryčius dulsvuoja senosios Margiškių kapinės. Prie kaimavietėn atvedančio keliuko stovi paminklinis akmuo iki 1971-ųjų veikusiai kaimo pradinei mokyklia, kurią lankė vaikai iš Margiškių bei gretimų Laužininkų ir Urvinių. Šių kaimų sodybų schema netoliese įrengtame stende praneša, kad čia gyventa Paliokų, Šepučių, Merkelių, Gečų, Juškų, Mančų, Fetingių, Balserių – katalikų ir evangelikų liuteronų.
Pašventinta 1934-aisiais
Pasak V. ir J. Almonaičiai, manytina, kad Sartininkų evangelikų liuteronų bendruomenė susidarė daugiausia iš atsikrausčiusių lietuvininkų. „Štai 1562 m. Karšuvos valsčiaus inventoriuje nurodoma, kad vienas pirmųjų Sartininkų gyventojų Mikelis Taliataitis buvo ką tik atsikraustęs iš Prūsijos kunigaikštystės. Sartininkų apylinkių evangelikų liuteronų kilmę nusako ir asmenvardžiai. Pavyzdžiui, žmonės pavarde Aušra gyveno tiek šiapus sienos, tiek kitapus „rubežiaus“, – rašo istorikai.
mle.lt/Iš Dariaus Petkūno rinkinio
Vietos centru tapus Sartininkų bažnytkaimiui liuteronai nusprendė čia pasistatyti savo maldos namus. Kaip teigiama liuteronai.lt, įsigijusi žemės sklypą parapija iš karto ėmėsi darbo. Iš valstiečio Meretskio, gyvenusio Gorainių kaime (Vainuto valsčius), buvo nupirkta paruošta miško medžiaga, už kurią parapija sumokėjo tuo metu nemažą 3000 litų sumą. Dailidė Jonas Simkaitis iš Skiržemių kaimo surentė sienas ir stogą. Namo vidų įrengė meistras Frydas Simkaitis iš Žemaičių Naumiesčio. Išorės apdailą atliko Emilis Dienas iš Urvinių kaimo. Parapija už šiuos darbus sumokėjo 4000 litų, tad iš viso bažnyčios statyba kainavo 7000 litų. Statybos išlaidas padengė patys parapijiečiai, kurie dosniai aukojo, nors ir nebuvo turtingi. Suolai, altorius ir kiti bažnyčios baldai buvo pargabenti iš senųjų, Margiškiuose buvusių maldos namų.
Naujoji Sartininkų bažnyčia pašventinta 1934 m. Bažnyčios statinys tinkuoto mūro, stačiakampio plano, savo forma panašus į gyvenamąjį namą. Bokštelis įrengtas pietrytiniame gale. Maldų patalpa užima apie pusę statinio. Erdvus šventorius aptvertas metaline tvora.
Parapiją ir toliau aptarnavo Tauragės kunigai. Bažnyčios pastatas sėkmingai išlaikė II Pasaulinio karo audras, tačiau jų metu parapija prarado savo archyvą ir biblioteką. 1944 m. prie jos prisijungė bažnyčios netekusi Natkiškių parapija. Pastarosios bokštą traukdamiesi susprogdino vokiečių kareiviai. 1950 m. Sartininkų parapijoje buvo 500 tikinčiųjų.
Nuotrauka iš Vytenio ir Junonos Almonaičių knygos „Pietų Karšuva“
Pasak V. ir J. Almonaičių, 2001 m. surašymo duomenimis, Sartininkų ir Žygaičių apylinkėse gyveno apie pustrečio šimto evangelikų liuteronų.
Nuo 1941 m. parapiją aptarnavo vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas (1914–1995) ir diakonas Artūras Timpa. 1995–2000 metais jos kunigas buvo vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas jaunesnysis. Šiuo metu Sartininkuose kunigauja Mindaugas Dikšaitis.
