Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksui priskiriama ir klebonija bei ūkinis pastatas. Šis valstybės saugomas, į Kultūros vertybių registrą įrašytas objektas, vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Tiesa, pastatų būklė vargana, lėšų jiems remontuoti parapija gauna labai mažai. Nepaisydamas sunkumų, šeštadienį parapijos klebonas Edikas Šulcas kviečia į ekumenines pamaldas, skirtas bažnyčios 115 metų sukakčiai paminėti.
Istorija
Už septynių kilometrų į rytus nuo Vilkyškių – pušynų apsupta gyvenvietė. Bažnyčia, kaip rašo Albertas Juška („Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI–XX amžiuje“, 1997), ten pastatyta 1904 m., pašventinta 1907 m., tačiau parapija pradėta kurti daug anksčiau. 1845 m. nupirktas 27,5 ha žemės plotas būsimam kunigui įkurdinti, ieškota tinkamos vietos laikiniems maldos namams įrengti. Tačiau pamaldas ten laikyti imta tik nuo 1869 m. Į jas nustatytą dieną žukiškius kviesdavo atvykęs Viešvilės kunigas, melstasi mokykloje. 1900 m. ten atkėlus kunigą Johanną Lozereitą, pagaliau įkuriama savarankiška Žukų parapija.
Pirmiausia pastatomi namai kunigui. Pasak jau 11 metų parapijoje tarnaujančio kunigo E. Šulco, bažnyčia pastatyta Vokietijos kaizerio įsakymu kaip valdžios dovana liuteronų bažnyčiai, tai ji skyrė lėšų statybai. Netoliese esančių Lumpėnų ir Palumpių plytinių darbininkams išdeginus patvarių plytų pradėta mūryti ir pati bažnyčia. Vakarinėje pusėje ji turėjo „buką“ bokštą, priekinėje jo plokštumoje buvo suprojektuotas centrinis įėjimas. Vidinė erdvė padalyta į dvi navas, lubos lygios, dažytos. Altorių iš trijų pusių supo kūrai, galiniame buvo sumontuoti vargonai. Altorių puošė žvakių sietynas, čia buvo krucifiksas ir užrašas: „Gebt unserem Gott allein die Ehre“ („Garbink vien tik savo Viešpatį“). Tiek sakykla, tiek altorius buvo aptraukti brangiu raudonu pliušu. Laidotuvių metu juos apdengdavo juodomis juostomis-staltiesėmis. Parapijiečiai didžiavosi savo bažnyčios varpais – jų skambesys buvo girdimas už gerų 8 kilometrų. Tokie maldos namai Žukuose pašventinti 1904 m. (H. Kurschatas nurodo vėlesnę jų statybos datą – 1907 m.).
Kaip rašo A. Juška, ne itin didelė parapija, lietuviškos kilmės kunigų vadovaujama, gražiai tvarkėsi – turėjo savo bažnytinį chorą, ketvirtajame dešimtmetyje įsirengė dar salę konfirmantams mokyti. Nuo bendruomenės įsteigimo iki 1944 m. čia dirbo šie dvasininkai: iki 1911 m. J. Lozereitas, 1912–1918 m. – Franzas Adomaitis, 1918–1919 m. – Dovydas Jurkaitis, 1920–1937 m. – Johannes Kalvaitis, 1937–1938 m. – Martinas Radtkė ir 1939–1943 m. – Johannes Juknaitis. Pastarojo gyvenimas gal sudėtingiausias. Parapijiečių labai gerbtas, nes buvęs itin malonus žmogus, mėgęs su visais bendrauti, lankyti tolimesnių kaimų gyventojų jis važiuodavo dviračiu. Deja, baigiantis karui paimtas į armiją, pateko į rusų nelaisvę. Už spygliuotų vielų išlaikytas iki pat 1949 m. Paleistas įsikūrė vadinamojoje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, kurį laiką ten kunigavo. Vėliau jam pavyko persikelti į Vokietijos Federacinę Respubliką.
1905 m. Žukų bendruomenėje užrašyta 1 800 žmonių, iš jų lietuvininkų – tūkstantis, 1921 m. – 1 500, 1926 m.– 2 316, 1936 m. – 2 250.
Tuoj po Antrojo pasaulinio karo Žukų bažnyčioje atnaujintos pamaldos. Jas laikė sakytojas A. Neimanas, retkarčiais atvykdavo Jonas Kalvanas vyresnysis, kiti kunigai. Po emigracijos Vokietijon sumažėjus bendruomenei, mokėti mokesčių nebeįstengta, tad maldos namus vietos valdžia nusavino, įrengė juose tarybinio ūkio sandėlį.
1992 m. atgimusiai parapijai grąžintas klebonijos pastatas, pamaldas laikė kunigas Ridas Tamulis, o 1998 m. oficialiai sugrąžinta ir bažnyčia, kuri pradėta restauruoti. 2011-aisiais parapijos klebonu paskirtas kunigas E. Šulcas.
1997-aisiais Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia ir klebonijos pastatų kompleksas įrašytas į kultūros vertybių registrą. Kaip sako kunigas E. Šulcas, toks išlikęs bažnyčios kompleksas yra vienintelis Lietuvoje.
Šalia bažnyčios yra senosios neaptvertos, bet tvarkomos liuteronų kapinės, kuriose dauguma antkapių sunykę.
