Tauragės žinios logotipas
Kitąmet Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčiai – 250

Inventorinis numeris ŽVM I 33, © Žemaičių vyskupystės muziejus. Vacio Miliaus/www.limis.lt nuotrauka

Kitąmet Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčiai – 250

Į Kultūros vertybių registrą įtrauktą unikalų Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios statinių kompleksą sudaro bažnyčia, varpinė, šventoriaus tvora su vartais ir koplytėlėmis, klebonija, svirnas, namas ir rūsys.

Pastatyta 1774-aisiais

Pagramančio miestelyje saugoma unikali architektūros vertybė – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia. Kaip skelbia Pagramančio regioninis parkas, išlikę negausūs rašytiniai šaltiniai nurodo, kad iki 1842 m. Pagramantis priklausė Žemaičių vyskupo valdų Kaltinėnų dvarui. Jo savininkas vyskupas Jonas Dominykas Lopacinskis 1774 m. Pagramantyje pastatė medinę bažnyčią, o 1780 m. gyventojų prašymu Žemaičių vyskupas Steponas Jonas Giedraitis paskyrė fundaciją. Atnaujintą bažnyčią konsekravo vyskupas Tadas Juozapas Bukota. XVIII a. pabaigoje buvo įkurta parapija, pirmuoju klebonu ir parapijos įkūrėju laikomas kunigas Radvilavičius. XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje pastatyti klebonijos statiniai: gyvenamasis namas, svirnas, pusrūsis. Klebonijos namas atstatytas po gaisro 2019 m.

Romualdo Eitkevičiaus nuotrauka

Nuo 1841 m. veikė parapinė mokykla. Dokumentuose užfiksuota, kad po 1841 m. buvo pakeisti bažnyčios sienojai. Už vargonų esantis langas su ant rėmo įrašyta 1898 m. data liudija, kad bažnyčia buvo naujinta ir XIX a. pabaigoje. XIX a. pabaigoje aplink bažnyčią buvo išmūryta šventoriaus tvora ir monumentalių formų vartai, ant kurių išlikusi 1882 m. data. XIX a. pastatyta varpinė, o XX a. viduryje prie jos – priestatas. Pagramančio parapija yra išsaugojusi du žalvarinius varpus, iš kurių vienas datuotas 1775 m.

Šventoriuje yra trys mūrinės paprastų formų koplytėlės, jų skulptūros dingo 1966–1973 m. laikotarpiu. Koplytėlės restauruotos 1990 m. Be šių koplytėlių, šventorių puošia trys mediniai koplytstulpiai su skulptūromis, kurie jau sovietiniais metais buvo pripažinti dailės paveldo vertybėmis.

Miglės Judytės/Kultūros vertybių registro nuotrauka

Bažnyčios šventorių perimetru juosia akmens mūro tvora su 14 Kryžiaus kelio stočių koplytėlių, akmens ir keraminių plytų mūro koplytėlių sienos, pagrindiniais dviejų dalių vartais, vartais į klebonijos sodybą ir dar vienais varteliais.

Architektūra

Pagramančio bažnyčia iki mūsų dienų yra išlaikiusi XVIII a. antrosios pusės Žemaitijos medinėms bažnyčioms būdingas paprastas, bet išraiškingas architektūros formas. Bažnyčia yra simetrinio lotyniško kryžiaus formos plano, vienabokštė, medinė. Bažnyčios interjerą puošia trys mediniai altoriai, baliustrada priešais didįjį altorių, sakykla, klauptai, klausyklos, vargonai ir kiti bažnyčios puošybos elementai. Ypač vertingas didysis altorius, papuoštas keturiomis skulptūromis. Jo pirmąjį tarpsnį puošia išraiškingos XVIII a. antrojoje pusėje drožtos šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus skulptūros, o antrajame tarpsnyje yra retai Žemaitijoje pasitaikantys dorybių atvaizdai. Kairėje vaizduojamas Tvirtumas, dešinėje – Teisingumas. Altoriaus centre – bažnyčios titulą atitinkantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas, o antrojo tarpsnio centrinėje nišoje – reljefinis šv. Kazimiero atvaizdas. Šoninius altorius puošia XVIII a. pabaigoje tapyti šv. Martyno ir šv. Jurgio (šv. Liongino?) paveikslai. Kiti altorių paveikslai pakeisti XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. Bažnyčioje išsaugoti du XVIII a. arnotai, kurių vienas ypač vertingas, nes pasiūtas iš specifiniu būdu išaustų vadinamųjų Slucko juostų (Slucko manufaktūroje austose juostose susipynę iš armėnų, turkų, persų, kinų ir Europos baroko stilistikos perimti bei vietiniai audinių motyvai).