Aušros Augustytės nuotrauka
Daugiau naujienų
- Prieš 11 valandų
Pokyčiai Tauragės rajono savivaldybės taryboje
Vyriausioji rinkimų komisija patenkino Tauragės savivaldybės tarybos narės Rimos Bandzinaitės-Latožienės prašymą atsistatydinti ir pripažino tarybos nario įgaliojimus nutrūkus nesuėjus terminui. R. Bandzinaitę-Latožienę Tauragės savivaldybės taryboje pakeis Liberalų sąraše pirmoji tarybos nario mandato negavusi kandidatė Sonata Jurgil
- Prieš 14 valandų
ALFONSAS ČEPAUSKAS: „Dar esu ir kažką veikiu nors „apsisukimai" sumažėjo“
Visada džiaugiuosi, kai parašo dailininkas, kraštietis, Tauragės Garbės pilietis, apdovanotas Tauragės apskrities garbės ženklu „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“ Alfonsas Čepauskas. Jo neišmatuojamoje ir neaprėpiamoje kūrybos versmėje visada randama naujienų. Ar tai būna nauji dailės, grafikos darbai, ar skulptūros
- Vakar
Tradicijų puoselėjimas advento ir kalėdiniu laikotarpiu
Etninės kultūros globos taryba savivaldybių kultūros ir švietimo skyriams išsiuntė raštą, kuriame raginama puoselėti lietuviškas tradicijas advento ir kalėdiniu laikotarpiu. Jame atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva pasižymi ypač turtingomis ir išskirtinėmis kalendorinių švenčių tradicijomis. Jų puoselėjimą i
- Vakar
Stipraus vėjo verčiami medžiai laidus nutraukė tūkstantyje šalies vietų
Pirmadienį gūsingo vėjo išversti medžiai ir nulaužtos šakos pridarė nemažai žalos tinklui. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, iš viso yra daugiau 1000 pažeistų tinklo vietų, kur reikia atlikti remonto darbus. Padarinius operatyviai šalina daugiau kaip 200 brigadų, tačiau darbus sunkina tebe&
- Vakar
Kuo burnos skalavimo skystis naudingas ir ar tikrai jo reikia?
Burnos skalavimo skystis – viena iš dažniausiai reklamuojamų burnos higienos priemonių, kuri žada gaivų kvapą, apsaugą nuo bakterijų ir netgi dantų emalio stiprinimą. Tačiau ar šis produktas tikrai yra būtinas kasdienėje dantų priežiūros rutinoje? Ar jis gali pakeisti dantų šepetėlį ar siūlą? Profesionali odontologijos k
- Gruodžio 16, 2024
Religinių konfesijų ženklai šių dienų Tauragėje
Artėjant žiemos šventėms pradedame mąstyti dvasingiau. Kalėdos, Kristaus užgimimo šventė, pasėja meilės artimui grūdą ne tik praktikuojančių krikščionių širdyse. Tam nebūtini gilūs religiniai įsitikinimai, Kalėdų šventės prasmė slypi bendražmogiškų vertybių ir dvasinių prasmių pajautime, kuris savaime užlie
- Gruodžio 15, 2024
Lietuvai rengiantis karo prievolės pertvarkai, Suomijoje visuotinis šaukimas privalomas jau daugiau nei šimtmetį
Lietuvai nusprendus pertvarkyti karo prievolės sistemą, nuo 2026 m. į šauktinių sąrašus bus įtraukti visi mokyklą baigę ir 18 m. sulaukę jaunuoliai. Taip bus sudarytos sąlygos ateityje pereiti prie visuotinio šaukimo. Tuo tarpu Suomijoje visuotinė karinė tarnyba yra privaloma jau daugiau nei šimtmetį, o apklausos rodo, k
- Gruodžio 15, 2024
Įvertinkite: gospel choras GLORIA I Kalėdų laikas
- Gruodžio 13, 2024
Užbaigus remonto darbus duris atvėrė lopšelio-darželio „Pušelė“ II korpusas
Užbaigus remonto darbus Tauragėje duris atvėrė lopšelio-darželio „Pušelė“ II korpusas. Šiame korpuse iš viso atnaujintos šešios grupės, iš kurių dvi – papildomai įrengtos ikimokyklinio ugdymo grupės vaikams nuo 1 iki 1,5 metų. Tauragės savivaldybėje tai jau trečia ikimokyklinio ugdy
- Gruodžio 13, 2024
Pristatys rezidencijos metu sukurtą sienos piešinį
Tauragė ilgus metus buvo žinoma kaip regionas, iš kurio dažniau išvykstama, nei grįžtama. Martynas Aužbikavičius – iš Tauragės kilęs, čia užaugęs, šiandien sėkmingai kuriantis tarpdisciplininis menininkas. Po 10-ies metų Martynas grįžta į gimtąjį miestą dar kartą čia įspausti spalvoto pėdsako, šįkart –
- Gruodžio 12, 2024
Lietuvos banko rūmai Tauragėje
Privačiam asmeniui priklausantys istoriniai Lietuvos banko Tauragės skyriaus rūmai nuo 2020 m. spalio 1 d. neteko pagrindinio nuomininko – „Luminor“ banko, kuris nutarė, kad visoje apskrityje jam neverta turėti nė vieno padalinio. Mažosiose patalpose dar veikia vienas kitas biuras, tačiau pastato pagrindinė operacijų salė stovi tu
- Gruodžio 11, 2024
Smulkieji verslininkai jau gali įsigyti verslo liudijimus kitiems metams
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad smulkieji verslininkai jau gali įsigyti verslo liudijimus 2025 m. Tai ypač aktualu gyventojams, kurie veiklą pradės vykdyti jau nuo sausio mėn. pradžios, nes jie turėtų pasiruošti iš anksto ir verslo liudijimą įsigyti nelaukiant paskutinių šių metų dienų. Patogiausia tą padar