Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Praėjusį savaitgalį Skaudvilėje, kaip ir kasmet, surengta grandiozinė miesto šventė. Tarp įvairiausių linksmybių, sporto varžybų, koncertų įvyko ir nedidelis, tačiau reikšmingas įvykis – prie buvusios miestelio sinagogos atidengtas Atminimo paminklas, įamžinantis čia gyvenusią Skaudvilės žydų bendruomenę. Žydai kadaise sudarė daugiau nei pusę miestelio gyventojų. Šiandien pastatas sunkiai atpažįstamas, todėl ženklas tiek skaudviliškiui, tiek miesto svečiui primins, kad čia gyveno žydų bendruomenė ir čia buvo jų gyvenimo centras – sinagoga. Atminimo ženklą dovanojo Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.
Dauguma gyventojų buvo žydai
Prieš daugiau nei šimtmetį Skaudvilės Malūno gatvėje stovėjo mediniai, vėliau – mūriniai maldos namai. Jo sienos dar mena žydus, kurie ten meldėsi, nors pastatas jau labai pasikeitęs ir ten gyvena žmonės.
Kaip paminklo atidengimo ceremonijos metu kalbėjo Skaudvilės krašto muziejaus darbuotoja Inga Nagaitienė, per 262 metus – tiek šįkart šventė Skaudvilė – miestelis regėjo daug gražių įvykių, prasmingų darbų, tačiau patyrė ir sunkių bei tragiškų dalykų.
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
– Skaudvilė kadaise tautine sudėtimi buvo kur kas margesnė nei šiandien. Lietuvoje buvo nemaža miestelių, kur žydai sudarė pusę, o neretai – ir gerokai daugiau gyventojų. Svarbiausia, kas viliojo žydus į miestelius, buvo turgus. Žydai buvo tarpininkai tarp kaimiečių ir miesto. Kaimo žmonės čia galėjo parduoti ūkio gaminius ir pirkti žibalo, druskos, vinių. Bajorai išnuomodavo žydams žemės plotą, šie statėsi namus, miestelis plėtėsi. Sinagogai pastatyti, taip pat kapinėms žemės sklypą dovanodavo. Taip Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje atsirado tūkstančiai miestelių. Žydų miestelis kadaise buvo ir Skaudvilė. Čia žydai pradeda keltis XVIII a. pab., o įsitvirtina XIX a. antrojoje pusėje. XIX a. pabaigoje žydų bendruomenė sudarė net 72 proc. visų miestelio gyventojų, o 1940 m. – 60 proc. Tarpukariu į Skaudvilę buvo atvykęs šventikas, kuris pamokslo metu miestelį pavadino mažąja Jeruzale.
Sinagoga buvo žydų gyvenimo centras
Kaip pasakojo I. Nagaitienė, žydų gyvenimo centras buvo sinagoga. Skaudvilės žydų sinagoga – mūrinė, stačiakampio formos. Kol buvo naudojama kulto reikalams, ji turėjo pagrindinę salę su dideliu juodo akmens altoriumi.
– Pati sinagoga atliko tris funkcijas: tai buvo maldos namai, studijų centras (beis medreš) – nuo ryto lig vakaro čia sėdėdavo pagyvenę žydai prie Talmudo lapo ir susirinkimų namai (beis kneset), gal tikriau – susitikimų centras, kur buvo aptariami įvairūs, taip pat ir verslo reikalai. Tad pirmiausia čia atėjusieji nepuldavo melstis, o visų pirma aptardavo verslo reikalus, kas kiek karvių ir veršių pardavė, kiek gyvulių paskerdė ir kt. Tik aptarę tai imdavo melstis. Sinagogoje moterys negalėjo būti greta vyrų, joms buvo skirtos atskiros vietos balkone arba kitaip atskirtoje vietoje. Moterims skirta galerija buvo antrajame šios sinagogos aukšte. Tačiau Skaudvilėje, kiek pamena žmonės, moterys į sinagogą nėjo išvis.
Atminimo ženklai – aštuoniems miesteliams
Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas treti metai tęsia projektą įamžindamas buvusias žydų bendruomenes, jų atminimui statydamas Atminimo ženklus tose vietose, kuriose veikė žydų maldos namai – sinagogos. Šiemet Atminimo ženklus fondas dovanojo dar aštuoniems Žemaitijos miesteliams, tarp jų ir Skaudvilei.
„Atmintis atgimsta tada, kai kalbiesi su tais, kurių nėra šalia“
Į atidengimo ceremoniją Skaudvilėje atvyko šio fondo vykdantysis direktorius Eugenijus Bunka.
– Ačiū skaudviliškiams, kad priėmė dovaną, ačiū seniūnui už pagalbą. Man atrodo, kad jūsų galvose nori atgimti atmintis. O atmintis atgimsta tada, kai kalbiesi su tais, kurių nėra šalia. Žydų nebėra, čia buvo tauta ir jos nebėra. Mano tėvukas žydas, o mama – žemaitė. Supratau, kad po tėvuko mirties reikia tęsti jo darbus, daryti tai, ką jis darė visą savo gyvenimą. Iš karo jis grįžo 1947 m. ir davė pažadą, kad jis išsaugos nužudytų žydų atminimą, – šeimos istoriją pasakojo E. Bunka.