Parengė Raimonda Alysienė

Inventorinis numeris ŽVM I 33, © Žemaičių vyskupystės muziejus. Vacio Miliaus/www.limis.lt nuotrauka

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

„Ar Amerika pirtyje?!“: kai miuziklas tampa kultūriniu veidrodžiu

Bijotų dvaro festivalis – kaip tas karamelinis saldainis: ilgai „grojantis“ ir suteikiantis saldų malonumą. O su kuo dar galima palyginti daugiau kaip mėnesį trunkantį renginį? Prieš porą savaičių Bijotų dvaro festivalio sumanytojai ir organizatoriai kvietė į Teatrų subuvimą, o jau šią savaitę į dar porą renginių. Vi

„Via Lietuva“ informuoja: liepos 20 d. nebus galima įsigyti elektroninių vinječių – kelių naudotojus kviečia jomis pasirūpinti iš anksto

Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad 2025 m. liepos 20 d. nuo 9:00 iki 24:00 val. dėl planinių sistemos migravimo darbų į valstybinį duomenų centrą, laikinai neveiks kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo sistema, todėl elektroninės vinjetės (e-vinjetė) nebus galimybės nusipirkti nei svetainėje keliumokestis.lt, nei iš plat

Kodas MKČ" – išskirtinis simfoninis koncertas, skirtas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui

Rugpjūčio 14 d. 20 val. Klaipėdos festivalio klausytojai kviečiami į unikalų simfoninės muzikos koncertą „Kodas MKČ", skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras", diriguojami vyriausiojo teatro dirigento Tom

Menininkus subūrė devintasis Bilionių pleneras

Prie Bilionių piliakalnio, etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“, vėl susirinko tautodailininkai iš visos Lietuvos – kurti, bendrauti, dalintis idėjomis, tampančiomis medžio dirbiniais, skulptūromis, paveikslais, puošiančiais jau ne vien Bilionių seniūniją, bet visą Šilalės kraštą. Tradicinio tautodailės pl

Į geležinkelio stotį susirinkę tauragiškiai leidosi į muzikinę kelionę

Neįtikėtina, kaip aiškiai gitara ir akordeonas, grojant jais drauge, gali pasakoti istorijas. Vakar Tauragės geležinkelio  stotyje įvykusiame koncerte tauragiškiai pabuvojo ir Pietų Amerikoje, ir Italijoje, ir Japonijoje. Tikėtina, jog dažnas, užmerkęs akis, mintimis paklajojo ir po savo gyvenimą – netradicinio instrumentų

Komandos formavimo žaidimai: efektyvus būdas pagerinti komandos dinamiką

Komandos formavimo žaidimai yra puikus būdas stiprinti bendradarbiavimą ir pasitikėjimą tarp darbuotojų. Įmonė siūlo platų įvairių veiklų spektrą, kuris apima komandinę dinamiką, kūrybines užduotis ir fizinio aktyvumo rungtis. Šie žaidimai leidžia darbuotojams atsiskleisti, gerinti bendravimo įgūdžius ir siekti bendro tikslo. Pasirinkti tin

Tauragės apskrities policija pradėjo tyrimus dėl narkotinių medžiagų ir fizinio smurto atvejų

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo bei fizinio smurto atvejų. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos 2025 m. liepos 9 d. apie 19.10 val. Tauragėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Su

Pagalba vaikui – ne tik psichologas

Paauglystė – išskirtinai jautrus ir iššūkių kupinas laikotarpis ne tik vaikams, bet ir jų tėvams bei mokytojams. Šiuolaikinius paauglius veikia nuolatinis informacijos srautas, socialinių tinklų įtaka ir išaugęs elektroninių patyčių mastas. Visa tai prisideda prie prastėjančios emocinės sveikatos, didėjančio

Amatų ir skonių mugė Tauragėje: tradicijos, kūryba ir gardūs atradimai vienoje vietoje

Liepos 12 dieną Tauragėje Pilies aikštėje užlies amatininkų, tautodailininkų ir kūrėjų šurmulys. Čia vyks „Amatų ir skonių mugė“ – renginys, kuriame ne tik galima įsigyti išskirtinių rankų darbo dirbinių, bet ir susipažinti su jų kūrėjais. „Mugėje susirinks kūrėjai, tautodailininkai ir amatininkai i&sca

Dubajuje dingo žinomas Lietuvos sportinių šokių šokėjas, tauragiškis Vykintas Širmas

Dubajuje dingo žinomas Lietuvos sportinių šokių šokėjas, tauragiškis Vykintas Širmas. Suteikti bet kokios informacijos apie dingusį brolį socialiniuose tinkluose prašo sesuo Dovilė Širmaitė. Portalas Lrt.lt praneša, kad paskutinė žinoma V. Širmo žinoma buvimo vieta – butų kompleksas &bd

Benui Norvilui įteiktas garbės ambasadoriaus ženklelis

Tauragėje paskutinį kartą lankęsis 2018 metais, Benas Norvilas savo viešnagės Lietuvoje metu aplankė Tauragės rajono savivaldybę, kur jam buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis. Tąkart išvykęs vienas, šįkart sugrįžo į gimtąjį kraštą su šeima. Spėjo sudalyvauti Pasaulio lietuvių žaidynėse ir šeimai apr