Senoji Tauragės sinagoga, statyta iki 1839 m. Fotografuota 1936 m.
Mažesnioji sinagoga (1941–1944 m.)
Paminklas Tauragės sinagogoms atminti
Didžioji Tauragės sinagoga
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos.
Iškilmingas atidengimas – rugsėjį
Iniciatyvą, kad toks paminklas atsirastų, parodė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas-fondų saugotojas Darius Kiniulis. „Sovietmečiu buvo taip nesvarbu, kad gatvės ir sinagogų vietoje įrengtas stadionas, pastatyta mokykla, tad amžinti teko netoliese. Manau, kad graži, klestinti aplinka ir jos istorijos žinojimas nuteikia žmones mylėti tai, kur gyveni“, – savo feisbuko paskyroje teigia D. Kiniulis.
O toliau darbo ėmėsi Tauragės savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Naujokienė, besirūpinanti kultūros paveldo išsaugojimu. Kaip ji papasakojo „Tauragės žinioms“, paminklas gautas dovanų, reikėjo tik įrengti postamentą. Tuo pasirūpino Tauragės miesto seniūnas Žilvinas Majus.
– Toks pat paminklas pernai pastatytas greta išlikusios Skaudvilės sinagogos. Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas tęsia projektą, įamžindamas buvusias žydų bendruomenes, statydamas atminimo ženklus tose vietose, kuriose veikė žydų maldos namai – sinagogos. Pernai atminimo ženklus fondas dovanojo dar aštuoniems Žemaitijos miesteliams, tarp jų – ir Skaudvilei, – pasakojo D. Naujokienė.
Pasak jos, tada, kai buvo statomas paminklas Skaudvilėje, ji ir susipažino su Eugenijumi Bunka, vadovaujančiu Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondui. Tad kilus minčiai įamžinti dvi Tauragėje stovėjusias sinagogas ji kreipėsi į E. Bunką, kuris pritarė idėjai. Tad iš Sedos buvo parvežtas pats atminimo ženklas, o kai seniūnija pastatė postamentą, ir pastatytas.
Iškilmingo paminklo atidengimo, pasak D. Naujokienės, dar teks palaukti. Dabar artėja miesto šventė, vyksta daugybė renginių, tad norint, kad paminklo atidarymas išsiskirtų iš renginių gausos ir sulauktų daugiau dėmesio, jis numatytas rugpjūčio mėnesį.
Dvi sinagogos
Apie toje vietoje stovėjusias dvi sinagogas „Tauragės žiniose“ 2020 m. gruodį publikuotame straipsnyje D. Kiniulis rašė „Atėjus į Martyno Mažvydo progimnazijos stadioną, net ir įjungus vaizduotę, visgi sunku įsivaizduoti, kad kadaise jo vietoje čia vis dar tęsėsi Bažnyčių gatvė, o vienoje kelio pusėje buvo dvi pagrindinės žydų sinagogos – mažoji ir didžioji.
– Toks pat paminklas pernai pastatytas greta išlikusios Skaudvilės sinagogos. Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas tęsia projektą, įamžindamas buvusias žydų bendruomenes, statydamas atminimo ženklus tose vietose, kuriose veikė žydų maldos namai – sinagogos. Pernai atminimo ženklus fondas dovanojo dar aštuoniems Žemaitijos miesteliams, tarp jų – ir Skaudvilei, – pasakojo D. Naujokienė.