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Pasak jo, kai 1972 m. truputį atsivėrė Sovietų Sąjungos sienos ir buvo galima emigruoti į Izraelį, mama labai norėjo išvykti, tačiau tėvelis pasakė, kad reikia čia gyventi.
– Mūsų šeimai ir giminei Skaudvilė yra skaudi vieta. Kelios dienos iki karo mano prosenelis su teta ir vos kelerių metų mergaite atvyko aplankyti dukros, kuri buvo nutekėjusi ir gyveno Skaudvilėje. Dabar jie guli Puželių miške. Kur bebūsi, ką beaplankysi, atrodo, kad Lietuva yra vienos didelės žydų kapinės. Atminties grąžinimas turi būti natūralus dalykas, kad žinotum savo istoriją. Prisiminkime, kad žydai Skaudvilę padarė tokiu miesteliu, koks jis yra, – tvirtino E. Bunka.
Prie buvusios sinagogos susirinkus būreliui žmonių, ceremonijos pradžioje ir pabaigoje Tauragės kultūros centro Skaudvilės skyriaus renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė griežė smuiku.
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Jau tapo tradicija, iškart po miuziklo vakaro Bijotuose, organizuoti ir didžiausią festivalio renginį - šventę, kuri džiugina ir mažus, ir didelius. Liepos 19-ąją, šeštadienį, Bijotų dvaro sodyba vėl prisipildys šurmulio, muzikos ir vasariško džiaugsmo – čia vyks vienas iškiliausių Šila
Bijotų dvaro festivalis – kaip tas karamelinis saldainis: ilgai „grojantis“ ir suteikiantis saldų malonumą. O su kuo dar galima palyginti daugiau kaip mėnesį trunkantį renginį? Prieš porą savaičių Bijotų dvaro festivalio sumanytojai ir organizatoriai kvietė į Teatrų subuvimą, o jau šią savaitę į dar porą renginių. Vi
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad 2025 m. liepos 20 d. nuo 9:00 iki 24:00 val. dėl planinių sistemos migravimo darbų į valstybinį duomenų centrą, laikinai neveiks kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo sistema, todėl elektroninės vinjetės (e-vinjetė) nebus galimybės nusipirkti nei svetainėje keliumokestis.lt, nei iš plat
Rugpjūčio 14 d. 20 val. Klaipėdos festivalio klausytojai kviečiami į unikalų simfoninės muzikos koncertą „Kodas MKČ", skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras", diriguojami vyriausiojo teatro dirigento Tom
Prie Bilionių piliakalnio, etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“, vėl susirinko tautodailininkai iš visos Lietuvos – kurti, bendrauti, dalintis idėjomis, tampančiomis medžio dirbiniais, skulptūromis, paveikslais, puošiančiais jau ne vien Bilionių seniūniją, bet visą Šilalės kraštą. Tradicinio tautodailės pl
Neįtikėtina, kaip aiškiai gitara ir akordeonas, grojant jais drauge, gali pasakoti istorijas. Vakar Tauragės geležinkelio stotyje įvykusiame koncerte tauragiškiai pabuvojo ir Pietų Amerikoje, ir Italijoje, ir Japonijoje. Tikėtina, jog dažnas, užmerkęs akis, mintimis paklajojo ir po savo gyvenimą – netradicinio instrumentų
Komandos formavimo žaidimai yra puikus būdas stiprinti bendradarbiavimą ir pasitikėjimą tarp darbuotojų. Įmonė siūlo platų įvairių veiklų spektrą, kuris apima komandinę dinamiką, kūrybines užduotis ir fizinio aktyvumo rungtis. Šie žaidimai leidžia darbuotojams atsiskleisti, gerinti bendravimo įgūdžius ir siekti bendro tikslo. Pasirinkti tin
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo bei fizinio smurto atvejų. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos 2025 m. liepos 9 d. apie 19.10 val. Tauragėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Su
Paauglystė – išskirtinai jautrus ir iššūkių kupinas laikotarpis ne tik vaikams, bet ir jų tėvams bei mokytojams. Šiuolaikinius paauglius veikia nuolatinis informacijos srautas, socialinių tinklų įtaka ir išaugęs elektroninių patyčių mastas. Visa tai prisideda prie prastėjančios emocinės sveikatos, didėjančio
Liepos 12 dieną Tauragėje Pilies aikštėje užlies amatininkų, tautodailininkų ir kūrėjų šurmulys. Čia vyks „Amatų ir skonių mugė“ – renginys, kuriame ne tik galima įsigyti išskirtinių rankų darbo dirbinių, bet ir susipažinti su jų kūrėjais. „Mugėje susirinks kūrėjai, tautodailininkai ir amatininkai i&sca
Dubajuje dingo žinomas Lietuvos sportinių šokių šokėjas, tauragiškis Vykintas Širmas. Suteikti bet kokios informacijos apie dingusį brolį socialiniuose tinkluose prašo sesuo Dovilė Širmaitė. Portalas Lrt.lt praneša, kad paskutinė žinoma V. Širmo žinoma buvimo vieta – butų kompleksas &bd