Bažnyčia – ir kultūros židinys
Žukų bažnyčios 100-mečiui paminėti ekumeninės pamaldos vyko 2007-aisiais. Šeštadienį, 12 val., parapijos klebonas E. Šulcas kviečia į bažnyčios 115-os metų sukakties paminėjimą. Pasak kunigo, į bažnyčios pastatymo paminėjimą pakviesti Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų kunigai, tarp jų varpą bažnyčiai dovanojęs ir pamokslą sakysiantis kunigas Liudvikas Fetingis, katalikų kunigas Kęstutis Pajaujis.
– Esu kultūros žmogus, manau, kad bažnyčia turi tarnauti viskam – ir varpas skambėti, ir kultūros renginiai vykti. Dievulis taip jau man davė, kad visas parapijas, kuriose tarnauju – ir Skaudvilės, vėliau ir Lauksargių, reikia pakelti nuo dugno, – kalbėdamas apie artėjančią šventę ir vis nesibaigiančius remonto darbus, sakė E. Šulcas.
Gegužės 8 d., Kauno Nacionaliniame dramos teatre įvyko iškilminga Sveikatos apsaugos ministerijos organizuota Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimų ceremonija. Renginys subūrė šalies medicinos bendruomenę pagerbti ilgamečius profesionalus, kurių atsidavimas ir darbštumas palieka neišdildomą pėdsaką Lietuvos sveikato
Gegužės 7d. Tauragės rajono savivaldybėje vyko Tauragės ir Marijampolės regionų atvejo vadybininkų renginys „Atvejo vadybos metodo organizavimo metinių rezultatų apžvalga. Pirmųjų metų patirtys“, sutelkęs gausų dalyvių būrį iš įvairių šalies savivaldybių. Renginio metu dalyviai dalijosi patirtimis, iššūkiais
Jau 38-ąjį kartą visoje Lietuvoje rengiama „Maisto banko“ akcija parduotuvėse prasideda šį penktadienį nuo 15 val. ir tęsis šeštadienį nuo 10 iki 19 val. Šiemet ji vyks 438 prekybos vietose, 78 miestuose ir miesteliuose, o paramą rinks ne tik iniciatyvos organizatorius „Maisto bankas“, bet i
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nužudymo pareikšti 36-erių Tauragės gyventojui. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo perseki
UAB Tauragės šilumos tinklai informuoja, kad nors šildymo sezonas oficialiai pasibaigė, esant nepalankioms oro sąlygoms (žemai oro temperatūrai, drėgmei ar komforto stokai), yra galimybė laikinai pratęsti šildymo tiekimą. Ką daryti, norint pratęsti šildymą?1. Prašymas administratoriui, surinkus gyventojų sutikimą
Vilniuje gegužės 21-22 dienomis vyksiančioje tarptautinėje Sacharovo konferencijoje pranešimą skaitysiantis filosofas iš Prancūzijos Michel Eltchaninoff sako: „Putinas įsitikinęs, kad Rusija yra imperija. Jis pats sakė, kad imperijos sienos „kvėpuoja“ – tai reiškia, kad jas galima keisti, galima „ž
Kiekvieną pavasarį pradėjus žydėti medžiams ir augalams, žiedadulkių koncentracija ore ženkliai išauga, sukeldama alergines reakcijas jautriems asmenims. Ši problema kamuoja nemenką šalies gyventojų dalį – kone trečdalis jų (30 proc.) kasmet patiria įvairaus intensyvumo alerginius simptomus, rodo „Lietuvos draudimo"
Prie mikrofono - Rimgaudas Gruzdys, vienas organizatorių ir VšĮ „APK Motorsport“ direktorius. Kalbamės apie unikalų renginį Tauragėje – „Asfalto ir purvo nuotykis: Tauragės pavasaris 2025“. Kalbino Arūnas Graželiūnas. https://open.spotify.com/episode/0PxOiEnxRJUYIYBxicrjED Gegužės 10 dieną, še&sca
Kalbamės su Tauragės kultrūos centro dailininke, edukatore Areta Didžioniene. Pokalbis sukosi apie... meną – tokį neaprėpiamą, tokį begalinį, įvairų ir nenuspėjamą. https://open.spotify.com/episode/4OUP3Ies07Z29SJDn9Pen4 Kalbino Arūnas Graželiūnas. Tauragės kultūros centro nuotr.
Penktadienį, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje žurnalistas ir knygų autorius Dovydas Pancerovas pristatė savo knygą „Pragaro vartai“.Prieš susitikimą bibliotekoje Dovydas Pancerovas apsilankė Tauragės radijo studijoje. Kalbėjomės apie romaną „Pragaro vartai“
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sėkmingai demaskavo narkotinių medžiagų platintojus bei pirkėjus. Kratų metu pareigūnai aptiko ir paėmė narkotinių bei psichotropinių medžiagų, taip pat grynųjų pinigų, įtariama, gautų iš nusikalstamos veikos. Balandžio 30 d. apie 17.40 val. Tauragėje, Bernotiškės gatvė
Tauragės rajono savivaldybė žengia dar vieną svarbų žingsnį siekiant klimato neutralumo – mūsų savivaldybei suteiktas Europos Sąjungos Klimato neutralumo misijos (EU Mission Label) ženklas. Šis įvertinimas patvirtina ambicingus klimato veiksmų planus ir atveria naujas galimybes investicijoms bei tarptautiniam bendradarbiavimui. Taura