Mažoji statyta dar 1839 m., ant fasado buvo užrašas jidiš kalba: „Šis namas – dovana Moše Leib Tiler“. Didesnioji Šatomo mūrinė sinagoga pastatyta 1857 m. Į sinagogas eidavo vyrai, o moterys – tik atskiromis progomis. Be to, moterys galėdavo būti tik balkone. Architektūriškai ji labai panaši į Skaudvilės sinagogą. Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą greta mažosios sinagogos išdygo gyvenamasis namas, nors ir perstatytas, bet išlikęs iki šiol. O visai netoliese pastatyta turgaus halė. Kitoje gatvės pusėje stovėjo mediniai namai. 1941 metų birželį ši dalis smarkiai bombarduota ir neišliko. Žydų tankiau gyventa ir kitur: V. Kudirkos, Vytauto, Kęstučio gatvėse.“
Pasak D. Kiniulio, pamatyti atkurtus trimačius modelius ir kaip apytiksliai atrodė gatvė, galima http://virtualusturas.tauragesmuziejus.lt/
Žydai Tauragėje prieš Antrąjį pasaulinį karą
Apie žydų istoriją Tauragėje welovelithuania.lt rašo: „Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Tauragės mieste gyveno apie 15 000 gyventojų, iš kurių apie 4 000 žydų. Nemaža dalis žydų į Tauragę atvyko, kai hitlerininkai užėmė Klaipėdos kraštą. Žydai buvo taikūs žmonės, kurie nuo seno vertėsi prekyba, kūrė pramonės įmones, turėjo savo kultūrą, religiją, papročius, statė mokyklas ir kartu su mūsų gyventojais puoselėjo Tauragės ateitį. Tarp Kęstučio ir Vytauto gatvių buvo didelė turgaus aikštė, prie kurios buvo išsidėsčiusios daugiausia žydams priklausiusios parduotuvės. Aplink aikštę išsidėsčiusios Hiršo Bermano mašinų ir dviračių, Jokūbo Deno manufaktūros, Izraelio Blocho ūkinių prekių, Hiršo Šlomovo geležies dirbinių ir Elijo Levito manufaktūros parduotuvės. Taip pat jų buvo Šilalės, Stoties, Laisvės, Bažnyčių ir kitose gatvėse. Prekyba buvo pagrindinis amatas, verslas, tiesiog įaugęs į tos tautos kraują. Jau 1919 m. žydai turėjo savo muitinę prekybai su Prūsija, Vokietija, Lenkija. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Tauragėje buvo 72 įmonės, kurių 49 priklausė žydams, tai sudarė 67 proc. Visų įmonių pastatai sugriauti Antrojo pasaulinio karo metu.
Genocido aukos
Žydų tautos tragedija Antrojo pasaulinio karo metais sukrėtė visą Europą. Lietuva viena pirmųjų pajuto vokiečių fašizmo žiaurumą. Tauragė – ne išimtis ir miestas taip pat buvo paliestas vokiškojo fašizmo politikos žiaurumo.
Pasak welovelithuania.lt, vokiečių okupacijos metais dalis Tauragės miesto gyventojų buvo deportuoti į Vokietiją. Labiausiai nukentėjo miesto ir apylinkių žydai. 1941 metų liepos mėnesį buvo suimta 300 žydų, jie uždaryti į 7-ojo pėstininkų pulko kareivines. Tų metų rugsėjo 6 d. apskrities viršininkas Vl. Mylimas išleido nurodymus, kuriuose numatyta, kad žydai privalo nešioti Dovydo žvaigždę, negali vaikščioti šaligatviais, važinėti susisiekimo priemonėmis, sėdėti viešose vietose; taip pat visas žydų turtas konfiskuojamas ir tvarkomas pagal apygardos komisijos nuostatus. Tauragės žydų getas įrengtas jau minėtose kareivinėse Vytauto gatvėje. 1941 metų vasarą Visbutuose buvo sušaudyti apie 900 Tauragės geto žydų vyrų, o apie 3 000 moterų, senelių ir vaikų buvo sušaudyti rugsėjo mėnesį Antšunijų kaimo miške. Tauragės žydus žudė baltaraiščiai ir vokiečių gestapas. Karo metais miesto burmistras buvo J. Jurgilas, gestapo viršininkas – Švarcas.
Šiandien Tauragėje žydų bendruomenės nebėra. Greta Antšunijų kaimo, miške, kur buvo sušaudyta daugiausiai žydų, dabar galime išvysti žiaurias žudynes menančius paminklus.
Senoji Tauragės sinagoga, statyta iki 1839 m. Fotografuota 1936 m.
Mažesnioji sinagoga (1941–1944 m.)
Paminklas Tauragės sinagogoms atminti
Didžioji Tauragės sinagoga
